Legislator Case Law & Legislation
09f60508-2e8d-4985-bba6-6663f0b2f5eb AI generated

09f60508-2e8d-4985-bba6-6663f0b2f5eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 09f60508-2e8d-4985-bba6-6663f0b2f5eb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-1060-244/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03385-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 28; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, dalyvaujant atsakovės atstovei Daivai GasiÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų UAB ,,Zenito investicijos“ ir UAB ,,Žemės matavimai“ skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjos UAB ,,Zenito investicijos“ ir UAB ,,Žemės matavimai“ skunde (b. l. 1–4) praÅ¡o 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. kovo 29 d. iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1519 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

Legislator headnote

AI generated

09f60508-2e8d-4985-bba6-6663f0b2f5eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 7 str. 2 dalyje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas, Pakeitimo įstatymas) nuostatos negalėjo bÅ«ti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-1060-244/2014(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03385-2013-8)Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 28; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 5 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Broniaus JanuÅ¡kos, dalyvaujant atsakovės atstovei Daivai GasiÅ«naitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų UAB ,,Zenito investicijos“ ir UAB ,,Žemės matavimai“ skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl leidimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė :PareiÅ¡kėjos UAB ,,Zenito investicijos“ ir UAB ,,Žemės matavimai“ skunde (b. l. 1–4) praÅ¡o 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. kovo 29 d. iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1519 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

2) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2013 m. kovo 29 d. iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1520 dalį, kuria nustatyta, kad elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

3) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijÄ 2013 m. kovo 29 d. leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1519 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis; 4) ) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijÄ 2013 m. kovo 29 d. leidime gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1520 nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis;

5) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 19 ct/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjos UAB ,,Zenito investicijos“ neintegruoto tipo saulės jėgainėse pagamintÄ ir AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

6) priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 19 ct/kWh už kiekvienÄ pareiÅ¡kėjos UAB ,,Žemės matavimai“ neintegruoto tipo saulės jėgainėse pagamintÄ ir AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

7) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijÄ informuoti AB „Lesto“ apie pasikeitusį tarifÄ pareiÅ¡kėjų UAB ,,Zenito investicijos“ ir UAB ,,Žemės matavimai“ atžvilgiu bei įpareigoti mokėti tarifÄ galiojusį leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus metu (1.44 Lt/kWh);

8) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 pakeitimo ir papildymo įstatymo 6 str. neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 str. ir teisinės valstybės principui;

9) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos bylinėjimosi iÅ¡laidas.PaaiÅ¡kino, kad 2012-06-21 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas, AIEÄ®) 20 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) teisė ir pareiga kiekvienais metais peržiÅ«rėti fiksuotus tarifus elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, atsižvelgiant į elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ ir Å¡ios plėtros atitiktį Nacionaliniame atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos naudojimo plėtros veiksmų plane nustatytiems tikslams ir uždaviniams.

Tačiau kartu Å¡ioje normoje buvo aiÅ¡kiai nurodyta, kad peržiÅ«rėti fiksuoti tarifai taikomi tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos. Taigi, 2012-06-21 Ä®statyme buvo įtvirtintas toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį fiksuoto tarifo nustatymas buvo siejamas su leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo momentu. 2012 metais elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, galiojo fiksuotas tarifas, nustatytas 2012-02-06 Komisijos nutarimu Nr. 03-23.

Tačiau nuo 2013-02-01 įsigaliojusio 2013-01-17 Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu yra nustatyta, kad asmenims, iki 2012-12-31 pateikusiems praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybÄ ir iki 2012-01-31 negavusiems leidimo gaminti elektros energijÄ (toliau – ir Leidimas gaminti, Leidimas), yra taikoma 2013-01-17 Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis, kai elektros energija iÅ¡ gamintojo superkama 12 metų laikotarpiu tarifu, kuris galios leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .

Pareiškėjos paaiškino, kad joms 2012 m. spalio 29 d. išduoti Leidimai plėsti energijos gamybos pajėgumus, t. y. galiojant 2012-06-21 Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo redakcijai. Pagrindines investicijas į saulės elektrines atliko ir plėtros darbus vykdė galiojant būtent minėtai Įstatymo redakcijai. Tuo tarpu Leidimai gaminti buvo išduoti 2013-03-29, t. y. po Įstatymo 2013-01-17 redakcijos įsigaliojimo. Jos pagrįstai tikėjosi, kad 12 metų laikotarpiu nuo Leidimo gaminti išdavimo dienos bus taikomas 2012 metais galiojęs fiksuotas tarifas, tačiau bus taikomas fiksuotas tarifas, galiojęs Leidimo gaminti išdavimo (2013-03-29) metu.

Pagal 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo Nr. 827 (toliau - ApraÅ¡as) 8.2 punktÄ , fiksuotas tarifas, kurį nustato Komisija, taikomas elektros energijos gamintojams, kuriems leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡duotas nuo 2011 m. gegužės 24 d., kai elektrinių planuojama įrengtoji galia - ne didesnė kaip 30 kW. ApraÅ¡o 9 punkte numatyta, jog ApraÅ¡o 8.2 punkte nurodytiems elektros energijos gamintojams taikomi leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus iÅ¡davimo dienÄ galiojantys Komisijos nustatyti fiksuoti tarifai.

Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 7 str. 2 dalyje atsispindi teisės principas, jog paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo (toliau – ir AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas, Pakeitimo įstatymas) nuostatos negalėjo būti taikomos jokiems santykiams, susiklosčiusiems iki 2013-02-01.

Tačiau Leidimo plėsti energijos gamybos pajėgumus, kurio pagrindu jos atliko investicijas į saulės elektrinę, išdavimo metu galiojanti Įstatymo 20 str. 7 dalies redakcija nustatė, kad peržiūrėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti, energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus išduotas po šių tarifų dienos, t. y. elektros energijos supirkimo tarifų nustatymas buvo susietas su Leidimo plėsti energijos gamybos pajėgumus išdavimo momentu.

Ministerija, iÅ¡duodama Leidimus gaminti, neteisėtai pritaikė pakeitimo įstatymo nuostatas ir tuo pažeidė konstitucinį lex retro non agit principÄ , taip pat teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir sÄ Å¾iningumo principus. Gavusios leidimus plėsti energijos gamybos pajėgumus, su kurių iÅ¡davimo momentu pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ buvo siejamas elektros energijos supirkimo tarifo nustatymas, buvo sukurtas teisėtas lÅ«kestis, jog, iÅ¡pildžius nustatytas sÄ lygas (pastačius elektrinę ir gavus LeidimÄ gaminti), visÄ 12 metų laikotarpį bus taikomas tas pats tarifas.

Teisėtų lÅ«kesčių principas siejamas su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos. Dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų patiria žalÄ negautų pajamų forma, kuriÄ sudaro elektros energijos supirkimo tarifų skirtumas tarp leidimų plėsti energijos gamybos pajėgumus ir Leidimų gaminti iÅ¡davimo momentu galiojusių tarifų, t. y. 0,19 Lt/kWh, už kiekvienÄ saulės jėgainėje pagamintÄ ir visuomeniniam tiekėjui AB „Lesto“ parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę.

Nuostolius patiria kiekvienÄ dienÄ ir juos patirs iki pat teisės pažeidimo paÅ¡alinimo. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 str. 1 dalyje nustatytÄ principÄ , padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami visiÅ¡kai. Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 49–53, 55-59) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ paaiÅ¡kino, kad Seimui 2013-01-17 priėmus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ (toliau – ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas), saulės elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių. Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiškėjas galimai patyrė ar patirs nuostolius. Komisija patvirtina elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus, o AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas tik sudaro galimybę Komisijai tai atlikti teisingai, aiškiai, objektyviai ir laiku.

Todėl mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste. Konstitucinis Teismas 1998-03-25 nutarime pateikia taisyklės lex retro non agit iÅ¡imtį, apie tai pasisako ir LVAT (2012-08-30 nutartis adm. byloje Nr. A-662-2628/2012), todėl reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus.

Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. AIEÄ® ir jo pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas buvo užtikrinti darniÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo plėtrÄ , atsižvelgiant į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių prieinamumÄ , tinkamumÄ ir pakankamumÄ apsaugos užtikrinimo principus (AIEÄ® 1 str. 2 d.). Å iuo atveju bendrieji Bendrijos teisės teisinio tikrumo ir atgalinio negaliojimo principai neprieÅ¡tarauja tam, kad valstybė narė, siekdama pasiekti tikslÄ bei atsižvelgusi į suinteresuotų asmenų teisėtus lÅ«kesčius, galėtų priimti reikalingus naujus teisės aktus.

Atsakovė, nesutikdama su pareiÅ¡kėjo argumentu dėl padarytos žalos, tvirtina, kad superkamos elektros energijos tarifÄ nustato Komisija, o tikrasis AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslas – suteikti galimybę Komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančias įrangos sÄ naudas ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius. Remdamasi ETT sprendimu Irish Farmers Association ir kt. byloje Nr. C-22/94, mano, kad pareiÅ¡kėjas, dar prieÅ¡ gaudama leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«damas apdairus, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.

Todėl pareiÅ¡kėjų teisės (t. y. teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas) Seimui priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , nebuvo pažeistos. PareiÅ¡kėjos nepateikė objektyvių įrodymų, kad Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , atliko neteisėtus veiksmus, neįrodė, kad negautos pajamos yra realios, o ne tikėtinos. Skundas atmestinas. Å ioje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjoms iÅ¡duoto leidimo gaminti elektros energijÄ turinio teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl žalos atlyginimo.

Žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjos kildina iÅ¡ Lietuvos valstybės valdžios institucijų priimtų aktų.PareiÅ¡kėjos kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamos panaikinti 2013 m. kovo 29 d. Leidimų gaminti elektros energijÄ Nr. LG-1519 ir Nr. LG-1520 dalis, kuriomis nustatyta, kad „elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka“, bei praÅ¡ydamos įpareigoti Energetikos ministerijÄ Leidimuose nustatyti, kad „elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis“.

PareiÅ¡kėjos savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimais. Å iuos pažeidimus pareiÅ¡kėjos siejo su Leidime pritaikytu pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo srityje.Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012 m. spalio 29 d. pareiÅ¡kėjoms iÅ¡davė leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-3047 ir Nr. LP-3046 (b. l. 15, 76). 2013 m. vasario 28 d.

Valstybinė energetikos inspekcija iÅ¡davė pažymÄ , kad pareiÅ¡kėjų saulės elektrinės sumontuotos, iÅ¡bandytos ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 75, 62). 2013 m. kovo 29 d. pareiÅ¡kėjoms buvo iÅ¡duoti leidimai gaminti elektros energijÄ (b. l. 14, 21). Å ioje byloje svarbu, kad pareiÅ¡kėjos buvo vienos iÅ¡ subjektų, kurioms taikomos atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo skatinimo priemonės. Ä® skatinimo priemonių sÄ raÅ¡Ä pateko ir fiksuoto tarifo taikymas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas (Ä®statymo 3 str. 2 d. 1, 2 p.).

Nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojus Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui, pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iÅ¡ elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas. Iki 2013 m. vasario 1 d. galiojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ siejo su leidimo plėtoti elektros energijos gamybÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). BÅ«tent galiojant tokiam reguliavimui pareiÅ¡kėjoms buvo iÅ¡duoti leidimai plėsti pajėgumus. O nuo 2013 m. vasario 1 d. įsigaliojęs teisinis reguliavimas fiksuoto tarifo, taikomo konkrečiam Å«kio subjektui, nustatymo momentÄ susiejo su leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo Å¡iam subjektui diena (Ä®statymo 20 str. 6 d. (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Taigi pareiÅ¡kėjos Leidimus gaminti gavo jau galiojant naujajam teisiniam reglamentavimui. Ä®statymų leidėjas Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo galiojant ankstesniam teisiniam reguliavimui (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcijai), jokių iÅ¡imčių dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, iÅ¡leisdamas Pakeitimo įstatymÄ , neįtvirtino. Taigi naujasis fiksuoto tarifo nustatymo momentas (AIEÄ® 20 str. 6 d.) buvo taikomas net ir tiems Å«kio subjektams, kurie leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavo iki 2013 m. vasario 1 d.PareiÅ¡kėjos ginÄÄ iÅ¡ esmės kelia dėl to, jog naujasis teisinis reguliavimas bei Leidime įtvirtinta ginčijama nuostata suponuoja mažesnių elektros energijos supirkimo tarifų, nei jos tikėjosi, pradėdamos vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje, taikymÄ .

Kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Ä®statymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo plėtrÄ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių.

Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW. Elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW, superkama už nustatytÄ fiksuotÄ tarifÄ vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (AIEÄ® 20 str. 1 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Å is tarifas taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos (žr. AIEÄ® 20 str. 8 d. (2011 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Fiksuotus tarifus nustato ir peržiÅ«ri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. PeržiÅ«rėti fiksuoti tarifai ir fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos (AIEÄ® 20 str. 7 d. (2011 m. gegužės 12 d.

įstatymo Nr. XI-1375 redakcija). Gamintojas – tai asmuo, eksploatuojantis atsinaujinančių iÅ¡teklių energijos gamybos įrenginį, turintis atitinkamÄ leidimÄ verstis Å¡ia veikla arba ketinantis plėtoti energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių gamybÄ (AIEÄ® 2 str. 25 d.). Pagal AIEÄ® redakcijÄ , galiojusiÄ iki 2013 m. vasario 1 d., tik tiems gamintojams, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, buvo galima taikyti peržiÅ«rėtus tarifus.

Vadinasi, iki 2013 m. vasario 1 d. gamintojai, kurių elektrinėms leidimas plėtoti elektros energijos gamybos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių pajėgumus iÅ¡duotas iki Å¡ių tarifų pakeitimo dienos, galėjo pagrįstai tikėtis ir įgijo teisę reikalauti, kad jei per protingÄ terminÄ pradės gaminti elektros energijÄ (įgyvendinę gautÄ leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir gavę leidimÄ gaminti elektros energijÄ ), peržiÅ«rėti (nauji) tarifai jiems nebus taikomi, o bus taikomi minėto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus iÅ¡davimo metu galioję tarifai.

Toks reguliavimas, be kita ko, leido ir garantavo gamintojams, gavusiems leidimÄ plėtoti pajėgumus, jį įgyvendinti, atliekant atitinkamas investicijas į elektrinės statybÄ , nesibaiminant, kad dėl vėlesnių teisinio reguliavimo pakeitimų (pvz., tarifų pakeitimo) jų pradėtos ir jau atliktos investicijos faktiÅ¡kai neatsipirks ir jie patirs didelių nuostolių. Pirmiau aptartÄ teisę bei teisėtÄ lÅ«kestį į jos įgyvendinimÄ Ä¯gijo ir pareiÅ¡kėjos, kadangi bylos duomenys patvirtina, jog jos minėtas sÄ lygas iÅ¡pildė.

Å i pareiÅ¡kėjų teisė sietina su jų nuosavybės teise, nes bylos duomenys akivaizdžiai rodo, kad gavusios leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, pareiÅ¡kėjos atliko investicijas ir sukÅ«rė nuosavybės teisės objektÄ , iÅ¡ kurio naudojimo tikėjosi gauti atitinkamų iÅ¡ anksto įstatymo garantuotų pajamų (Konstitucijos 23 str.; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 prot. 1 str.). Vadinasi, minėtos teisės turtiniai aspektai gali bÅ«ti ginami pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį.

Pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).

Byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2834/2013 konstatavo, kad valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei).

Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų. Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymu siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Å ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nebuvo visiÅ¡kai panaikintas. Nustatytas fiksuotas tarifas taikomas dvylikos metų laikotarpiu (Ä®statymo 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjos nenurodė, kad jų pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jos siekė įgydamos leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t. y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjų, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia Ä®statymo redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Pažymėtina ir tai, jog Ä®statymo 20 straipsnio 6 dalis (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija) pareiÅ¡kėjoms faktiÅ¡kai pradėta taikyti tik gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . LeidimÄ pareiÅ¡kėjos gavo jau įsigaliojus Pakeitimo įstatymui, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, jog minėta norma veikia retrospektyviai. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčijama Leidimo dalis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimo dėl Leidimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo nustatyti, kad elektrinėje pagamintos elektros energijos fiksuoti tarifai yra nustatomi teisės aktų, galiojusių leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ iÅ¡davimo metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinį reikalavimÄ Â Ä¯pareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijÄ informuoti AB „Lesto“ apie pasikeitusį tarifÄ pareiÅ¡kėjų UAB ,,Zenito investicijos“ ir UAB ,,Žemės matavimai“ atžvilgiu bei įpareigoti mokėti tarifÄ galiojusį leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus metu.PareiÅ¡kėjos praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės žalÄ , skaičiuojamÄ po 0,19 Lt/kWh už kiekvienÄ pagamintÄ ir parduotÄ elektros energijos kilovatvalandę nuo skundžiamo akto priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje.

Ji atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens.

Kad bÅ«tų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės. VieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005; procesinio sprendimo kategorija 13.2; 14.3; 15.2).Nagrinėjamoje byloje CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sÄ lygų prasme turi bÅ«ti nustatyti trys pirmiau minėti civilinės atsakomybės elementai: valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės vieÅ¡osios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sÄ lyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, Å¡ios sÄ lygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia. Å ios sÄ lygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalÄ .

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Remiantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT administracinė byla Nr. A17-499/2007).

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog nurodytoje situacijoje atsakovų institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kartu konstatuotina, kad pagrindas atlyginti pareiÅ¡kėjų nurodytÄ turtinę žalÄ atsakovams neatsirado. Konstatavus, kad valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti (nėra atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sÄ lygos), nėra teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjų skundas netenkinamas, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,nusprendė:PareiÅ¡kėjų UAB ,,Zenito investicijos“ ir UAB ,,Žemės matavimai“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                 Rasa Ragulskytė-Markovienė                                                                  Bronius Januška                                                                  Liudmila Zaborovska