2020-02-26 Nr. AB-4268-3-61-3-01878-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-505-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01878-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.4; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Agrodetalė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Agrodetalė“ skundą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB „Agrodetalė“ (toliau – ir Bendrovė) padavė skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. S-687 „Dėl traktorių registravimo“ (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3R-218(AG-162/02-2018) (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą įregistruoti traktorius, kurių kėbulų Nr. (duomenys neskelbtini).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Bendrovė 2018 m. kovo 3 d. atsakovui pateikė prašymą su visa reikalinga dokumentacija dėl 29 naudotų traktorių, pagamintų po 2009 m. liepos 1 d. ne Europos Sąjungos (toliau – ir ES) šalyse, registravimo. Tačiau Administracija Sprendimu 1 minėto prašymo netenkino, nurodydama, kad traktoriai neatitinka 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios direktyvą 74/150/EEB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES) (toliau – ir Direktyva 2003/37) reikalavimų, o pateikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduoti registracijos liudijimai yra laikini. LAGK Sprendimu 2 Sprendimą 1 pripažino teisėtu.

2.2. Administracija ir LAGK nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 191 punktu, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1-756/2017 (toliau – ir 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas) pripažintas prieštaraujančiu konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams, todėl negali būti taikomas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. Tai reiškia, kad naudotų traktorių registracija turi būti atliekama taip, kaip tai buvo atliekama iki neteisėto Taisyklių pakeitimo (iki Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 „Dėl Žemes ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymo Nr. 3D-384 „Dėl traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) priėmimo), t. y. nereikalaujant atitikties Direktyvai 2003/37 dokumentų ir (arba) registracijos kitose ES šalyse patvirtinimo.

2.3. Direktyvoje 2003/37 apibrėžti EB tipo patvirtinimai (atitikties dokumentai (sertifikatai) registruojant traktorius yra privalomi tik naujiems, o ne naudotiems traktoriams, kurie užsienio valstybėse jau buvo registruoti ar eksploatuoti ir kurie pagaminti ne ES po 2009 m. liepos 1 d. Nagrinėjamu atveju prašomi įregistruoti traktoriai yra naudoti, tai patvirtina pardavėjo SIA „Real Service“ patvirtinimas, kad traktoriai eksploatuoti nuo 25 iki 65 motovalandų bei Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduoti traktorių registracijos liudijimai. Pagal Taisyklių 19.2.3 papunktį registratoriui pateikiamas ankstesnę traktoriaus registraciją patvirtinantis dokumentas, išduotas užsienyje, kai registruojamas naudotas traktorius. Kai registruojamas naudotas traktorius, kuris užsienyje nebuvo registruotas ir nepateikiamas užsienyje išduotas registravimo dokumentas (šių taisyklių 10 punkte numatytu atveju), pateikiami traktoriaus įsigijimo užsienyje dokumentai arba šalies, kurioje įsigytas traktorius, kompetentingų institucijų patvirtinimas, kad traktorius nebuvo registruotas. Tiek Administracijai, tiek LAGK buvo pateikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduoti registracijos liudijimai ir traktorių įsigijimo dokumentai, todėl neteisėtai ir nepagrįstai iš Bendrovės reikalaujama pateikti dokumentus, kurių ji objektyviai neturi ir negali turėti bei kurių pateikti pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nereikia.

2.4. Ginčijamuose Sprendimuose konstatuojant, kad prašomi įregistruoti traktoriai neatitinka Direktyvos 2003/37 reikalavimų, nepagrįstai tiesiogiai vadovaujamasi Direktyva 2003/37. Direktyvos neturi tiesioginio veikimo ES valstybėse narėse. Direktyvų sukeliamos teisinės pasekmės nacionalinėje teisėje atsiranda tik tuomet, kai valstybė narė tinkamai įvykdo perkėlimo pareigą. Tik pats pareiškėjas gali vadovautis Direktyva 2003/37 prieš valstybės institucijas, bet valstybės institucijos negali tiesiogiai vadovautis Direktyva 2003/37 pareiškėjo atžvilgiu.

2.5. Net pripažįstant (ko Bendrovė kategoriškai nepripažįsta), kad Taisyklių 191 punktas nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomas, pabrėžtina, kad Bendrovė kartu su prašymu registruoti traktorius pateikė registravimo liudijimus su laikinais numeriais, kurie patvirtina, kad traktoriai yra naudoti. Pagal Taisyklių 191 punktą, norint registruoti naudotus traktorius, pagamintus ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d., šie traktoriai pirmiausia turėtų būti įregistruoti kitoje ES valstybėje. Kaip minėta, vadovaujantis Taisyklių 19.2.3 papunkčiu, registruojant naudotą traktorių, turi būti pateiktas jo ankstesnės registracijos dokumentas. Taisyklės nenustato jokių reikalavimų ankstesnei registracijai, t. y. tinka bet kokia registracija (nuolatinė, laikina, tranzitinė ir t. t.). Taigi traktorius turi būti įregistruotas Lietuvos Respublikoje, jeigu jis prieš tai buvo registruotas (nesvarbu nuolat ar laikinai) kitoje ES valstybėje. Pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai anksčiau buvo registruoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir tai patvirtina registratoriui pateikti registravimo pažymėjimai. Šią poziciją patvirtina ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2017 m. birželio 15 d. sprendime byloje UAB „Agrodetalė“ Nr. C-513/15 (toliau – ir 2017 m. birželio 15 d. sprendimas) nurodyti išaiškinimai.

2.6. Ginčijamuose sprendimuose padarytos nepagrįstos išvados dėl Vokietijos Federacijos Respublikoje išduotų registracijos liudijimų turinio, t. y. dėl liudijimų išdavimo ir galiojimo terminų, nurodytų (nenurodytų) traktorių techninių duomenų ir kitos liudijimuose pateiktos informacijos. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę tuo atveju, jeigu atsakovas ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) teigia, kad pareiškėjo pateikti traktorių registravimo liudijimai netinkami, netikslūs ir dėl to registruoti traktorių negalima, šią aplinkybę turi įrodyti būtent viešojo administravimo subjektas. Nei Administracija, nei Ministerija, LAGK nenagrinėjo ir neanalizavo Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų reikalavimų, nė viena institucija nesikreipė į Vokietijos Federacinės Respublikos registratorių, išdavusį registravimo pažymėjimus, nesiaiškino Vokietijos Federacinės Respublikos teisės turinio, nors, vadovaujantis Taisyklių 512 punktu, tokią teisę registratorius turėjo. Taigi neįrodyta, kad pateikti registravimo liudijimai yra netinkami.

3. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad, tinkamai paskelbus Taisyklių 191 punktą ir jo nepanaikinus, šis punktas yra galiojantis, todėl Administracija pagrįstai ir teisėtai juo vadovavosi. Be to, Direktyva 2003/37 gali būti taikoma ne tik prieš valstybę narę, bet ir bet kurio asmens atžvilgiu, kuris atitinka šioje direktyvoje numatytus „gamintojo“ kriterijus. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad pagal Taisyklių 19.2.3 ir 191 punktus tinka bet kokia traktorių registracija. Bendrovė dar 2017 m. kreipėsi dėl konsultacijos ir kartu pateikė analogiškus dokumentus (t. y. visus Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduotus registracijos liudijimus). Administracija kreipėsi į Ministeriją su prašymu išaiškinti, ar Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduotas laikinas registracijos liudijimas yra tinkamas dokumentas vertinti traktorius kaip registruotus ES šalyse, ir ar yra teisinis pagrindas laikinai kitoje ES valstybėje registruotus traktorius registruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre (toliau – ir Registras). Gautas Ministerijos atsakymas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo pateiktas registracijos liudijimas yra laikinas leidimas. Traktorius, kuriam išduotas toks sertifikatas, nelaikomas įregistruotu Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tokių traktorių registracijai Lietuvoje nėra teisinio pagrindo. Taigi Administracija Sprendimu 1 teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti traktorius.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad:

6.1. LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu konstatavo, kad Įsakymo 1 punktas, kuriuo Taisyklės papildytos 191 punktu, prieštarauja teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams ta apimtimi, kiek nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, tačiau LVAT nekonstatavo, jog pats Įsakymo 1 punktas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

6.2. Įsakymo 1 punktas, patikslinęs naudotų traktorių registravimo tvarką, iš esmės yra teisingas. Minėtu punktu tik buvo perkeltos Direktyvos 2003/37 ir tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-685 patvirtintų Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklių nuostatos, pagal kurias Lietuvoje galima registruoti, parduoti ar pradėti naudoti naujas patvirtinto tipo technines priemones, tik turinčias galiojantį atitikties sertifikatą. Pareiškėjo skunde nurodyti traktoriai tokių atitikties sertifikatų neturėjo. Nors pareiškėjas traktorius laiko naudotais, tačiau pagal ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendime pateiktą išaiškinimą jie laikytini naujais. ESTT pasisakė, kad registruojant naudotus ir naujus traktorius, importuotus iš trečiosios šalies, turi būti laikomasi Direktyvoje 2003/37 numatytų techninių reikalavimų. LAGK Sprendime 2 taip pat pagrįstai konstatavo, jog ginčo dalyku esantys traktoriai, pirmą kartą įvežti į ES teritoriją, turi būti laikomi naujomis transporto priemonėmis, kurioms taikomos tiek Direktyvos 2003/37, tiek 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros (toliau – ir Reglamentas Nr. 167/2013) nuostatos.

6.3. Laikina registracija nesuteikia teisės traktorių naudoti, eksploatuoti, kadangi nėra atliekama techninė apžiūra ir nėra įsitikinama, jog jie atitinka keliamus techninius reikalavimus. Būtent tokius dokumentus (laikinos traktorių registracijos liudijimus) pareiškėjas ir pateikė Administracijai, siekdamas juos įregistruoti Lietuvoje. Šių traktorių laikinos registracijos liudijimai galiojo itin trumpą laiką, juose buvo nurodyta, kad išmetamųjų teršalų lygis nenustatytas. Nepaisant to, kad pareiškėjo pateiktuose laikinos registracijos liudijimuose ir nėra pateiktas įrašas, jog traktoriai neatitinka išmetamųjų teršalų ribojimo reikalavimų – vieno iš pagrindinių techninės atitikties reikalavimų, – tuo galima įsitikinti remiantis registracijai pateiktų traktorių marke ir modeliais.

Pavyzdžiui, viename iš Administracijai pateiktų laikinos registracijos liudijimų nurodyta markė ir modelis – Belarus 950.2. Pagal teisinį reguliavimą šio modelio Belarus traktorių varikliai yra seno pavyzdžio, atitinka tik II išmetamųjų teršalų ribojimo etapą ir tokio etapo variklius buvo galima tiekti rinkai iki 2007 m. Toks reguliavimas nustatytas 2000 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/25/EB dėl veiksmų, kurių būtina imtis dėl variklių, skirtų žemės ūkio ar miškų ūkio traktoriams, išmetamų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių (toliau – ir Direktyva 2000/25/EB), taip pat 1997 m. gruodžio 16 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/68/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su priemonėmis, mažinančiomis vidaus degimo variklių, įrengiamų ne kelių mobiliosiose mašinose, dujinių ir kietųjų dalelių teršalų kiekį, suderinimo (toliau – ir Direktyva 97/68/EB). Nors minėtos direktyvos yra panaikintos, tačiau jose įtvirtinti išmetamųjų teršalų ribojimo etapai yra perkelti į Reglamento Nr. 167/2013 I priedą, t. y. Transporto priemonės ES tipo patvirtinimo reikalavimų sąrašą (ribojimo etapai taikomi praktiškai visoms transporto priemonių kategorijoms).

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo ketinami įregistruoti traktoriai netgi negalėjo turėti galiojančio atitikties liudijimo ir negalėtų tenkinti išmetamųjų teršalų kiekio reikalavimo, kuris yra būtina sąlyga įregistruoti naują traktorių vadovaujantis minėtais ES teisės aktais. Laikina registracija, kurios pagrindu buvo galima naudoti traktorius tik kelias dienas, nepatvirtina sąlygos, kad traktoriai buvo įregistruoti ir naudoti ES šalyje, bei atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėjo traktorių, neatitinkančių Direktyvoje 2003/37 nustatytų reikalavimų, registravimas ir eksploatacija Lietuvoje visiškai neatitiktų minėtos direktyvos tikslų, t. y. užtikrinti saugą keliuose, aplinkos kokybę ir saugą darbe, tai būtų akivaizdus ES teisės aktuose nustatytų techninio derinimo principų pažeidimas.

6.4. Nors pareiškėjas prie skundo pridėjo Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus 2018 m. kovo 19 d. pažymos apie atliktą ratinių traktorių patikrą, siekiant juos registruoti, kopiją, tačiau šioje pažymoje nurodyta, kad įvertintas didžiausias svoris, variklio galingumas ir technikos stovis, jo nedetalizuojant, t. y. nepateikiant jokios informacijos, ar nustatytas išmetamųjų teršalų lygis, atitiktis kitiems techniniams reikalavimams.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui priklausančių traktorių, pagamintų ne ES valstybėje narėje, registracijos.

9. Teismas nustatė, kad Bendrovė 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į Administraciją prašydama įregistruoti 29 traktorius. Administracija Sprendimu 1 atsisakė įregistruoti pareiškėjo nurodytus traktorius. Administracija vadovavosi Taisyklių 191 punktu ir nurodė, kad prašomi įregistruoti traktoriai pagaminti po 2009 m. liepos 1 d. ne ES šalyse, todėl jų registracijai turi būti pateikti registracijos liudijimai, patvirtinantys traktorių registraciją kitose ES šalyse arba jie turi atitikti Direktyvos 2003/37 reikalavimus; Bendrovės prašomi įregistruoti traktoriai neatitinka minėtos direktyvos reikalavimų, o pateikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduoti registracijos liudijimai yra laikini. Nesutikdama su Administracijos Sprendimu, Bendrovė šį administracinį aktą apskundė LAGK ir prašė įpareigoti atsakovą įregistruoti traktorius, tačiau LAGK Sprendimu 2 pareiškėjo skundo netenkino, konstatavo, kad Sprendimas 1 neregistruoti traktorių yra teisėtas.

10. Teismas nurodė, kad LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu Įsakymo 1 punktas, kuriuo Taisyklės papildytos 191 punktu, pripažintas prieštaraujančiu konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams tik tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises. LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime pateiktas išaiškinimas dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo reikalingumo aktualus tiems asmenims, kurie iki Įsakymo įsigaliojimo (2014 m. liepos 3 d.) į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežė naudotus ratinius traktorius, neatitinkančius Direktyvoje 2003/37 nustatytų techninių reikalavimų. Todėl patys Taisyklių 191 punkte nustatyti reikalavimai, pagal kuriuos naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, pagal šias taisykles turi būti įregistruoti, jeigu jie buvo pagaminti pagal Direktyvos 2003/37 reikalavimus, LVAT nebuvo pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams.

11. Teismas pažymėjo, kad ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendime yra pateikęs aiškų ir besąlyginį išaiškinimą dėl Direktyvos 2003/37 nuostatų taikymo naudotiems ratiniams traktoriams. ESTT konstatavo, kad Direktyva 2003/37 aiškintina taip, kad valstybėje narėje pirmąjį kartą teikiant rinkai ir registruojant naudotus ar nenaujus traktorius, importuotus iš trečiosios šalies, turi būti laikomasi Direktyvoje 2003/37 nustatytų techninių reikalavimų. Taip pat ESTT patvirtino, kad Direktyvos 2003/37 nuostatos taikomos į ES iš trečiosios šalies importuotoms naudotoms transporto priemonėms, jeigu jos pirmą kartą pradėtos eksploatuoti ES nuo 2009 m. liepos 1 d. Eksploatacijos pradžia suprantama kaip pirmasis transporto priemonės panaudojimas pagal paskirtį ES, t. y. pirmas kartas, kai transporto priemonė pateikiama ES rinkai. ESTT išaiškino, kad Direktyvos 2003/37 taikymo kontekste „nauja transporto priemonė“, kuriai taikomi Direktyvos 2003/37 reikalavimai, suprantama ir kaip iš trečiosios šalies importuota naudota transporto priemonė, kuriai nebuvo suteiktas EB tipo patvirtinimas ir kuri skirta pirmą kartą panaudoti ES. Taigi pagal ES teisę registruoti iš trečiosios šalies importuotą naudotą transporto priemonę, kuria siekiama pirmą kartą pagal paskirtį panaudoti ES rinkoje, galima tuo atveju, jeigu tokia transporto priemonė atitinka Direktyvos 2003/37 reikalavimus, t. y. turi būti tikrinama, ar jai suteiktas EB tipo patvirtinimas.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti ne ES rinkoje naudoti traktoriai buvo pagaminti trečiojoje šalyje, nusipirkti iš Latvijos pardavėjo ir importuoti į ES teritoriją 2017 m., o į Lietuvos teritoriją – 2018 m. Byloje nėra ginčo, kad prašomi įregistruoti naudoti traktoriai neturi EB tipo patvirtinimo ir kad juos į Lietuvos teritoriją siekiama įvežti tam, kad jie pirmą kartą būtų panaudoti pagal paskirtį būtent ES rinkoje. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad ginčo traktoriai patenka į „naujos transporto priemonės“ apibrėžimą, dėl to juos įregistruoti Lietuvoje būtų galima tik tokiu atveju, jeigu būtų pateiktas ginčo traktorių EB tipo patvirtinimas, kuris patvirtina, kad prašomos įregistruoti transporto priemonės atitinka Direktyvos 2003/37, kuria siekiama užtikrinti kelių saugą, aplinkos kokybę ir saugą darbe, reikalavimus. Šiuo atveju nesant ginčo, kad Bendrovė, registruodama ginčo traktorius, neturi EB tipo patvirtinimų, ir pripažinus, kad tokius patvirtinimus pareiškėjas turi turėti, siekdamas įregistruoti Lietuvoje „naują transporto priemonę“, vertintini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad EB tipo patvirtinimų Bendrovė ir neprivalo turėti, nes ginčo traktoriai prieš pateikiant registruoti Lietuvoje buvo įregistruoti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ginčo traktorių techninių duomenų atitiktis Direktyvoje 2003/37 nustatytiems reikalavimams nebuvo ir nėra įvertinta. Traktorių įregistravimas Lietuvoje pareiškėjui neturint ir nepateikiant EB tipo patvirtinimo neatitiktų ne tik ESTT 2015 m. birželio 15 d. sprendime pateikto Direktyvos 2003/37 nuostatų taikymo naudotiems ratiniams traktoriams išaiškinimo, bet ir Direktyvos 2003/37 tikslo užtikrinti saugą keliuose, aplinkos kokybę ir saugą darbe. Todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad pagrįstai ir teisėtai nebuvo įregistruoti naudoti ginčo traktoriai, pagaminti ne ES valstybėje narėje. Taigi ginčijamų Administracijos ir LAGK sprendimų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais bei šiuos sprendimus panaikinti.

III. 13. Pareiškėjas Bendrovė padavė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime pateiktas išaiškinimas dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo reikalingumo aktualus tik tiems asmenims, kurie iki Įsakymo įsigaliojimo (2014 m. liepos 3 d.) į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežė naudotus ratinius traktorius, neatitinkančius Direktyvoje 2003/37 nustatytų techninių reikalavimų. Minėtu įsiteisėjusiu ir vykdytinu LVAT sprendimu nuspręsta, kad Taisyklių 191 punktas prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 118 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika, Taisyklių 191 punktas visa apimtimi negali būti taikomas nuo 2017 m. lapkričio 6 d. Naudotų traktorių (traktorių, kurie buvo registruoti ir (arba) eksploatuoti bent vienoje valstybėje) registracija turi būti atliekama taip, kaip tai buvo atliekama iki neteisėto Taisyklių pakeitimo (iki Įsakymo priėmimo), t. y. nereikalaujant atitikties Direktyvai 2003/37/EB dokumentų ir (arba) registracijos kitose ES šalyse patvirtinimo. Todėl skundžiamo teismo sprendimo motyvai dėl nagrinėjamu atveju taikytino Taisyklių 191 punkto yra aiškiai nepagrįsti. Administracija, vadovaudamasi Taisyklių 191 punktu ir priimdama Sprendimą 1, akivaizdžiai pažeidė nurodytas teisės aktų nuostatas ir nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos, kadangi Taisyklių 191 punktas negali būti taikomas, nes yra pašalintas iš teisinės sistemos. Atitinkamai LAGK priimtu Sprendimu 2 taip pat pažeistos minėtos teisės aktų nuostatos ir nukrypta nuo Lietuvos teismų praktikos.

14.2. Šioje byloje Įsakymo 1 punktas turėjo būti netaikomas ir ginčijami sprendimai pripažinti neteisėtais (prieštaraujantys ES teisynui), nes jie neatitinka ESTT išaiškinimų. Pagal ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendimą Direktyvos 2003/37/EB reikalavimai taikomi tiems naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie anksčiau niekada nebuvo įregistruoti ES arba pradėti eksploatuoti ES. Atitinkamai Direktyvos reikalavimai netaikomi tiems naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie anksčiau buvo įregistruoti ES arba pradėti eksploatuoti ES. Taigi Įsakymo 1 punktas, skirtingai nei Direktyva 2003/37/EB, neleistinai susiaurina naujo traktoriaus ES teisės prasme apibrėžimą ir ydingai nustato, kad Direktyvos reikalavimai netaikomi tik naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie anksčiau buvo įregistruoti ES ir visiškai ignoruoja naudotus ne ES pagamintus traktorius, kurie anksčiau buvo eksploatuoti ES. Pagal ESTT išaiškinimą, jeigu naudotas ne ES pagamintas traktorius buvo anksčiau eksploatuotas ES, jo registracijai Lietuvoje neturi būti taikomi Direktyvos 2003/37/EB reikalavimai, o Įsakymo 1 punkte nustatyta priešingai, t. y. jeigu naudotas ne ES pagamintas traktorius buvo anksčiau eksploatuotas ES, jo registracijai Lietuvoje bus vis vien taikomi Direktyvos 2003/37/EB reikalavimai. Tai reiškia, kad ES teisė nustato, jog Direktyva 2003/37/EB netaikoma naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie arba buvo registruoti ES, arba buvo eksploatuoti ES. Lietuvos nacionalinis reguliavimas nustato, kad Direktyva 2003/37/EB netaikoma tik naudotiems ne ES pagamintiems traktoriams, kurie anksčiau buvo registruoti ES ir ignoruoja, kad naudoto ne ES pagaminto traktoriaus ankstesnis eksploatavimas ES teritorijoje pagal ESTT išaiškinimą yra taip pat alternatyvus pagrindas netaikyti Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų.

14.3. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendime aiškiai pasisakė, kad Direktyvoje 2003/37/EB nurodyta data „2009 m. liepos 1 d.“ reiškia ne traktorių pagaminimo datą, o traktorių pirmosios eksploatacijos ES datą, t. y. Direktyvos 2003/37/EB nuostatos taikomos tik tada, jeigu traktorius pirmą kartą pradėtas eksploatuoti ES nuo 2009 m. liepos 1 d. Įsakymo 1 punktas, skirtingai nei Direktyva 2003/37/EB, neleistinai nustato Direktyvos reikalavimų privalomą taikymą tik nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintų naudotų traktorių atžvilgiu, kai pagal ESTT išaiškinimą naudotiems traktoriams, kurie prieš tai nebuvo įregistruoti ES šalyse arba neeksploatuoti ES šalyse, privalomai taikomi Direktyvos 2003/37/EB reikalavimai ir visiškai nesvarbi jų pagaminimo data. Tokiu būdu ESTT patvirtino pareiškėjo poziciją, kad ŽŪM selektyviai pasirinko Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus taikyti tik nuo 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagamintų naudotų traktorių atžvilgiu, nes būtent tokius traktorius į Lietuvą įveža UAB „Agrodetalė“. Jeigu Įsakymo 1 punktas būtų laikomas teisėtu ir pagrįstu, susidarytų absurdiška situacija, kad iki 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagaminti ir ES niekada anksčiau neregistruoti (neeksploatuoti) naudoti traktoriai, neatitinkantys Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų, registruojami Lietuvoje, tačiau po 2009 m. liepos 1 d. ne ES pagaminti naudoti traktoriai, neatitinkantys Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų, nėra registruojami Lietuvoje. Todėl Įsakymo 1 punktas neatitinka Direktyvos 2003/37/EB nuostatų. Teismas turėjo savo iniciatyva konstatuoti Įsakymo 1 punkto prieštaravimą ES teisei ir Taisyklių 191 punkto netaikyti.

14.4. Nepagrįsta išvada, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai patenka į „naujos transporto priemonės“ apibrėžimą ir neturi galiojančių atitikties liudijimų, patvirtinančių, kad transporto priemonės (traktoriai) atitinka visus techninius reikalavimus bei Reglamento 163/2013, Direktyvos 2003/37/EB ir kitų teisės aktų nuostatas. Vadovaujantis Direktyvos 2003/37/EB 7 straipsniu, Taisyklių 3.1, 3.2 ir 19.2.5.1 papunkčiais, Direktyvoje 2003/37/EB apibrėžti EB tipo patvirtinimai (atitikties dokumentai (sertifikatai) registruojant traktorius yra privalomi tik naujiems, o ne naudotiems traktoriams, kurie užsienio valstybėse jau buvo registruoti ar eksploatuoti ir kurie pagaminti ne ES po 2009 m. liepos 1 d. Aiškinant priešingai, būtų daroma absurdiška išvada, kad naudoti traktoriai, kurie jau buvo teisėtai įregistruoti ir (ar) eksploatuoti kitoje valstybėje, turi kas kart iš naujo atitikti visus esamos dienos reikalavimus, o jei neatitinka (neatitikimų bus visada, nes reikalavimai nuolat keičiasi) nebegali būti toliau naudojami pagal tiesioginę paskirtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai, priešingai nei nurodoma teismo sprendime, yra naudoti, tai patvirtina Administracijai ir LAGK pateikti įrodymai – pardavėjo SIA Real Service patvirtinimas, kad traktoriai eksploatuoti nuo 25 iki 65 motovalandų ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduoti traktorių registracijos liudijimai. Administracija ir LAGK ginčijamais sprendimais neteisėtai ir nepagrįstai iš pareiškėjo reikalavo pateikti dokumentus, kurių Bendrovė objektyviai neturi ir negali turėti, bei dokumentų, kurių pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nereikia pateikti registratoriui. Dėl šių priežasčių atsisakymas registruoti naudotus traktorius, pagamintus ne ES šalyje po 2009 m. liepos 1 d., eksploatuotus (naudotus) ir registruotus kitoje ES valstybėje, nurodant, kad jie neatitinka Direktyvoje 2003/37/EB nustatytų EB tipo patvirtinimų, yra teisiškai nepagrįstas.

14.5. Pareiškėjas kaip pavyzdį pateikia ratinio naudoto traktoriaus registracijos liudijimus, kurie aiškiai parodo, kad pačiame registracijos liudijime niekada nėra rašomas joks įrašas, kad traktorius atitinka Direktyvos 2003/37 reikalavimus. Visi būtini traktorių techniniai duomenys tikrinami registratorių, tačiau įrašų apie atitikimą kokios nors direktyvos reikalavimams nėra ir jų nebūna įrašyta į pačius registracijos liudijimus. Tokia praktika yra visoje ES. Todėl teismas atsisakydamas įpareigoti registruoti traktorius tuo pagrindu, kad neva vokiškuose registracijos liudijimuose nėra įrašo apie atitikimą Direktyvos 2003/37 reikalavimams, iš esmės reikalauja neįmanomo. Tokio įrašo nebūna jokiose ES išduodamuose registravimo liudijimuose.

14.6. Ginčijamuose sprendimuose konstatuojant, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai neatitinka Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų, nepagrįstai tiesiogiai pareiškėjo atžvilgiu vadovaujamasi (taikoma) Direktyva 2003/37/EB. Pareiškėjas gali vadovautis Direktyva 2003/37 prieš valstybės institucijas, bet valstybės institucijos negali tiesiogiai remtis Direktyva 2003/37 Bendrovės atžvilgiu.

14.7. Ginčijamuose sprendimuose padarytos išvados, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai negali būti įregistruoti, nes pateikti Vokietijos Federacinės Respublikos registracijos liudijimai yra laikini, yra akivaizdžiai nepagrįsti. Pagal Taisyklių 19.2.3 ir 191 punktus nėra jokių reikalavimų traktorių registracijai, t. y. tinka bet kokia registracija (nuolatinė, laikina, tranzitinė ir t. t.). Kitaip tariant, traktorius turi būti įregistruotas Lietuvoje, jeigu jis prieš tai buvo registruotas (nesvarbu nuolat ar laikinai) kitoje ES valstybėje. Pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai anksčiau buvo registruoti (nesvarbu nuolat ar laikinai) Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir tai patvirtina registratoriui pateikti registravimo pažymėjimai. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendime vienareikšmiškai konstatuota, kad traktoriai pagaminti po 2009 m. liepos 1 d. ir ne ES valstybėse privalo būti registruojami Lietuvoje be atitikties Direktyvai 2003/37/EB dokumentų, jeigu traktorius prieš tai buvo registruotas (nesvarbu nuolat ar laikinai) arba eksploatuotas kitoje ES šalyje, t. y. minėtame ESTT sprendime nėra diferencijuota, ar traktorių ankstesnė registracija ES turi būti laikina ar nuolatinė. Todėl nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti registruoti traktorius pagal Taisyklių 19.2.3 ir 191 punktus.

14.8. Ginčijamuose sprendimuose daromos nepagrįstos išvados dėl Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduotų registracijos liudijimų turinio, t. y. dėl liudijimų išdavimo ir galiojimo terminų, nurodytų (nenurodytų) traktorių techninių duomenų ir kitos liudijimuose pateiktos informacijos. Neva tai, kad liudijimuose nenurodyta tam tikra informacija, liudijimai galiojo trumpą laiką, patvirtina, kad negalėjo būti patvirtinta traktorių atitiktis techniniams reikalavimams, todėl traktorių registracija negalima. Jeigu Administracija ar Ministerija teigia, kad pareiškėjo pateikti traktorių registravimo liudijimai netinkami, netikslūs ir dėl to registruoti traktorių negalima, šią aplinkybę turi įrodyti būtent minėti subjektai. Nei Administracija, nei Ministerija nenagrinėjo ir neanalizavo Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų reikalavimų, nei viena institucija nesikreipė į Vokietijos Federacinės Respublikos registratorių, išdavusį registravimo pažymėjimus, nesiaiškino Vokietijos Federacinės Respublikos teisės turinio, nors, remiantis 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų (toliau – ir Direktyva 1999/37/ EB) 5 straipsniu, tokią pareigą registratorius turėjo. Administracija ir Ministerija neįrodė, kad pateikti registravimo liudijimai yra netinkami.

15. Atsakovas Administracija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad:

16.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju Bendrovei Taisyklių 191 punkto reikalavimai turi būti taikomi, o jais vadovaujantis Administracija pagrįstai ir teisėtai atsisakė registruoti pareiškėjo traktorius.

16.2. Įsakymo 1 punktas patikslina naudotų traktorių registravimo tvarką, t. y. juo perkeliamos Direktyvos 2003/37/EB ir tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-685 patvirtintų Žemės ir miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir prikabinamųjų mašinų atitikties įvertinimo taisyklių nuostatos, pagal kurias Lietuvoje galima registruoti, parduoti ar pradėti naudoti naujas patvirtinto tipo technines priemones, tik turinčias galiojantį atitikties sertifikatą, o pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai tokių atitikties sertifikatų neturėjo.

16.3. Pareiškėjo prašomi įregistruoti ne ES rinkoje naudoti traktoriai buvo pagaminti trečiojoje šalyje, nusipirkti iš Latvijos pardavėjo ir importuoti į ES teritoriją 2017 m., o į Lietuvos teritoriją – 2018 m. Registruoti iš trečiosios šalies importuotą naudotą transporto priemonę, kurią siekiama pirmą kartą pagal paskirtį panaudoti ES rinkoje, galima tuo atveju, jeigu tokia transporto priemonė atitinka Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus, t. y. turi būti tikrinama, ar jai suteiktas EB tipo patvirtinimas. Byloje nėra ginčo, kad prašomi įregistruoti naudoti traktoriai neturi EB tipo patvirtinimo, o juos į Lietuvos teritoriją siekiama įvežti tam, kad jie pirmą kartą būtų panaudoti pagal paskirti būtent ES rinkoje. Todėl juos įregistruoti Lietuvoje būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtų pateiktas ginčo traktorių EB tipo patvirtinimas, kuris patvirtina, kad prašomos įregistruoti transporto priemonės atitinka Direktyvos 2003/37/EB, kuria siekiama užtikrinti kelių saugą, aplinkos kokybę ir saugą darbe, reikalavimus. Laikinos registracijos liudijimai neįrodo, kad Lietuvoje ketinta įregistruoti traktorius, atitinkančius visus techninius reikalavimus, ir neužtikrina tinkamos (reikalavimus atitinkančios) traktorių registracijos ir eksploatacijos Lietuvoje. Tokio pobūdžio ir turinio laikino galiojimo registracijos liudijimai negali pakeisti privalomų galiojančių atitikties techniniams ir kitiems reikalavimams liudijimų. Laikina registracija nesuteikia teisės traktorių naudoti, eksploatuoti, kadangi nėra atliekama techninė apžiūra ir nėra įsitikinama, jog jie atitinka keliamus techninius reikalavimus. Be to, pareiškėjo traktorių laikinos registracijos liudijimai galiojo itin trumpą laiką, juose buvo nurodyta, jog išmetamųjų teršalų lygis nenustatytas. Taigi teismas nustatęs, kad pareiškėjo traktoriai patenka į „naujos transporto priemonės apibrėžimą“, pagrįstai vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad Bendrovė neprivalo turėti EB tipo patvirtinimų ir priėmė teisėtą sprendimą.

16.4. Nors pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė registracijos liudijimus (apeliacinio skundo 1–3 priedai), tačiau pirmosios instancijos teisme pareiškėjas neteikė šių įrodymų, kuriuos teikia apeliacinės instancijos teismui. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti šiuos duomenis.

16.5. Direktyva 2003/37/EB gali būti taikoma, net tik valstybei narei, bet ir bet kuriam fiziniam ar juridiniam asmeniui, tarp jų ir pareiškėjui. Todėl Administracija teisėtai ir pagrįstai taikė Direktyvą 2003/37/EB nagrinėjamu atveju.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodo tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodančių dokumentų, jog siekiamų įregistruoti traktorių techniniai duomenys (techninė atitiktis) atitinka Direktyvos 2003/37/EB reikalavimus. Nepaneigta, kad pareiškėjo pateikti registruoti traktoriai Direktyvos 2003/37/EB reikalavimų neatitinka, o Vokietijos Federacinėje Respublikoje jie buvo įregistruoti tik laikinai, tai įrodo ir itin trumpas šių registracijos liudijimų galiojimas ir juose nenurodyti techniniai traktorių parametrai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino ginčo šalių nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, išdėstytas pozicijas posėdžio metu ir padarė faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas, dėl to priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. S-687 „Dėl traktorių registravimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Administracija laikėsi pozicijos, kad pareiškėjo prašyme išvardintų traktorių registracijai Registre turi būti pateikti registracijos liudijimai, patvirtinantys traktorių registraciją kitose ES šalyse, arba jie turi atitikti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB reikalavimus. Pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai minėtos Direktyvos neatitinka, o pateikti Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduoti registracijos liudijimai yra laikini.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, sprendime konstatavęs, kad Traktorių įregistravimas Lietuvoje pareiškėjui neturint ir nepateikiant EB tipo patvirtinimo neatitiktų ne tik ESTT 2015 m. birželio 15 d. sprendime pateikto Direktyvos 2003/37 nuostatų taikymo naudotiems ratiniams traktoriams išaiškinimo, bet ir Direktyvos 2003/37 tikslo užtikrinti saugą keliuose, aplinkos kokybę ir saugą darbe.

21. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas padavė apeliacinį skundą. Pareiškėjas akcentuoja, kad ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendime vienareikšmiškai buvo konstatuota, kad traktoriai pagaminti po 2009 m. liepos 1 d. ir ne ES valstybėse privalo būti registruojami Lietuvoje be atitikties Direktyvai 2003/37/EB dokumentų, jeigu traktorius prieš tai buvo registruotas (nesvarbu nuolat ar laikinai) arba eksploatuotas kitoje ES šalyje. Todėl teisinio pagrindo atsisakyti registruoti traktorius pagal Taisyklių 19.2.3 ir 191 punktus nebuvo.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

23. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktu buvo papildytos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės 191 punktu, nustačiusiu, jog naudoti ratiniai traktoriai, pagaminti ne ES šalyse po 2009 m. liepos 1 d. ir neįregistruoti ES šalyse, pagal šias taisykles įregistruojami, jeigu jie pagaminti pagal 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB dėl žemės ar miškų ūkio traktorių, jų priekabų ir keičiamos velkamosios įrangos, jų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo ir panaikinančios direktyvą 74/150/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 311) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES (OL 2014 L82, p. 20), reikalavimus.

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-1-756/2017) pripažino, kad minėto 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punktas, kuriuo Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos 191 punktu, tiek, kiek jame nenustatyta pereinamojo teisinio reguliavimo ir termino, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises, prieštarauja konstitucinio teisinės valstybės principo suponuojamiems teisėtų lūkesčių ir teisinio tikrumo principams. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras 2014 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 3D-396 1 punkto nepakeitė ir nepakoregavo. Tačiau apelianto teiginys, kad visas Taisyklių 191 punktas yra pašalintas iš teisinės sistemos, nepagrįstas.

25. ESTT, į kurį buvo kreiptasi prejudicinio sprendimo, nagrinėjant norminę administracinę bylą, 2017 m. birželio 15 d. sprendimu nusprendė, kad 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/37/EB, iš dalies pakeista 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES, aiškintina taip, kad valstybėje narėje pirmą kartą teikiant rinkai ir registruojant naudotus ar nenaujus traktorius, importuotus iš trečiosios šalies, turi būti laikomasi šioje direktyvoje numatytų techninių reikalavimų. Direktyvos 2003/37, iš dalies pakeistos Direktyva 2014/44, 23 straipsnio 1 dalies b punktas aiškintinas taip, kad šios direktyvos nuostatos taikomos į Europos Sąjungą iš trečiosios šalies importuotoms naudotoms T1, T2 ir T3 kategorijų transporto priemonėms, jeigu jos pirmą kartą pradėtos eksploatuoti Sąjungoje nuo 2009 m. liepos 1 d.

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. kovo 27 d. kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją su prašymu įregistruoti Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre 29 ratinius traktorius, tačiau atsakovas 2018 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. S-687 juos įregistruoti atsisakė.

27. Pagal Taisyklių 19.2 punktą registruojant traktorių kartu su registravimo prašymu pateikiami: 19.2.1. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; 19.2.2. atstovavimą patvirtinantis dokumentas, kai traktorių registruoja savininko atstovas; 19.2.3. ankstesnę traktoriaus registraciją patvirtinantis dokumentas, išduotas užsienyje, kai registruojamas naudotas traktorius. Kai registruojamas naudotas traktorius, kuris užsienyje nebuvo registruotas ir nepateikiamas užsienyje išduotas registravimo dokumentas (šių taisyklių 10 punkte numatytu atveju), pateikiami traktoriaus įsigijimo užsienyje dokumentai arba šalies, kurioje įsigytas traktorius, kompetentingų institucijų patvirtinimas, kad traktorius nebuvo registruotas; 19.2.4. dokumentai, patvirtinantys traktoriaus nuosavybės faktą. Šiais dokumentais gali būti pirkimo-pardavimo sutartis arba pardavėjo išduota sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo dokumentas: banko pavedimas, kasos pajamų orderio kvitas, kasos aparato čekis. Tuo atveju, kai už traktorių neapmokėta visa pirkimo sutartyje, sąskaitoje faktūroje arba PVM sąskaitoje faktūroje numatyta suma, bet pateikiamas traktoriaus perdavimo-priėmimo aktas, traktorius laikomas įgytu, jeigu pirkimo sutartis nenustato ko kita; 19.2.5. techninius duomenis ir techninę atitiktį patvirtinantys dokumentai, įregistruojant naują traktorių: 19.2.5.1. įregistruojant naują ratinį traktorių pateikiamas atitikties sertifikatas, be kitų techninių duomenų, patvirtinantis, kad ratinio traktoriaus variklis atitinka išmetamųjų teršalų ribojimo reikalavimus, numatytus 2014 m. spalio 1 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/96, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 167/2013 papildomas žemės ir miškų ūkio transporto priemonių aplinkosauginio ir varymo sistemų veiksmingumo reikalavimais (OL 2015 L16, p. 1).

28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Direktyvoje 2003/37/EB apibrėžti EB tipo patvirtinimai (atitikties dokumentai (sertifikatai)) registruojant traktorius yra privalomi tik naujiems, o ne naudotiems traktoriams, kurie kitose ES valstybėse jau buvo registruoti ar eksploatuoti ir kurie pagaminti ne ES po 2009 m. liepos 1 d. Tai, kad pareiškėjo prašomi įregistruoti traktoriai yra naudoti, pareiškėjo nuomone, patvirtina Vokietijos Federacinėje Respublikoje išduoti traktorių registracijos liudijimai ir pardavėjo SIA Real Service patvirtinimas, kad traktoriai eksploatuoti nuo 25 iki 65 motovalandų.

29. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad pareiškėjo į bylą pateikti Transporto priemonės registracijos liudijimai su tranzitiniais numeriais, išduoti 2017 m. lapkričio 27 d. ir galiojantys iki 2017 m. gruodžio 1 d. kelia abejonių Tarybos direktyvos 1999/37/EB dėl transporto priemonių registracijos dokumentų I priede nustatytiems reikalavimams ir nėra aišku, ar jie atitinka Direktyvos 2003/37/EB reglamentuojamus transporto priemonės įregistravimo ir/ar pateikimo rinkai kriterijus. Pvz., pareiškėjo pateiktuose transporto priemonės registracijos liudijimuose su tranzitiniais numeriais grafoje B, kurioje turėtų būti įrašyta transporto priemonės pirmosios registracijos data, padėtas brūkšnelis; grafoje V.7 (CO2g/km) ir grafoje V.9 (EB tipo patvirtinimo aplinkos kategorijos ženklas) taip pat padėti brūkšneliai. Tokiu būdu, iš šių transporto priemonės registracijos liudijimų su tranzitiniais numeriais teismas negali daryti vienareikšmiškos išvados, nei, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje pareiškėjo iš Latvijos įmonės SIA Real Service įgyti traktoriai buvo įregistruoti taikant Direktyvos 2003/37 nuostatas, aktualias naudotiems ratiniams traktoriams, nei kad tokie liudijimai išduoti vien tam, kad traktoriai tranzitu būtų pervežti į kitą šalį, jų nepatikrinus ir nesuteikus EB tipo patvirtinimo. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į Tarybos direktyvos 1999/37/EB 1 straipsnį, pagal kurį ši direktyva taikoma valstybių narių išduodamiems transporto priemonių registracijos liudijimams. Ji nepažeidžia valstybių narių teisės laikinai registruojant transporto priemones naudoti dokumentų, kurie ne visais atžvilgiais atitinka šios direktyvos reikalavimus.

30. ESTT yra pažymėjęs, kad Direktyva 1999/37 valstybėms narėms neleidžiama, registruojant anksčiau kitoje valstybėje narėje registruotą transporto priemonę, reikalauti kito dokumento nei registracijos liudijimas, išskyrus laikino registravimo atvejį (žr., 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą C-150/11 Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę).

31. ESTT 2017 m. birželio 15 d. sprendime, be kita ko, konstatavo, jog vadovaujantis visiško suderinamumo principu, kuriuo grindžiama Direktyva 2003/37, pagal jos 7 straipsnio 1 dalį, siejamą su tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės įpareigojamos registruoti naujas patvirtinto tipo transporto priemones, t. y. pagamintas pagal patvirtintą transporto priemonių tipą, ir leisti jomis prekiauti arba pradėti eksploatuoti, jeigu prie šių transporto priemonių pridedamas transporto priemonių gamintojo išduotas galiojantis atitikties liudijimas. Taigi iš šių nuostatų, siejamų su Direktyvos 2003/37 3 straipsnio 4 dalimi ir 4 straipsnio 3 dalimi, matyti, kad naujos transporto priemonės, kurioms atliktas toks EB tipo patvirtinimas vienoje valstybėje narėje, gali būti parduodamos ir registruojamos kitose valstybėse narėse, neatliekant jokio kito techninių reikalavimų atitikties tikrinimo.

32. Atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą pareiškėjo pateiktų Transporto priemonės registracijos liudijimų su tranzitiniais numeriais, išduotų 2017 m. lapkričio 27 d. ir galiojančių iki 2017 m. gruodžio 1 d., reikšmės Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB aspektu visiškai neanalizavo, pasisakydamas tik tai, kad jie yra laikini. To nepadarė ir pirmosios instancijos teismas, nors būtent šie dokumentai iš esmės lemia pareiškėjo iš Latvijos įmonės įgytų traktorių registracijos Lietuvos Respublikoje galimybę ar negalimumą. Vien tik konstatavimas, kad iš liudijimuose esančių duomenų akivaizdžiai matyti, jog traktorių techninių duomenų atitiktis Direktyvos 2003/37 reikalavimams nebuvo ir nėra vertinta, o ginčo traktorių įregistravimas Lietuvoje pareiškėjui neturint ir nepateikiant EB tipo patvirtinimo neatitinka ne tik oficialaus ESTT Direktyvos 2003/37 nuostatų taikymo naudotiems ratiniams traktoriams išaiškinimo, bet ir Direktyvos tikslo užtikrinti saugą keliuose, aplinkos kokybę bei saugą darbe, šios išvados nepagrindus konkrečiais ir patikimais įrodymais, negali būti vertinamas pagrįstu ir teisėtu sprendimu. Teismas nesiaiškino, ar įrašai apie atitikimą direktyvos reikalavimams turi būti ir paprastai yra įrašomi į pačius traktorių registracijos liudijimus.

33. Administracinių bylų teisenos įstatymas įpareigoja teisėjus, nagrinėjant administracines bylas, aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai bei objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.).

34. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir pritardama apeliacinio skundo argumentams, kad nagrinėjamoje situacijoje nebuvo analizuoti Vokietijos Federacinės Respublikos teisės aktų reikalavimai, keliami traktorių registracijos liudijimo išdavimui Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB aspektu, taip pat nebuvo kreiptasi į atitinkamą Vokietijos Federacinės Respublikos registratorių, siekiant išsiaiškinti byloje esančių transporto priemonės registracijos liudijimų su tranzitiniais numeriais tikrojo turinio, t. y. jų atitikimo Direktyvoje 2003/37/EB nustatytiems kriterijams, nors tokią galimybę suteikia Tarybos direktyva 1999/37/EB, teisėjų kolegija iš dalies tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 146 str. 1 d.). Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turi galimybę ne tik surinkti naujus bylai reikšmingus įrodymus, kurie padėtų teisingai ir pagrįstai išspręsti byloje kilusį ginčą (pvz., įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją kreiptis į atitinkamą Vokietijos Federacinės Respublikos registratorių dėl išduotų traktorių registracijos liudijimų turinio ir reikšmės Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/37/EB (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. kovo 18 d. Komisijos direktyva 2014/44/ES (OL 2014 L82, p. 20)), keliamų reikalavimų aspektu), bet ir tinkamai bei visapusiškai ir objektyviai juos įvertinti.

35. Teisėjų kolegija sprendžia, kad padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, kadangi vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalių teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-966-858/2017 ir kt.). Tai konstatavus, kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nevertinami, apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepriimami.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovė „Agrodetalė“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė