2024-10-09 Nr. AB-14494-3-61-3-00924-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2068-815/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00924-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 10.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Veslavos Ruskan ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų S. K. (S. K.), A. K. (A. K.), K. K. (K. K.), V. K. (V. K.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovams S. K. (S. K.), A. K.(A. K.), K. K. (K. K.), V. K. (V. K.) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija, ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. balandžio 27 d. įsakymą Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ (toliau – ir Įsakymas) toje dalyje, kuria nuspręsta atkurti S. K. (S. K.), A. K.(A. K.), K. K. (K. K.), V. K. (V. K.), Lietuvos Respublikos pilietybę.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Atsakovas S. K. (toliau – ir atsakovas) ir jo nepilnamečiai vaikai V. K., K. K., A. K. (toliau kartu – ir atsakovai), Rusijos Federacijos piliečiai, 2019 m. balandžio 23 d. pateikė Ministerijai prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Prašymuose atsakovai nurodė, kad vienas iš senelių / prosenelių iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, 1949 m. balandžio 21 d. buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) sritį, (duomenys neskelbtini) rajoną. Atsakovai taip pat pateikė S. K. motinos N. V. T. (N. V. T.) (toliau – ir N. V. T., ir N. V. T.) gimimo liudijimo dublikatą (serija І-БК, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir gimimo liudijimo dublikatas, ir dublikatas), kuriame nurodyta, kad jos tėvas – J. P., Lietuvos pilietis. Taip pat prie prašymo atsakovai pridėjo Ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. pažymėjimą apie tremtį Nr. 1/30AP-412, kuriame nurodyta, kad J. P. buvo ištremtas iš Lietuvos TSR Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – Lietuvos TSR) ((duomenys neskelbtini)) ir buvęs specištrėmime (duomenys neskelbtini) sr., (duomenys neskelbtini) r. nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d.

2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2020 m. balandžio 15 d. pateikė Ministerijai teikimą–siūlymą Nr. 13P-139 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ (toliau – ir Teikimas) tenkinti atsakovų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Remiantis Migracijos departamento siūlymu buvo priimtas Ministerijos 2020 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1V-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ atkurti atsakovams Lietuvos Respublikos pilietybę.

2.3. Tiek Teikimo pateikimo metu, tiek Įsakymo priėmimo metu nei Migracijos departamentas, nei pareiškėjas neturėjo savo žinioje duomenų bei nedisponavo informacija ir (ar) įtarimais apie tai, jog atsakovai savo dirbtinai sukurtai teisei į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą pagrįsti panaudojo suklastotą dokumentą. Tai sukėlė realius žalingus teisinius padarinius – atsakovams nepagrįstai atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Suklaidinus buvo priimtas neteisingas Ministerijos sprendimas (2020 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1V-400) ir pažeisti valstybės saugomi teisiniai gėriai, padaryta neigiama įtaka dokumentų teisinės apyvartos patikimumui.

2.4. Migracijos departamentas, savo iniciatyva pakartotinai išnagrinėjęs atsakovo S. K. ir jo nepilnamečių vaikų visą Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylose turimą medžiagą ir iš kitų kompetentingų institucijų papildomai gautus duomenis, informavo, kad Įsakymu S. K. ir jo nepilnamečiams vaikams Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta nepagrįstai pagal atsakovo pateiktus galimai suklastotus dokumentus, o būtent – motinos N. V. T. gimimo liudijimo dublikatą.

2.5. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškėją informavo, jog Vilniaus miesto 1-ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-7-00009-21 (toliau – ir ikiteisminis tyrimas), 2021 m. birželio 30 d. pradėtas Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje („dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu“). Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl S. K. motinos gimimo liudijimo dublikato klastojimo / disponavimo suklastotu dokumentu.

2.6. Ministerija 2022 m. lapkričio 28 d. gavo Vilniaus apygardos prokuratūros raštą Nr. IBPS-S-657637-22 „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos“, kuriame nurodyta, kad surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, jog N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas yra suklastotas.

2.7. Atsižvelgdamas į naujai (papildomai) gautus atsakovų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimui spręsti reikšmingus duomenis, Migracijos departamentas pateikė teikimą–siūlymą Nr. 23TR3 kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus.

2.8. Iš asmens turimos pilietybės išplaukiančių teisių rinkinys ir „pilna narystė“ pilietinėje bendruomenėje bei valstybės gyvenime sąlygoja tai, kad būtent šiuose teisiniuose santykiuose ypač svarbu imtis visų reikiamų priemonių ir atlikti būtinus veiksmus, užtikrinančius, kad Lietuvos Respublikos pilietinei bendruomenei nepriklausytų ir piliečio teisėmis bei laisvėmis nesinaudotų asmenys, kuriems tokios teisės nepriklauso (įskaitant asmenis, kurie piliečio statusą įgijo nesąžiningai, apgaulės būdu), ypatingai įvertinant susiklosčiusią geopolitinę padėtį. Priešingi veiksmai galėtų pažeisti Lietuvos valstybės ir pilietinės bendruomenės teisėtus interesus, diskredituoti pilietybės instituto svarbą ir reikšmingumą, taip pat turėti įtakos visuomenės pasitikėjimui valstybe, jos institucijomis ir jų priimamų sprendimų teisingumu (pagrįstumu). Valstybė turi priedermę pasirinkti aktyvų elgesio modelį ir inicijuoti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme numatytą mechanizmą, kuris yra skirtas ir būtinas siekiant atkurti teisinę padėtį, buvusią iki Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo suklastotų dokumentų pagrindu, t. y. inicijuoti asmens Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą paaiškėjus, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyta pateikus suklastotus dokumentus, apgaulės būdu.

2.9. Atsakovo S. K. motinos gimimo liudijimo dublikatas, kuriame nurodyta, kad jos menamas tėvas yra J. P., Lietuvos pilietis, yra netikras. Dublikate nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, yra klaidinantys ir suklastoti, ir tai patvirtina: 1) Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. IBPS-S-657637-22 „Dėl ikiteisminio tyrimo eigos“, kuriame konstatuota, kad surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, jog N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas yra suklastotas; 2) Kijevo miesto policijos patvirtinimas, kad šis gimimo liudijimo dublikatas nebuvo išduotas N. V. T. (Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos persiųstas Interpolo Nacionalinio centrinio biuro (NCB) Kijeve 2021 m. gegužės 26 d. atsakymas / el. laiškas); 3) Lietuvos ypatingojo archyvo pateikti duomenys apie J. P. šeimos sudėtį, esantys Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje P. šeimos tremties byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.10. Atsakovo S. K. motinos gimimo liudijimo dublikato suklastojimą rodo ir duomenų nenuoseklumas, nelogiškumas ir prieštaringumas: 1) gimimo liudijimo dublikate nurodytas tėvavardis neatitinka deklaruojamo tariamo tėvo vardo – N. (N.) T. tėvavardis – V., o tėvo vardas – J., ne V.; 2) N. V. pavardė – T. (kaip jos motinos), o tariamo tėvo – P., tačiau J. P. pavardė jo tariamam vaikui nesuteikta (šias aplinkybes paaiškinančių ir (ar) patvirtinančių patikimų įrodymų nėra); 3) gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad atsakovo motina gimė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) srityje. Tuo tarpu 2019 m. balandžio 11 d. išraše iš piliečių civilinės būklės aktų valstybinio registro (pagal gimimo akto įrašą) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Išrašas) nurodyta, kad N. V. T. gimė (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) sityje; 4) gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad N. V. T. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) mieste, Ukrainoje, kai jos tariamas tėvas J. P. nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. (t. y. jo tariamos dukros gimimo metu) buvo specištrėmime (duomenys neskelbtini) sr., (duomenys neskelbtini) r., Rusijoje.

2.11. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nekelia abejonių faktas, kad atsakovai disponavo suklastotu dokumentu ir Lietuvos Respublikos pilietybė jiems buvo atkurta nepagrįstai, pateikus suklastotus dokumentus, apgaulės būdu.

3. Atsakovai S. K. (S. K.), A. K.(A. K.), K. K. (K. K.), V. K. (V. K.) atsiliepime į prašymą prašė jį atmesti.

4. Atsakovų atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Ministerija 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IV-400 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo“ atkūrė S. K. ir jo vaikų Lietuvos Respublikos pilietybes, vadovaujantis tuo pagrindu, kad S. K. yra lietuvių kilmės (senelis J. P. buvo lietuvis).

4.2. Atsakovas S. K. buvo apklaustas ikiteisminiame tyrime ir davė išsamius parodymus dėl žinomų aplinkybių, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu. Atsakovo motinos N. V. K. (iki santuokos T.), jos gimimo liudijimas buvo pamestas, todėl atsakovas kreipėsi į teisininką A. P. A. P.) ar S. (S.)iš Sankt Peterburgo dėl pagalbos atkuriant minėtą dokumentą. Teisininkas užsakė ir gavo atsakovo motinos gimimo liudijimo dublikatą, kuriame nurodyta, kad jos tėvas – lietuvis J. P.

4.3. Atsakovas 2019 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo jam ir mažamečiams vaikams, pateikė prašomus dokumentus, tarp jų ir motinos gimimo liudijimo dublikatą. Atsakovas buvo įsitikinęs teikiamų dokumentų tikrumu, nežinojo kokiu būdu teisininkas gavo jo motinos gimimo liudijimo dublikatą.

4.4. Prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei duotus parodymus, 2023 m. sausio 18 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl S. K., nes konstatavo, kad negauta objektyvių, nepaneigiamų duomenų, jog S. K. suklastojo savo motinos gimimo liudijimą arba žinodamas, kad minimas dokumentas suklastotas, laikė jį, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

4.5. Atsakovo senelis galėjo būti gimimo liudijime nurodytas lietuvis J. P., iš savo motinos bei kitų šeimos narių atsakovas yra girdėjęs, kad jo senelė O. T. jaunystėje yra gyvenusi Sibire, Rusijoje, apie 1950 m. Po to ji persikėlė į (duomenys neskelbtini) miestą (dabar esantį Ukrainoje), gimė dukra – atsakovo motina N. V. T. Jo senelė gyveno Sibire tuo pat metu, kai (duomenys neskelbtini) specištrėmime galėjo gyventi ir tuo metu pirmąją savo žmoną vedęs J. P. Byloje nepaneigta tikimybė, kad senelė galimai pastojo nuo J. P., kuris buvo vedęs, o ji – netekėjusi mergina. Atsižvelgiant į tuo metu vyravusį neigiamą požiūrį į nėščias netekėjusias merginas, senelė skubiai persikėlė į (duomenys neskelbtini) miestą, kur pagimdė dukrą.

4.6. Po atsakovo motinos mirties siekdamas atkurti dokumentus, kurių reikėjo palikimo priėmimo procesui, pats nežinodamas, į kokius registrus bei institucijas jam reikia kreiptis dėl šių duomenų gavimo, kreipėsi į teisininką dėl atstovavimo gaunant minėtus duomenis iš institucijų bei archyvų. Gavęs dokumentus, teisininkas informavo, kad dublikato pagrindu galėtų kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam pačiam ir vaikams atkūrimo.

4.7. Atsakovas nežinojo, jog teisininkas gavo galbūt netikrą dokumentą – dublikatą. Ikiteisminiame tyrime nustatyta, kad jis neprisidėjo prie šio dokumento suklastojimo, taip pat nežinojo, jog šis dokumentas suklastotas.

4.8. Nors jo motinos gimimo liudijimo dublikatas galbūt yra suklastotas, tačiau tai nereiškia, kad paneigiama bet kokia tikimybė, kad lietuvis J. P. faktiškai galėtų būti jo seneliu. Išrašas iš piliečių civilinės būklės aktų valstybinio registro, kuriame nurodyta, kad atsakovo motinos tėtis – lietuvis J. P., ir šio Išrašo teisinė galia nepaneigta.

4.9. Migracijos departamento specialistams nekilo įtarimų dėl dokumento tikrumo. Pareiškėjo prašyme minimi prieštaravimai gimimo liudijimo dublikate, kurie buvo nurodyti ir trečiojo suinteresuotos asmens teikime atsakovui, jau buvo dokumentų pateikimo, vertinimo metu, todėl jau tada egzistavo pagrindas prašyti patikslinti teikiamus dokumentus, tačiau Migracijos departamentas šių aplinkybių netyrė ir jų nevertino.

4.10. Atsakovo pateikti dokumentai buvo patvirtinti žyma (Apostille), jų patikrinimas ir patvirtintų / paneigtų dokumentų tikrumą.

4.11. Pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas ne tik dėl to, kad nebuvo paneigtas lietuvių kilmės faktas, bet ir dėl to, kad jiems nebuvo suteikta teisė būti išklausytiems, nebuvo tinkamai informuoti apie prieš juos vykstantį procesą bei atliekamus veiksmus, turėsiančius neigiamos įtakos jų teisinei padėčiai.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į prašymą prašė prašymą tenkinti.

6. Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

6.1. Migracijos departamentas pakartotinai išnagrinėjo S. K. prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus ir nustatė, kad jo motinos gimimo liudijimo dublikate nurodytas tėvavardis neatitinka tėvo vardo, nes gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad tėvas – J. P., o jos tėvavardis nurodytas V. Be to, gimimo liudijimo Elektroninio dokumento nuorašo 2 dublikate motinos N. V. T. gimimo vieta nurodyta „Ukraina, (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) miestas”, o Išraše nurodyta motinos gimimo vieta – „(duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) rajonas (duomenys neskelbtini) sritis, Ukraina”. Nustačius šiuos neatitikimus, Migracijos departamentas kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl informacijos suteikimo apie J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. (byloje (duomenys neskelbtini) m.) (duomenys neskelbtini) aps., 1949–1960 m. buvusio tremtyje (duomenys neskelbtini) sr., šeimos sudėtį, tremties metu gimusius vaikus.

6.2. Lietuvos ypatingasis archyvas pateikė Migracijos departamentui turimus duomenis, jog Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje P. šeimos tremties byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie J. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., šeimos sudėtį. J. P. iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) ištremtas ir buvęs specištrėmime (duomenys neskelbtini) sr., (duomenys neskelbtini) r. nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. kartu su savo žmona E. P., E., ir broliu V. P., J. Iš specištrėmimo jie atleisti 1960 m. vasario 21 d. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Be to, Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie J. P. tremties metu gimusius vaikus nėra. 1963 m. rugsėjo 30 d. Išvadoje nurodyta, kad „P. J., J., su broliu P. V., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir žmona P. E., E., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš (duomenys neskelbtini) rajono buvo 1949 m. specnutremti. Iš specnutrėmimo šeima atleista 1960 m. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. P. J. su žmona apsigyveno (duomenys neskelbtini) rajone, o brolis P. V. (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) km. P. J. 1963 m. gegužės 24 d. su pirma žmona E. santuoką nutraukė “. Lietuvos ypatingajame archyve esantys duomenys patvirtina, kad J. P., kartu su žmona E. buvo specištėmime nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. ir kartu po specištrėmimo grįžo į Lietuvą.

6.3. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 26 d. gavo elektroninį laišką iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kuriuo persiųsta informacija iš Ukrainos teisėsaugos institucijos. Jame nurodyta, kad Ukrainos Respublikos Kijevo mieste atsakovo motinai gimimo liudijimas (serija І-БК Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo išduotas.

6.4. Ministerija gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo ir teismas gali spręsti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus (Pilietybės įstatymo 32 str. 4 p. ir 34 str.).

6.5. Pilietybės įstatymo nuostatos nenumato, kad asmuo, pateikęs suklastotą dokumentą, turi žinoti, jog dokumentas yra suklastotas ar būti pats ar padedamas kitų asmenų jį suklastojęs, todėl kreipimuisi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo ir šio teismo sprendimui dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo teismo nuosprendis nereikalingas. Teismo nuosprendžiu būtų tik sprendžiamas asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas, o surinktų duomenų visuma yra pakankama tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas yra suklastotas (jame pateikta tikrovės neatitinkanti informacija).

6.6. Trečiasis suinteresuotas asmuo pagal kompetenciją negali konstatuoti, jog pateikti dokumentai yra suklastoti, todėl atsakovų dokumentų pateikimo ar prašymų nagrinėjimų stadijoje neturėjo pareigos kreiptis į juos dėl papildomų dokumentų pateikimo. Atsakovai neneigia, kad papildomų dokumentų neturi. Atsakovų argumentai dėl pateiktų dokumentų apostilizavimo yra nepagrįsti. Pagal 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (toliau – ir Konvencija) nuostatas, žyma „Apostille“ nepatvirtina dokumento turinio. Atsakovų pateikto gimimo liudijimo dublikato turinys buvo aiškiai ir vienareikšmiškai paneigtas 2022 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos prokuratūros raštu Nr. IBPS-S-657637-22. Atsakovų prašymas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę buvo priimtas pagal tuo metu galiojusius reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punkto reikalavimus.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. gegužės 27 d. sprendimu pareiškėjo Ministerijos prašymą tenkino ir pripažino, kad S. K. (S. K.), A. K.(A. K.), K. K. (K. K.) ir V. K. (V. K.) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. Atsakovams, vadovaujantis Pilietybės įstatymo 9 straipsniu bei 32 straipsnio 2 punktu, atsižvelgiant į Teikimą, Įsakymu buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė.

8.2. Atsakovas S. K. 2019 m. balandžio 23 d. prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė, kad vienas iš jo senelių iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ir 1949 m. balandžio 21 d. buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. į (duomenys neskelbtini) sritį, (duomenys neskelbtini) raj. Prie prašymo S. K. pridėjo motinos N. V. T. gimimo liudijimo dublikatą, kuriame nurodyta, kad jo motinos tėvas yra Lietuvos pilietis J. P. 2018 m. lapkričio 15 d. pažymėjime apie tremtį Nr. 1/30AP412, nurodyta, kad J. P., J. gim. (duomenys neskelbtini) m. (byloje ir (duomenys neskelbtini) m.), gimęs (duomenys neskelbtini) ištremtas iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) ir buvęs specištrėmime (duomenys neskelbtini) sr., (duomenys neskelbtini) r. nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d.

8.3. Migracijos departamentas, pakartotinai išnagrinėjęs S. K. prašymą ir prie jo pateiktus dokumentus nustatė, kad S. K. motinos gimimo liudijimo dublikate nurodytas motinos tėvavardis neatitinka nurodyto tėvo vardo, nes gimimo liudijimo dublikate nurodyta, kad tėvas – J. P., o tėvavardis – V. Be to, gimimo liudijimo Elektroninio dokumento nuorašo 2 dublikate motinos gimimo vieta nurodyta „Ukraina, (duomenys neskelbtini) sritis, (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) miestas”, o Išraše nurodyta, kad motinos N. V. T. gimimo vieta „(duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini) rajonas (duomenys neskelbtini) sritis, Ukraina”.

8.4. Nustatęs neatitikimus, Migracijos departamentas kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą dėl informacijos suteikimo apie J. P. šeimos sudėtį, tremties metu gimusius vaikus. Iš Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje P. šeimos tremties byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų nustatyta, kad J. P. iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) ištremtas ir buvęs specištrėmime (duomenys neskelbtini) sr., (duomenys neskelbtini) r. nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. kartu su savo žmona E. P., E., ir broliu V. P., J. Iš specištrėmimo jie atleisti 1960 m. vasario 21 d. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniuose fonduose duomenų apie J. P. tremties metu gimusius vaikus nėra. 1963 m. rugsėjo 30 d. Išvadoje nurodyta, kad „P. J., J., su broliu P. V., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir žmona P. E., E., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš (duomenys neskelbtini) rajono buvo 1949 m. specnutremti. Iš specnutrėmimo šeima atleista 1960 m. be teisės gyventi Lietuvos TSR teritorijoje. Bet tais pačiais metais sugrįžo į Lietuvą. P. J. su žmona apsigyveno (duomenys neskelbtini) rajone, o brolis P. V. (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) km. P. J. 1963 m. gegužės 24 d. su pirma žmona E. santuoką nutraukė“. Šie Lietuvos ypatingajame archyve esantys duomenys patvirtina, kad J. P. kartu su žmona E. buvo specištėmime nuo 1949 m. balandžio 21 d. iki 1960 m. vasario 21 d. ir kartu po to grįžo į Lietuvą.

8.5. 2021 m. gegužės 26 d. Migracijos departamente gautas elektroninis laiškas iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos, kuriuo persiųsta informacija iš Ukrainos teisėsaugos institucijos. Elektroniniame laiške nurodyta, kad Ukrainos Respublikos Kijevo mieste gimimo liudijimas (serija І-БК Nr. (duomenys neskelbtini)) N. V. T. nebuvo išduotas.

8.6. 2022 m. lapkričio 28 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros raštas Nr. IBPS-S-657637-22 dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kuriame nurodyta, jog surinktų ikiteisminio tyrimo duomenų pagrindu galima teigti, jog N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas yra suklastotas.

8.7. 2023 m. sausio 18 d. priimtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo metu neginčytinai nustatyta, kad Ukrainos Respublikos Kijevo mieste N. V. T. gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu S. K. ir jo šeimos nariams buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, nebuvo išduotas, jis netikras. Kartu nutarime pažymėta, kad ikiteisminio tyrimo metu negauta objektyvių, nepaneigiamų duomenų, jog S. K. suklastojo N. V. T. gimimo liudijimą serija I-БК Nr. (duomenys neskelbtini), arba žinodamas, kad minimas dokumentas suklastotas, laikė jį, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

8.8. 2023 m. sausio 9 d. Migracijos departamentas pateikė teikimą–siūlymą Nr. 23TR3 vidaus reikalų ministrui kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl atsakovų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, paaiškėjus, kad jie įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus.

9. Išanalizavęs Pilietybės įstatymo nuostatas, reglamentuoančias Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo pagrindus, atkreipęs dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl pilietybės sampratos, byloje pateiktus duomenis, teismas konstatavo, kad nėra abejonių, jog atsakovai disponavo suklastotu dokumentu ir Lietuvos Respublikos pilietybė jiems buvo atkurta nepagrįstai, pateikus suklastotus dokumentus. Teismas konstatavo, kad faktas, ar atsakovai žinojo, jog kreipėsi su suklastotu dokumentu ar nežinojo, šioje ginčo byloje dėl pilietybės panaikinimo klausimo nėra reikšmingas. Teismas pažymėjo, kad Pilietybės įstatymo nuostatos nenumato, kad asmuo, pateikęs suklastotą dokumentą, turi žinoti, jog dokumentas yra suklastotas, ar būti pats, ar padedamas kitų asmenų jį suklastojęs. Teismo įsitikinimu, atsakingų institucijų surinktų duomenų visuma, leidžia prieiti prie išvados, jog N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas yra suklastotas. Teismas pažymėjo, kad šis faktas neginčytinai konstatuotas ir 2023 m. sausio 18 d. priimtame Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus nutarime. Teismo vertinimu, atsakovų teiginiai, kad dokumento suklastojimas nesudaro pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad atsakovas negalėtų būti lietuvių kilmės asmeniu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas akcentavo, kad būtent N. V. T. gimimo liudijimo dublikato pagrindu atsakovams buvo nepagrįstai atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė.

10. Teismas akcentavo, kad pažyma (Apostille), kuriuo legalizuotas oficialus dokumentas, negali patvirtinti dokumento turinio teisingumo ir pagrįstumo, o šiuo individualiu atveju dokumento, kurio pagrindu atsakovams buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, turinio tikrumas yra paneigtas 2023 m. sausio 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus nutarimu. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad dokumento patvirtinimas žyma (Apostille) savaime neįrodo šio dokumento turinio tikrumo.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentui atsakovų prašymo padavimo metu būtų kilę įtarimų, kad prašymas neteisėtas ar, kad teikiami dokumentai yra suklastoti, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti gero administravimo principo pažeidimų, o institucija, teismo vertinimu, vykdė jai įstatymu numatytus įgaliojimus ir pareigas.

12. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustačius, jog atsakovų pateiktas N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas yra suklastotas ir ši reikšminga aplinkybė nebuvo žinoma Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu institucijoms, kurios priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo atsakovams, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovai 2020 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 punkto nuostatą, įtvirtinančią, jog asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, teismas konstatavo, kad S. K. (S. K.), A. K.(A. K.), K. K. (K. K.) ir V. K. (V. K.) netena pilietybės Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5 punkto pagrindu.

13. Be kita ko, teismas konstatavo, kad vadovaujantis Pilietybės įstatymo 36 straipsniu šis teismo sprendimas turi būti paskelbtas Teisės aktų registre.

III. 14. Atsakovai S. K. (S. K.), A. K.(A. K.), K. K. (K. K.) ir V. K. (V. K.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Ministerijos prašymą atmesti. Atsakovai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Byloje nustatyta, kad atsakovams (S. K. ir jo nepilnamečiams vaikams) nebuvo žinoma apie tai, kad dublikatas, kurio pagrindu atsakovams buvo suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė, galbūt yra suklastotas. Žinia, kad dublikatas yra netikras, buvo netikėta ir pačiam atsakovui, nes, S. K. žiniomis, jo seneliu visgi galėjo būti gimimo liudijime nurodytas lietuvis J. P. Atsakovas iš savo motinos bei kitų šeimos narių yra girdėjęs, kad atsakovo senelė O. T. jaunystėje yra gyvenusi Sibire, Rusijoje, maždaug 1950 metais. Įvykus kažkokioms nenumatytoms aplinkybėms, ji paskubomis persikraustė į (duomenys neskelbtini) miestą (dabar esantį Ukrainoje), po ko neužilgo jai gimė dukra – atsakovo S. K. motina.

Atsakovo šeimoje buvo vengiama kalbėti ta skubaus O. T. persikraustymo tema, o šiuo metu asmenų, galinčių turėti kokių nors patikimų duomenų apie atsakovo S. K. senelės persikraustymą bei jos gyvenimą Sibire, nebėra tarp gyvųjų, tad niekas negali papasakoti apie atsakovo senelės persikraustymą bei to priežastis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo senelė gyveno Sibire tuo pat metu, kai (duomenys neskelbtini) galėjo gyventi ir tuo metu pirmąją savo žmoną vedęs J. P. specištrėmime, yra nepaneigta tikimybė, kad atsakovo senelė galimai pastojo nuo J.

P., tačiau, jam būnant vedusiam, o jai netekėjusiai merginai, atsižvelgiant į tuo metu vyravusį neigiamą požiūrį į nėščias netekėjusias merginas (ypač turint omenyje, kad galimas vaiko tėvas yra vedęs vyras), yra logiška ir suprantama, kodėl atsakovo senelė priėmė sprendimą skubiai persikraustyti į (duomenys neskelbtini) miestą, kur jai ir gimė dukra, tokiu būdu nuslėpdama savo nėštumą, siekdama išvengti gėdos jausmo bei visuomenės pasmerkimo. Nors atsakovo motinos tėvas gimimo liudijime buvo nurodytas J. P., pavardė atsakovo motinai buvo suteikta būtent motinos, nesant pastarojo sutikimo bei, tikėtina, jam net nežinant apie gimusią dukrą arba jam jos nepripažįstant dėl suprantamų priežasčių – jam būnant vedusiam kitą moterį, su kuria jis, grįžęs su ja po tremties į Lietuvą, visgi išsiskyrė.

Turėdamas šią informaciją, o taip pat po motinos mirties siekdamas atkurti dokumentus, kurių pats neturėjo, kurių reikėjo palikimo priėmimo procesui, atsakovas, pats nežinodamas, į kokius registrus bei institucijas jam reikia kreiptis dėl šių duomenų gavimo, kreipėsi į teisininką A. iš Sankt Peterburgo dėl atstovavimo jam, gaunant minėtus duomenis iš institucijų bei archyvų. Gavęs dokumentus, Aleksejus atsakovą informavo, kad šio dublikato pagrindu jis galėtų kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam ir jo vaikams atkūrimo, ką pastarasis ir padarė, kreipdamasis į Migracijos departamentą.

15.2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad žyma (Apostille) negali patvirtinti dokumento turinio, yra nepagrįsta. Minėta žyma patvirtina, kad dokumentas yra autentiškas ir faktą, kad dokumentai buvo teisėtai gauti toje šalyje, kurioje ji buvo išduota. Ydinga yra teismo logika, kad žyma (Apostille) netvirtina dokumento turinio, nes jeigu turinys neatitiktų tikrovės, visas toks dokumentas būtų laikomas suklastotu (tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas arba atskirų dokumento dalių pakeitimas ar iškraipymas. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir panašiai bus vadinamas dalinių materialinių klastojimų) ir negalėtų būti patvirtintas žyma (Apostille).

15.3. Pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino akcentuotą būtinumą kreiptis į išdavusią žymą (Apostille) įstaigą, kuri patvirtintų arba paneigtų žymos tikrumą ir tik nustačius, kad žymą yra netikra, būtų galima daryti išvadą apie tai, kad dokumentas, kuris ja patvirtintas yra netikras. Minėti veiksmai atlikti nebuvo, tačiau turėjo būti atlikti, siekiant pašalinti abejones bei prieštaravimus, kurie yra akivaizdūs.

15.4. Dublikatas yra atspausdintas ant griežtos atskaitomybės blanko, kurį išduoda tam įgaliota įstaiga. Tokie visi blankai turi savo unikalius numerius, vykdoma jų griežta apskaita. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad griežtos atskaitomybės blankas buvo prarastas, suklastotas, kad pradėti ikiteisminiai tyrimai ar užvestos baudžiamosios bylos Ukrainoje dėl blanko praradimo / suklastojimo / neteisėto panaudojimo. Yra duomenų tik apie tai, kad policija pateikė užklausą vienai institucijai ir gavo atsakymą, kad dokumentas šiuo numeriu ten nebuvo išduotas. Blanko autentiškumo bei tikrumo patikrinimas atliekamas nebuvo. Nesant jokių griežtos atskaitomybės blanko suklastojimo ar kitokio neteisėto panaudojimo įrodymų, visgi nėra įrodyta, kad dokumentas yra netikras. Būtent pareiškėjas turėjo pateikti neginčijamus bei abejonių nekeliančius įrodymus, vienareikšmiškai patvirtinančius, kad dublikatas ir jį patvirtinanti žyma (Apostille) yra netikri, o esant nepašalintoms abejonėms dėl minėtų dokumentų tikrumo, pilietybė negali būti atimama, nes tai neteisėta, nepagrįsta, neproporcinga ir neadekvati priemonė.

15.5. Tėvavardžio nesutapimų aplinkybės yra paaiškinamos, kadangi atsakovo S. K. senelė nenorėjo skelbtis turinti nesantuokinį vaiką. Iš Lugansko miesto civilinės metrikacijos įstaigos buvo gautas bei pateiktas atsakymas, kad buvo daromi duomenų pakeitimai, taip pat liudytojai davė paaiškinimus. Dėl gyvenviečių pavadinimų yra paprastas paaiškinimas – skirtingi gyvenviečių pavadinimai dokumentuose reiškia tas pačias gyvenvietes. Pavadinimų skirtumai atsirado dėl istorinių įvykių – dažno pavadinimų keitimo (iš pradžių pavadinimai pakeisti Sovietų Socialistinės Respublikos Sąjungoje (toliau – ir SSRS), vėliau – išstojus iš SSRS, vėliau – 2014 metais). Atsakovo S. K. nebuvo prašoma paaiškinti šiuos aspektus, nebuvo siekiama pašalinti bet kokias abejones dėl duomenų prieštaringumo, tuo pažeidžiant teisę būti išklausytam.

15.6. Skubotas, esant prieštaringiems duomenims, prašymo pateikimas teismui neatitinka gerojo administravimo principo. Atsakovams ne tik nebuvo suteikta teisė būti išklausytiems, bet ir prieš teikimo / prašymo parengimą / pateikimą jiems nebuvo suteikta informacija, kokio pobūdžio procesas vyksta jų atžvilgiu bei kokie sprendimai yra ir gali būti priimami. Vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatomis, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijomis, Migracijos departamentas nepagrįstai nesikreipė į atsakovus su prašymu pateikti savo nuomonę, duoti paaiškinimus dėl pilietybės netekimo, kuo buvo pažeistas gerojo administravimo principas.

16. Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Pareiškėjo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Administracinėje byloje pateiktų įrodymų (dokumentų) visuma neginčijamai patvirtina, atsakovo S. K. motinos N. V. T. gimimo liudijimo dublikato, kurio pagrindu atsakovams buvo atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, suklastojimo faktą. Pagal Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomą P. šeimos tremties bylą Nr. (duomenys neskelbtini) jokių duomenų apie tremties metu J. P. gimusius vaikus ir (ar) kitus nei pirmiau įvardyta J. P. santykius ar santuokas nėra. Taip pat nėra duomenų ir apie tai, kad tremties metu J. P. būtų turėjęs bent kokį ryšį su N. V. T. (apie pastarąjį asmenį jokių duomenų iš viso nėra).

17.2. Pačiame gimimo liudijimo dublikate esantys duomenys yra nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi, susiję su klastojimo faktu. Dublikate nesutampa tėvavardis. Be kita ko, nėra jokio objektyvaus paaiškinimo, jog gimimo liudijimo dublikate – kaip viename (tame pačiame) dokumente – nurodomas atitinkamas vaiko tėvo vardas ir pavardė (J. P.), bet vaiko tėvavardis (V.) ir pavardė (T.) jų neatitinka ir neturi jokių sąsajų (kai bent jau tėvavardis yra neatsiejamas nuo asmens tėvo vardo). Atsakovo motinos gimimo vieta ir laikas nurodyti dublikate nesutampa su vieta ir laiku, kur tuo metu buvo J. P. Atstumas tarp vietovių siekė net 6 000 km (ar daugiau).

17.3. Aplinkybė, kad atsakovams neva nebuvo žinomas gimimo liudijimo dublikato suklastojimo faktas, sprendžiant dėl atsakovų Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, neturi jokios teisinės reikšmės. Asmens kaltės nustatymas yra aktualus sprendžiant asmens atsakomybės pagal baudžiamąjį įstatymą klausimą, tačiau ginčui aktualioms Pilietybės įstatymo nuostatoms taikyti kaltė nėra nei reikšminga, nei privalomai nustatoma.

17.4. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai apie atsakovo senelės skubų persikraustymą į (duomenys neskelbtini) miestą ir „nepaneigtas tikimybes“, kad ji galbūt pastojo nuo J. P. ir slėpė nėštumą dėl visuomenės nusistatymo, vertintini kaip išimtinai deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.

17.5. Gimimo liudijimo dublikato suklastojimo faktas jau neginčijamai nustatytas kompetentingų subjektų (be kita ko, baudžiamajame procese) ir šioje administracinėje byloje nenustatinėjamas nei iš naujo, nei iš esmės (vertinant ir administracinių teismų kompetencijos ribas).

17.6. Kad žyma (Apostille) nepatvirtina dokumento turinio yra aiškiai numatyta Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. 1079 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 3 punkte. Dokumento tvirtinimas pažyma (Apostille) – notaro ar Konsulinio departamento diplomato atliekamas dokumente esančio parašo, pasirašiusio asmens pareigų ir antspaudo, kai dokumentas patvirtintas antspaudu, tikrumo patvirtinimas pažyma (Apostille), numatyta 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijoje dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo (Tvarkos aprašo 2.3 p.). Vadovaujantis Hagos konvencijos, be kita ko, 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatomis, tvirtinant dokumentą pažyma (Apostille), patvirtinamas išimtinai tik parašo tikrumas, dokumentą pasirašiusiojo asmens pareigos ir, kai reikia, dokumente esančio antspaudo arba ženklo tapatumas. Taigi, žyma (Apostille) – dėl savo paskirties ir prigimties – negali iš principo patvirtinti dokumento turinio tikrumo, teisingumo ir pagrįstumo.

17.7. Nagrinėjamu atveju proceso šalis negali ignoruoti kompetentingų teisėsaugos subjektų baudžiamajame procese, priėmus nutarimą, nustatytą gimimo liudijimo dublikato suklastojimo faktą ar pradėti jį vertinti kitaip ar, savo esme, ginčyti. Baudžiamajame procese priimtiems sprendimams apskųsti taikytina speciali Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta apskundimo tvarka.

17.8. Inicijuodama administracinę bylą Ministerija ir Migracijos departamentas atliko veiksmus, kurie numatyti Pilietybės įstatyme ir Apraše. Įstaigos neturėjo pareigos atlikti Pilietybės įstatyme ar Apraše nenustatytų veiksmų (pvz., papildomai kreiptis į atsakovus). Ginčo teisiniuose santykiuose realias teisines pasekmes (Lietuvos Respublikos pilietybės netekimą) atsakovams gali sukelti tik teismo priimtas sprendimas, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės ir teismo sprendimo priėmimo atsakovai turi visas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytas teises. Be kita ko, teikdami prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo atsakovai savo parašu patvirtino, kad jiems yra žinoma, jog Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama Lietuvos Respublikos pilietybę įgijus pagal pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti atkurta. Be to, asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą praleidęs nustatytą terminą, kurio Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepriėmė.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

19. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2020 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1V-400 toje dalyje, kuria nuspręsta atsakovams atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą panaikinti skundžiamo Įsakymo dalį tenkino ir pripažino, kad atsakovai neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5 punkto pagrindu, konstatavęs, kad nėra abejonių, jog atsakovams Lietuvos Respublikos pilietybė atkurta nepagrįstai, pateikus suklastotus dokumentus.

21. Atsakovai su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, nepaneigė tikimybės, kad atsakovo S. K. senelis yra J. P., netinkamai vertino žymos (Apostille) reikšmę bei nepagrįstai nenustatė gero administravimo principo pažeidimo.

22. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Pagal Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 5 punktą Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę pateikus suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu.

24. Atsakovai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadą, kad S. K. motinos N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas (serija І-БК, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)), kuriuo remiantis atsakovams atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė, yra suklastotas. Vertindama šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, o vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

25. Akcentuotina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis. ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija (ABTĮ 140 str. 1 d.), kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

26. Teisėjų kolegija, patikrinusi faktų ir teisės taikymo aspektais pirmosios instancijos teismo sprendimą, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. V. T. gimimo liudijimo dublikatas (serija І-БК, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini)) buvo suklastotas (netikras), nes ši išvada yra pagrįsta įtikinamais bylos duomenimis, įvertinus tiek atskirus įrodymus, tiek ir jų visetą. Dublikato klastojimo faktą patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos Migracijos departamento direktorei E. G. persiųsto Interpolo Nacionalinio centrinio biuro Kijeve 2021 m. gegužės 26 d. atsakymo, Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. IBPS-S-657637 ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2023 m. sausio 18 d. nutarimo Nr. IBPS-V-174058-23. Kaip matyti iš pastarojo nutarimo turinio ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 16 d. buvo apklausta notarė N. M., kuri paliudijo, kad netvirtino atsakovo motinos gimimo liudijimo dublikato, jame ne jos parašas ir antspaudas. Notarė taip pat nurodė, kad notarai dublikatus išduoda tik tų dokumentų, kuriuos išduoda patys. Atsakovo teiginių apie J. P. ryšius su jo senele ir to ryšio pasekoje gimusios atsakovo motinos nepatvirtina ir Įskaitos (tremties) bylų archyviniame fonde Nr. V-5 saugomoje P. šeimos tremties byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys. Atsakovai byloje nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti byloje surinktų įrodymų pakankamumu ir patikimumu.

27. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad dublikatas yra suklastotas nepaneigia atsakovo S. K. teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas atmestinai įvertino atsakovo nurodytą būtinybę kreiptis į instituciją, patvirtinusią dublikatą žyma (Apostille), kad byloje nebuvo tirtas dublikato blanko (griežtos atskaitomybės dokumento) autentiškumas bei tikrums.

28. Pažymėtina, kad išvadą, jog dokumento patvirtinimas žyma (Apostille) savaime neįrodo šio dokumento turinio tikrumo, pirmosios instancijos teismas grindė Tvarkos aprašo 2.3 papunkčiu ir 3 punktu, Konvencijos 3, 4 ir 5 straipsnių nuostatomis. Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, šiuo aspektu nepateikė jokių lygiaverčių teisinių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas ir / ar priverstų apeliacinės instancijos teismą šiomis išvadomis suabejoti. Teisėjų kolegija vertina, kad atsakovo argumentai dėl žymos (Apostille) teisinės reikšmės paremti viešoje internetinėje erdvėje pateikta žymos (Apostille) apibrėžimo subjektyvia interpretacija, todėl nėra pakankami pagrįsti atsakovų poziciją. Atsižvelgiant į tai, kad aptartas teisinis reguliavimas akivaizdžiai patvirtina, kad dokumento turinio tikrumo nepatvirtina žyma (Apostille), teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skuno argumentą, kad esama būtinybės kreiptis į instituciją, patvirtinusią dokumentą žyma (Apostille), vertina kaip perteklinį, nesuderinamą su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, be kita ko atsižvelgiant ir į tai, kad gauti duomenys negalės patvirtinti bylai reikšmingų aplinkybių. Atsakovai pirmosios instancijos teismui nenurodė argumentų susijusių su blanko autentiškumo ir tikrumo tyrimo, taip pat nepaaiškino būtinybės pateikti šiuos argumentus tik apeliacinės instancijos teismui (ABTĮ 142 str. 3 d. ), todėl dėl jų teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atsakovo S. K. argumentai dėl J. P. ryšių su jo senele yra paremti prielaidomis ir yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

30. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors, viena vertus, atsakovas S. K. nesutinka, kad dublikatas yra suklastotas, tačiau, kita vertus, savo gynybinę poziciją grindžia tuo, kad jam nebuvo žinomas suklastojimo faktas. Pastaruoju aspektu teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktas, ar atsakovai žinojo, jog kreipėsi su suklastotu dokumentu ar nežinojo, šioje ginčo byloje dėl pilietybės panaikinimo klausimo nėra reikšmingas, nes Pilietybės įstatymo nuostatos nenumato, kad asmuo, pateikęs suklastotą dokumentą, turi žinoti, jog dokumentas yra suklastotas, ar būti pats, ar padedamas kitų asmenų jį suklastojęs.

31. Atsakovas S. K. apeliaciniame skunde taip pat apeliuoja į tai, kad jam nebuvo suteikta teisė būti išklausytam, tokiu būdu pažeistas gero administravimo principas. Pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių Įstatymo ar poįstatyminių aktų nuostatų, kurias Ministerija pažeidė, nesuteikdama atsakovams teisės pateikti paaiškinimus, prieš kreipdamasi į teismą dėl pilietybės panaikinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens teisė būti informuotam ir išklausytam nėra absoliuti. Pavyzdžiui, apklausa gali būti akivaizdžiai nebūtina dėl nagrinėjamos situacijos ypatumų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3052-525/2019). Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021; 2023 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1667-520/2023). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė ir atsakovai byloje nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių būtų galima vertinti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovams buvo užkirsta galimybė teikti konkrečius argumentus pagrindžiančius įrodymus, savo teisėmis aktyviai naudotis teisme, todėl nėra pagrindo šiuo apeliacinio skundo pagrindu tenkinti atsakovų apeliacinio skundo.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą panaikinti skundžiamo Įsakymo dalį ir pripažino, kad atsakovai netenka pilietybės, nes ją įgijo apgaulės būdu. Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

33. Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, jie neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų S. K. (S. K.), A. K. (A. K.), K. K. (K. K.), V. K. (V. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. gegužės 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis