2021-01-06 Nr. AB-274-3-61-3-03258-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-42-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03258-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. sausio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. skundą atsakovui Nemokumo administratorių rūmams (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. A.), dėl nutarimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. (toliau kartu – ir pareiškėjai), kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nemokumo administratorių rūmų (toliau – ir NAR, atsakovas) 2020 m. rugsėjo 24 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo (toliau – VNS) priimtus 12-18 ir 21 nutarimus.

Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje priėmimo laikinai sustabdyti nurodytų Nemokumo administratorių rūmų nutarimų, priimtų 2020 m. rugsėjo 24 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu, galiojimą.

Pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad jos nepritaikius, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala ne tik Nemokumo administratorių rūmams, bet ir viešajam interesui. Pareiškėjų teigimu, Nemokumo administratorių rūmai yra viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. NAR pagrindinis tikslas – koordinuoti nemokumo administratorių veiklą, užtikrinti nemokumo procesų ir administravimo paslaugų kokybę bei stiprinti Lietuvos nemokumo administratorių vaidmenį nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Todėl, pareiškėjų nuomone, NAR veikla yra susijusi su viešuoju interesu ir skirta jį užtikrinti. Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ), 142 straipsniu, kuriame įtvirtintos NAR pareigos, pareiškėjai nurodė, kad jeigu bylos nagrinėjimo metu ginčijami nutarimai bus vykdomi, o patenkinus skundą bus panaikinti, atstatyti situaciją į pradinę padėtį, buvusią iki ginčijamų nutarimų priėmimo, bus neįmanoma (akcentuodami tai, kad administraciniuose teismuose bylos nagrinėjamos iki kelerių metų).

Aptardami nutarimo 12 klausimą, kuriuo buvo patvirtinta Nemokumo administratorių rūmų narių ar asocijuotų narių narystės netekimo Nemokumo administratorių rūmuose tvarka, pareiškėjai nurodė, jog tuo atveju, jeigu galiojant narystės NAR netekimo tvarkai, NAR priims sprendimus dėl NAR narių narystės netekimo, o vėliau nutarimas bus pripažintas negaliojančiu, narystės panaikinimas taps neteisėtu. Pasisakydami dėl nutarimo 14 darbotvarkės klausimo, kuriuo buvo patvirtinti Nemokumo administratorių etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas), papildymai ir pakeitimai, pareiškėjai pažymėjo, kad Etikos kodeksas yra dokumentas, kurio pagrindu gali būti vertinama nemokumo administratorių veikla ir elgesys. Etikos kodekso pažeidimai gali sąlygoti neigiamas pasekmes administratoriams. Todėl, jeigu nutarimas dėl šio darbotvarkės klausimo nebus sustabdytas ir Etikos kodekso pagrindu bus priimami sprendimai, skundo patenkinimo atveju tokie sprendimai bus laikomi neteisėtais. Aptardami nutarimo 18 darbotvarkės klausimą, kuriuo nustatytas ir patvirtintas Nemokumo administratorių rūmų nario, asocijuoto nario ir nemokumo administratoriaus padėjėjo nario mokestis, pareiškėjai nurodė, kad neteisėtai nustatyto narystės mokesčio sumokėjimo atveju NAR nariai praras jiems priklausančias pinigines lėšas. Atsižvelgdami į tai, jog ginčas teisme gali tęstis iki kelerių metų, bendra sumokėta narystės mokesčio suma gali sudaryti didelę dalį piniginių lėšų, o tai reiškia, kad NAR nariai gali patirti nevienkartinio pobūdžio finansinę žalą.

Atsakovas Nemokumo administratorių rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriame išdėstė nesutikimo su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu nagrinėjamoje byloje argumentus.

Atsakovo nuomone, reikalavimas dėl NAR visuotinio narių susirinkimo nutarimų sustabdymo yra išvestinis ir neatsiejamai susijęs su skundo reikalavimų teisėtumu, todėl reikšminga, kokiais įrodymais yra grindžiami pareiškėjų reikalavimai ir kokias pasekmes gali sukelti reikalavimų patenkinimas arba atmetimas. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų teiginiai, kad susirinkime priimti nutarimai dėl narystės netekimo NAR, dėl Nemokumo administratorių etikos kodekso papildymo ir patikslinimo ir dėl NAR nario, asocijuoto nario ir nemokumo administratoriaus padėjėjo nario mokesčio nustatymo gali sąlygoti neigiamas pasekmes administratoriams yra hipotetinio pobūdžio. Atsakovo nuomone, pareiškėjų akcentuojami galimi teisės pažeidimai nepagrįsti įrodymais, o tai reiškia, kad pareiškėjai prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nepagrindė. Pasisakydamas dėl reikalavimo sustabdyti nutarimo, kuriuo nustatytas NAR nario, asocijuoto nario ir nemokumo administratoriaus padėjėjo nario mokestis, galiojimą, atsakovas pažymėjo, jog NAR pagrindinis tikslas yra koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams, juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 13 straipsnio 6 dalimi, atsakovas nurodė, kad pritaikius pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas asociacijos teisėtų lūkesčių principas, taip pat nepagrįstai ir neproporcingai suvaržyta asociacijos veikla.

Atsakovo manymu, pareiškėjų skundo reikalavimas tiesiogiai koreliuoja su NAR teisėmis ir pareigomis, numatytų tikslų įgyvendinimu, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje iš esmės reikštų išankstinį skundo patenkinimą. Atsakovo nuomone, netgi jeigu būtų patenkinamas pareiškėjų skundas ir būtų panaikinti ginčijami nutarimai, jų panaikinimas nei apsunkins, nei padarys teismo sprendimo vykdymą neįmanomu. Nėra jokių duomenų, jog leistinomis teisinėmis priemonėmis nebus galima įvykdyti pareiškėjams hipotetiškai palankaus sprendimo ar kad jo vykdymas pasunkės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. A. 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į prašymą, kuriame išdėstė nesutikimo su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymu nagrinėjamoje byloje argumentus.

Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjų nurodyti motyvai nepatvirtina, jog egzistuoja reali grėsmė pareiškėjų neatitaisomai ar sunkiai atitaisomai žalai atsirasti. Pažymi, kad nors pareiškėjai prašo sustabdyti visų NAR nutarimų galiojimą, tačiau prašyme nurodo motyvus, susijusius tik su trimis nutarimais (12, 14 ir 18 darbotvarkės klausimais), o dėl likusių 5 nutarimų, priimtų visuotiniame narių susirinkime, pareiškėjai jokių motyvų nenurodo.

Pasisakydamas dėl nutarimo 12 darbotvarkės klausimo ir atsižvelgdamas į JANĮ 149 straipsnį, nurodė, kad kadangi narystės netekimo tvarka priimta ir patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka, NAR narystės netekimo tvarkos nustatymas negali pažeisti ir (ar) sukelti neatitaisomos žalos nei viešajam interesui, nei NAR, nei pareiškėjams. Pažymėjo, kad pareiškėjai jokių motyvų dėl konkrečių narystės netekimo tvarkos sąlygų neatitikimo pareiškėjų, viešajam interesui ar NAR, pareiškėjų prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, nenurodė, jų prašymas yra nemotyvuotas ir nepagrindžiantis didelės neatitaisomos žalos atsiradimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad dėl NAR narystės netekimo tvarkos projekto balsavo prezidiumo nariai, kurie prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jų pačių pritartai NAR narystės netekimo tvarkai.

Dėl nutarimo 14 darbotvarkės klausimo trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė nei vienos Nemokumo administratorių etikos kodekso nuostatos, kuri prieštarautų jų, viešajam ar Nemokumo administratorių rūmų interesams. Pažymėjo, jog priimti ir patvirtinti Etikos kodeksą įpareigojo JANĮ nuostatos. Teigia, jog Etikos kodeksas priimtas 2019 m., pareiškėjai jo neginčijo, o papildžius jį tam tikromis konkrečiomis nuostatomis bei ištaisius technines klaidas, preziumuoja, jog toks techninių klaidų ištaisymas gali sukelti didelę ir neatitaisomą žalą pareiškėjams, viešajam interesui ar NAR. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Etikos kodekso papildymas nuostatomis, kurios galiojo ir kuriomis buvo vadovaujamasi, negali pažeisti administratorių teisių.

Pasisakydamas dėl nutarimo 18 darbotvarkės klausimo ir atsižvelgdamas į JANĮ 34 straipsnio 1- 4 dalis, pažymi, jog šio straipsnio nurodytose dalyse įtvirtinti kriterijai užtikrina tolygų darbo krūvio paskirstymą tarp nemokumo administratorių, todėl nario mokesčio nustatymas priklausomai nuo administruojamų įmonių kiekio ar jų dydžio negali būti laikomas diskriminaciniu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog aptariamu nutarimu bazinis nario mokestis buvo sumažintas (nuo 40 Eur iki 20 Eur) per mėnesį, ir toks sumažinimas atitinka mažai administruojamų įmonių ir atitinkamai pajamų turinčių nemokumo administratorių interesus.

Apibendrindamas atsiliepimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo argumentus, trečiasis suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, jog pareiškėjų prašymas yra nemotyvuotas ir nepatvirtina didelės ir neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos atsiradimo pareiškėjams, viešajam interesui ar NAR, todėl pareiškėjų prašymas turėtų būti atmestas.

Pareiškėjai 2020 m. lapkričio 25 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus dėl būtinumo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjai nurodė, kad ginčijamų nutarimų nepagrįstumą patvirtina ne tik teismui pateikto skundo motyvai bei kartu su juo pateikti įrodymai, tačiau ir 107 NAR narių reikalavimai atšaukti 2020 m. rugsėjo 24 d. numatytą visuotinį narių susirinkimą, kurio metu priimtus nutarimus ginčija pareiškėjai. Anot pareiškėjų, šie reikalavimai buvo teikti NAR elektroniniu laišku 2020 m. rugsėjo 23 d., t. y. prieš pat visuotinį narių susirinkimą, nurodant, kad įvyksiantis susirinkimas bus akivaizdžiai neteisėtas.

Pareiškėjų nuomone, patvirtinti nario mokesčiai yra diskriminacinio pobūdžio, kadangi įpareigoja mokėti nemokumo administratorius mokestį, priklausantį nuo jiems pavestos administruoti nemokios įmonės dydžio. Jokių išskirtinių teisių už papildomą NAR narystės mokestį NAR įstatai nesuteikia. Todėl, anot pareiškėjų, tvirtindamas nario mokestį, priklausomą nuo administruojamos įmonės dydžio, visuotinis narių susirinkimas priėmė diskriminacinio pobūdžio narystės mokestį. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuomonėse nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nei atsakovas nepateikė motyvų dėl to, kuo yra pagrįstas diferencijuoto narystės mokesčio mokėjimas ir kad šio mokesčio negavimas gali pažeisti NAR, kaip nemokumo administratorių savivaldą įgyvendinančio subjekto, veiklą. Pareiškėjų vertinimu, teismui sustabdžius ginčijamo nutarimo (jo dalies) galiojimą būtų užtikrinta, kad NAR iš narių gaus mėnesinius 15 Eur ir 20 Eur dydžio mokesčius, o NAR nariai nepatirs žalos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 139 straipsnio 1 dalį, Nemokumo administratorių rūmai – viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija, įgyvendinantis nemokumo administratorių profesinę savivaldą. Nemokumo administratorių rūmų aukščiausias valdymo organas – Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas, kurio priimtus sprendimus įgyvendina Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas. Pažymėjo, jog Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. visuotinio narių susirinkimo metu priimti sprendimai yra nenuginčyti ir galiojantys, todėl Nemokumo administratorių rūmų prezidiumas turi pareigą įgyvendinti Nemokumo administratorių rūmų visuotinio narių susirinkimo priimtus nutarimus nepažeisdamas teisės aktų nuostatų reglamentuojančių asociacijos veiklą bei nepaneigdamas Nemokumo administratorių rūmų paskirties. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog prezidiumas ruoštųsi priimti konkrečius nemokumo administratorių ar kitų subjektų teises pažeidžiančius ir įstatymų ar poįstatyminių teisės aktų reikalavimų neatitinkančius sprendimus, negalima preziumuoti, jog ginčijami nutarimai per se (savaime) yra neteisėti ir nepagrįsti.

Sutikdamas su trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo argumentais, teismas nurodė, kad pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, prašyme dėsto argumentus, susijusius tik su trimis ginčijamais nutarimais, o ne visais ginčijamais nutarimo klausimais. Dėl likusių penkių nutarimų pareiškėjai prašyme išvis nepasisako.

Teismas vertino, kad pareiškėjų teiginiai dėl visuotinio narių susirinkimo metu priimtų nutarimų dėl narystės netekimo NAR, Elgesio kodekso papildymo ir patikslinimo bei NAR nario, asocijuoto nario ir nemokumo administratoriaus padėjėjo nario mokesčio nustatymo yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Pažymėjo, kad JANĮ 149 straipsnyje numatyta, jog NAR narys ar asocijuotas narys netenka NAR narystės Nemokumo administratorių prezidiumo sprendimu NAR VNS nustatyta tvarka bei pagrindu. Atsižvelgiant į tai, jog narystės netekimo tvarka priimta ir patvirtinta įstatyme numatytais pagrindais, savaime NAR narystės netekimo tvarkos nustatymas negali pažeisti ar sukelti didelės neatitaisomos žalos kitiems subjektams. Be to, sutiko su trečiojo suinteresuoto asmens argumentais, kad už šios tvarkos patvirtinimą balsavo tie patys prezidiumo nariai, kurie teismui pateiktu skundu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę jų pačių suderintai ir pritartai NAR narystės netekimo tvarkai, todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjų veiksmai prieštarauja jų išreikštai valiai visuotinio susirinkimo metu. Nurodė, kad pareiškėjai prašyme nedetalizuoja konkrečių netekimo tvarkos sąlygų neatitikimo pareiškėjų ir kitų subjektų interesams, todėl sprendė, jog pareiškėjų prašymas šioje dalyje yra nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiais įrodymais.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nedetalizavo tam tikrų sąlygų ir nutarimo 14 klausimu, kurios, jų manymu, prieštarautų jų, viešajam interesui ar NAR interesams. Pažymėjo, kad pareiga priimti ir patvirtinti NAR etikos kodeksą yra tiesiogiai įtvirtinta JANĮ. Atkreipė dėmesį, kad šis kodeksas yra priimtas 2019 m., tačiau pareiškėjai jo neginčijo, todėl neaišku, kodėl padarius tam tikrus pakeitimus bei ištaisius technines klaidas, tai gali sukelti neatitaisomą žalą pareiškėjams ir kitiems prašyme nurodytiems subjektams. Teismo nuomone, šios nuostatos niekaip negali pažeisti pareiškėjų ir kitų subjektų teisių.

Teismas, pasisakydamas dėl nutarimo 18 klausimo, pažymėjo, jog NAR pagrindinis tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, visuotinis narių susirinkimas nustato asociacijos narių stojamųjų įnašų dydį ir narių mokesčių dydį, jų mokėjimo tvarką, jei asociacijos įstatuose mokėjimo tvarka nenustatyta. Minėto įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad asociacijos narys privalo laikytis asociacijos įstatų. NAR įstatuose numatyta, kad NAR narys privalo laikytis teisės aktų reglamentuojančius NAR veiklą, laiku mokėti VNS nustatytą nario mokestį, NAR funkcijoms atlikti iš NAR narių ir asocijuotų narių renkamas nario mokestis. Įvertinus paminėtas teisės aktų nuostatas, manytina, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas asociacijos teisėtų lūkesčių principas, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržyta asociacijos veikla, todėl negalima šiuo atveju laikyti, jog šio nutarimo galiojimo sustabdymas nepažeis kitų, proceso šalių interesus. Priešingai, tai, kad kai kurie nutarimo klausimai kvestionuojami teisme, savaime nesuteikia pagrindo iš anksto juos vertinti kaip neteisėtus ir neigiamai veikiančius asociacijos interesus bei sudarančius didelės grėsmės situaciją.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tiesiogiai sietinas su skunde formuluojamu reikalavimu, NAR teisėmis ir pareigomis, NAR įstatuose numatytų tikslų įgyvendinimu. Taigi, susidariusi situacija reikštų išankstinį skundo reikalavimų patenkinimą, kas iš esmės prieštarauja tiek sąžiningumo, tiek šalių pusiausvyros principams, teismų praktikai, kadangi reikalavimo užtikrinimo priemonės turi užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, jeigu skundas būtų patenkintas, bet ne sutapti su pareikštais reikalavimais.

Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, jog nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės.

III. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį toje dalyje, kuria atsisakyta sustabdyti Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo 18-tu darbotvarkės klausimu galiojimą, ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir sustabdyti Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimo 18 darbotvarkės klausimu galiojimą.

Nurodo, kad 18 nutarimu buvo nuspręsta nustatyti naują pastovaus mėnesinio narystės mokesčio dydį – 20 Eur – ir taip pat diferencijuotą narystės mokestį, priklausantį nuo NAR nariui, t. y. nemokumo administratoriui, paskirtos administruoti nemokios įmonės dydžio. Pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas stabdyti 18 nutarimo galiojimą priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą:

Nurodo, kad NAR yra viešojo administravimo subjektas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) suteikia teisę administraciniams teismams stabdyti skundžiamų viešojo administravimo subjektų priimtų aktų galiojimą, ir tai nėra ir negali būti laikomas išankstiniu ginčo išsprendimu, priešingai, tokia priemonė padeda laikinai ginčo laikotarpiu sureguliuoti susiklosčiusią situaciją išvengiant neigiamų teisinių padarinių atsiradimo.

Pažymi, kad laikinas 18 nutarimo galiojimas nepažeis NAR interesų bei interesų pusiausvyros principo, kadangi, sustabdžius 18 nutarimo galiojimą, galios senasis narystės mokestis. Tokiu būdu NAR vis tiek gaus narystės mokestį ir taip bus užtikrinti finansiniai NAR interesai bei veikla.

Pareiškėjai pažymi, kad skunde teismui yra nurodę, kad 18-tu nutarimu patvirtinti nario mokesčiai, mokėtini nuo nemokumo administratoriams paskirtos administruoti nemokios įmonės dydžio, nėra pagrįsti jokia teisine ir / ar ekonomine logika. Jie taip pat yra diskriminacinio pobūdžio. Pareiškėjai nurodo, kad šio neteisėtai nustatyto narystės mokesčio sumokėjimo atveju NAR nariai praras jiems priklausančias pinigines lėšas, kuri per kelerius ginčo teisme metus gali sudaryti ženklią NAR narių asmeninių finansų dalį, juolab, kad už priskirtą administruoti didelę įmonę nustatyta 200 Eur suma sudaro trečdalį šiuo metu Lietuvoje galiojančio minimalaus darbo užmokesčio. Šios sumos netekimas sąlygoja asmeninę, nevienkartinio pobūdžio finansinę žalą. Tai ypač aktualu esamu laikotarpiu, kai dėl COVID-19 rizikos pasaulinė ekonomika patiria finansinius sunkumus, o prognozuoti ateities įvykius, įskaitant ir finansinę padėtį, yra sudėtinga. Nurodo, kad NAR narių tarpe yra administratoriai, kurie administruoja mažai įmonių ir dėl to gauna mažas pajamas. Todėl akivaizdu, kad piniginių lėšų sumažinimas NAR nariams įpareigojant juos mokėti neteisėtai nustatytą ir diskriminacinio pobūdžio nario mokestį sukels žalą.

Pažymi, kad pagal JANĮ 144 straipsnio 5 punktą, NAR visuotinis narių susirinkimas tvirtina tik nario ir asocijuoto nario mokesčių dydžius. Remiantis JANĮ 140 straipsnio 1 ir 2 dalimis, NAR nariais yra tik nemokumo administratoriai fiziniai asmenys; NAR asocijuoti nariai yra tik nemokumo administratoriai juridiniai asmenys. Tuo tarpu, pagal NAR įstatų 23.1. punktą, NAR funkcijoms atlikti iš Nemokumo administratorių rūmų narių ir asocijuotų narių renkamas nario mokestis.

Atkreipia dėmesį, kad nei JANĮ, nei NAR įstatai nenustato NAR teisės nustatyti mokesčio nemokumo administratorių padėjėjams. Tai yra svarbu, kadangi 18-tu nutarimu pareiga mokėti nario mokestį yra nustatyta ir nemokumo administratorių padėjėjams, todėl jie irgi patirs finansinę žalą, kuri per visą bylos nagrinėjimo trukmę gali sudaryti svarbią jų lėšų dalį.

Akcentuoja, kad 18 nutarimo galiojimo sustabdymas nepažeis NAR interesų ir neigiamai neįtakos NAR veiklos bei funkcijų, bet nesustabdžius šio nutarimo galiojimo, tiek pareiškėjų, tiek kitų NAR narių bei nemokumo administratorių padėjėjų interesai bus akivaizdžiai pažeisti, o reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų apsaugos principų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikiniai sustabdyti NAR 2020 m. rugsėjo 24 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo priimto 18 nutarimo galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti jų prašymą.

Nustatyta, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Nemokumo administratorių rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo metu priimtų 12-18 ir 21 nutarimų, kuriais buvo patvirtinta Nemokumo administratorių rūmų narių ar asocijuotų narių narystės netekimo Nemokumo administratorių rūmuose tvarka, Elgesio kodekso pakeitimai, nustatytas ir patvirtintas nario mokestis ir kt.

Pareiškėjai būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti 18 nutarimo, kuriuo nustatytas ir patvirtintas Nemokumo administratorių rūmų nario, asocijuoto nario ir nemokumo administratoriaus padėjėjo nario mokestis, iš esmės grindžia tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala NAR nariams, asocijuotiems nariams ir nemokumo administratorių padėjėjams, kadangi jie dėl naujai nustatyto narystės mokesčio sumokėjimo praras jiems priklausančias pinigines lėšas, kurios per kelerius ginčo teisme metus gali sudaryti ženklią NAR narių asmeninių finansų dalį,

Teisėjų kolegija pažymi, kad galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjo galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se (pats savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas (2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis bei pareiškėjų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, nemano, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog netaikius pareiškėjų nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjai ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjai neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, tačiau pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad kai kurie nutarimo klausimai kvestionuojami teisme, savaime nesuteikia pagrindo iš anksto juos vertinti kaip neteisėtus ir neigiamai veikiančius asociacijos interesus bei sudarančius didelės grėsmės situaciją. Pažymėtina, kad pagal Nemokumo administratorių rūmų įstatų 6.1 punkto nuostatas, vienais iš nemokumo administratorių rūmų lėšų šaltinių yra Nemokumo administratorių rūmų nario mokestis bei Nemokumo administratorių rūmų asocijuoto nario mokestis, kurių dydį, pagal šių nuostatų 11.1.6 punktą, tvirtina Nemokumo administratorių rūmų visuotinis narių susirinkimas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas asociacijos teisėtų lūkesčių principas, nepagrįstai ir neproporcingai suvaržyta asociacijos veikla, todėl negalima šiuo atveju laikyti, jog šio nutarimo galiojimo sustabdymas nepažeis kitų proceso šalių interesų.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo išvadai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjams, Nemokumo administratorių rūmams ar viešajam interesui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Pareiškėjai skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo nepagrindė. Jie, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepateikė teismui tokio pobūdžio argumentų ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių reikalavimui šioje byloje užtikrinti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjų prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių. Įvertinus jų nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones dėl 18 nutarimo sustabdymo, iš esmės yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, aptarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų D. V., G. S., T. K., T. M., V. K., Ž. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė