09f2d32e-eede-4637-8118-6ea6901a90bd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A–535/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 114.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

            Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, Donato Šerno,

sekretoriaujant Ilonai Kovger, Joanai Tamašauskienei,

dalyvaujant atsakovui V. G.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-827-479/2009 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurotransportas“ ieÅ¡kinį atsakovui V. G. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovas BUAB „Eurotransportas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ ir patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. G. 101 411,59 Lt žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas, vykdydamas UAB „Euroliuksas“ direktoriaus pareigas, nuo 2005 m. vasario 21 d. iki 2006 m. rugpjūčio 2 d. padarė ieÅ¡kovui žalos už 101 411,59 Lt, nes toks turtas nurodytas buhalterinės apskaitos dokumentuose, tačiau jo buvimo vieta neaiÅ¡ki, o naujai paskirtam direktoriui R. Č. materialus įmonės turtas nebuvo perduotas (nebuvo pateikti įmonės turto perdavimų-priėmimų aktai).

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. G. ieškovui BUAB „Eurotransportas“

101 411,59 Lt žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog atsakovas V. G., pasinaudodamas V. L. pagalba, 2005 metais įsigijo ieškovo

100 procentų akcijų ir akcininko V. L. buvo paskirtas ieÅ¡kovo direktoriumi turėjo tikslÄ panaudoti ieÅ¡kovÄ kaip priemonę uždirbti pinigines lėšas, neprisiimant atsakomybės už galutinius įmonės veiklos rezultatus, neprisiimant atsakomybės prieÅ¡ Å¡ios įmonės kreditorius. Teismo nuomone, tokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, nes atsakovui vadovaujant įmonei, akcininkų susirinkimai nebuvo Å¡aukiami, pagal buhalterinės apskaitos duomenis visÄ Ä¯monės veiklÄ kontroliavo atsakovas. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad akivaizdu ir tai, kad 2006 metų viduryje atsakovas nutarė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo ieÅ¡kovo įmonėje ir neprisiimti jokios atsakomybės už ieÅ¡kovo turtÄ , skolas, nors ieÅ¡kovo turtinė padėtis buvo bÅ«tent atsakovo veiksmų rezultatas. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė taip pat

atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas surado ieÅ¡kovo akcijų paketo pirkėjÄ S. K., jau nebedirbdamas ieÅ¡kovo įmonėje atleido iÅ¡ darbo

buhalterę R. J., tik dėl akių perdavė įmonės turtÄ bei vertybes R. Č..

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kinyje ir didžiojoje knygoje nurodyto turto bei 2005 metais įsigytų darbo priemonių buvimo vieta nėra žinoma. Buhalterinės apskaitos duomenys, liudytojų R. Č., S. K. parodymai patvirtina, kad atsakovas V. G., iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo, įmonės turto neperdavė. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo administratoriaus nuostata, jog administratorius neturi pareigos savo iniciatyva ieÅ¡koti ginčo dalykÄ sudarančio turto, Å¡io turto buvimo vieta turi bÅ«ti užfiksuota įmonės buhalterinėje apskaitoje. Turtas, kuris buvo parduotas tretiesiems asmenims, buvo apskaitomas įmonės buhalterinėje apskaitoje ir didžiosios knygos sÄ skaitoje Nr. 2411 nurodyta 26 401 Lt pirkėjų skola (b.l. 11). Tai patvirtina ir sÄ skaitos Nr. 2411 iÅ¡Å¡ifravimo suvestinė (b.l. 63). Taigi paneigiama atsakovo nuostata, kad ginčo dalykÄ sudarančios prekės yra pas sutartis su ieÅ¡kove sudariusius trečiuosius asmenis. Tuo tarpu sÄ skaitos Nr. 2014 duomenys patvirtina, jog 87 405 Lt vertės prekės yra skirtos perparduoti ir saugomos įmonėje (b.l. 11). Atsakovas teismui taip pat nepateikė įrodymų apie kito ginčo dalykÄ sudarančio turto buvimo vietÄ (LR CPK 178 str.), todėl teismas sprendė, kad atsakovas, aplaidžiai vykdydamas ieÅ¡kovo vadovo pareigas, neiÅ¡saugojo ieÅ¡kovo turto ir padarė ieÅ¡kovei žalos už 101 411,59 Lt, ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas (LR CK 2.87 str. 7 d.).

Apeliaciniu skundu atsakovas V. G. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Teismas nevisapusiÅ¡kai ir neobjektyviai iÅ¡nagrinėjo byloje esančius įrodymus. Apeliantas nurodo, kad UAB „Eurotransportas“ direktoriumi dirbo nuo 2005 m. vasario 21 iki 2006 m. rugpjūčio 2 d. , o „Didžioji knyga“, pagal kuriÄ buvo pateiktas ieÅ¡kinys, buvo sudaryta 2005 m. sausio 1 d. pagal bendrovės kompiuteryje buvusius buhalterinius duomenis nuo bendrovės prekybinės veiklos pradžios (2004 m.) 17 830,21 Lt sumai ir ieÅ¡kovui pareikalavus, prekes Å¡iai sumai grÄ Å¾ino UAB „Ekostandartas“. 2006 m. liepos 1 d. pirktų prekių, skirtų perparduoti suma didžiojoje knygoje nurodyta 87 405,14 Lt. Tai patvirtina, kad per laikotarpį, kai ieÅ¡kovas dirbo bendrovės direktoriumi, prekių buvo įsigyta už 69 574,93 Lt. atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų dokumentų už laikotarpį nuo 2005 m. birželio 6 d. iki 2005 m. spalio 10 d. aiÅ¡ku, kad prekių buvo parduota bendrai 81 106,73 Lt sumai. Visgi, atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Eurotransportas“ prekybinė veikla vyko dar iki atsakovui pradedant dirbti bendrovės direktoriumi, o buhalterinė apskaita bendrovėje iÅ¡ viso nebuvo vedama.

2. Iki atsakovo direktoriumi įmonėje dirbo A. T., kuris atsakovui paaiÅ¡kino, jog ilgalaikis turtas (baldai, kompiuteris, prekybinė įranga, įsigyti 2003 m., yra parduotuvėje (duomenys neskelbtini), priklausančioje UAB „Ekostandartas“, kurio direktorė vėliau atsisakė turtÄ grÄ Å¾inti nurodydama, kad Å¡iuo turtu naudojasi panaudos sutarties pagrindu.

3. Pagal sÄ skaitas 1230, 1260, 2011, 2012 įranga, prietaisai, įrankiai ir įrengimai buvo pirkti iki ieÅ¡kovui pradedant dirbti ieÅ¡kovo direktoriumi, o sÄ skaitose nurodytos sumos į didžiÄ jÄ knygÄ perkeltos iÅ¡ 2004 metų.

4. UAB „Eurotransportas“ neturėjo prekybinio ploto, todėl prekyba buvo vykdoma konsignacijos pagrindais ir iÅ¡ užsienio į LietuvÄ pargabentos prekės buvo perduodamos pagal sudarytas konsignacines sutartis, iÅ¡raÅ¡ant prekių perdavimo-priėmimo aktus (kiek atsakovas pamena, prekės perduotos UAB

„Mėlkalnis“, UAB „Litesija“, UAB „Mados rojus“, UAB „Aprangos stilius“ ir kt.),

o minėtos sutartys atsakovÄ atleidus iÅ¡ darbo liko galioti ir jos buvo perduotos po atsakovo paskirtam direktoriui, tačiau Å¡ių dokumentų teismas taip pat neiÅ¡reikalavo ir realus prekių likutis pagal iÅ¡likusius dokumentus nustatytas nebuvo (kaip nurodė pats administratorius, trumpalaikis turtas buvo nustatytas pagal turto korteles). Konsignatoriai buvo veikiančios įmonės, todėl susirinkus lėšas už parduotas prekes ir nupirkus naujų, įmonės veikla galėjo tęstis ir bÅ«ti pelninga. Atitinkamai perduoti materialinių vertybių vėlesniam direktoriui R. Č. atsakovas ir negalėjo, nes jos buvo pas konsignatorius.

5. Ieškovui dirbant direktoriumi, įmonės veikla buvo pelninga, buvo laiku mokami mokesčiai, vedama buhalterinė apskaita, kai tuo tarpu po ieškovo išėjimo iš darbo tai nebuvo daroma, o įmonei iškelta bankroto byla dėl nemokumo, įsiskolinus biudžetams ir fondams.

6. Teismas nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ 2 416,57 Lt sumai, nes už Å¡iÄ sumÄ visas įsigytas inventorius buvo menkavertis turtas, kasdien naudojamas bendrovės veikloje, o verslo apskaitos standartai ir pelno mokesčio įstatymas trumpalaikio turto, kuris jau yra naudojamas, vertę reikalauja pripažinti sÄ naudomis, t. y. jį nuraÅ¡yti.

7. 2006 m. rugpjūčio 2 d. naujam įmonės direktoriui buvo perduoti įmonės dokumentai, o taip pat suteikta išsami informacija apie likutinių prekių buvimo vietas. Atitinkamai šalių (V. G. ir R. Č.)

pasiraÅ¡ytÄ dokumentÄ teismas turėjo vertinti kartu su byloje duotais R. Č. ir S. K. parodymais, kuriuose jie

pripažino, jog ieÅ¡kovas perdavė bendrovės dokumentus ir suteikė visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ apie bendrovės veiklÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovui nėra žinoma, kaip buvo vedama buhalterinė apskaita ir prekių pardavimas iki 2007 m. spalio 11 d., kai UAB „Eurotransportas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o S. K. patvirtino, kad jam buvo žinoma, jog rÅ«bai buvo iÅ¡dalinti parduotuvėms (b. l. 154, 156), o taip pat patvirtino, kad nevystė prekybinės veiklos rÅ«bais, t. y. pripažino ir patvirtino, kad visiÅ¡kai nesidomėjo pagal konsignacines sutartis pas pardavėjus buvusiomis prekėmis, jų likučiu, nevedė jokios apskaitos ir nė karto

nepasiteiravo, kur tos prekės ir kokios bÅ«klės (S. K. bei R. Č. apie prekių perdavimÄ konsignatoriams turėjo bÅ«ti

žinoma ir iÅ¡ jiems perduoto PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų sÄ raÅ¡o, kuriame nurodyta, kada ir kokiam pirkėjui buvo perduotos prekės. Be to, pasibaigus 2006 metams, turėjo bÅ«ti nustatytas prekių likutis pagal konsignacines sutartis, o neparduotos

netinkamos kokybės prekės nurašytos, tačiau nei R. Č., nei S. K. buhalterine apskaita nesirūpino, prekių likučiais

nesidomėjo, dėl ko prekės nebuvo tinkamai apskaitytos, galimai nurašytos, o jų likutis pasiliko pas konsignatorius.

8. Teismas visiÅ¡kai nevertino byloje esančio 2009 m. kovo 30 d. TelÅ¡ių rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ S. K. atžvilgiu. Minėtame nutarime konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 18 d. iki 2007 m. spalio 1 d. nėra galima iÅ¡ dalies nustatyti UAB „Eurotransportas“ veiklos, įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, kadangi bendrovėje nebuvo vedami suvestiniai apskaitos registrai, mokesčių administratoriui nebuvo pateikta metinė pelno mokesčio deklaracija, metinė laikinojo socialinio mokesčio deklaracija ir pilna metinė finansinė atskaitomybė už 2006 m. Be to, nutarime konstatuota, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už buhalterinės apskaitos organizavimÄ pagal Å¡io įstatymo reikalavimus atsako Å«kio subjekto vadovas, t. y. R. Č.. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas apsiribojo tik žodiniais S.

K. ir R. Č. kaip liudytojų paaiškinimais, o jų kaltės dėl bendrovės turto praradimo klausimo nesprendė.

9. Administratorius, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį, vadovavosi 2006 m. įraÅ¡ais didžiojoje knygoje, tačiau akivaizdu kad Å¡iai dienai (tvarkingai vedant buhalterinę apskaitÄ ), jos duomenys turėjo bÅ«ti visai kitokie, o taip pat tikėtina, kad dalis prekių vis dar gali bÅ«ti pas pardavėjus pagal konsignacines sutartis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepateikia įrodymų, jog 2006 m. rugpjūčio 2 d. naujai paskirtam UAB „Eurotransportas“ direktoriui perdavė įmonės dokumentus ir turtÄ , o taip pat nepateikė įrodymų, kad bankrutavusios įmonės turtas – prekės yra perduotos konsignatoriams (nėra nei priėmimo – perdavimo aktų, nei konsignacijos

sutarčių). Prekių pirkėjai – parduotuvės UAB „Ekostandartas“, UAB „Molkalnis“,

UAB „Litesija“, UAB „Mados rojus“ prekes iÅ¡ UAB „Eurotransportas“ įsigydavo pagal PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, o ne pagal konsignacijos sutartis ir minėtiems pirkėjams parduotos prekės bÅ«davo iÅ¡ karto nuraÅ¡omos pagal prekių nuraÅ¡ymo aktus (aktuose buvo nurodoma ir tai, kada pardavėjas buvo įsigijęs nuraÅ¡omas prekes pardavimui), o taip pat bÅ«davo sudaromi prekių, skirtų perparduoti, likučių sÄ raÅ¡ai. Atsakovas pateikė 2006 m. birželio 2 d. konsignacijos sutartį tarp UAB „Aprangos stilius“ ir UAB „Eurotransportas“, tačiau nėra jokio įrodymo, kad „pirktos prekės, skirtos perparduoti“ už 87 405,14 Lt buvo perduotos UAB „Aprangos stilius“, nors pats atsakovas teigia, kad prekių nesandėliuodavo, o iÅ¡ karto parduodavo jas pirkėjams perpardavimui (prekių likučio už 87 405,14 Lt sÄ raÅ¡as nėra pasikeitęs nuo pat 2005 m. spalio 10 d. Be to, atsakovas nuo 2005 m. spalio mėnesio pradėjo dirbti UAB „Litesija“, kuri yra viena iÅ¡ pagrindinių prekių, skirtų perparduoti, pirkėja iÅ¡ UAB „Eurotransportas“, todėl, ieÅ¡kovo nuomone, prekių likutį, kurio vertė 87 405,14 Lt, pats atsakovas ir galėjo parduoti bei pasisavinti lėšas, o 2006 m. birželio

2 d. konsignacijos sutartis tarp UAB „Eurotransportas“ ir UAB „Aprangos stilius“ galėjo bÅ«ti fiktyvi. Atsakovas nepateikė įrodymų ir apie kito turto perdavimÄ R. Č., kurio vadovaujama įmonė veiklos iÅ¡ viso nevykdė. Apeliantas teismui nepateikė ir inventorizacijos aktų apie 2006 m. rugpjūčio 2 d. buvusius įmonės turto likučius, o buhalterinius dokumentus administratoriui perdavė TelÅ¡ių FNTT, po ko tik 2009 m. sausio 16 d. apeliantas pateikė administratoriui 2006 m. birželio 2 d. konsignacijos sutartį.

Â

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl to, kad pagal BUAB „Eurotransportas“ buhalterinės apskaitos dokumentus, buvusio UAB „Eurotransportas“ direktoriaus V. G. atleidimo dienÄ (2006 m. rugpjūčio 3 d.) UAB „Eurotransportas“ turėjo turto, kurio tolesnį likimÄ pagrindžiančių duomenų nėra, už 101 411,59 Lt (T. 1, b. l. 3, 4, 159, 160), todėl bankrutavusios įmonės administratorius minėtos sumos reikalavimÄ pareiÅ¡kė buvusiam įmonės direktoriui V. G.. Tokiu bÅ«du, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, koks turtas buvo V. G. žinioje jo įgaliojimų pabaigos dienÄ (2006 m. rugpjūčio 2 d.) ir koks turtas (ar jo dalis) buvo perduotas vėlesniam UAB „Eurotransportas“ vadovui bei, atsižvelgiant į šį santykį, spręsti ieÅ¡kinio atsakovui V. G. pagrįstumÄ . Tuo tarpu iÅ¡ skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimo aiÅ¡ku, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ vertino formaliai ir, atsižvelgdamas iÅ¡ esmės vien į tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie ginčo dalykÄ sudarančio turto buvimo vietÄ , ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai, nesigilindamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas svarbias faktines aplinkybes, kurios iÅ¡samiai taip ir liko neiÅ¡tirtos, o tai padaryti pagal byloje Å¡iuo metu pateiktus įrodymus nėra galimybės.

Antai dėl to, kad 2006 m. rugpjūčio 3 d. V. G. jokių materialinių vertybių R. Č. natÅ«ra neperdavė (T. 1, b. 195), Å¡iuo metu ginčo nėra ir tai ne kartÄ pripažino pats atsakovas (T. 1, b. l. 153, 156).

Tačiau, pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgiant į R. Č. parodymus, pastarajam V. G. perdavė

segtuvÄ dokumentų, kuriuos R. Č. perdavė S. K.. Visgi pirmosios instancijos teismas kažkodėl padarė prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas R. Č. perdavė tik įmonės registracijos

pažymėjimÄ bei spaudÄ . Atitinkamai tai, kad realiai UAB „Eurotransportas“ po V. G. vadovavo S. K., o ne R. Č., pripažino pats S. K., kuris taip

pat parodė, kad prekės (iÅ¡ jų dingimo kylantis reikalavimas sudaro didžiÄ jÄ ieÅ¡kinio dalį) pasiliko pas konsignatorius (rÅ«bai buvo iÅ¡dalinti parduotuvėms). Tuo tarpu S. K. buvo perduotos konsignacijos sutartys bei prekių sÄ raÅ¡ai (T. 1, b. l. 155 – 156), tačiau Å¡ių dokumentų (iÅ¡skyrus BUAB „Eurotransportas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktÄ 2006 m. birželio 2 d. konsignacijos sutartį su UAB „Aprangos stilius“ (T. 2, b. l. 22) byloje nėra ir nėra duomenų, kad teismas bÅ«tų jų reikalavęs, nors Å¡ie

dokumentai galėtų turėti esminės įtakos sprendžiant reikalavimų atsakovui V. G. pagrįstumÄ .

Skundžiamame sprendime teismas taip pat nurodė, kad atsakovo nuostatÄ , jog ginčo dalykÄ sudarančios prekės yra pas sutartis su ieÅ¡kovu sudariusius trečiuosius asmenis, paneigia didžiojoje knygoje nurodoma pirkėjų skola bei jos iÅ¡Å¡ifravimo suvestinė (T. 1, b. l. 11, 63). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tai tik patvirtina, jog parduotos (pirkėjų skola) ir neparduotos prekės buvo apskaitomos atskirai, o atsakovo pozicijos nepaneigia.

Atkreiptinas dėmesys, kad dar pradiniame ieÅ¡kinyje dėl prekių, skirtų perparduoti (reikalavimas Å¡ioje dalyje nesikeitė ir patikslintame ieÅ¡kinyje), ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡io turto likutis (87 405 Lt) buvo nepakitęs nuo 2005 m. spalio 31 d. iki 2006 m. rugpjūčio mėnesio (T. 1, b. l. 4, 152). Tačiau neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu tuomet UAB „Eurotransportas“ 2006 m. kovo 24 d. buvo pervesta 12 132,59 Lt iÅ¡ UAB „Litesija“(T. 1, b. l. 21), su kuria, kaip nurodė atsakovas, taip pat buvo sudaryta konsignacijos sutartis (T. 1, b. l. 138), o duomenų, kokiÄ Ä¯takÄ Å¡i aplinkybė turėjo ieÅ¡kinio reikalavimui, byloje nėra.

Be to, V. G. parodė, kad prie konsignacijos sutarties buvo priėmimo – perdavimo aktai, kurie perduoti kartu su atsakovo atsiliepimu į pretenzijÄ (T. 1, b. l. 156, 198), o Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ dalies patvirtina paties atsakovo pateiktas atsiliepimas į pretenzijÄ dėl dingusio turto, su kuria buvo perduoti ir prekių priėmimo – perdavimo aktai, kuriuos BUAB „Eurotransportas“ administratorius gavo (T. 1, b. l. 138 – 139), tačiau teismui jie taip pat nebuvo pateikti.

Atitinkamai reikalavimas atsakovui buvo grindžiamas ne tik prekių, skirtų perparduoti, dingimu, tačiau ir kito materialaus turto (baldų, stacionaraus bei nešiojamojo kompiuterio ir kt.) dingimu, tačiau šio turto išlikimo ieškovo žinioje faktai apskritai nebuvo tiriami, nors tai turi tiesioginės įtakos ieškinio dydžio pagrįstumui, nes atsakovas V. G. nurodė pakankamai

tikslias dalies ginčijamo turto buvimo vietas. Antai teismo posėdyje V. G. nurodė, kad nešiojamasis kompiuteris (neveikiantis) yra

pas jį ir gali grÄ Å¾inti (T. 1, b. l. 154), o stacionarus kompiuteris ir baldai yra UAB „Ekostandartas“ priklausančiose patalpose (parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tačiau duomenų, kad pastarasis patvirtintų ar paneigtų Å¡iÄ BUAB „Eurotransportas“ reikalavimo teisę, nėra. Atitinkamai atsakovas parodė, kad 2004 m. spalio 8 d. buvo sudaryta UAB „Eurotransportas“ ir UAB „Ekostandartas“ sutartis (t. y. iki atsakovui tampant UAB „Eurotransportas“ direktoriumi), pagal kuriÄ tam tikra įranga perduota UAB „Ekostandartas“ (b. l. 153), tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių taip pat nepagrįstai nesiaiÅ¡kino ir minėtos sutarties neiÅ¡sireikalavo (T. 1, b. l. 137, 152). Tuo tarpu, kas sudaro „KitÄ materialųjį turtÄ â€œ (2033,18 Lt), „Žaliavas ir komplektavimo gaminius“ (296,99 Lt) iÅ¡ byloje esančių dokumentų iÅ¡ viso neaiÅ¡ku ir pirmosios instancijos teismas to netyrė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis dalis turto (stacionarus kompiuteris, baldai), buvo įsigyti iki atsakovui tampant direktoriumi (T. 1, b. l. 15, 16), o V. G. tvirtina, kad iÅ¡ ankstesnio UAB „Eurotransportas“ direktoriaus (A. T.) Å¡io turto neperėmė (T. 1, b. l. 153), tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų taip pat nereikalauta.

Be to, pažymėtina, kad nors patikslintu ieÅ¡kiniu BUAB „Eurotransportas“, vykdydamas teismo įpareigojimÄ pateikti patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus (T. 1, b. l. 157), atsisakė ieÅ¡kinio dalies dėl 10 666 Lt, kurie atsakovui buvo iÅ¡duoti iÅ¡ įmonės kasos, tačiau kažkodėl pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl dingusių „medžiagų ir inventoriaus“ 3014,96 Lt sumai ne pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. (T. 1, b. l. 11), o pagal 2005 m. sausio 31 d. buvusius duomenis (T. 1, b. l. 163), t. y. iki atsakovui tampant UAB „Eurotransportas“ direktoriumi. Tai dar kartÄ patvirtina, kad turi bÅ«ti tiriamas ginčo dalykÄ sudarančio turto perėmimas ir iÅ¡ buvusio UAB „Eurotransportas“ direktoriaus A. T., tačiau šį faktÄ patvirtinančių dokumentų byloje taip pat nėra. Atitinkamai svarstant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dalyje dėl 2005 metais UAB „Eurotransportas“ įsigyto inventoriaus (2416,57 Lt), teismui turėtų bÅ«ti pateikti duomenys bent jau apie Å¡ių prekių nusidėvėjimÄ .

Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Klaipėdos apygardos teismas, 2009 m. rugsėjo

10 d. nutartimi atnaujindamas bylos nagrinėjimÄ (T. 1, b. l. 182), taip pat pažymėjo, jog byloje nėra pateikti duomenys apie ieÅ¡kovo veiklÄ , turtÄ , buhalterinę apskaitÄ tuo laikotarpiu, kai atsakovas V. G. nebedirbo UAB „Eurotransportas“, o Å¡ios aplinkybės yra svarbios įvertinant atsakovo atsikirtimus. Tačiau ieÅ¡kovo pateiktų papildomų įrodymų (T. 1, b. l. 184 – 189) pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ viso nenurodė ir nevertino.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                               Konstantinas Gurinas

                                                                                                           Danutė Milašienė

                                                                                                           Donatas

Å ernas