2018-04-19 Nr. AB-8009-3-61-3-00457-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-198-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00457-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 53.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. sausio 28 d. teismui pateikė skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas teigė, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Jis laikytas su pirmą kartą įtariamais asmenimis, dėl ko kitų įtariamųjų buvo priverstas nesilaikyti vidaus tvarkos taisyklių, gavo 6-7 nuobaudas, kurios turėjo įtakos jo lygtiniam paleidimui. Suimtieji, su kuriais jis laikytas, jam liepdavo šauktis į kitas šalia esančias kameras, prašyti tabako, arbatos, taip pat pasivaikščiojimo kiemeliuose liepdavo kalbėtis su gretimame kiemelyje esančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais, jį versdavo tvarkyti kamerą.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas papildomai nurodė, kad jis ne taip suprato klausimą („ar tu pirmą kartą atvykai?“), pasitikėjo pareigūnais ir tik padėjo parašą parodytoje vietoje anketoje. Dėl patirtos žalos sveikatai lankėsi pas psichologę, iki šiol gėrė vaistus, patvirtino, kad ir iki ginčo laikotarpiu nurodytų įvykių buvo kreipęsis į gydytojus dėl sveikatos sutrikimų (nemigos, dirglumo, nervinės migrenos, kt.). Pareiškėjo teigimu, kartu su juo kameroje buvo N. Z.. Apie ankstesnį teismo procesą (administracinę bylą, kuri baigta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi) pasisakė, kad anksčiau neturėjo duomenų.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas, 2013 m. birželio 5 d. atvykęs į Lukiškių TI-K, užpildė anketą Nr. 93-954, kurioje nurodė buvęs anksčiau neteistas ir neatlikinėjęs bausmės pataisos namuose, todėl jis paskirtas į gyvenamąsias patalpas kaip asmuo, anksčiau neatlikinėjęs laisvės atėmimo bausmės. 2013 m. spalio 15 d. patikrinus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl jis perkeltas į kameras, kuriose laikomi asmenys, anksčiau atlikinėję laisvės atėmimo bausmę.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu pareiškėjo D. T. skundą atmetė.

7. Teismas pirmiausiai atkreipė dėmesį į atsakovo teiginius, kad pareiškėjas jau kartą kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su reikalavimais dėl ploto normos užtikrinimo, kamerų įrengimo, netinkamų laikymo sąlygų ir kt., nurodydamas laikotarpį nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d. (administracinė byla Nr. I-3805-244/2014). Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą tenkino iš dalies ir jam priteisė 100 Lt (28,96 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-142-858/2015 šį teismo sprendimą pakeitė ir jam priteisė 340 Eur. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme reiškė prašymą atlyginti neturtinę žalą, patirtą dėl laikymo kartu su pirmą kartą kalinčiais asmenimis, tiek apeliacinės instancijos teisme abstrakčiai nurodė šią aplinkybę, jos nekonkretizavo ir nepatikslino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-142-858/2015 nurodė, kad jo teiginiai dėl galbūt neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo buvo pernelyg abstraktūs ir atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti šį aspektą esant tokiems abstraktiems ir neapibrėžtiems teiginiams. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netenkino pareiškėjo prašymo išreikalauti įrodymus. Nagrinėjamoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tą faktą, kad minėtose bylose teismai pareiškėjo prašymą atlyginti neturtinę žalą vertino kaip pernelyg abstraktų, prašymą tenkino kitais pagrindais, taip pat atsižvelgęs į pareiškėjo padėtį, į visokeriopos jo teisių teisminės gynybos principą, nagrinėjo jo prašymą atlyginti neturtinę žalą dėl to, kad jis nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas. Pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje šis reikalavimas buvo konkretus, šalys pateikė paaiškinimus ir įrodymus dėl minimų konkrečių aplinkybių.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. birželio 5 d. Atvykęs jis užpildė anketą Nr. 93-954, kurioje nurodė, kad buvo anksčiau neteistas ir neatlikinėjo bausmės pataisos namuose. Jis pasirašymo anketoje faktą patvirtino teismo posėdžio metu. Pagal šią anketą jis buvo perkeltas į kamerą kaip asmuo, anksčiau neatlikinėjęs bausmės. 2013 m. spalio 25 d. pareiškėjo duomenys buvo patikrinti ir nustatyta, jog jis anksčiau atlikinėjo bausmę, todėl vėliau jis buvo laikomas kamerose su asmenimis, anksčiau atlikinėjusiais laisvės atėmimo bausmę.

9. Teismas akcentavo, kad, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą, asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, laikomi atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Asmenys prieš atvykstant į laisvės atėmimo įstaigą yra tikrinami, ar nėra pagrindų, numatytų Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, kurie leistų suimtuosius ir nuteistuosius laikyti atskirai. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K, siekiant užtikrinti jo teises, buvo paprašyta atsakyti į klausimus, įrašant tinkamą atsakymą. Pareiškėjas prie klausimo „Ar atlikinėjote terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietose?“ pažymėjo atsakymą „Ne“, taigi jis aiškiai nurodė, kad nebuvo anksčiau atlikinėjęs bausmės laisvės atėmimo vietose. Todėl skundo teiginiai, jog pareiškėjas buvo laikomas su pirmą kartą įtariamais asmenimis dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, dėl ko buvo priverstas kitų įtariamųjų nesilaikyti vidaus tvarkos taisyklių, prieštaravo byloje surinktiems įrodymams ir buvo nepagrįsti. Jis pats savo elgesiu ir atsakymais anketoje klaidino atsakovą, todėl esmingai nulėmė atsakovo veiksmus. Pareiškėjo teiginiai, kad jis atsakinėjo ne į tą klausimą, pasirašė po anketa nesigilindamas į jos turinį, nepanaikino fakto, jog jis pats savo parašu patvirtino klaidingą informaciją Lukiškių TI-K.

10. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į gydytojus, skųsdamasis miego sutrikimais, nervingumu. Tačiau šiais ir kitais negalavimais (dirglumu, suirzimu, galvos skausmu ir kt.) jis skundėsi ir iki ginčo laikotarpio, jis pats tai patvirtino teismo posėdžio metu. Be to, kaip minėta, pareiškėjas patyrė neturinę žalą dėl pažeidimų jam kalint Lukiškių TI-K, kurie nustatyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-142-858/2015. Teismas neturėjo pagrindo nustatyti, kad jo asmens sveikatos istorijoje fiksuoti sveikatos sutrikimai buvo patirti ir priežastiniu ryšiu kaip nors susiję su šioje byloje tiriamais atsakovo veiksmais. Taigi, teismas nenustatė ir neturtinės žalos, sukeltos pareiškėjui būtent Lukiškių TI-K veiksmais, t. y. patalpinimu į kamerą kartu su pirmą kartą kalinčiais asmenimis. Padaryta išvada, kad nebuvo pagrindo tenkinti skundą.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, netenkino atsakovo prašymo priteisti dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų (10,26 Eur) atlyginimą.

III. 12. Pareiškėjas D. T. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 79) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ir prašo tenkinti jo skundą.

13. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis buvo laikomas pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, kaip ir patvirtintas faktas, jog jam teko būti su pirmą kartą esančiais Lukiškių TI-K asmenimis. Įstaigos administracija duomenis patikrino tik pareiškėjui pradėjus kreiptis dėl galimo nesusipratimo. Tai buvo įstaigos aplaidumas ir neteisėti veiksmai. Pareiškėjas dokumentus pasirašė, nes pareigūnai nurodė pasirašyti, jis pasirašė neskaitęs.

14. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 82-85) prašo jį atmesti.

15. Atsakovas pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, stresą ar kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta 2 000 Eur suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K neužtikrinimu pareiškėjui, atlyginimo.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant teismas nutraukia bylą, tarp jų – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (2 p.). Tam, kad byla būtų nutraukta minėtu pagrindu, yra būtina nustatyti du elementus: pirma, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (bet koks procesinis sprendimas, be kita ko, nutartis); antra, kad reiškiamas naujas skundas yra tapatus jau išnagrinėtam skundui (tai apima šalių, skundo dalyko ir pagrindo tapatumą).

18. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, jog pareiškėjas reikalavimą dėl laikymo pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, t. y. laikymo kartu su pirmą kartą sulaikytais / nuteistais asmenimis, laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo pareiškęs ir anksčiau Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtame skunde. 2014 m. vasario 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3805-244/2014 konstatuota, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad buvo laikomas su pirmą kartą kalinčiais asmenimis, tačiau konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kada ir kokiose kamerose jis buvo kalinamas, nenurodė.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-142-858/2015, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimo, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas teigė laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvęs kalinamas kartu su pirmą kartą teistais asmenimis. Dėl šių argumentų teismas pasisakė, jog šiuo atveju sutiktina su tuo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad jis buvo kalinamas su pirmą kartą kalinčiais asmenimis, tačiau konkrečių duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kada ir kokiose kamerose buvo kalinamas, nenurodo.

Be to, pareiškėjas iš esmės nenurodė nei aplinkybių, nei asmenų, su kuriais buvo laikomas nesilaikant numatytų reikalavimų. Pareiškėjas iš esmės kėlė abejones dėl jo galimo teisių pažeidimo, prašė išreikalauti neapibrėžtą informaciją ir ją įvertinti, nors pareiškėjas nenurodė, kad jam pačiam galimybės gauti šią informaciją, siekiant nustatyti, ar buvo pažeistos jo teisės, buvo apsunkintos. Šiuo aspektu pareiškėjo teiginiai dėl galbūt neteisėtų veiksmų ir teisės aktų pažeidimo yra pernelyg abstraktūs ir atsakovui būtų pernelyg neproporcinga našta siekiant paneigti šį pareiškėjo nurodytą aspektą esant tokiems abstraktiems ir neapibrėžtiems pareiškėjo teiginiams.

Be to, šių aplinkybių pareiškėjas taip pat nekonkretizavo ir apeliaciniame skunde, nors pirmosios instancijos teismas buvo nurodęs šiuos aspektus dėl jo nekonkretizuoto skundo. Taip pat pastebėta, jog netgi pareiškėjo pasakojimas nėra pakankamai nuoseklus, įtikinamas, nors jis ir nurodo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. jis buvo kalinamas su pirmą kartą teistais asmenimis, kurie, jo teigimu, toleruoja kalėjimo subkultūrą, liepdavo kviestis per langą, pasivaikščiojimo kiemeliuose kitus asmenis ir prašyti jų cigarečių, arbatos, tačiau manytina, jog būtent pirmą kartą kalintys asmenys nėra gerai susipažinę su kalėjimo kultūra, jos ypatumais.

Dėl nurodytų aplinkybių taip pat netenkintinas ir pareiškėjo apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas išreikalauti duomenis, juos įvertinti, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo kalinamas su pirmą kartą kalinčiais asmenimis. Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė nagrinėjamoje byloje reiškiamiems tapačius pareiškėjo argumentus.

20. Darytina išvada, kad įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-142-858/2015 buvo išspręstas ginčas tarp pareiškėjo ir to paties atsakovo kaip ir nagrinėjamoje byloje, dėl to paties dalyko ir to paties pagrindo (dėl Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų neužtikrinimo laikant Lukiškių TI-K kamerose laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.). Tai, kad ankstesnėje byloje buvo vertinama daugiau pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI sąlygų, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Aplinkybė, kad ankstesnėje byloje pareiškėjas nebuvo detalizavęs nagrinėjamo pažeidimo, nereiškia, jog ankstesnis skundas ir dabartinis skundas nėra tapatūs. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartyje šias pareiškėjo pretenzijas atmetė ne tik kaip abstrakčias, bet iš dalies įvertino ir jų turinį (tikimybę, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą). Taigi, yra Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punkte numatytas pagrindas administracinę bylą nutraukti.

21. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o administracinė byla nutraukiama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Skirgailė Žalimienė