2013-03-05 Nr. AB-349-3-61-3-01518-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A822-635/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01518-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 13.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Ektornet Commercial Lithuania“, dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. V. 2012 m. birželio 19 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I. t., b. l. 60–64), kuriame prašė panaikinti 2011 m. liepos 25 d. statybos užbaigimo aktą Nr. (23.34)SUA-1452 (toliau –Statybos užbaigimo aktas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2010 m. birželio 15 d. nekilnojamojo turto registre įregistravo nuosavybės teisę į 2430/17700 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., esančio (duomenys neskelbtini). Registracijos metu žemės sklype buvo įrengtos ir įregistruotos valstybei priklausančios melioracijos sistemos ir įrenginiai, elektros linijų apsaugos zonos ir kelių apsaugos zonos. Jokių kitų statinių, įrenginių ar apribojimų sklype nebuvo. Po pareiškėjo nuosavybės teisės įregistravimo žemės sklype buvo įregistruotos pareiškėjui ir kitiems turto bendrasavininkiams nepriklausančios vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos.

Šiose apsaugos zonose yra įrengtos nuotekų linijos – fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lietaus kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), spaudininės fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Tinklai), priklausantys pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių Tinklų savininkas yra UAB „Ektornet Commercial Lithuania“. Prašomo panaikinti Statybos užbaigimo akto 7 punkte Statybos užbaigimo komisija (toliau – Komisija) nustatė, kad statiniai nurodyti akto 5 punkte, t. y.

Tinklai, atitinka statinio projekto sprendinius, Komisijai buvo pateikti visi privalomi pateikti dokumentai ir jie atitinka nustatytus reikalavimus, statinių bendrieji rodikliai, nurodyti statinio projekte, atitinka faktinius, o statinių bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių neesminiai. 8 punkte Komisija nusprendė, kad Tinklų statyba yra baigta. Pareiškėjo nuomone, šios išvados neatitinka tikrovės, yra neteisėtos ir nepagrįstos. Statybos užbaigimo akte nurodyta, kad statyba vykdyta pagal Techninį projektą D-g- 601/2007 „Gamybinis sandėliavimo pastatas su administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – Techninis projektas), kurio pagrindu UAB „Vilnita“ 2007 m. rugsėjo 14 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 1024 ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ 2011 m. vasario 22 d. leidimas Nr. 05/1024 (toliau – ir Statybos leidimas), pakeičiantis leidimą Nr. 1024.

Techniniame projekte buvo numatyta, kad Tinklai yra suprojektuoti šiuo metu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ priklausančiame žemės sklype, tačiau faktiškai jie ar jų dalys yra pastatyti pareiškėjui priklausančiame žemės sklype. Nukrypimai nuo Techninio projekto ir Statybos leidimo, statant Tinklus kitame sklype nei suprojektuota Techniniame projekte ir leista statyti Statybos leidime, yra esminiai. Kadangi nei Vilniaus rajono savivaldybė, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neturi duomenų ir dokumentų, kad Tinklų įrengimui būtų buvęs parengtas naujas techninis projektas ar pakeistas Techninis projektas D-g-601/2007, nebuvo pakeistas ar išduotas naujas statybos leidimas, leidžiantis rengti UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ priklausančius tinklus pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, pareiškėjas teigė, kad faktiškai Tinklų statyba buvo atlikta jam priklausančiame žemės sklype be galiojančio techninio projekto ir statybos leidimo.

Komisija, išduodama Statybos užbaigimo aktą, iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 24 straipsnį ir Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr.116-5947) (toliau – Reglamentas) 23 punktą, nes pareiškėjas nėra davęs sutikimo nei UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, nei kitiems asmenims Tinklų įrengimui ir įregistravimui jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Apie Tinklų įrengimą ar leidimus juos projektuoti, statyti ir įregistruoti jam priklausančiame žemės sklype jis informuotas nebuvo.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. birželio 29 d. atsiliepimu į skundą (I. t., b. l. 71–72) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad 2008 m. vasario 28 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu J. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. į tą patį sklypą, kurio dalis šiuo metu priklauso pareiškėjui. Vadinasi, nuo šio sprendimo priėmimo sklypas tapo privačia nuosavybe, iki tol būdamas valstybinės žemės fonde, kurį patikėjimo teise valdė tuometinė Vilniaus apskrities viršininko administracija. Valstybinės žemės patikėtinė buvo davusi sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus valstybinės žemės sklype, t. y. suteikė UAB „Vilnita“ tam tikrą užstatymo teisę. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.160 straipsnio 3 dalimi, atsakovas teigė, kad UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ turima užstatymo teisė tebegalioja, net jeigu žemės sklypo dalį įgijo naujas savininkas. Atsižvelgdamas į CK 4.254 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1246/2011, atsakovas teigia, kad valstybinės žemės patikėtinės sutikimas neturėjo būti registruotas viešame registre, sandoris galioja bendraisiais pagrindais, o daiktinis apribojimas, jei jis įstatymo tvarka nenuginčytas, galioja ir perdavus daiktą.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2012 m. liepos 10 d. atsiliepimu į skundą (I. t., b. l. 125–128) jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Komisija, atsižvelgusi į Reglamento 23, 26 ir 31 punktų nuostatas, patikrino Statybos užbaigimo akto 5 punkte nurodytų statinių atitiktį statinio projektui bei pateiktus dokumentus, esminių nukrypimų nenustatė, todėl išdavė Statybos užbaigimo aktą, kuris atitinka Reglamento 8.2 punkte įtvirtintą statybos užbaigimo akto sąvoką. Statytojui UAB „Vilnita“ 2007 m. rugsėjo 14 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. 1024 statybos darbams atlikti pagal pateiktą Techninį projektą. Tiek dabar pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), tiek žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), šiuo metu priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui, nuosavybės teise priklausė statytojui, t. y.

UAB „Vilnita“, todėl net ir nustačius, jog inžineriniai tinklai buvo tiesiami per dabar pareiškėjui priklausančią žemės sklypo dalį, ankstesnis minėto sklypo dalies savininkas ir statytojas pats sau sutikimo duoti neprivalėjo. Taigi, pagal CK 4.48 straipsnio 2 dalį, pareiškėjui 2010 m. birželio 7 d. pagal turto varžytinių aktą, įsigijus žemės sklypo dalį (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), jam perėjo ir visos teisės ir įsipareigojimai, kuriuos turėjo ankstesnis žemės sklypo savininkas, t. y. UAB „Vilnita“.

Atsakovas paaiškino, kad UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ siekė gauti Statybos užbaigimo aktą ir baigti ankstesnio statytojo ir savininko UAB „Vilnita” pradėtas statybos darbų užbaigimo procedūras bei įregistruoti užbaigtus objektus Nekilnojamojo turto registre kaip savo nuosavybę, todėl Komisija tinkamai atliko statybos užbaigimo procedūrą ir vadovaudamasi teisės aktais pagrįstai surašė Statybos užbaigimo aktą. Be to, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-304/2012, atsakovas teigė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, nes apie inžinerinių tinklų bei įrenginių, kurie pripažinti tinkamais naudoti ginčijamu Statybos užbaigimo aktu, užbaigtą statybą pareiškėjas žinojo nuo 2010 metų birželio mėnesio, kai 2010 m. birželio 7 d. pareiškėjas įsigijo 2430/17700 žemės sklypo dalį, nes ankstesnis šios žemės savininkas UAB „Vilnita“ visus šiuos darbus atliko ir užbaigė iki pareiškėjui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ 2012 m. liepos 3 d. atsiliepimu į skundą (I. t., b. l. 73 –81) prašė bylą nutraukti, nes pareiškėjas teismui padavė skundą, praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą, o jei teismas bylą nagrinėtų iš esmės, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi iš esmės analogiškais motyvais dėl Statybos užbaigimo akto teisėtumo. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas apie skundžiamą aktą sužinojo ne, kaip jis teigė, 2012 m. balandžio 23 d. gavęs iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. balandžio 17 d. raštą „Dėl dokumentų pateikimo“ Nr. 133(1)-1902-(7.2), o daug anksčiau. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui dėl statybos užbaigimo akto panaikinimo paduoti, motyvuodamas tuo, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, t. y. dėl to, kad pareiškėjo atstovas tik 2012 m. gegužės 31 d. gavo bendrosios kompetencijos teismo nutartį, kuria nurodyta kreiptis į administracinės kompetencijos teismą, o pastarajam skundą pateikė tik 2012 m. birželio 5 d. Tačiau pareiškėjas nuslėpė nuo teismo, kad apie ginčijamą administracinį aktą jam tapo žinoma gerokai anksčiau nei nurodoma prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas sąmoningai teismui nepateikė 2011 m. gruodžio 5 d., 2011 m. gruodžio 22 d. ir 2012 m. sausio 21 d. jo ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavio susirašinėjimo raštų, iš kurių matyti, jog apie Statybos užbaigimo aktą – jo pavadinimą, datą ir turinį – pareiškėjas sužinojo dar 2011 metais. Be to, iš pareiškėjo 2011 m. gruodžio 14 d. elektroninio laiško ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ pranešimų matyti, jog tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens vyko derybos dėl žemės sklypo dalies, priklausančios pareiškėjui, pardavimo. Ieškinį bendrosios kompetencijos teismui pareiškėjas padavė tik tuomet, kai nepavyko parduoti jam priklausančios žemės sklypo dalies už jo norimą kainą. Iš pareiškėjo atstovo advokato A. V. 2012 m. kovo 21 d. prašymo, adresuoto UAB „Ektornet Commercial Lithuania“, 2 puslapio matyti, kad jau iki 2012 m. kovo 21 d. buvo kreiptasi į Inspekciją ir gautas 2011 m. liepos 25 d. statybos užbaigimo aktas Nr. (23.34)-SUA-1452.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu (I. t., b. l. 176–182) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas, remdamasis ABTĮ 34 straipsnio 4 dalimi, pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. birželio 20 d. nutartimi atnaujino pareiškėjui teminą skundui paduoti dėl Statybos užbaigimo akto panaikinimo, todėl šis klausimas yra išspręstas ir iš naujo nebegali būti sprendžiamas.

Remdamasis Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d.) 24 straipsnio 1 dalimi, Reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 1 d.) 8.2 punktu, 23 punktu, 26 punktu ir 31 punktu teismas nurodė, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus. Pareiškėjo teiginį, kad buvo pažeistas Reglamento 23 punktas, nes Komisija vizualiai nepatikrino arba netinkamai patikrino, kad Tinklai yra įrengti ne pagal Techninį projektą, teismas atmetė ir, remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad Komisija, įvertinusi jai pateiktus dokumentus ir patikrinusi Statybos užbaigimo akto 5 punkte nurodytų statinių atitiktį statinio Techniniam projektui, nenustatė esminių statinio reikalavimų pažeidimų, ir pagrįstai konstatavo, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaneigė Komisijos išvadų, o pareiškėjo argumentai, kad jo žemės sklypo teritorijoje Tinklai buvo nutiesti neteisėtai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginio, kad Tinklai buvo įrengti be jo sutikimo ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre jam įsigyjant sklypą, teismas atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro 2010 m. birželio 15 d. išrašo matyti, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 2430/17700 žemės sklypo dalis, kuri nuosavybės teise priklausė UAB „Vilnita“, 10070/17700 žemės sklypo dalis nuo 2009 m. gruodžio 22 d. priklauso J. L. ir S. L., o 5200/17700 žemės sklypo dalis nuo 2009 m. gruodžio 22 d. priklauso L. M. Statybos leidimas Nr. 1024 UAB „Vilnita“ buvo išduotas 2007 m. rugsėjo 14 d., kai minėto žemės sklypo savininkė buvo UAB „Vilnita“, todėl dabar pareiškėjui priklausanti žemės sklypo dalis (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė statytojui – UAB „Vilnita“. Tai rodo, kad ankstesnis minėto sklypo dalies savininkas ir statytojas (UAB „Vilnita“) buvo vienas ir pats sau sutikimo duoti neprivalėjo. Remdamasis CK 4.48 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas sklypo savininku tapo 2010 m. birželio 7 d., taigi, jam įsigijus žemės sklypo dalį (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), perėjo ir visos teisės ir įsipareigojimai, kuriuos turėjo ankstesnis šio žemės sklypo savininkas. Bylos duomenys rodo, kad trečiasis suinteresuotas asmuo jokių statybos darbų nevykdė, o tik užbaigė UAB „Vilnita“ pradėtą statybos užbaigimo procedūrą. Taigi, iki pareiškėjui 2010 m. birželio 7 d. turto varžytinių akto Nr. 10/06/07-1 pagrindu įsigyjant žemės sklypo dalį, visi inžinerinių tinklų ir įrenginių įrengimo darbai buvo baigti 100 procentų, todėl pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę išsiaiškinti faktiškai šiame sklype atliktus darbus ar tam tikrus jo teisių suvaržymus, taikomus jo nuosavybės teisei į įsigytą sklypo dalį. Pareiškėjas, būdamas rūpestingas turto įgijėjas, turėjo galimybę išsiaiškinti, ar Tinklai ir įrenginiai pastatyti teisėtai, pagal suderintą Techninį projektą. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog jis būtų reiškęs pretenzijas UAB „Vilnita“ dėl, pareiškėjo manymu, neteisėtai atliktų Tinklų statybos darbų.

Remdamasis CK 4.160 straipsnio nuostatomis, 4.162 straipsniu ir atsižvelgdamas į byloje esančią medžiagą, teismas sutiko su teiginiu, kad valstybinės žemės patikėtinė buvo davusi sutikimą pagal pirminį statybos leidimą tiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus valstybinės žemės sklype, t. y. suteikė UAB „Vilnita“ užstatymo teisę. Kadangi užstatymo teisė tebegalioja ir žemės sklypo dalį įgijus pareiškėjui, tai daiktinis apribojimas (šiuo atveju užstatymo teisė) galiojo ir perdavus daiktą, ir, jei jis įstatymo tvarka nenuginčytas, eina kartu su daiktu. Atsižvelgęs į CK 4.254 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad įstatymas pareigos privalomai registruoti užstatymo teisės nenustatė, todėl užstatymo teisė, atsiradusi valstybinės žemės patikėtinės sutikimo pagrindu, neturėjo būti privalomai registruota viešame registre. Kadangi pareiškėjas neįrodė, kad nukrypimai nuo Techninio projekto ir Statybos leidimo, statant Tinklus kitame sklype nei suprojektuota Techniniame projekte ir leista statyti Statybos leidime, yra esminiai, išdėstytos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo teiginiai dėl privalomo užstatymo teisės įregistravimo yra nepagrįsti.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Komisija tinkamai atliko statybos užbaigimo procedūrą, todėl teisėtai ir pagrįstai surašė Statybos užbaigimo aktą. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad Statybos užbaigimo aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, ar kad atliekant statinio užbaigimo procedūrą, buvo nustatyti pažeidimai, todėl jo teiginiai dėl ginčijamo akto panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.

III. Apeliaciniu skundu (II t., b. l. 1–9) pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti skundžiamą 2011 m. liepos 25 d. Statybos užbaigimo aktą.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje ir ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatytus įrodymų tyrimo ir vertinimo principus, nes visapusiškai neįvertino įrodymų – Statybos leidimo Nr. 05/1024 ir Techninio projekto D-G-601/2007 – turinio ir reikšmės. Nebuvo įvertinta ir tai, kad statybos darbų rezultatas privalo atitikti Techninį projektą tam, kad būtų pripažintas baigta statyba. Nebuvo nustatytos ir sprendime konstatuotos esminės aplinkybės, kad pagal minėtą Statybos leidimą ir Techninį projektą tinklai ar jų įrenginiai negalėjo būti statomi ne projekte numatytoje vietoje. Pareiškėjas pažymi, kad Statybos leidimas ir Techninis projektas statybos teisėtumą siejo su sklypo ribomis, o ne su tuo, kam sklypas priklauso. Statybos teisėtumas ir ginčijamo Statybos užbaigimo akto galiojimas turėjo būti vertinami atitikimo Statybos leidimui ir Techniniam projektui ribose, ir jokie kiti įrodymai ar išvados (sklypų nuosavybės teisė, savininko sutikimas statyti tinklus jam priklausančiame sklype, ar teismo išvada, kad tokio sutikimo nereikėjo) negalėjo legalizuoti statybos, jei ji neatitiko statybos leidimo ir techninio projekto. Šiuo atveju, teismas nepaisė to, kad Statybos leidimas ir Techninis projektas turi didesnę įrodomąją galią sprendžiant dėl statybos teisėtumo nei kiti įrodymai.

Teigia, kad teismas neįvertino įrodymų visumos, patvirtinančios skundžiamo Statybos užbaigimo akto neteisėtumą, nes pareiškėjas pirmos instancijos teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad Tinklai ir jų dalys yra įrengti ne žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal Statybos leidimą ir Techninį projektą buvo leista statyba, o pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai suteikė įrodomąją galią aplinkybėms, kad yra sutikimas tiesti Tinklus per pareiškėjo sklypą ir UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ turėjo užstatymo teisę, nes ne nuosavybės teisė į žemės sklypus, ne sutikimas ar jo buvimas ar nebūtinumas nulemia statybos teisėtumą, o tai, ar statybos darbų rezultatas atitinka techninį projektą ir statybos leidimą. Nei UAB „Vilnita“, nei UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ neturėjo teisės atlikti statybos darbų, neatitinkančių Techninio projekto ir išduoto Statybos leidimo. Be to, teismas neįvertino CK 4.164 straipsnio 1 dalies 1 punkto, pagal kurį užstatymo teisė pasibaigia, kai užstatymo teisės turėtojas tampa ir žemės savininku.

Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiąsias teisės normas, t. y. Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, CK 4.48 straipsnio 2 dalį, taip pat ABTĮ 86 straipsnio 1 dalį bei 87 straipsnio 4 dalį, nes nepagrįstai sprendė, kad esamas Tinklų savininkas neatsako už statybos neteisėtumą, nes statybos darbai atlikti iki savininkui įsigyjant turtą. Ne savininkas nulemia statybos teisėtumą, o tai, ar statyba atitinka teisės aktų reikalavimus. Tik Statybos užbaigimo aktas pripažįsta statybą baigta, atitinkančia teisės aktų reikalavimus bei pripažįsta statinį tinkamu naudoti.

Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 punktu, nustatančiu, jog esminiai projekto sprendiniai, be kita ko, yra ir sprendiniai, nustatantys statinio vietą sklype, pareiškėjas teigia, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad statybos darbai padaryti nežymiai nukrypus nuo projekto ir kad šis neesminis nukrypimas neturi įtakos statybos teisėtumui. Vizualiai tikrindama statybos darbų rezultatą, Komisija turėjo nustatyti neatitikimą projektui, nes netgi vizualiai matoma, kad Tinklai įrengti ne tame žemės sklype, kuris numatytas Techniniame projekte. Pasak pareiškėjo, padaryti pažeidimai nulemia skundžiamo sprendimo neteisėtumą.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t.; b. l. 17–18) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodomi tie patys argumentai ir motyvai, kurie skundžiamu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo atmesti, todėl pakartotinai dėl jų atsakovas nepasisako. Papildomai nurodo, kad vertinant apeliacinio skundo argumentus ir teiginius būtina atsižvelgti į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14-48.2)-2264, kuriuo buvo patikslintos apeliantui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos ir buvo taikomos 1992 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: kelių apsaugos zonos, elektros apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, o žemės sklypo savininkas buvo įpareigotas laikytis prieš tai išvardytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų. Todėl, atsakovo nuomone, ginčo Tinklai, esantys apeliantui nuosavybės teise priklausančiame sklype, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti priėmus minėtą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, o ne skundžiamą Statybos užbaigimo aktą. Netgi, jeigu skundžiamas Statybos užbaigimo aktas bus panaikintas, tai nesukels apeliantui teisinių pasekmių, nes ginčo Tinklų buvimas jam nuosavybės teise priklausančiame sklype yra įteisintas kitu administraciniu aktu. Duomenų, kad minėtas įsakymas yra panaikintas ar kad apeliantas kreipėsi dėl jo panaikinimo, nėra.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II. t., b. l. 30–32) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl sprendimo atkartoja bylos faktines aplinkybes, kurios jau buvo atskleistos ir tinkamai išnagrinėtos Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, kad Tinklai buvo pastatyti pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ir kad šią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Teismas savo sprendime nurodė, kad Komisija nenustatė esminių statinio reikalavimų pažeidimų, nustatytų Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas Komisijos išvadų nepaneigė, o teiginio, kad Tinklai jo žemės sklype nutiesti neteisėtai, nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas taip pat neįrodė, kad nukrypimai nuo Techninio projekto ir Statybos leidimo yra esminiai, nepateikė įrodymų, kad Statybos užbaigimo aktas neatitinka jam keliamų reikalavimų, ir kad atliekant statinio užbaigimo procedūrą, buvo nustatyti pažeidimai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II. t., b. l. 19–29) prašė administracinę bylą nutraukti, nes pareiškėjas teismui padavė skundą, praleidęs ABTĮ 33 straipsnyje nustatytą terminą, o jei teismas bylą nagrinėtų iš esmės, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo trečiojo suinteresuoto asmens naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

Remiasi ABTĮ 136 straipsniu ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, būtina įvertinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo skundo padavimo termino praleidimu, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, nes jau yra išsprendęs skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą.

Visi pareiškėjo teiginiai dėl statybų neteisėtumo yra visiškai nepagrįsti, nes jokia savavališka statyba nebuvo užfiksuota, priemonių, susijusių su savavališka statyba, nebuvo taikyta, ir statybos valstybinė priežiūrią atliekanti Inspekcija, kuri turi teisę tikrinti statinių statybos teisėtumą, jokių procedūrų nepradėjo ir nenustatė, kad statiniai pastatyti savavališkai. Pareiškėjas nepateikė jokių statybos neteisėtumą įrodančių dokumentų ir nepaneigė teismo padarytos išvados, jog pareiškėjo argumentai dėl jo žemės sklypo teritorijoje Tinklų neteisėto nutiesimo nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

Teigia, kad visiškai nepagrįsti pareiškėjo argumentai, neva jam priklausančiame žemės sklype pagal Techninį projektą nėra numatyta jokių Tinklų statyba, nes kaip matyti iš teismui pateikto Techninio projekto, būtent pareiškėjui priklausančiame žemės sklype ir yra suprojektuoti nuotekų tinklai, kurie buvo įrengti faktiškai bei pripažinti tinkamais naudoti ginčijamu aktu.

Vien tai, kad UAB „Vilnita“ tapo žemės sklypo, kuriame Vilniaus apskrities viršininko administracija davė sutikimą tiesti inžinerinius tinklus, savininke, savaime šio sutikimo nepanaikina. Tam, kad būtų užginčyta ar teismine tvarka panaikinta užstatymo teisė, pareiškėjas duomenų nepateikė, nors pareiškėjui įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą visi Tinklų statybos darbai jau buvo baigti.

Dėl savo atsakomybės už statybos teisėtumą paaiškino, kad UAB „Ektornet Commercial Lithuania“ jokių statybos veiksmų faktiškai nevykdė, statybos leidimas buvo perregistruotas bendrovės vardu turint tikslą ne statyti tinklus, bet atlikti statybos darbų užbaigimo procedūras.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 7 d. potvarkiu Nr. P3-1494-(23.1) sudarytos Statybos užbaigimo komisijos surašyto 2011 m. liepos 25 d. statybos užbaigimo akto dėl statinio – gamybinio-sandėliavimo pastato su administracinėmis patalpomis (paskirtis gamybos, pramonės; unik. Nr. (duomenys neskelbtini), ypatingas statinys, nauja statyba), lietaus kanalizacijos vamzdyno (paskirtis nuotekų tinklų; unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nauja statyba), fekalinės kanalizacijos vamzdyno (paskirtis nuotekų tinklų; unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nauja statyba) ir priešgaisrinio rezervuaro (paskirtis vandentiekio tinklų unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nauja statyba), esančio adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo.

Pareiškėjas teigia, kad šis Statybos užbaigimo aktas neteisėtas, nes statyba neatitinka 2011 m. vasario 22 d. Statybos leidimo Nr. 05/1024 ir Techninio projekto D-G-601/2007 sprendinių, kurie lemia statybos atitiktį esminiams reikalavimams – Tinklai ir jų dalys yra įrengti ne žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal Statybos leidimą ir Techninį projektą buvo leista statyba, o pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės naujų aplinkybių ir argumentų nenurodo ir nepateikia, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, mano, kad teismas nepakankamai skundą ištyrė, netinkamai vertino pateiktus įrodymus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Tai reiškia, kad priimdamas sprendimą administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktus, teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje privalu nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Taigi teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pareiga bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, ištirti ir įvertinti visas bylos faktines aplinkybes, sprendimą pagrįsti teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, t. y. priimti motyvuotą sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-724/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, jog iš ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Iš šios nuostatos matyti, jog ABTĮ įtvirtina ribotą apeliaciją, t. y. apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas remiantis jau byloje esančia medžiaga. Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir skundžiamo teismo sprendimo argumentus, daro išvadą, kad atnaujinęs pareiškėjui terminą skundui paduoti ir pripažinęs jo teisę ginčyti Statybos užbaigimo aktą pirmosios instancijos teismas iš esmės skundžiamo akto teisėtumo ir pagrįstumo neištyrė.

Atsakovo sudaryta Statybos užbaigimo komisija, įvertinusi jai pateiktus dokumentus: Statybos leidimą Nr. 05/1024, Techninį projektą, kadastrinių matavimų bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir patikrinusi 5 punkte nurodytų statinių atitiktį statinio projektui, nenustatė esminių statinio reikalavimų pažeidimų, nustatytų Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, ir surašė skundžiamą 2011 m. liepos 25 d. statybos užbaigimo aktą, kuris ir yra ginčo dalykas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Komisija pagrįstai konstatavo, kad statiniai atitinka statinio projekto sprendinius, remdamasis tuo, kad Komisija nenustatė esminių statinio reikalavimų pažeidimų, nustatytų Statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepaneigė Komisijos išvadų, o jo argumentai, kad jo žemės sklypo teritorijoje Tinklai buvo nutiesti neteisėtai, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje esančiai medžiagai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netyrė skundžiamo Statybos užbaigimo akto teisėtumo, t. y. nenustatė, ar statyba atitinka Statybos leidimo Nr. 05/1024 ir Techninio projekto D-G-601/2007 sprendinius ir ar statyba atitinka esminius statinio reikalavimus, nenustatė faktinių aplinkybių, ar Tinklai ir jų dalys yra įrengti žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pagal Statybos leidimą ir Techninį projektą buvo leista statyba, ar pareiškėjui priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Atmesdamas skundą pirmosios instancijos teismas rėmėsi inter alia nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjui 2010 m. birželio 7 d. turto varžytinių akto Nr. 10/06/07-1 pagrindu įsigyjant žemės sklypo dalį, visi inžinerinių tinklų ir įrenginių įrengimo darbai buvo baigti 100 procentų ir jis turėjo objektyvią galimybę išsiaiškinti faktiškai šiame sklype atliktus darbus ar tam tikrus jo teisių suvaržymus, taikomus jo nuosavybės teisei į įsigytą sklypo dalį. Teismas vertino, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas turto įgijėjas, turėjo galimybę išsiaiškinti, ar inžineriniai tinklai ir įrenginiai pastatyti teisėtai, pagal suderintą techninį projektą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atnaujinęs terminą skundui paduoti ir pripažinęs pareiškėjo teisę skųsti atitinkamą aktą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino minėtas aplinkybes dėl to, kad pareiškėjas, nebūdamas rūpestingu turto įgijėju, neišsiaiškino, ar inžineriniai tinklai ir įrenginiai pastatyti teisėtai, pagal suderintą techninį projektą, kaip esmines nagrinėjant šią bylą ir paliko neišnagrinėtą skundo reikalavimą dėl Statybos užbaigimo akto teisėtumo ir jo panaikinimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Tinklai ir jų dalys yra ne Statybos leidime ir Techniniame projekte numatytoje vietoje, atitinka faktinę situaciją ir, jeigu tokia faktinė aplinkybė būtų nustatyta, vertinti, ar toks neatitikimas gali būti pripažintas esminiu statinio reikalavimų pažeidimu, trukdančiu surašyti Statybos užbaigimo aktą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino.

ABTĮ 81 straipsnyje numatyta, kad, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neatliko.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nesurinkęs ir neįvertinęs visų reikalingų nagrinėjamoje byloje įrodymų ir taip neišsprendė byloje pareikšto reikalavimo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas), dėl to Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Romanas Klišauskas Skirgailė Žalimienė