2021-11-17 Nr. AB-24226-4-52-3-00525-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4176-815/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00525-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,

užsieniečiui K. M. (pirma K. A. M. prisistačiusiam užsieniečiui), jo atstovui advokatei Inesai Arbočienei,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio K. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikimu prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam asmeniui K. M. (toliau – ir užsienietis) taikomą sulaikymą iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio prašytojo byloje.

2. Centras nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 11 d., veikdamas 32 asmenų grupėje, Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje iš Baltarusijos Respublikos. Buvo sulaikytas, kadangi neturėjo su savimi jokių asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietis pateikė prieglobsčio prašymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 5 d. sprendimu užsienietis sulaikytas Centre iki 2021 m. spalio 5 d., bet ne ilgiau, nei bus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo. Šį teismo sprendimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą ir užsieniečio apeliacinį skundą atmetė. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs užsieniečio prieglobsčio prašymą skubos tvarka, 2021 m. rugsėjo 13 d. priėmė sprendimą nesuteikti minėtam užsieniečiui prieglobsčio ir išsiųsti jį į kilmės šalį. Užsienietis minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė. Nagrinėjamu atveju yra užsieniečio sulaikymo pagrindai. Prašoma užsienietį sulaikyti remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 ir 5 dalimis.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. spalio 5 d. sprendimu teikimą patenkino ir pratęsė užsieniečiui taikomo sulaikymo terminą iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, ne per pasienio kontrolės punktą, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsižvelgus į tai, tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, tačiau galutinis sprendimas prieglobsčio procedūroje dar nepriimtas ir neįvykdytas.

5. Teismas pažymėjo, kad nors šiuo atveju užsienietis prašo teismo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau iš teismui pateiktos teikimo medžiagos matyti, jog priežasčių taikyti užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę nei sulaikymas nėra pagrindo, kadangi prieš kirsdamas sieną atsikratė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip apsunkindamas asmens identifikavimą. Nėra duomenų, kad užsienietis turi ekonominių, socialinių ryšių su Lietuvos Respublika. Aptartos aplinkybės sudaro teismui pagrindą pripažinti, kad nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę.

III. 6. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę ir apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Užsienietis nurodė, kad jo neteisėto atvykimo faktas neturėtų būti naudojamas jo nenaudai, nes jis pasiprašė prieglobsčio. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad užsienietis galėtų pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas užsieniečiui nepagrįstai netaikė alternatyvios sulaikymo priemonės ir net nenagrinėjo jos taikymo galimybės, nors kaskart svarbu spręsti, ar tikslą įmanoma pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Teismas neišnaudojo visų galimybių kaip įmanoma mažiau varžyti prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvę. Taip pat būtina spręsti, kiek būtinas ir neišvengiamas yra asmens sulaikymas. Šie klausimai pirmosios instancijos teismo nebuvo išnagrinėti. Užsienietis būdamas Lietuvoje nėra padaręs apgyvendinimo vietos tvarkos pažeidimų. Jis nebandė bėgti, slėptis, bendradarbiavo su institucijomis ir dalyvavo visose jo statuso nustatymo procedūrose. Tai, kad Lietuvoje užsienietis neturi šeiminių ar kitų ryšių, nėra pagrindas atsisakyti jam taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Skundžiamame sprendime teismo keliamo tikslo galima pasiekti pritaikius užsieniečiui Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Taikant šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų jis būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jam minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti užsieniečio laisvės. Bent tokiu būdu jo judėjimo ribojimas būtų nors šiek tiek teisingesnis ir mažiau pažeidžiantis jo interesus. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir atitiktų tiek Tarnybos, tiek Migracijos departamento, tiek užsieniečio interesus naudotis asmens laisve. Sulaikymas užsieniečio atveju nėra būtinas, objektyviai reikalingas jo buvimui Lietuvos Respublikoje, o sprendimų vykdymui užtikrinti visiškai pakanka alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

8. Centras atsiliepimu prašo užsieniečio apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

9. Centras nurodo, kad užsieniečio argumentai, susiję su alternatyvios sulaikymui priemonės taikymu, yra abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko netesėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis, kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra prieglobsčio prašytojo tikslas. Tikėtina, kad atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, vengdamas grąžinimo jis gali pasislėpti. Centre užtikrinama tik sulaikytų ne ilgiau kaip 48 val. ir teismo sprendimu užsieniečių apsauga. Užsieniečiai, apgyvendinti Migracijos departamento sprendimu ir teismo sprendimu taikant alternatyvias sulaikymui priemones, neturi būti saugomi tuo tikslu, kad nepabėgtų, negalima pažeisti jų teisių ir teisėtų interesų stebint juos 24 val. per parą, kelis kart per dieną tikrinant jų buvimą apgyvendinimo vietoje bei griežtai kontroliuojant jų judėjimą Centro teritorijoje. Užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, užsienietis nebendradarbiauja su valdžios institucijomis, todėl nėra teisinio pagrindo jam paskirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo, kuriuo užsieniečiui pratęstas sulaikymo terminas iki 2022 m. sausio 5 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

11. Užsienietis prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, t. y. taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje (Centre), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

12. Taigi užsienietis neginčija, kad šiuo atveju yra jo sulaikymo pagrindai. Užsienietis tik nesutinka, kad jam taikytas sulaikymas, o ne alternatyvi sulaikymui priemonė.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, t. y., kad užsienietis iki šiol nėra bandęs pabėgti ar padaręs kitus sunkaus pobūdžio pažeidimus, dėl kurių neabejotinai būtų pagrindas įtarti, kad užsienietis gali siekti bėgti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje, daro išvadą, kad užsieniečiui taikyti sulaikymą, t. y. griežčiausią judėjimo laisvės apribojimo priemonę, šiuo metu nebėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju užsieniečio sulaikymu siekiami tikslai (kadangi Migracijos departamentas jau yra priėmęs 2021 m. rugsėjo 13 sprendimą Nr. 6K-4860 dėl prieglobsčio nesuteikimo užsieniečiui ir jo išsiuntimo, tačiau užsienietis minėtą sprendimą yra apskundęs, darytina išvada, kad užsieniečio sulaikymu siekiama jau teisminio proceso metu išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.) gali būti pasiekti užsieniečio nesulaikant, bet jam taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinant užsienietį Tarnyboje (Centre) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegijos nuomone, būtent ši priemonė nagrinėjamu atveju yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamą tikslą – išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį. Centro argumentas, kad užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi, kaip minėta, jau yra priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio užsieniečiui nesuteikimo ir jo išsiuntimo, dėl to darytina išvada, kad užsieniečio asmens tapatybė nustatyta. Dėl Centro argumentų, susijusių su asmenų, kuriems taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, apsauga, pažymėtina, kad Centro pareigūnai taip pat turi pareigą užtikrinti, jog būtų tinkamai vykdoma alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojanti asmens judėjimo laisvę, t. y., kad užsienietis jos taikymo metu taikomo režimo nepažeistų. Todėl Centro argumentai, kad užsieniečio apsaugą jam taikant alternatyvią sulaikymui priemonė užtikrinti sudėtinga, savaime negali būti pagrindas tokios priemonės netaikyti.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikyti užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. apgyvendinti jį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo, nėra pakankamo pagrindo. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad užsienietis į Lietuvos Respublikos pateko nelegaliai, neturėdamas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, užsieniečio su Lietuva nesieja jokie socialiniai ryšiai, darytina išvada, kad šio priemonės taikymo atveju kiltų pernelyg didelė rizika, jog užsienietis, galėdamas laisvai judėti, išėjęs iš apgyvendinimo vietos gali į ją nebegrįžti, siekdamas pabėgti iš Lietuvos Respublikos, ir taip sutrukdyti išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – nuo šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, t. y. iki 2022 m. sausio 5 d. užsienietis apgyvendintinas Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti ir K. M. (pirma K. A. M. prisistačiusiam užsieniečiui) nuo šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties priėmimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – iki 2022 m. sausio 5 d. užsienietį apgyvendinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cente nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys