09f8c13f-da51-4e8f-862e-67be01d9ec0a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-2411-996/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30972-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.9; 3.2.6.1; 3.4.1.7 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 27 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė, sekretoriaujant Onai Virmauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ atstovui advokatui Simonui JanuÅ¡aičiui, atsakovo V. P. (V. P.) atstovei advokatei Daliai Bukelienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. (V. P.) dėl darbo ginčo ir atsakovo V. P. (V. P.) prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Transetus“ dėl darbo ginčo. Teismas n u s t a t ė : uždaroji akcinė bendrovė „Transetus“ (toliau – ieÅ¡kovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 57–65) V. P. (V. P.) (toliau – atsakovas, darbuotojas), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. DGKS-542 darbo byloje Nr. APS-131-19685 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria buvo nurodyta iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui iÅ¡ jos 1 662,34 Eur, ir praÅ¡ydama pripažinti, kad su atsakovu yra tinkamai atsiskaityta bei priteisti jai iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 22 d. su atsakovu sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas buvo įdarbintas įmonėje (duomenys neskelbtini), darbo sutartis įsigaliojo nuo leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje arba nuo nacionalinės vizos iÅ¡davimo momento, tad atsakovas įmonėje pradėjo dirbti nuo 2020 m. birželio 15 d., atsakovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Å¡ioje Å¡alyje jis pradėjo darbÄ ir joje baigė sugrįžęs. Nurodė, kad įmonės administracijos įsakymu atsakovui buvo pavesta vykdyti (duomenys neskelbtini) ir Å¡io įsakymo pagrindu darbuotojui buvo forminama komandiruotė bei apskaičiuojami dienpinigiai pagal komandiruojamos kelionės Å¡alis, 2020 m. liepos 16 d.

įmonės direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) komandiruojamiems darbuotojams nuspręsta mokėti 50 procentų dydžio dienpinigius, visi įmonės darbuotojai pasiraÅ¡ytinai susipažino su Å¡iuo įsakymu ir sutiko su nustatytomis sÄ lygomis. Pabrėžė, kad atsakovas nuo pat darbo pradžios, t. y. nuo 2020 m. birželio 15 d., buvo iÅ¡vykęs į (duomenys neskelbtini) ir užsienio Å¡alyse su pertraukomis vykdė (duomenys neskelbtini), iÅ¡ komandiruotės atsakovas grįžo 2020 m. rugpjūčio 12 d., o nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. darbuotojas buvo neapmokamose atostogose.

Pažymėjo, kad su darbuotoju buvo tinkamai ir reguliariai atsiskaitoma, tačiau nepaisant to, 2020 m. rugsėjo 8 d. darbuotojas pateikė reikalavimÄ Darbo ginčų komisijai, nurodydamas, kad įmonė nevykdo darbo sutarties sÄ lygų ir nėra pilnai atsiskaičiusi, todėl įmonė sužinojusi apie nagrinėjamÄ darbo bylÄ darbuotojui paskyrė susitikimus situacijai aptarti, pateikė paskaičiavimus, iÅ¡aiÅ¡kino iÅ¡mokėtų dydžių pagrįstumÄ ir raÅ¡ytiniais dokumentais pagrindė, kad darbuotojui buvo iÅ¡mokėta tiek, kiek jam priklausė pagal darbo sutarties sÄ lygas ir bendrÄ iÅ¡dirbtÄ laikÄ , todėl Å¡alys susitarė geranoriÅ¡kai baigti ginÄÄ ir jį iÅ¡sprendė – nutarė bendru sutarimu nutraukti darbo santykius, ko pasekoje 2020 m. rugsėjo 14 d. darbuotojas pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsniu, kuris įmonės direktoriaus buvo patenkintas, tačiau atsakovas neatsiėmė pareikÅ¡to reikalavimo ir tęsė darbo ginčo nagrinėjimÄ Darbo ginčų komisijoje, todėl 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo priimtas Darbo ginčo komisijos sprendimas, kuriuo iÅ¡ dalies buvo patenkinti darbuotojo reikalavimai.

Nurodė, kad atsakovas iÅ¡ viso įmonėje iÅ¡dirbo tokį dienų skaičių: 2020 m. birželio mėnesį – 13 dienų, 2020 m. liepos mėnesį – 23 dienas, 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 8 dienas, atitinkamai, pagal iÅ¡dirbtÄ darbo laikÄ atsakovui buvo priskaičiuotas darbo užmokestis, kurį sudaro: 2020 m. birželio mėnesį – 454,36 Eur, 2020 m. liepos mėnesį – 743,51 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 259,64 Eur, bendras priskaičiuotas darbo užmokestis sudarė 1 457,51 Eur, taip pat darbuotojui (duomenys neskelbtini) į užsienio valstybes buvo priskaičiuota 2 001,70 Eur dienpinigių ir kaip atskaitingas asmuo darbuotojas pateikė sÄ naudų dokumentus ir tokiu bÅ«du pagrindė 3,73 Eur iÅ¡laidas įmonės naudai, Å¡iÄ sumÄ Ä¯monė įsipareigojo grÄ Å¾inti darbuotojui, be to, 2020 m. rugsėjo mėnesį darbuotojas nedirbo – buvo neapmokamose atostogose, todėl darbo sutarties nutraukimo dienÄ , t. y. 2020 m. rugsėjo 14 d., jam buvo papildomai paskaičiuota 167,26 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, tai reiÅ¡kia, kad atsakovui per visÄ darbo laikotarpį įmonėje su darbo teisiniais santykiais susijusių mokėjimų ir iÅ¡mokų priskaičiuota iÅ¡ viso 3 630,20 Eur.

Pabrėžė, kad darbuotojui per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį buvo atlikti Å¡ie mokėjimai: 2020 m. liepos 8 d. mokėjimas banko pavedimu 454,36 Eur, 2020 m. liepos 30 d. mokėjimas banko pavedimu 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsiskaitymas grynais pinigais 743,51 Eur, 2020 m. rugpjūčio 21 d. mokėjimas banko pavedimu 800 Eur, 2020 m. rugsėjo 2 d. atsiskaitymas grynais pinigais 1 354,36 Eur, 2020 m. spalio 27 d. mokėjimas banko pavedimu 177,97 Eur. Teigė, kad pareiÅ¡kimo Darbo ginčų komisijai pateikimo dienÄ atsakovas vis dar dirbo įmonėje, tai datai su darbuotoju buvo pilnai atsiskaityta, netgi buvo siekiama ir toliau tęsti darbo santykius, darbuotojo kreipimasis į Darbo ginčų komisijÄ buvo absoliučiai nepagrįstas, bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijoje metu 2020 m. rugsėjo 14 d. atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯monei nutraukti darbo sutartį, Å¡i aplinkybė patvirtina, kad Å¡alys buvo susitikusios, neabejotinai sprendė darbo santykių pasibaigimo klausimus, tame tarpe visus atsiskaitymo klausimus, iÅ¡ Darbo ginčų komisijos sprendimo turinio akivaizdu, kad Darbo ginčų komisija priėmė įmonei nepalankų sprendimÄ dėl to, kad buvo nepripažintas grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo darbuotojui faktas, Darbo ginčų komisija rėmėsi viena menama prielaida, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos iÅ¡laidų orderis nepatvirtino atsiskaitymo su darbuotoju aplinkybės, kuriÄ argumentavo tuo, kad darbuotojas kategoriÅ¡kai neigė gavęs iÅ¡mokas grynais ir Å¡io orderio nepasirašęs, tuo, kad kasos iÅ¡laidų orderis formaliai neatitinka poįstatyminių aktų reikalavimų, ir tuo, kad atsakovo asmens dokumentas neva patvirtino, kad darbuotojo tuo metu nebuvo Lietuvos Respublikoje, tačiau pateiktos iÅ¡vados, ieÅ¡kovės vertinimu, teisiÅ¡kai nepagrįstos ir apskritai nereikÅ¡mingos vertinant Å¡alių įsipareigojimus kitų dokumentų ir įrodymų viseto kontekste, kadangi tai subjektyviu vertinimu paremtos prielaidos, kurios negali paneigti objektyviai įrodomų faktinių ir teisinių aplinkybių.

Nurodė, kad atsakovas ir įmonės direktorius abu bÅ«dami (duomenys neskelbtini) piliečiai kelis kartus susitiko Baltarusijoje įkurtame laikiname įmonės biure, o susitikimų metu atsakovui du kartus buvo iÅ¡mokėti grynieji pinigai tokį sandorį užfiksuojant kasos iÅ¡laidų orderiais, be to, teismui pateiktuose kasos iÅ¡laidų orderiuose aiÅ¡kiai yra matomas atsakovo paraÅ¡as, kuris nesiskiria nuo kitų Å¡io asmens pasiraÅ¡ytų dokumentų. PaaiÅ¡kino, kad atsiskaitymo su darbuotojais grynaisiais pinigais praktika buvo taikoma įmonėje dėl Baltarusijoje vykdomų bankinių operacijų apribojimų; atsiskaitymÄ su atsakovu patvirtinatys dokumentai yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , iÅ¡ jų taip pat matyti ir tai, kad panaÅ¡iu metu ir su kitais įmonės darbuotojais buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, taip pat pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 2 097,87 Eur galutinį atsiskaitymÄ , ne mažesnes nei 1 000 Eur netesybas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 137–139, 186–188). Atsakovas nurodė, kad pagal ieÅ¡kovės pateiktus duomenis jam už visÄ darbo santykių laikotarpį (nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d.) buvo paskaičiuotas 3 630,20 Eur darbo užmokestis ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos, iÅ¡ kurių 1 532,33 Eur buvo iÅ¡mokėti bankiniais pavedimais, o 2 097,87 Eur grynaisiais pinigais.

Pabrėžė, kad nors ieÅ¡kovė teigia, jog jis iÅ¡ jos yra gavęs 2 097,87 Eur grynaisiais pinigais, tačiau jis iÅ¡ ieÅ¡kovės niekada nėra gavęs grynųjų pinigų, o kasos iÅ¡laidų orderiuose esantys paraÅ¡ai ir rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai yra ne jo; pastebėjo, kad abiejuose ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktuose kasos iÅ¡laidų orderiuose esantys paraÅ¡ai yra akivaizdžiai skirtingi, jis jokių kasos iÅ¡laidų orderių nėra pasirašęs ir juose nurodytų grynųjų pinigų nėra gavęs, todėl darbdavė su juo nėra pilnai atsiskaičiusi – nėra iÅ¡mokėjusi 2 097,87 Eur galutinio atsiskaitymo.

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ darbo jis buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 14 d. DK 55 straipsnio pagrindu, atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ darbdavė su juo pilnai neatsiskaitė, paskutinį pavedimÄ 177,97 Eur sumai atliko 2020 m. spalio 27 d., jokio susitarimo dėl vėlesnio atsiskaitymo sudaryta nebuvo, iki Å¡iol darbdavė nėra pilnai su juo atsiskaičiusi, todėl ieÅ¡kovė turi sumokėti jam ne mažesnes nei 1 000 Eur netesybas, numatytas DK 147 straipsnio 2 dalyje, ir toks netesybų dydis, atsakovo vertinimu, yra teisingas ir proporcingas, atsižvelgus į Å¡alis siejusių darbo santykių trukmę, neiÅ¡mokėtos sumos dydį, aplinkybę, kad ieÅ¡kovės metinė apyvarta siekia daugiau kaip milijonÄ eurų, todėl tokio dydžio netesybų iÅ¡mokėjimas neturės įtakos jos finansinei padėčiai, kitų darbuotojų, kreditorių interesams.

IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 192–194), nurodė, kad tinkamÄ atsiskaitymÄ su atsakovu patvirtina buhalterinės apskaitos dokumentai, grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo atsakovui operacijas patvirtina 2020 m. rugpjūčio 14 d. ir 2020 m. rugsėjo 2 d. sudaryti ir tinkamai abiejų Å¡alių patvirtinti kasos iÅ¡laidų orderiai, iÅ¡ pateiktų įmonės kasos žurnalų iÅ¡rašų už rugpjūčio ir rugsėjo mėn. matyti, jog atsiskaitymÄ su atsakovu patvirtinantys dokumentai yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , iÅ¡ jų taip pat matyti, kad su kitais įmonės darbuotojais panaÅ¡iu metu taipogi buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

IeÅ¡kovės teigimu, tai, kad skirtinguose dokumentuose pasiraÅ¡iusio asmens paraÅ¡as gali kažkuo skirtis dar neįrodo, jog dokumentas nebuvo patvirtintas to paties asmens arba apskritai nepatvirtintas atsakovo. Teigė, kad atsakovas net du kartus savo paraÅ¡u patvirtino pinigų poėmio kvitÄ , kas patvirtina jo sutikimÄ ir valios iÅ¡raiÅ¡kÄ gauti atlyginimÄ grynaisiais pinigais, toks sprendimas jų bendrai buvo priimtas susitikimo metu, kuomet buvo iÅ¡ karto įvykdytas atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Pabrėžė, kad nutraukiant darbo santykius su atsakovu, įmonė jam buvo iÅ¡mokėjusi visÄ už iÅ¡dirbtÄ laikotarpį priklausantį pareiginį atlyginimÄ , t. y. 1 456,87 Eur (atskaičius mokesčius), t. y. su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta.

PaaiÅ¡kino, kad dėl aritmetinio apsirikimo įmonės buhalterė buvo netiksliai apskaičiavusi atsakovui priklausančius dienpinigius, todėl iÅ¡ karto pastebėjus Å¡iÄ klaidÄ atsakovui buvo sumokėti 177,97 Eur, nurodė, kad pavėluotas atsiskaitymas su atsakovu buvo uždelstas tik 1 mėn., todėl dėl tokio pavėlavimo atsiskaityti maksimali priteistina suma gali sudaryti uždelstÄ sumÄ padauginus iÅ¡ vieno, atsakovo reikalavimas priteisti 1 000 Eur netesybas yra nepagrįstas nei teisės norma, nei objektyviais ir pagrįstais motyvais, nei atitinka plėtojamÄ teismų praktikÄ , todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas advokatas palaikė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindamas, kad nutraukiant darbo santykius atsakovas pretenzijų dėl netinkamo atsiskaitymo su juo nereiÅ¡kė; kasos iÅ¡laidų orderiuose rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai neprivalo bÅ«ti daromi pinigų gavėjo ranka; pinigai atsakovui buvo iÅ¡mokėti Baltarusijoje, kasos iÅ¡laidų orderius pildo įmonės buhalterė Lietuvoje. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė advokatė palaikė atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ , papildomai paaiÅ¡kindama, kad ekspertizės aktas patvirtina atsakovo pozicijÄ byloje, be to, ieÅ¡kovė Darbo ginčų komisijai ir teismui teikė skirtingo turinio 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos iÅ¡laidų orderį, kas rodo, jog ieÅ¡kovė klastoja dokumentus; ieÅ¡kovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymo, jog atsakovas bÅ«tų parašęs praÅ¡ymÄ dėl atlyginimo jam mokėjimo grynaisiais pinigais; atsakovas kategoriÅ¡kai neigia pasirašęs ar daręs įraÅ¡us kasos iÅ¡laidų orderiuose ar gavęs atsiskaitymÄ iÅ¡ įmonės grynaisiais pinigais.

Ieškinys atmetamas, priešieškinis tenkinamas visiškai. Byloje ginčas kilo dėl galutinio atsiskaitymo su darbuotoju. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pas ieškovę (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo pagal 2020 m. gegužės 22 d. darbo sutartį (el. b. apyrašo t. I, l. 7–8), tarp šalių ginčas nekilo, kad atsakovas dirbti įmonėje pradėjo 2020 m. birželio 15 d., įmonės direktoriaus 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas nuo 2020 m. birželio 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 12 d. buvo komandiruotas į užsienio valstybes gabenti krovinius (el. b. apyrašo t.

I, l. 9, 14–16), tarp Å¡alių ginčas nekilo, kad nuo 2020 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas buvo neapmokamose atostogose, atsakovo praÅ¡ymu jis iÅ¡ darbo įmonėje buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 14 d. DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 12–13), darbuotojas 2020 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi su praÅ¡ymu dėl 1 891 Eur iÅ¡ darbdavės iÅ¡ieÅ¡kojimo į Darbo ginčų komisijÄ (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 166–168), kuri 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimu darbuotojo praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – nurodė iÅ¡ieÅ¡koti darbuotojui iÅ¡ darbdavės 1 662,34 Eur galutinį atsiskaitymÄ (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 102–105). Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojas iÅ¡ darbo įmonėje buvo atleistas 2020 m. rugsėjo 14 d. Tarp Å¡alių ginčas nekilo, jog už visÄ darbo santykių laikotarpį darbuotojas iÅ¡ darbdavės turėjo gauti 3 630,20 Eur (atskaičius mokesčius). Ä®monės teigimu, 1 532,33 Eur sumÄ ji darbuotojui sumokėjo bankiniais pavedimais (2020 m. liepos 8 d. 454,36 Eur, 2020 m. liepos 30 d. 100 Eur, 2020 m. rugpjūčio 21 d. 800 Eur, 2020 m. spalio 27 d. (jau po darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo) 177,97 Eur), ko darbuotojas neginčija, o 2 097,87 Eur ieÅ¡kovė nurodo darbuotojui sumokėjusi grynaisiais pinigais, pateikdama du kasos iÅ¡laidų orderius – 2020 m. rugpjūčio 14 d. 743,51 Eur sumai Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugsėjo 2 d. 1 354,36 Eur sumai Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 21, 23), su kuo darbuotojas nesutinka, nurodydamas, kad paraÅ¡ai ir rankraÅ¡tiniai įraÅ¡ai ant aukščiau nurodytų kasos iÅ¡laidų orderių yra ne jo, jis jokių grynųjų pinigų iÅ¡ įmonės nėra gavęs, todėl siekia 2 097,87 Eur galutinio atsiskaitymo ir ne mažesnių nei 1 000 Eur netesybų iÅ¡ darbdavės prisiteisimo. Pažymėtina, kad pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, ginčui aktualios redakcijos (toliau – Taisyklės) 5 punktÄ , pinigų gavėjas, priimdamas pinigus, pasiraÅ¡o kasos iÅ¡laidų orderyje, kuriame įraÅ¡oma gautoji suma, pagal 19 punktÄ , jeigu kasos iÅ¡laidų orderyje arba mokėjimo žiniaraÅ¡tyje nėra pinigų gavėjo paraÅ¡o, laikoma, kad pinigai neiÅ¡mokėti.

Byloje buvo paskirta rašysenos ekspertizė ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. liepos 27 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. EPP priedo l. 31–34) padaryta išvada, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė ir eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo; 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) rankraštinius įrašus parašė ne atsakovas, o kitas asmuo, nustatyti, ar 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas“ pasirašė atsakovas ar kitas asmuo negalima.

Teismas neturi pagrindo nesutikti su aukščiau nurodyta eksperto padaryta išvada, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ne atsakovas, o kitas asmuo. Taigi, vadovaujantis Taisyklių 19 punkto nuostatomis, nesant atsakovo parašo 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikoma, kad grynieji pinigai (743,51 Eur) pagal 2020 m. rugpjūčio 14 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui neišmokėti.

Tuo tarpu ekspertas negalėjo padaryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados, ar 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos iÅ¡laidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė atsakovas ar kitas asmuo, tačiau svarbu pastebėti tai, kad į bylÄ ieÅ¡kovė nepateikė jokio įrodymo, kad atsakovas bÅ«tų prašęs ar iÅ¡reiÅ¡kęs sutikimÄ atsiskaitymÄ už darbÄ gauti ne tik bankiniais pavedimais (kas buvo nuolat daroma jo darbo santykių įmonėje metu), bet ir grynaisiais pinigais, darbuotojas neigia aplinkybę, kad darbdavė jam mokėjo grynuosius pinigus atsiskaitydama už jo darbÄ Ä¯monėje, o bÅ«tent ieÅ¡kovė, bÅ«dama juridiniu asmeniu, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, turi savo vedamÄ dokumentacijÄ tvarkyti itin atsakingai, o veikdama nepakankamai rÅ«pestingai turi prisiimti iÅ¡ tokio savo veikimo/neveikimo kylančias neigiamas pasekmes.

Už įmonėje atliekamas finansines operacijas yra atsakinga darbdavė, kuri kartu prisiima rizikÄ , kad nesant objektyvių duomenų apie iÅ¡mokėtas sumas, bus laikoma, kad pinigų sumos nėra iÅ¡mokėtos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai byloje teigė, jog abu kasos iÅ¡laidų orderius pasirašė atsakovas, tačiau dėl vieno jų ekspertas nustatė prieÅ¡ingai, tuo tarpu dėl antrojo, matyti, pati ieÅ¡kovė yra teikusi dvi jo skirtingas versijas – Darbo ginčų komisijai vieno turinio 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos iÅ¡laidų orderį (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 151), teismui jau kito turinio 2020 m. rugsėjo 2 d. kasos iÅ¡laidų orderį (el. b. apyraÅ¡o t. I, l. 23), kas teismui leidžia abejoti darbdavės sÄ Å¾iningumu ir visas byloje kylančias abejones aiÅ¡kinti darbuotojo naudai, kaip tai įtvirtina DK 6 straipsnio 2 dalis. Taip pat kritiÅ¡kai vertinama ir ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog kasos iÅ¡laidų orderius iÅ¡raÅ¡o buhalterė Lietuvoje, o jie darbuotojams perduodami Baltarusijoje, kadangi tokiu bÅ«du, teismo vertinimu, nėra galimybės mokėjimÄ atlikti orderyje nurodytÄ dienÄ .

IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsiskaitymÄ su atsakovu patvirtinantys dokumentai yra įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ , kad su kitais darbuotojais panaÅ¡iu metu įmonė atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, neįrodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovui buvo iÅ¡mokėtos ginčo sumos. Be to, ieÅ¡kovės atstovo teismo posėdžio metu iÅ¡sakytas teiginys, kad atleidimo iÅ¡ darbo metu darbuotojas įmonei pretenzijų nereiÅ¡kė, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad su darbuotoju buvo atsiskaityta tinkamai, kai, tuo labiau, pati darbdavė pripažino papildomÄ mokėjimÄ darbuotojui atlikusi jau po jo atleidimo iÅ¡ darbo (2020 m. spalio 27 d. 177,97 Eur sumai), o iÅ¡samiai iÅ¡tirta bylos medžiaga sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad su darbuotoju jo atleidimo dienÄ buvo neatsiskaityta dar papildomai 2 097,87 Eur sumai.

Apibendrindamas visa tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog įmonė su darbuotoju jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (2020 m. rugsėjo 14 d.) tinkamai neatsiskaitė, dalį neiÅ¡mokėtos sumos – 177,97 Eur iÅ¡mokėjo 2020 m. spalio 27 d., o likusi neiÅ¡mokėta 2 097,87 Eur suma yra neiÅ¡mokėta iki Å¡iol, įrodymų apie Å¡alių sutartÄ vėlesnį atsiskaitymÄ byloje nėra, todėl teismas priteisia darbuotojui iÅ¡ darbdavės 2 097,87 Eur (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymÄ .

Taigi, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo iÅ¡mokėjimÄ darbuotojui jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustatyta, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.

Teismas pažymi, kad darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ (netesybos) teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su DK įtvirtintais darbo teisės principais. Tokios teismo iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertina darbuotojo darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, teismo konstatuotÄ darbdavės nesÄ Å¾iningumÄ procese, todėl sprendžia, kad teisingas, sÄ Å¾iningas, protingas ir proporcingas iÅ¡ darbdavės darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 1 000 Eur (atskaičius mokesčius). Dėl kitų Å¡alių iÅ¡dėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ios bylos iÅ¡sprendimui, nekeičiantys teismo padarytų iÅ¡vadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiÅ«ros dalykas, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys). Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis iÅ¡tirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro iÅ¡vadÄ ir konstatuoja, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieÅ¡kinys atmetamas; prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkinamas visiÅ¡kai – atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamas 2 097,87 Eur (atskaičius mokesčius) galutinis atsiskaitymas ir 1 000 Eur (atskaičius mokesčius) netesybos; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovas turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimÄ ieÅ¡kovei nėra.

Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovas teismo prašė priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės jo patirtas jį atstovavusiai advokatei sumokėtas 450 Eur iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu ir 707,12 Eur iÅ¡laidas ekspertizei apmokėti (el. b. apyraÅ¡o t.

I, l. 133, 141, t. II, l. 9–12, 98–101, EPP priedo l. 35). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina ir priteisia jam iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 157,12 Eur (450 Eur + 707,12 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai. Kartu teismas grÄ Å¾ina 42,88 Eur (750 Eur – 707,12 Eur) permokÄ už ekspertizės atlikimÄ Ä¯ atsakovo atstovės advokatės Dalios Bukelienės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas Å¡ioje byloje patyrė 7,05 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, suapvalintos iki artimiausio sveiko skaičiaus – 7 Eur, priteisiamos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovo V. P. (V. P.) prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti atsakovui V. P. (V. P.) (gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ (į. k. 304691283) 2 097,87 Eur (dviejų tÅ«kstančių devyniasdeÅ¡imt septynių eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynių euro centų) (atskaičius mokesčius) galutinį atsiskaitymÄ , 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) (atskaičius mokesčius) netesybas ir 1 157,12 Eur (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt septynių eurų ir dvylikos euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ Nr. DGKS-542 darbo byloje Nr. APS-131-19685 laikyti netekusiu galios. Priteisti valstybės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Transetus“ (į. k. 304691283) 7 Eur (septynių eurų) teismo patirtas iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

SumokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ bÅ«tina skubiai pateikti teismui. GrÄ Å¾inti 42,88 Eur (keturiasdeÅ¡imt dviejų eurų ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių euro centų) permokÄ už ekspertizės atlikimÄ Ä¯ atsakovo atstovės advokatės Dalios Bukelienės sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Stanislovaitienė