09f063fb-6a25-4f1d-bf68-9d372d87ced9 · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-809-327/2014Proceso Nr. 4-28-3-00761-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras PreikÅ¡as, sekre­to­riaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauk­tam asmeniui G. Ž., jo atstovui advokatui Ričardui Lilui, žodinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo G.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimo G. Ž. administracinio teisės pa­Å¾ei­dimo byloje ir n u s t a t ė : Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutarimu G. Ž. pri­pažino kaltu padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­Å¾ei­di­mų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str.1 d., 126 str. 4 d. ir skyrė administracines nuo­bau­das: pagal ATPK 127 str. 2 d.

– vieno Å¡imto litų baudÄ , pagal ATPK 130 str. 1 d. – trijų tÅ«ks­tan­Äių litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ATPK 126 str. 4 d. – dviejų tÅ«kstančių litų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmi­mu dvejiems me­tams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nuobaudos subendrintos iÅ¡ dalies jas su­de­dant ir G. Ž. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – keturių tÅ«kstančių litų bauda su teisės vai­ruoti trans­porto priemones atėmimu ketveriems metams.G.

Ž. nubaustas už tai, kad 2014-05-01, apie 14 val. 38 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Peugeot 206, v/n (duomenys neskelbtini) nepa­si­rin­ko sau­gaus greičio, jo nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į elektros stulpÄ . Eismo įvykio metu buvo nulaužtas elektros stulpas ir sugadintas automobilis, priklausantis J. S.. IÅ¡ eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, G. Ž. pasiÅ¡alino. Be to, po eismo įvy­kio iki jo ap­lin­ky­bių iÅ¡aiÅ¡kėjimo, G.

Ž. var­to­jo alkoholį, nes jam 2014-05-01, 16 val. 08 min. buvo nus­ta­ty­tas 1,85 promilių vidutinis gir­tumas. Savo veiksmais G. Ž. pa­Å¾ei­dė Kelių eismo taisyklių 133; 233, 234, 9 punktų reikalavimus.G. Ž. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teis­mo 2014-05-12 nutarimÄ ir jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta administracinę nuobaudÄ . Skunde nurodė, kad eismo įvykio metu buvo blaivus, patyrė traumÄ â€“ buvo lūžęs rankos rieÅ¡as, dėl ko jautė didelį skausmÄ , todėl palikęs savo dokumentus ir paprašęs žmonių, kurie sus­to­jo pamatę įvykį, par­vež­ti jį į namus, grįžti atgal ir sulaukti policijos.

Parvežtas į namus iÅ¡gėrė al­koholio, kad ma­Å¾iau skau­dėtų. Dėl patirtos traumos kreipėsi į medikus ir gydėsi stacionare iki 2014-05-16. Apie tai in­for­mavo teismÄ , tačiau teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo jam nedalyvaujant ir neiÅ¡­klau­sius jo argumentų.Marijampolės rajono apylinkės teismas konstatavo, kad „pažeidėjo atsakomybę lengvi­nan­ti aplinkybė, kad pripažįsta ir gailisi nusižengęs“. Apeliantas prašė atsižvelgti, kad aplinkybių visuma rodo, kad jis neneigė padaręs administracinį teisės pažeidimÄ , netrukdė tirti aplinkybių, nesiekė su­Å¡vel­ninti savo teisinę padėtį ir iÅ¡vengti admi­nis­tracinės atsa­komybės. Todėl jam paskirta galutinė nuo­bauda yra per griežta, nes jos dydis ir teisės vairuoti trans­porto priemones atėmimas 4 metams, jau įtakoja ne jo gyvenimo kokybę, o kasdieninio egzistavimo galimybę, nes jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi.

Ne­tek­damas teisės vairuoti trans­porto priemonę, neteks darbo ir vie­nin­telio pragyvenimo Å¡altinio.Atsiliepime į G. Ž. apeliacinį skundÄ Marijampolės apskrities vyriausiojo poli­ci­jos komisariato virÅ¡ininkas prašė skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ ir nutarimÄ palikti galioti nepa­keistÄ . PareiÅ¡kėjo G. Ž. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡­ki­namos bei įvertinamos visos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuos­tatos rei­ka­lau­ja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime bÅ«tų iÅ¡dėstytos ir motyvuotai įver­tintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (parei­gÅ«­nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar buvo pa­da­rytas ad­mi­nistracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauk­tinas admi­nis­tracinėn at­sakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas tur­tinis nuos­to­lis, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Å ioje byloje teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas G. Ž. administracinių teisės pažeidimų bylÄ ir nustatydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplin­ky­bes, ne­tin­ka­mai įvertino surinktų įrodymų pakankamumÄ , įrodymų Å¡altinių pati­ki­mu­mÄ . Pri­im­damas spren­dimÄ dėl G. Ž. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytÄ ad­mi­nistracinį tei­sės pa­Å¾ei­dimÄ , apylinkės teismas rėmėsi administracinių teisės pažeidimų pro­tokolu, parei­gÅ«­no tarnybiniu praneÅ¡imu, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, eismo įvykio vietos schema, raÅ¡y­ti­niais J.

S. ir G. Ž. paaiÅ¡kinimais, kitais bylos dokumentais. Pirmos ins­tancijos teismas kons­ta­ta­vo, kad G. Ž. pripažino savo kaltę, apie tai spręsdamas iÅ¡ jo ra­Å¡ytinio paaiÅ¡kinimo. Tačiau iÅ¡ Å¡io dokumento nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, kad eismo įvykio kaltininkas pripažino tyčia pasiÅ¡alinęs iÅ¡ įvykio vietos.Pirmos instancijos teismo posėdyje S. Ž. nedalyvavo. ATPK 272 str. 1 d. nu­ma­tyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsa­ko­my­bėn traukiamam asmeniui.

Nesant Å¡io asmens, byla gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta tik tais atvejais, kai yra duo­menų, jog jam laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , ir jeigu iÅ¡ jo negautas pra­Å¡y­mas atidėti bylos nagrinėjimÄ . Tuo atveju, kai yra gau­tas praÅ¡ymas atidėti bylos nagri­nė­ji­mÄ , ji gali bÅ«ti iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis organas (pareigÅ«nas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimÄ priežastis nesvar­biomis, atmeta ad­ministracinėn atsakomybėn traukiamo as­mens praÅ¡ymÄ .Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos, suraÅ¡ius administracinį teisės pažeidimo pro­to­ko­lÄ G.

Ž., jis buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b. l. 1). Tačiau iÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pateiktos medicininės pažymos ma­ty­ti, kad G. Ž. by­los nagri­nė­ji­mo metu buvo gydomas Marijampolės ligoninėje (sta­cio­na­re), ir duomenų, kad pranešė teismui apie nedalyvavimÄ posėdyje ar pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl bylos nagri­nė­ji­mo atidėjimo, ir ar tu­rėjo ga­li­mybę tai padaryti, nenustatyta. Siekiant užtikrinti patrauk­to admi­nis­tra­cinėn atsakomybėn as­mens teises, G.

Ž. apklaustas aukÅ¡tesniojo teismo po­sė­dyje. Čia jis pa­aiÅ¡kino, įvykio die­nÄ vairavo automobilį blaivus, dėl neatsargumo sukėlė eismo įvykio, kurio me­tu pats patyrė skaus­mingÄ traumÄ . Paprašė sustojusių asmenų parvežti jį į na­mus, paliko jiems savo vairuotojo pa­Å¾y­mė­jimÄ ir automobilio doku­men­tus, kad sulauktų poli­ci­jos. Parvežtas namo dėl skausmo iÅ¡gėrė alko­ho­lio ir užmigo. KitÄ dienÄ buvo iÅ¡kviestas į po­li­cijÄ paaiÅ¡kinimui.

Dar kitÄ die­nÄ buvo pristatytas į li­go­ninę dėl patirtos trau­mos. IÅ¡ įvykio vietos pra­neÅ¡ti apie įvykį policijai netu­rėjo galimybės, nes pa­simetė telefonas ir nesusivokė dėl traumos. IÅ¡vengti atsakomybės neturėjo tikslo.Å iomis aplinkybėmis spęstina, kad apeliantas nepripažįsta savo kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d. Nėra nustatyti asmenys, kuriems G. Ž. galimai paliko savo dokumentus, neap­klausti pažeidimÄ fiksavę policijos pareigÅ«nai, nepatikrintos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti buvus G.

Ž. tyčiÄ pasitraukti iÅ¡ eismo įvykio vietos ir iÅ¡vengti atsakomybės už pa­darytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas, teisme neapklausęs pažeidimÄ fiksa­vu­sių policijos pa­rei­gÅ«nų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kuriÄ teisme betar­piÅ¡kai turi bÅ«ti ap­klausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai ad­mi­nistracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo ad­mi­nistracinio teismo nu­tar­tis byloje Nr. N575-881/2009, N575-684/2009, N444-309/11 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis adminis­tra­cinis teis­mas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡­ki­nęs, jog vien tik raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti prilyginami liu­dy­tojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiÅ¡kumo prin­ci­pas reiÅ¡kia, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , privalo tiesiogiai iÅ¡tirti bylos įrodymus: iÅ¡klausyti proceso Å¡a­lių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiÅ¡­ki­ni­mus, eksperto iÅ¡vadas, susipažinti su ra­Å¡y­tiniais įrodymais, apžiÅ«rėti daiktinius įro­dy­mus.

Kons­tatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebu­vi­mÄ galima tik remiantis byloje surinktų įro­dy­mų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situ­a­ci­jo­je, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gau­na­ma skirtinga informacija, sprendimas priimamas nus­ta­Äius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais, ir kurių pa­tikimumas kelia abejonių. Tik iÅ¡naudojus visas tei­si­nes priemones galima priimti sprendimÄ dėl asmens kaltumo ar nekaltumo.Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinė­jan­Äiam admi­nis­­tra­cinio teisės pažeidimo bylÄ , yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visa­pu­siÅ¡­kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti bylos aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pa­Å¾ei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali bÅ«ti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas pri­va­lo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, iÅ¡dėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais re­mia­si, o kitus atmeta.Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, nutarime tik iÅ¡vardijęs tariamai G.

Ž. kaltę pagal visus jam inkriminuotus ATPK straipsnius patvirtinančius bylos doku­men­tus, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų by­los ap­lin­kybių, nepaÅ¡alino byloje iÅ¡kilusių prieÅ¡taravimų, nesurinko visų administra­ci­nėn at­sa­komybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar panei­gian­Äių įrodymų. Apylinkės teismas pažeidė ad­mi­nis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos už­da­vinius – visa­pu­siÅ¡­kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡­kin­ti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jas tiksliai pagal įsta­ty­mus (ATPK 248 str.).

Dėl pa­mi­nė­tų pro­cesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta, todėl skundžiamas nu­tar­i­mas negali bÅ«ti laikomas teisėtu. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ apeliacine tvarka, apygardos teis­mas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats nega­li pa­Å¡a­lin­ti apylinkės teismo padarytų trÅ«kumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Marijampolės rajono apy­linkės teismo nu­ta­ri­mas yra nai­kinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grÄ Å¾inama pir­mo­sios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iÅ¡ naujo.Esant tokioms aplinkybėms, kiti apeliacinio skundo motyvai yra nevertinami, kad tai neda­rytų įtakos bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau į juos turi bÅ«ti at­sižvelgta iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ .

Teismas, vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 4 p., n u t a r i a : G. Ž. apeliacinio skundo tenkinti iÅ¡ dalies.Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarimÄ panaikinti ir ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų bylÄ grÄ Å¾inti apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjas             Viktoras PreikÅ¡as