09f0d77d-e78e-4c76-bd94-7951215cf78d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-804-464/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01929-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6.; 2.1.3.3.1.; 2.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L.

L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3203-614/2017 pagal ieÅ¡kovės L. L. ieÅ¡kinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl obligacijų pasiraÅ¡ymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.             Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė L.

L. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė pripažinti negaliojančiomis jos su atsakove BAB banku Snoras 2011-05-25 sudarytÄ obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartį Nr. FO20110525K990005 ir 2011-10-18 obligacijų pasirÅ¡aymo sutartį Nr. FO20111018K990012, taikyti restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės BAB bankui Snoras sumokėtas pagal Å¡ias sutartis sumas, atitinkamai 10 099,38 Lt ir 4 999,72 Lt, jos lėšomis asmeninėje sÄ skaitoje, kurioms taikomas indėlių draudimas pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymÄ (toliau – ir IÄ®IDÄ®), priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad banke turėjo indėlį, tačiau jos kaimynė, banko darbuotoja, primygtinai įsiÅ«lė vietoje terminuoto indėlio sutarties sudaryti obligacijų įsigijimo sutartis.

IeÅ¡kovė nėra baigusi specialių mokslų, neturi žinių apie įvairius finansinius produktus, neturi investavimo patirties, tačiau visas santaupas norėjo laikyti saugiai ir užtikrintai, o banko darbuotoja apie investavimo rizikÄ neinformavo. IeÅ¡kovė pasitikėjo banko darbuotoja ir tikėjo jos pateikta informacija bei siÅ«lymais, todėl dėl susidariusio klaidingo įspÅ«džio sudarė ginčijamas obligacijų sutartis. IeÅ¡kovės teigimu, ji buvo suklaidinta atsakovės įgalioto atstovo dėl esminių sandorio aplinkybių, o žinodama apie tai, kad obligacijos nėra apdraustos ir yra labai rizikingas investavimo produktas, nebÅ«tų sudariusi ginčo sutarčių bei prisiėmusi nepagrįstai didelės rizikos.                                                                                           Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2017-02-27 sprendimu ieÅ¡kovės L.

L. ieÅ¡kinį atmetė.Priimdamas tokį sprendimÄ teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kad asmuo, įgydamas obligacijÄ , prisiima ir obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens (emitento) nemokumo rizikÄ . Å i rizika Europos Parlamento ir Tarybos 1997-03-03 direktyvos 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – ir Investuotojų direktyva) prasme nėra priskirta prie draudimo objektų. Vertinant, ar buvo suklysta, teismas taikė protingumo kriterijų, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį vertino atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Ir nors yra svarbu atsižvelgti taip pat ir į tai, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka, ne kiekvienÄ kartÄ neteisėtÄ finansų tarpininko elgesį, netinkamai informuojant investuotojÄ , galima laikyti esmine aplinkybe, dėl kurios sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia dėl suklydimo. Pagal tokius vertinamuosius krtiterijus teismas įvertino ir ieÅ¡kovės suklydimÄ / suklaidinimÄ .

Teismas sprendė, kad ginčo sandorio sudarymas nereikalauja greito apsisprendimo, asmuo, ketinantis sudaryti sutartį, visada gali gauti reikiamus duomenis ir su jais susipažinti iš anksto. Be to, obligacijos sutartį sudaro vienas lapas, o tai paneigia ieškovės argumentus dėl laiko ir / ar vietos stokos susipažįstant su sutarties tekstu ar kad ji negalėjo tuo metu sutarties suprasti. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai pažįstamas finansinis produktas. Ieškovė tiek dėl amžiaus, tiek dėl jos nurodytos socialinės padėties turėjo suvokti sudaromo sandorio esmę, t. y. kad sudaromo sandorio esmė – investavimas.

Teismo vertinimu, tokia aplinkybė, kad ieÅ¡kovė neturi specialus iÅ¡silavinimo ir yra baigusi tik 8 klases, neturi esminės reikÅ¡mės, nes sutarties ir jos priedų ji neskaitė, pasikliovė banko darbuotoja ir sÅ«numi, kuris dalyvavo kartu pasiraÅ¡ant vienÄ iÅ¡ sutarčių. Teismo vertinimu, reikÅ¡minga ir tai, jog reikalavimai dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu buvo pareikÅ¡ti ne per protingÄ terminÄ , o tik po to, kai atsakovei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė L.

L. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-02-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: Teismas teisingai nustatė bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovė buvo įkalbėta kaimynės, kuri buvo atsakovės darbuotoja, sudaryti ginčo sutartis, kurių prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama ji neperskaitė, obligacijų draudžiamumo aspektas jai nebuvo pakankamai aiÅ¡kiai atskleistas, o programos prospekto ir emisijos galutinių sÄ lygų formalus įteikimas neprofesionaliam investuotojui nelaikytinas tinkamu informacijos apie obligacijÄ atskleidimu neprofesionaliam investuotojui.

Tačiau nepagrįstai sprendė, jog tokios aplinkybės neįrodo, kad pati ieÅ¡kovė elgėsi atidžiai ir apdairiai.   Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė turėjo galimybę susipažinti ir įvertinti sutartį ir jos priedus, neatitinka tikrovės. Sutartis buvo pasiraÅ¡yta mažame kioskelyje, jame buvo pilna klientų, per langelį darbuotoja priėmė pinigus ir pateikė dokumentus, nurodydama, kur pasiraÅ¡yti. Jokios sÄ lygos nebuvo aptariamos.   Nėra reikÅ¡minga teismo nustatyta aplinkybė, kad pasiraÅ¡ant vienÄ iÅ¡ sutarčių dalyvavo ieÅ¡kovės sÅ«nus, turintis aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ .

IeÅ¡kovės sÅ«nus yra dailininkas, kuriam nėra žinomos ir suprantamos obligacijų sutartys, jų draudiminė apsauga.   Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kuriai sudarant ginčo sandorius buvos 74 m. ir kuri yra baigusi 8 klases, neturinti jokio specialaus, juo labiau finansinio, iÅ¡silavinimo, beveik visÄ gyvenimÄ dirbusi valytoja, gali ir turi iÅ¡manyti įstatymus.  Atsakovė, kaip finansų maklerio įmonė, neįvykdė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRÄ®) 22 straipsnyje jai numatytos pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti informacijÄ , kurios pagrindu bÅ«tų galima suprasti siÅ«lomų finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ .

Atsakovė BAB bankas Snoras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Nepagrįsti skundo argumentai, kad atsakovė neįvykdė jai FPRÄ® 22 straipsnyje numatytos pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikalingÄ informacijÄ . IeÅ¡kovė savo paraÅ¡u ant prospekto patvirtino, kad ji yra susipažinusi su jame nurodytomis sÄ lygomis, su jomis sutinka. Net ir tuo atveju, jei ieÅ¡kovė nesusipažino su pateiktais dokumentais, tai turėtų bÅ«ti vertinama iÅ¡imtinai kaip jos pačios aplaidumas ir neatidumas, už kurį pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį ji turi prisiimti visÄ atsakomybę.

   Nepagrįsti ieÅ¡kovės teiginiai, kad ji neturėjo laiko susipažinti su sudaromų sandorių sÄ lygomis. IeÅ¡kovė nebuvo pavaldi atsakovei, todėl ji turėjo nevaržomÄ galimybę susipažinti su sutarties sÄ lygoms ir tam skirti tiek laiko, kiek jai reikia.   Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bankas ar jo darbuotojai, teikė ieÅ¡kovei neteisingÄ informacijÄ apie obligacijų draudžiamumÄ ir tokiu bÅ«du bÅ«tų paveikę jos apsisprendimÄ dėl ginčo sutarčių sudarymo.   IeÅ¡kovės amžius, turimas iÅ¡silavinimas, nesudaro pagrindo teigti, kad ji, bÅ«dama veiksniu asmeniu, neturėjo pakankamai gyvenimiÅ¡kos patirties suvokti pagrindinių sudaromų sandorių sÄ lygų bei savo veiksmų galimų padarinių.

 Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡io skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:   Bankas suteikė ieÅ¡kovei informacijÄ ir tinkamai vykdė savo pareigas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo informuota, jog visÄ informacijÄ apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų rizikÄ , nurodytÄ finansinių priemonių rizikos apraÅ¡yme, gali gauti bet kuriame banko klientų aptarnavimo skyriuje ir jo interneto puslapyje, tačiau ji pati nesidomėjo obligacijų galimomis rizikomis, tai yra buvo neapdairi ir nerÅ«pestinga.  IeÅ¡kovė sudarė ne vienÄ , o dvi obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartis – 2011 m. gegužės ir spalio mėn. Tai patvirtina, kad ji nebuvo ir negalėjo bÅ«ti momentiÅ¡kai apgauta, nes po pirmojo sandorio sudarymo praėjus tam tikram laikui ji vėl sudarė tokį patį sandorių.

Tai reiÅ¡kia, kad sudaromi sandoriai ieÅ¡kovei buvo tinkami, jÄ tenkino jų sÄ lygos. IeÅ¡kovė sudarė sandorius dėl laisvų lėšų investavimo, ir, esant neaiÅ¡kumui, niekas netrukdė atidėti sutarčių pasiraÅ¡ymÄ , papraÅ¡yti leisti atsineÅ¡ti dokumentų projektus į namus ir su jais susipažinti ir pan. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ji negalėjo suprasti sudaromų sutarčių esmės, o jei neaiÅ¡kumų ir kilo – kad neturėjo galimybės plačiau pasidomėti sudaromų sandorių pasekmėmis ir rizikomis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados     Dėl banko pareigos informuoti Apeliantės teigimu, atsakovė pažeidė FPRÄ® 22 straipsnio nuostatas bei įpareigojimus savo leidžiamų vertybinių popierių potencialiems klientams, neprofesionaliems investuotojams, aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikalingÄ informacijÄ , kurios pagrindu jie suprastų siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių, Å¡iuo konkrečiu atveju obligacijų, esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ .

Kasacinis teismas investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ . Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia bÅ«tina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).Minėtoje nutartyje kasacinis teismas yra įvertinęs tokios pačios, kaip buvo sudaryta ir su apeliante, Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies 3 punkto nuostatas bei vartojamÄ formuluotę, kad „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, pažymėjęs, kad jos, nors ir nebÅ«damos savaime klaidingos / klaidinančios, neatitinka aiÅ¡kumo ir nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų ir dėl to teikia pagrindo pripažinti, kad bankas pareigos aiÅ¡kiai ir suprantamai atskleisti klientui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius nėra atlikęs. Kita vertus, remiantis toje pačioje byloje suformuotais kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotojÄ , yra toks esmingas, kad savaime suponuotų tokio pobÅ«džio sutarties pripažinimÄ negaliojančia dėl jÄ sudariusios Å¡alies suklydimo.Å iuo aspektu pažymėtina, kad net ir apeliantės, kaip neprofesionalios investuotojos, statusas nepaneigia bendrosios protingo ir sÄ Å¾iningo asmens pareigos atidžiai perskaityti pasiraÅ¡omas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais ir ypač tuomet, kai visiÅ¡kai aiÅ¡kiai nesuvokiamas indėlių ir obligacijų skirtingumas.

Obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iÅ¡ obligacijÄ iÅ¡leidusio asmens joje nustatytais terminais nominaliÄ obligacijos vertę, metines palÅ«kanas ar kitokį ekvivalentÄ arba kitas turtines teises (CK 1.103 str.), o Å¡is vertybinis popierius (obligacija), kaip jau buvo konstatuota kasacinio teismo praktikoje, yra pakankamai žinomas finansinis produktas net ir vidutiniam vartotojui, jis nėra nei naujas, nei neįprastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

Todėl, prieÅ¡ingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ir apeliantei turėjo bÅ«ti suprantama, kad Å¡is produktas, kaip finansinė priemonė, nėra visiÅ¡kai tapatus (analogiÅ¡kas) indėliui, kuris, atsižvelgiant į didesnį jo pelningumÄ , dėl to gali pasižymėti ir didesniu rizikingumo laipsniu. Tokiu atveju pripažintina, kad vien banko informavimo pareigos nepakankamas įvykdymas Å¡iuo konkrečiu atveju neteikia pagrindo konstatuoti esminį apeliantės suklydimÄ ar jos suklaidinimÄ ir, atitinkamai, CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ sandorių negaliojimo pagrindÄ .

Dėl kitų aplinkybių, kuriomis grindžiamas suklydimas / suklaidinimas              Apeliantė taip pat tvirtina, kad, sudarydama ginčo sutartis, ji buvo klaidingai įsitikinusi, jog Å¡ios sutartys yra analogiÅ¡kos indėlių sutartims, tik su didesnėmis palÅ«kanomis bei su ta pačia draudimine apsauga, o tokį apeliantės įsitikinimÄ lėmė ir banko darbuotojos, jos kaimynės, neatskleista tikroji sutarčių esmė, nesupažindinimas su visomis jų sÄ lygomis. Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti.

Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. Netiksliai arba iÅ¡kreiptai iÅ¡reiÅ¡kus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sudaryti sandorį arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.).

Suklydimas turi esminės reikÅ¡mės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ reikalų padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 str. 4 d.). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimÄ investicinių paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose, esminę reikÅ¡mę turi ne tik finansų tarpininko elgesys, t. y. ar jis įvykdė visas informacines pareigas ir kaip jas vykdė, bet ir paties investuotojo veiksmai, t. y. ar Å¡is, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016).

Suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 5 d.). Dar daugiau, vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas ir protingumo kriterijus, kai Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Kadangi sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos, kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi pasitikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015).Nagrinėjamu atveju apeliantė nei ieÅ¡kinyje, nei apeliaciniame skunde nesiekė paneigti aplinkybės, susijusios su jos sudarytų sutarčių pobÅ«džiu, t. y. kad su atsakove siekė sudaryti ne obligacijų įsigijimo, o kitokias, pavyzdžiui, terminuoto indėlio sutartis, nurodžiusi tik tiek, kad jei sandorio sudarymo metu bÅ«tų žinojusi tikrÄ jÄ su obligacijomis susijusiÄ rizikÄ , tai ginčijamų sandorių ji nebÅ«tų sudariusi, taip pat akcentuodama ir savo amžiaus bei investavimo patirties neturėjimo aplinkybes.

Atmesdama kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nei asmens amžius, nei investavimo patirties neturėjimas, nei kitokios asmeninės savybės nesudaro pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, nes asmuo, bÅ«damas veiksnus, gali prisiimti pagal sudaromas sutartis teises ir pareigas, kurios nustatytos sutarties sÄ lygose ir atitinkamų įstatymų normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-969/2016).

Apeliantė nenurodė jokių įtikinamų paaiÅ¡kinimų, kas objektyviai galėjo lemti tokį jos klaidingÄ su obligacijomis sietinos rizikos suvokimÄ , kuomet visos aplinkybės sudarė pagrindÄ kitokioms iÅ¡vadoms – už obligacijas buvo siÅ«lomos gerokai didesnės palÅ«kanos nei už terminuotuosius indėlius, obligacijų įsigijimo sutartį, prieÅ¡ingai nei terminuotųjų indėlių sutartis, lydėjo neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, obligacijų pasiraÅ¡ymo sutartyje apeliantė aiÅ¡kiai ir ne vienÄ kartÄ didžiosiomis raidėmis buvo įvardyta kaip investuotoja, o ne kaip indėlininkė.

Vien neprofesionalaus investuotojo statuso suteikimas apeliantei nepanaikina bendrųjų jos pareigų atidžiai skaityti pasiraÅ¡omas sutartis, domėtis savo teisėmis, konsultuotis su teisininkais dėl vienų ar kitų sutartyje naudojamų sÄ vokų, pasitikslinti rizikas, galinčias kilti pasiraÅ¡ius kitokiÄ , nei terminuotų indėlių sutartį, juolab kad pirmÄ jÄ ginčijamÄ sutartį apeliantė sudarė 2011-05-25, o antrÄ jÄ â€“ tik po penkių mėnesių, t. y. 2011-10-18. Vadinasi, po pirmosios sutarties pasiraÅ¡ymo apeliantė neabejotinai turėjo pakankami laiko ne tik susipažinti su tokio pobÅ«džio sandorio sÄ lygomis, bet ir pasikonsultuoti su teisininkais ar kitais specialistais dėl įsigyjamo finansinio produkto rizikingumo.

Konstatuotina, kad byloje pirmosios instancijos teismo vertintos ir analizuotos aplinkybės nesuponuoja iÅ¡vados, jog apeliantė, kaip vidutinis vartotojas, galėjo nesuprasti su obligacijų įsigijimu susijusios rizikos, o jeigu tai įvyko, tÄ lėmė ne banko (jo darbuotojų) neteisėti veiksmai (apgaulė, suklaidinimas), bet pačios apeliantės nepakankamas atidumas ir rÅ«pestingumas, net nepasidomėjus obligacijų draudimo aplinkybe. Labiau tikėtina, kad sprendimÄ sudaryti ginčo sandorius Å¡iuo atveju lėmė ne jų draustumo aspektas, o bÅ«tent ekonominis apeliantės interesas – didesnė, nei terminuotų indėlių atveju, finansinė grÄ Å¾a, didesnės mokamos palÅ«kanos (didesnis pelningumas), kÄ , pažymėtina, pripažįsta ir pati apeliantė.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokio neapdairaus elgesio padariniai Å¡iuo atveju tenka pačiai prisiėmusiai tokiÄ rizikÄ apeliantei, o jos suklydimas negali bÅ«ti laikomas turinčiu esminės reikÅ¡mės ir lemiančiu sandorių negaliojimÄ (CK 1.90 str. 5 d.).    Vien apeliantės skundo teiginių, kad ji buvo suklaidinta ir net apgauta, nuslėpus / neatskleidus visos informacijos, kad atsakovės darbuotoja (jos kaimynė) turėjo tikslÄ specialiai jÄ suklaidinti, kad ji neturėjusi laiko apsispręsti dėl tokio pobÅ«džio sandorio sudarymo, kartu nepateikiant jokių duomenų, kad po pirmosios sutarties pasiraÅ¡ymo, iki buvo pasiraÅ¡yta antroji sutartis, apeliantė ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdama paÅ¡alinti neaiÅ¡kumus arba nutraukti pirmÄ jÄ sutartį, aiÅ¡kiai nepakanka sandorių negaliojimui dėl suklydimo / suklaidinimo pripažinti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisinių prielaidų panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ nenustatė. Kadangi Å¡alys duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, Å¡ių iÅ¡laidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             TeisėjaiRasa GudžiÅ«nienė Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis