09ef8457-e9e5-4d25-9780-e75b78f79c20 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                 Civilinė byla Nr. 2-564/2014 Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 106.4                          (S)                            LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 24 d.

Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apelianto A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, kuria dalį ieÅ¡kinio atsisakyta priimti, o kita dalis ieÅ¡kinio laikyta nepaduota neiÅ¡taisius trÅ«kumų.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, pareikÅ¡tu Lietuvos Respublikai ir Lietuvos apeliaciniam teismui, praÅ¡ydamas pripažinti, kad Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja pareiÅ¡kėjo teises pareiÅ¡kėjo ir jo artimųjų atžvilgiu nagrinėjamose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, įpareigoti atsakovÄ Lietuvos apeliacinį teismÄ pateikti informacijÄ apie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nagrinėjimo eigÄ civilinėje byloje Nr.2-122-656/2012 ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 eigÄ Vilniaus apygardos teisme bei priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 406 954,30 Lt turtinės žalos ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ už pareiÅ¡kėjo teisių pažeidinėjimÄ Lietuvos teismuose.Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo A.

B. ieÅ¡kinio dalį dėl jo reikalavimų Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakė priimti, o kitai ieÅ¡kinio daliai nustatė terminÄ iki 2013 m. spalio 28 d. trÅ«kumams paÅ¡alinti. Dėl Å¡ios nutarties ieÅ¡kovas padavė atskirÄ jį skundÄ , kurį iÅ¡nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį paliko nepakeistÄ ir nustatė ieÅ¡kovui naujÄ terminÄ iki 2013 m. gruodžio 16 d. ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti.IeÅ¡kovas A.

B. 2013 m. gruodžio 30 d. pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja ieškovo teises ir varžo bei trukdo ir sudaro nepatogumus ginti ieškovo ir jo artimųjų teises civilinėse ir baudžiamosiose bylose;

2) įpareigoti atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsakyti į ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimus ir pateikti informacijÄ apie apeliacinio skundo eigÄ civilinėje byloje Nr.2-122-656/2012 ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 eigÄ ;

3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 456 954,30 Lt žalos atlyginimÄ už ieÅ¡kovo teisių pažeidinėjimÄ Lietuvos teismuose, sprendimo vykdymÄ pavedant atstovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 8 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. B. patikslinto ieÅ¡kinio atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl Lietuvos Respublikos teismų tyčiniu informacijos nepateikimu ir diskriminacijos vykdymu padarytos žalos atlyginimo ir pažeidimų paÅ¡alinimo dalį dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovo Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja ieÅ¡kovo teises ir varžo bei trukdo ir sudaro nepatogumus ginti ieÅ¡kovo ir jo artimųjų teises civilinėse ir baudžiamosiose bylose, atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį laikė nepaduotÄ neiÅ¡taisius trÅ«kumų, kliudžiusių šį ieÅ¡kinį priimti. Teismas pažymėjo, kad materialiniai reikalavimai dėl pripažinimo reiÅ¡kia ne kÄ kitÄ , kaip faktų, kurie reikalingi ieÅ¡kovo inicijuotiems ginčams spręsti kitose bylose, pripažinimÄ , t. y. ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti egzistuojant jo reikalavimus dėl žalos priteisimo pagrindžiančias faktines aplinkybes. Tokie faktai yra betarpiÅ¡kai nagrinėjami ir nustatinėjami byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl teisės. IeÅ¡kovo praÅ¡omų nustatyti reikalavimų Å¡ioje byloje konstatavimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų ne kÄ kitÄ , kaip konstatavimÄ , jog prieÅ¡ tai iÅ¡nagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieÅ¡kovo teises, t. y. iÅ¡ esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti.

Tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant atitinkamų institucijų veiksmus pagal CPK normose įtvirtintÄ jų apskundimo tvarkÄ . IeÅ¡kovo nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų minėtose bylose pagrindÄ bei dalykÄ . Nors ieÅ¡kovas įvardijo kitÄ atsakovÄ , kuriam nukreipia antrÄ jį savo reikalavimÄ dėl informacijos pateikimo apie bylas, kuriose procesas dar nepasibaigęs, tiek Å¡is (dėl informacijos pateikimo), tiek ir pirmasis reikalavimas (dėl ieÅ¡kovo teisių pažeidimo pripažinimo, kliudymo ir varžymo naudotis teisėmis kitose bylose), negali bÅ«ti nagrinėjami kaip atskiri materialiniai teisiniai reikalavimai.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, jog atsakovo Lietuvos Respublikos teismai pažeidinėja ieÅ¡kovo teises ir varžo bei trukdo ir sudaro nepatogumus ginti ieÅ¡kovo ir jo artimųjų teises civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nenagrinėtinas nei teismuose, nei kitose institucijose. Taip pat ieÅ¡kinio teisenos tvarka kaip atskiras materialinis reikalavimas negali bÅ«ti nagrinėjamas ir procedÅ«rinis reikalavimas pateikti informacijÄ apie kitų bylų procesinę eigÄ (apie apeliacinio skundo eigÄ civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/2013 eigÄ ).

Abu Å¡iuos ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimus teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). KitÄ dalį ieÅ¡kinio reikalavimų teismas laikė nepaduotÄ nepaÅ¡alinus Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje nurodytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas visiÅ¡kai neatskleidė ieÅ¡kinio faktinio pagrindo, t. y. neaptarė konkrečių aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ atsakovui dėl turtinės žalos priteisimo. IeÅ¡kovas neįvardijo, kokius bÅ«tent tiesioginius ar netiesioginius jo jau patirtus realius turtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, apsiribojant vien praÅ¡omos priteisti sumos dydžiu, nenurodė, kokiais neteisėtais veiksmais ar neveikimu jam padaryta žala, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ turinčių neigiamų padarinių.

Ä®vertinęs, kad ieÅ¡kinio deklaratyvaus teksto Å¡iuo atveju aiÅ¡kiai nepakanka nagrinėjamos bylos dalykui identifikuoti (t. y. kokias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes teismas turėtų nustatinėti), teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas iki teismo nustatyto termino įpareigojimų neįvykdė, todėl patikslintas ieÅ¡kinys laikytas nepaduotu ir grÄ Å¾intas jį pateikusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu apeliantas A. B. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį ir perduoti bylÄ kitos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ nurodydamas, kad pirmas ir antras patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, nes turi bÅ«ti nagrinėjami teisme kitose bylose instancine tvarka. IeÅ¡kiniu reikalaujama pripažinti padarytus pažeidimus tyčia nepateikiant informacijos apie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 eigÄ apeliacinėje instancijoje ir apie civilinės bylos Nr. 2-4349-603/213 eigÄ , ir atlyginti padarytÄ Å¾alÄ CK 1.138 straipsnio pagrindu.2013 m. spalio 7 d. nutartyje nenustatyta, kad pirmas ir antras ieÅ¡kinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, todėl Å¡ie reikalavimai pagrįstai palikti ir patikslintame ieÅ¡kinyje.

Be to, pagal CPK 137 straipsnio 3 dalį privaloma nurodyti, į kokiÄ institucijÄ reikia kreiptis, jeigu reikalavimai nenagrinėtini teisme. Nurodant, kad tokie reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami kitose civilinėse bylose instancine tvarka, turi bÅ«ti nurodytos konkrečios bylos, kuriose nagrinėtini tokie reikalavimai, tačiau teismas tokių bylų neįvardijo. Nutartyje nėra motyvų, kuriais remiantis padaryta iÅ¡vada apie nepakankamai aiÅ¡kų patikslinto ieÅ¡kinio dalykÄ , todėl yra pažeisti CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimai, o skundžiama nutartis turi bÅ«ti panaikinta dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje sprendžiamas klausimas dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį ieÅ¡kinio, o kita dalis grÄ Å¾inta, ieÅ¡kovui neiÅ¡taisius ieÅ¡kinio trÅ«kumų, teisėtumo.Civilinis procesas vyksta pagal įstatymu nustatytÄ tvarkÄ , kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingÄ asmens teisės į teismÄ , įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimÄ .

Ä® Å¡iÄ principinę nuostatÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama teismui aiÅ¡kinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingÄ ir realų teisės į teisingÄ teismÄ Ä¯gyvendinimÄ abiem ginčo Å¡alims, todėl civilinio proceso teisės normos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieÅ¡tarautų Å¡iems principams.Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, vieÅ¡umo, rungimosi, teisės bÅ«ti iÅ¡klausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas).

Å alių procesinės teisės yra lygios. Vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies teises, pavyzdžiui, ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį, atsakovas turi teisę gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pateikdamas atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimÄ arba pareikÅ¡damas prieÅ¡ieÅ¡kinį ir t. t. <...> Svarbu, kad Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principo bÅ«tų laikomasi visose proceso stadijoje, nes nuo jo įgyvendinimo priklauso ir kitų proceso principų įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl Å¡ių principų yra nurodęs, kad teismui sprendžiant ginÄÄ , konstitucinės teisės į teisingÄ teismÄ garantija lygiais pagrindais naudojasi tiek į teismÄ besikreipiantis, tiek ir nuo jo reikalavimų besiginantis asmuo. BylÄ nagrinėjantis teismas jiems turi sudaryti vienodas ir tinkamas galimybes naudotis įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012).Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieÅ¡kinio pateikimas.

Teisė į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismÄ su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , arba atsisakyti priimti tokį reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylÄ tuo pačiu pagrindu (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), jeigu ji jau iÅ¡kelta.

Tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes, jo reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Jeigu teismas nustato terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o ieÅ¡kovas trÅ«kumų neiÅ¡taiso, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti grÄ Å¾intas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).Nagrinėjamu atveju apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ nurodydamas, jog teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieÅ¡kinio.

Apelianto argumentas, kad 2013 m. spalio 7 d. nutartyje, nustatant terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti, nebuvo nustatytas trÅ«kumas, jog ieÅ¡kinio pirmasis ir antrasis reikalavimai pripažinti teisių pažeidimus civilinėse ir baudžiamosiose bylose bei įpareigoti atsakyti į ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimus ir pateikti informacijÄ apie teismuose nagrinėjamų bylų eigÄ nenagrinėtini teisme, todėl jie turėjo bÅ«ti priimti, yra nepagrįstas. Visų pirma, 2014 m. spalio 7 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kinio reikalavimus taip pat atsisakė priimti, tik Å¡ie reikalavimai buvo pareikÅ¡ti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Patikslintu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas tuos pačius reikalavimus pareiÅ¡kė Lietuvos valstybei. Kita vertus, kaip minėta, bylinėjimasis teisme negali bÅ«ti savitikslis, juo turi bÅ«ti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Pirmasis ir antrasis pareiÅ¡kėjo reikalavimai iÅ¡ esmės yra tokie, kurių patenkinimas pats savaime ieÅ¡kovui nesukeltų jokių materialiojo pobÅ«džio teisinių pasekmių, todėl teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė juos priimti kaip nenagrinėtinus teisme. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas.

Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omų nustatyti reikalavimų Å¡ioje byloje konstatavimas iÅ¡ esmės reikÅ¡tų ne kÄ kitÄ , kaip konstatavimÄ , jog prieÅ¡ tai iÅ¡nagrinėtoje byloje procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieÅ¡kovo teises, t. y. iÅ¡ esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti; tačiau teismų veiksmai (materialiosios ir proceso teisės prasme) yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant juos pagal CPK normose įtvirtintÄ apskundimo tvarkÄ , o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodomos aplinkybės sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų konkrečiose bylose pagrindÄ bei dalykÄ .

Teismas 2013 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė ieÅ¡kovui aiÅ¡kiai ir tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ ir pagrindÄ , todėl tai, kad teismas neįvardijo, jog pirmasis ir antrasis ieÅ¡kinio reikalavimai nenagrinėtini teisme, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo pagrįstai manyti, jog Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai yra be trÅ«kumų. Ä®statymas nenustato, kurioje proceso stadijoje teismas privalo nustatyti, kad ieÅ¡kinio reikalavimai nenagrinėtini teisme. Å i aplinkybė gali paaiÅ¡kėti ne tik ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje, bet ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu.

Tokiu atveju Å¡i aplinkybė sudarytų bylos nutraukimo pagrindÄ (CPK 293 str. 1 p.). Nepagrįstas ir atskirojo skundo argumentas dėl CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimo teismui atsisakius priimti ieÅ¡kinio dalį ir nenurodžius, į kuriÄ institucijÄ reikia kreiptis, kadangi tokio pobÅ«džio reikalavimai nenagrinėtini nei teisme, nei kitose institucijose.IeÅ¡kovo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti nagrinėjamas teisme (CK 6.272 str.), tačiau tik tuo atveju, kai jis tinkamai pagrįstas nurodant aplinkybes, pateikiant atitinkamus įrodymus bei argumentus.

Pažymėtina, kad reikalavimai ieÅ¡kinio formai ir turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys, galėtų susipažinti su reiÅ¡kiamų reikalavimų esme, kad prieÅ¡inga ieÅ¡kovui Å¡alis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikÅ¡dama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikÅ¡tus reikalavimus iÅ¡nagrinėti ir priimti pagrįstÄ spendimÄ .

Todėl esant tokiems ieÅ¡kinio trÅ«kumams, kurie trukdo įgyvendinti Å¡iuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad ieÅ¡kinį padavęs asmuo Å¡iuos trÅ«kumus paÅ¡alintų. Susipažinus su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti trÅ«kumai dėl Å¡io reikalavimo nėra iÅ¡taisyti: ieÅ¡kovas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais jam padaryta žala, nepateikė duomenų, iÅ¡ kur jis kildina atsiradusiÄ turtinę žalÄ ir kaip apskaičiuoja reikalaujamos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį.

Vadinasi, ieÅ¡kovui nepaÅ¡alinus nurodytų trÅ«kumų, teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad neatskleistas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, neaptartos konkrečios aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos priteisimo, neįvardyta, kokius bÅ«tent turtinius padarinius (nuostolius) reikalaujama kompensuoti, koks priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių neigiamų padarinių, turinčių materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, susipažinus su bylos medžiaga ir apelianto skunde iÅ¡sakytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, skundžiamos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kodėl teismas nusprendė dalį ieÅ¡kinio atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme, o kitÄ dalį grÄ Å¾ino nepaÅ¡alinus nustatytų ieÅ¡kinio trÅ«kumų, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados skundžiamoje nutartyje paremtos bylos duomenimis, todėl apelianto teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ nutartį.Teismas, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjęs apelianto atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutarties, nenustatė pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 1 dalyje bei 330 straipsnyje, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais.

Teismas taip pat nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338 str.). Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Artūras Driukas