09ee3e4d-6bb2-4bfc-94a3-cb044166e708 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-7083-968/2015Proceso Nr. 3-61-3-00993-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.1; 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. spalio 16 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. (J. K.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismasn u s t a t ė:1.

PareiÅ¡kėjas J. K. su skundu (I t., b. l. 1–16) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), solidariai priteisti 65 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už tai, kad nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, taip pat 1 691,25 Eur turtinei žalai atlyginti už tai, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos privalomos materialinio aprÅ«pinimo ir higienos priemonės.

2. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 734 dienas, grubiai pažeidžiant jo asmenines turtines ir neturtines teises ir tuo padarant pareiÅ¡kėjui žalÄ . PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, žala jam buvo padaryta tiesioginiais tyčiniais LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmais bei Departamentui nevykdant pareigos spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimu. PareiÅ¡kėjo teigimu, jam kalint LukiÅ¡kių TI-K, nebuvo užtikrinta minimalaus asmeniui tenkančio kameros ploto norma.

PareiÅ¡kėjui tekdavo mažiau nei 1 m2 laivo kameros ploto. Kamerose įrengti sanitariniai mazgai nėra atskirti nuo gyvenamojo kameros ploto, juose nėra atskiros oro Å¡alinimo sistemos, veidrodžių. Kamerose nėra įrengti teisės aktuose nustatyti baldai (spintelės, stalai, kėdės). Kalinamiems asmenims nėra organizuojama jokia veikla ne kamerose, pasivaikščioti jie iÅ¡vedami tik 1 valandÄ per parÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 jis turėjo nuteistojo, kuris kalėjime yra laikinai, statusÄ , tačiau jam nebuvo sudarytos galimybės pasivaikščioti po 2 val. per dienÄ , kaip tai yra įtvirtinta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 ir 89 straipsniuose.

Skunde taip pat pažymima, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose buvo pažeidžiamos higienos bei materialinio aprÅ«pinimo normos. Kamerose nėra mechaninės patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemos, o kamerų viduje įrengtos papildomos grotos, kad kalinami asmenys negalėtų pasiekti ir atidaryti lango. Å iltuoju metų laiku kamerose bÅ«davo tvanku ir karÅ¡ta, o žiemos metu – Å¡alta ir drėgna. Kamerose (ypač I korpuse, 8 poste) nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės ir dažų atplaiÅ¡os, kurie patekdavo į maistÄ .

Kameroje Nr. 257 grindų betonas buvo suiręs ir išdaužytas, kilo cemento dulkės, todėl valyti grindis buvo neįmanoma. Kamerų sienos buvo padengtos pelėsio. Karantino patalpos apskritai nebuvo valomos, jose nebuvo valymo inventoriaus, nebuvo išduodamos dezinfekavimo priemonės. Kalinami asmenys priversti skalbti ir džiovinti drabužius gyvenamosiose kamerose, todėl jose buvo didelė drėgmė, kuri viršijo 60 proc. Visose kamerose buvo tarakonų. Atvykimo į Lukiškių TI-K metu bei karantine nėra tikrinama kalinamų asmenų sveikata.

PareiÅ¡kėjo sveikata nebuvo tikrinta nė karto. Karantine netgi nėra galimybės iÅ¡sikviesti gydytojÄ , nes budintys pareigÅ«nai ignoruoja asmenų praÅ¡ymus. Priėmimui pas gydytojÄ reikalaujama registruotis raÅ¡tu, tačiau budintys pareigÅ«nai atsisako priimti tokius praÅ¡ymus. PareiÅ¡kėjas perpildytose kamerose buvo laikomas kartu su asmenimis, sergančiais tuberkulioze, hepatitu.LukiÅ¡kių TI-K nėra sanitarinės Å¡varyklos. Vietoje jos yra sudaroma formali galimybė pasinaudoti duÅ¡u, tačiau nėra iÅ¡duodami nei muilas, nei rankÅ¡luosčiai.

DuÅ¡uose nėra įrengta patalpa daiktams pasidėti. Daiktus tenka dėti ant žemės, kur jie suÅ¡lampa.LukiÅ¡kių TI-K kalinamiems asmenims paÅ¡alpos iÅ¡ socialinės paramos fondų nemokamos, taip pat neiÅ¡duodami dantų Å¡epetėliai, dantų pasta, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, priemonės indams plauti. Asmenims liepiama pasiraÅ¡yti armatÅ«rinėse kortelėse, neaiÅ¡kinant, už kÄ jie pasiraÅ¡o, o po to priklausantis inventorius neiÅ¡duodamas. Asmenims, atsisakantiems pasiraÅ¡yti, grasinama nuobaudomis.

Čiužiniai ir antklodės yra iÅ¡duodamos be užvalkalų, antras pagalvės užvalkalas ir antras rankÅ¡luostis taip pat neiÅ¡duodami. Paklodės ir pagalvių užvalkalai atvykusiems į LukiÅ¡kių TI-K iÅ¡duodami tik pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ . MinkÅ¡tasis inventorius dėl savo savybių negali bÅ«ti skalbiamas, o sauso (cheminio) valymo galimybių LukiÅ¡kių TI-K neturi. MinkÅ¡tasis inventorius yra tik dezinfekuojamas, tačiau dezinfekavimas nepaÅ¡alina į minkÅ¡tÄ jį inventorių įsigėrusio prakaito, kÅ«no riebalų ir purvo, todėl iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius visuomet yra pasibaisėtinos bÅ«klės. LukiÅ¡kių TI-K skalbimo paslaugas teikia privati bendrovė, kurios rÅ«bų skalbimo įkainiai yra labai dideli, o paslaugos teikiamos nekokybiÅ¡kai.

LukiÅ¡kių TI-K administracija dėl to neprisiima jokios atsakomybės. Tačiau komercinių skalbimo paslaugų teikimas LukiÅ¡kių TI-K neatleidžia nuo pareigos sudaryti sÄ lygas skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 2 metus trukusio kalinimo metu jam nebuvo suteiktas nė vienas ilgalaikis pasimatymas su Å¡eima ir artimaisiais. Pusantrų metų pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikiami ir trumpalaikiai pasimatymai, vėliau trumpalaikių pasimatymų trukmė buvo apribota iki 2 val.

LukiÅ¡kių TI-K kalinami asmenys, kurie iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo bÅ«ti laikomi nekaltais, apskritai negauna ilgalaikių pasimatymų, jiems neskiriami papildomi pasimatymai paskatinimo tvarka, jiems neskiriami papildomi pasimatymai socialiniams ryÅ¡iams palaikyti, tuo tarpu nuteistiesiems, atliekantiems bausmę pataisos namuose, tokia teisė BVK yra nustatyta. Taigi pareiÅ¡kėjas, dar bÅ«damas nenuteistas, buvo akivaizdžiai diskriminuojamas.Dėl visų Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas teigia patyręs neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 65 000 Eur.Pasak pareiÅ¡kėjo, jam taip pat buvo padaryta 1 691,25 Eur dydžio turtinė žala, kuri pasireiÅ¡kė LukiÅ¡kių TI-K administracijos sutaupytomis lėšomis, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duodant privalomų higienos priemonių bei inventoriaus.  Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.3.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (I t., b. l. 48–58) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:Maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, ir nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (Å¡luota, samtis, Å¡iukÅ¡liadėžė, kibiras) visÄ laikÄ iÅ¡duodami į kameras. Taip pat iÅ¡duodama kalcinuota soda, skirta kamerų kriauklių ir unitazų valymui.

Karantino kameras valo iÅ¡ Å«kio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam iÅ¡duotais valikliais. LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. LukiÅ¡kių TI-K nuo 2013-12-30 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.Kamerų remontas LukiÅ¡kių TI-K atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

Visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, yra padarytos didesnės arba mažesnės lentynos. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.Vidinių grotų ant langų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkto norma dėl sanitarinio mazgo ir tualeto įrengimo yra taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms.

Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ nėra nustatyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė.

Tualetas kamerose yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte teigiama, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. LukiÅ¡kių TI-K langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus.LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 min suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

LukiÅ¡kių TI-K vienÄ kartÄ per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. VirÅ¡utinius drabužius galima skalbti, apmokėjus už skalbimo paslaugÄ . LukiÅ¡kių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su PravieniÅ¡kių valstybės įmone, kuri suteikia skalbimo paslaugas už pinigus. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų asmenų teisė, o ne pareiga. Asmenys paslauga turi teisę pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi pinigų, jis gali raÅ¡tu kreiptis dėl galimybės iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius nemokamai.

Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos asmenims grÄ Å¾inami sausi. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius iÅ¡duodamas du kartus per mėnesį, taip pat suimtiesiems kas mėnesį iÅ¡duodami dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

Dalis pareiÅ¡kėjo nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, be to, dalį ginčo laikotarpio pareiÅ¡kėjo nebuvo įstaigoje. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Sprendžiant dėl skundo pagrįstumo, nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala.Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.4.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas atsiliepime (II t., b. l. 31–36) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais: Departamentas Å¡ioje byloje turėtų bÅ«ti paÅ¡alintas iÅ¡ atsakovo atstovų ir įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų bei kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių į DepartamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo.

Taigi pareiÅ¡kėjas nesilaikė BVK 183 straipsnyje nustatytos privalomos neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai elgtis su pareiÅ¡kėju. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys. Tam tikras suimtųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jo nurodytos higienos priemonės jam nebuvo iÅ¡duotos, nenurodo, kokių aktyvių veiksmų dėl to ėmėsi.Atsiliepime pažymima, kad laisvės atėmimo įstaiga neprivalo pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio. Tokios teisės realizavimas susijęs su tokio asmens valios iÅ¡raiÅ¡ka, nukreipta į pasimatymo suorganizavimÄ .

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde iÅ¡ esmės nebando pagrįsti savo galimų teisių pažeidimų, apie juos tik spėja. Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismask o n s t a t u o j a:PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.1. Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 65 000 Eur dydžio neturtinę žalÄ , kuri, jo nuomone, kilo dėl to, kad jis nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, taip pat priteisti 1 691,25 Eur dydžio turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė LukiÅ¡kių TI-K administracijos sutaupytomis lėšomis, pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duodant privalomų higienos priemonių bei inventoriaus.2.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.2.1. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., LVAT administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).2.2. Remiantis Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 2012-05-31 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas 7,45 m2, kurioje buvo 2 asmenys; 2012-06-01 perkeltas į kamerÄ Nr. 150, kurios plotas 7,56 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2012-06-18, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-06-19 perkeltas į kamerÄ Nr. 130, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2012-08-09, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-08-10 perkeltas į kamerÄ Nr. 190, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2012-08-27, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2012-08-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 173, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2012-09-23, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-09-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 178, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2012-10-28, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2012-10-29 perkeltas į kamerÄ Nr. 164, kurios plotas 7,86 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-07, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-01-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 193, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-13, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-01-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 150, kurios plotas 7,56 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-17, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-01-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 136, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-01-23, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-01-24 perkeltas į kamerÄ Nr. 147, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-02-14, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-02-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 126, kurios plotas 7,48 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-02-25, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-4 asmenys; 2013-02-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 269, kurios plotas 7,68 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-04-07, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-04-08 perkeltas į kamerÄ Nr. 197, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-05-14, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-05-15 perkeltas į kamerÄ Nr. 145, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-07-03, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-07-04 perkeltas į kamerÄ Nr. 166, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-07-05, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 4 asmenys; 2013-07-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-09-16, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2013-09-17 perkeltas į kamerÄ Nr. 327, kurios plotas 7,65 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-12-04, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2013-12-05 perkeltas į kamerÄ Nr. 110, kurios plotas 7,48 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2013-12-06 perkeltas į kamerÄ Nr. 377, kurios plotas 7,33 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2013-12-08, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 1-2 asmenys; 2013-12-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 343, kurios plotas 8,08 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-01-21, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-01-22 perkeltas į kamerÄ Nr. 326, kurios plotas 7,66 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-02-10, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2014-02-11 perkeltas į kamerÄ Nr. 328, kurios plotas 7,57 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-03-02, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-03-03 perkeltas į kamerÄ Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-03-25, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-03-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 301, kurios plotas 8,03 m2, kameroje buvo 3 asmenys, vėliau perkeltas į kamerÄ Nr. 114, kurios plotas 7,31 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-03-27, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-03-28 perkeltas į kamerÄ Nr. 190, kurios plotas 7,94 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-04-08, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-04-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 297, kurios plotas 8,08 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-04-25, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-4 asmenys; 2014-04-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 338, kurios plotas 7,72 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-05-13, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 2-3 asmenys; 2014-05-14 perkeltas į kamerÄ Nr. 265, kurios plotas 7,87 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-21, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 3-4 asmenys; 2014-05-22 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus; 2014-12-17 atvyko iÅ¡ Klaipėdos areÅ¡tinės, buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 118, kurios plotas 7,38 m2, kameroje buvo 1 asmuo; 2014-12-18 perkeltas į kamerÄ Nr. 258, kurios plotas 34,71 m2, Å¡ioje kameroje buvo laikomas iki 2014-12-28, kameroje Å¡iuo laikotarpiu buvo 4-7 asmenys; 2014-12-29 iÅ¡vyko į Kybartų pataisos namus. Taigi pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas 733 dienas.2.3.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2. Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris inter alia reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas, bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K, buvo užtikrintas 42 dienas. Vadinasi, 691 dienÄ LukiÅ¡kių TI-K kamerose pareiÅ¡kėjas praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ .2.4.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ , be kita ko, kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam inter alia nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, ir suteikta judėjimo laisvė.2.5.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas dalį jo nurodyto laikotarpio bausmę atliko žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais bÅ«dais, pareiÅ¡kėjo patirtų pažeidimų trukmė neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių. Vadinasi, valstybė 691 dienÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .Å ios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte įtvirtintÄ minimaliÄ tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje vienam asmeniui turinčiÄ tekti kameros ploto normÄ â€“ 3,6 m2 – neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas.

Kita vertus, LVAT nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2014-11-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2249/2014). Taigi, įvertinus byloje esančiÄ medžiagÄ , taip pat tai, kad kamerų plotas, be kita ko, buvo užstatytas baldais ir kitais buitiniais reikmenimis, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas periodiÅ¡kai buvo itin mažas, jis beveik neturėjo laisvos vietos, kurioje galėtų judėti, todėl tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų gyvenamÄ jį plotÄ buvo ženkliai pažeista.2.6.

Pareiškėjas nurodo, kad tualetai nebuvo atskirti nuo gyvenamo kameros ploto ir neturėjo atskiros vėdinimo sistemos, todėl kameroje smirdėjo, sanitarinio mazgo patalpoje taip pat nebuvo veidrodžio.Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J. K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l.

64) nurodyta, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, Å¡i patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m aukščio pertvara. AnalogiÅ¡kos aplinkybės nurodytos ir LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ . Taigi matyti, jog minėta patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema. Byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su LukiÅ¡kių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, įrengimu, įvertinus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, konstatuotina, kad LukiÅ¡kių TI-K neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatytų reikalavimų dėl sanitarinio mazgo patalpų kamerose įrengimo ir taip pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamas kalinimo sÄ lygas.Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2015-01-27 sprendime, priimtame byloje N. ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf (92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas Å¡lapintis bei tuÅ¡tintis kitų asmenų akivaizdoje turi bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys.2.7. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose dėl ploto trÅ«kumo nebuvo įrengti visi teisės aktuose nustatyti baldai – spintelės, stalai, kėdės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kÅ«dikių), esančių pataisos namų vaikų (kÅ«dikių) namuose, materialinio buitinio aprÅ«pinimo normų patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normoje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areÅ¡tinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nustatyta, kad kameroje turi bÅ«ti vienas stalas, o taburečių ir spintelių kameroje turi bÅ«ti tiek, kiek joje yra asmenų.Nagrinėjamu atveju LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ neneigia, kad dėl mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

IÅ¡ į bylÄ pateiktoje LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J. K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l.

64) nurodytų duomenų taip pat matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, trÅ«ko pareiÅ¡kėjo skunde nurodyto teisės aktuose nustatyto inventoriaus.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo atveju konstatuotinas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos pažeidimas.2.8. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, jog LukiÅ¡kių TI-K kameros buvo antisanitarinės bÅ«klės, t. y.: buvo murzinos, nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, nuo sienų luposi dažai, kameroje Nr. 257 buvo iÅ¡daužytos grindys, vasaros metu kamerose buvo tvanku ir karÅ¡ta, žiemÄ â€“ Å¡alta ir drėgna (drėgmė virÅ¡ijo 60 proc.), nebuvo vėdinimo sistemos, o langų nebuvo galima atidaryti, kamerose taip pat buvo pelėsio, veisėsi tarakonai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 257, dėl kurios grindų būklės skundžiasi, ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas. Todėl šie jo skundo argumentai nevertintini, kaip nesusiję su kokiomis nors pareiškėjo neteisėtai apribotomis teisėmis ir iš to galimai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, ir neturintys teisinės reikšmės, sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos žalos dydžio. Pareiškėjas teismui nepateikė jo teiginius dėl netinkamos kamerų būklės patvirtinančių įrodymų.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl higienos reikalavimų LukiÅ¡kių TI-K kamerose nesilaikymo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ . Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015-03-02 raÅ¡te Nr. 13-15(2.1)-2-2362 (II t., b. l.

30) taip pat nurodyta, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras nėra gavęs J. K. skundų dėl jo laikymo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K.Vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas). Å iltuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-28 °C, santykinė drėgmė – 35-65 proc., Å¡altuoju metų laiku gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti 18-22 °C, santykinė drėgmė – 35-60 proc. (26 punktas).

Laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi bÅ«ti lengvai valomos ir dezinfekuojamos (28 punktas). Visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi bÅ«ti Å¡varÅ«s (54 punktas). Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 punktas). Laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ) (60 punktas).

Laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį (62 punktas).Atsakovės LukiÅ¡kių TI-K atstovas teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-09 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-449 (I t., b. l. 103–104), 2012-08-27 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-964 (I t., b. l. 82–84), 2012-09-28 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-1136 (I t., b. l. 99–102), 2012-11-13 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13-3)-13.16-1313 (I t., b. l. 95–98), 2013-05-17 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-523 (I t., b. l. 152–154), 2013-05-28 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-584 (I t., b. l. 124–129), 2013-06-07 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-646 (I t., b. l. 111–112), 2013-06-17 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-714 (I t., b. l. 115–116), 2013-08-14 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-947 (I t., b. l. 140–142), 2013-09-24 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-1111 (I t., b. l. 132–133), 2013-09-30 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-1145 (I t., b. l. 130–131), 2013-11-05 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-1363 (I t., b. l. 155–157), 2013-11-05 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-1369 (I t., b. l. 137–138), 2013-12-18 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-13.16-1677 (I t., b. l. 117–119), 2014-02-05 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-71 (I t., b. l. 190–192), 2014-02-14 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-122 (I t., b. l. 193–195), 2014-03-04 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-231 (II t., b. l. 4–6), 2014-04-03 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-461 (II t., b. l. 7–8), 2014-04-04 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-471 (II t., b. l. 9–11), 2014-04-29 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-633 (I t., b. l. 196–197), 2014-05-26 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-817 (I t., b. l. 198–199), 2014-11-12 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-2189 (I t., b. l. 186–189), 2014-11-12 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-2196 (II t., b. l. 1–3), 2014-11-27 patikrinimo aktÄ Nr. 13(13.3)-PA-2362 (I t., b. l. 181–185).

Iš šių aktų matyti, kad atliktos operatyvios ir grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (tarp jų kamerose Nr. 110, Nr. 111, Nr. 114, Nr. 118, Nr. 126, Nr. 136, Nr. 145, Nr. 150, Nr. 164, Nr. 166, Nr. 258, Nr. 265, Nr. 297, Nr. 328, Nr. 343, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas) nustatyta, kad: kameros vėdinamos per langus, kaip yra numatyta Lietuvos higienos normoje HN 76:2010; santykinė oro drėgmė, oro temperatūra ir oro judėjimo greitis kamerose iš esmės atitiko reikalavimus; kamerose vizualiai švaru, sienos ir lubos nudažytos, pelėsio vizualiai nenustatyta, lubų ir grindų paviršius tinkamas lengvam valymui; kamerų valymas organizuojamas Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-09-06 įsakymu Nr. 1-36 nustatyta tvarka.

Nustatyti tokie pažeidimai: 2012-11-08 ir 2012-11-13 patikrinimo metu kamerose Nr. 136 ir Nr. 150 oro temperatūra buvo 16,8 °C ir 16,5 °C, tai neatitiko reikalavimų, 2013-06-05 grįžtamosios kontrolės metu pažeidimai pašalinti (pareiškėjas kameroje Nr. 150 buvo laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-06-18 ir nuo 2013-01-14 iki 2013-01-17, kameroje Nr. 136 – laikotarpiu nuo 2013-01-18 iki 2013-01-23); 2012-09-14 ir 2012-09-28 patikrinimo metu kameroje Nr. 164 ant lubų vietomis matomos atsilupusių dažų ir tinko dėmės (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2012-10-29 iki 2012-2013-01-07); 2013-03-06, 2013-03-26 ir 2013-03-28 patikrinimo metu kameroje Nr. 166 temperatūra buvo 17,4 °C, tai neatitiko reikalavimų, ant sienų paviršių vizualiai nustatyta pelėsio, pažeidimai pašalinti 2013-09-03 ir 2013-09-30 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikotarpiu nuo 2013-07-04 iki 2013-07-07-05); 2013-08-09 patikrinimo metu kameroje Nr. 297 oro judėjimo greitis buvo 0,02 m/s, tai neatitiko reikalavimų (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikotarpiu nuo 2013-07-06 iki 2013-09-16, nuo 2014-03-03 iki 2014-03-25 ir nuo 2014-04-09 iki 2014-04-25); 2014-10-28 ir 2014-11-03 patikrinimo metu kameroje Nr. 111 grindys ir unitazai buvo vizualiai nešvarūs (pareiškėjas šioje kameroje buvo tik 2012-05-31); 2014-01-21 patikrinimo metu kamerose Nr. 111 ir Nr. 114 unitazai buvo vizualiai nešvarūs, pažeidimai pašalinti 2014-10-17, 2014-10-28 ir 2014-11-12 (pareiškėjas kameroje Nr. 111 buvo 2012-05-31, kameroje Nr. 114 – laikotarpiu nuo 2014-03-26 iki 2014-03-27).

Daugiau duomenų, kad pareiÅ¡kėjo laikymo konkrečioje kameroje metu sÄ lygos (lubų ir sienų bÅ«klė, oro temperatÅ«ra, drėgmė, oro judėjimo greitis, vėdinimas, Å¡vara) neatitiktų Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, byloje nėra. Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjo argumentai, kad kamerų nebuvo galima vėdinti per langus atmestini, kaip nepagrįsti. Tačiau konstatuotina, kad dalį ginčo laikotarpio LukiÅ¡kių TI-K pažeidė teisės aktų normas dėl kamerų oro temperatÅ«ros, drėgmės ir Å¡varos reikalavimų.2.8.2.

Atsakovės LukiÅ¡kių TI-K atstovas atsiliepime nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K buvo sudaręs sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 LukiÅ¡kių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus.

AnalogiÅ¡kos aplinkybės yra nurodytos ir LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J. K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l. 64).Atsakovės atstovas, pagrįsdamas savo teiginius, prie skundo pridėjo 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Vilniaus profilaktine dezinfekcijos stotis“ Nr. 102 (I t., b. l. 68–71), dėl deratizacijos ir dezinsekcijos paslaugų teikimo 2012 metams (Å¡i sutartis 2012-01-03 „Šalių susitarimu“ Nr. 1 buvo pratęsta nuo 2013-01-03 iki 2014-01-03 (I t., b. l. 73).

Å ios sutarties pagrindu UAB „Vilniaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ (kuri nuo 2012-05-18 pakeitė pavadinimÄ Ä¯ UAB „Kenkėjų kontrolės tarnybÄ â€œ (I t., b. l.

72) įsipareigojo vienÄ kartÄ per mėnesį atlikti sandėlių, virtuvės, pirties ir miegamųjų patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbus. Su UAB „Dezinfa“ LukiÅ¡kių TI-K 2013-12-30 sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 (I t., b. l. 74–76). Å ios sutarties pagrindu UAB „Dezinfa“, be kita ko, įsipareigojo du kartus per mėnesį atlikti tarakonų, skruzdėlių, blusų, utėlių kontrolę ir naikinimÄ . Byloje pateikti atliktų darbų aktai (II t, b. l. 12–28) patvirtina, kad 2012 m. balandžio-gegužės ir rugsėjo-spalio mėnesiais, 2013 m. sausio, balandžio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2014 m. vasario-gegužės ir gruodžio mėnesiais LukiÅ¡kių TI-K kamerose (įskaitant visas kameras, kuriose ginčo laikotarpiu periodiÅ¡kai buvo laikomas pareiÅ¡kėjas) bei kitose patalpose buvo atliekama graužikų ir vabzdžių kontrolė.

Atsakovės atstovas taip pat pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų aktus, iš kurių matyti, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu atlikęs patikrinimus Lukiškių TI-K kamerose graužikų ar kitų buitinių parazitų neaptiko (I t., b. l. 103–104, 152–154, 155–157, 186–189). Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo argumentas, kad visose kamerose veisėsi tarakonai, atmestinas kaip nepagrįstas.2.9.

Pareiškėjas taip pat skundžiasi, kad Lukiškių TI-K dušų patalpose nėra atskiros patalpos daiktams susidėti, daiktus tenka dėti toje pačioje patalpoje ant žemės, todėl jie sušlampa.Reikalavimai prausimosi patalpoms įtvirtinti Lietuvos higienos normos HN 76:2010 39 punkte, kuriame nėra nustatyta, kad prausimosi patalpose privalo būti įrengta atskira patalpa persirengti ir/ar daiktams susidėti (reikalavimas įrengti atskirus nusirengimo ir apsirengimo kambarius yra įtvirtintas tik sanitarinėms švarykloms (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 40 punktas).

Å iuo atveju pats pareiÅ¡kėjas turi elgtis apdairiai, pagal situacijÄ , naudodamasis duÅ¡u susidėti daiktus taip, kad ant jų nepakliÅ«tų vanduo, pasinaudoti maiÅ¡eliu ar kita priemone, galinčia apsaugoti daiktus nuo drėgmės duÅ¡e. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad atsakovas netinkamai užtikrino jo teisę pasinaudoti duÅ¡u, nepagrįsti.2.10. PareiÅ¡kėjas teigia, kad LukiÅ¡kių TI-K jo sveikata nebuvo tikrinama, o asmenų praÅ¡ymai patekti pas gydytojÄ buvo ignoruojami. Be to, pareiÅ¡kėjas perpildytose kamerose esÄ buvo laikomas kartu sergančiais asmenimis.

PareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių Å¡iuos savo teiginius patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ su praÅ¡ymu, kad jį apžiÅ«rėtų gydytojas ir kad toks praÅ¡ymas nebÅ«tų tenkintas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis tuo, kad yra kalinamas su užkrečiamomis ligomis sergančiais asmenimis, kurie turėtų bÅ«ti izoliuoti. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktame 2015-02-27 raÅ¡te Nr. S-1162 (II t., b. l.

29) nurodyta, kad į ligoninę pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu taip pat nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini. 2.11. Pasak pareiÅ¡kėjo, LukiÅ¡kių TI-K nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius. Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir nėra pagrįsti jokias įrodymais. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ dėl asmeninių drabužių skalbimo ir kad administracija bÅ«tų atsisakiusi tai daryti.

Tuo tarpu atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodyta, jog suimtieji ir nuteistieji asmeninių virÅ¡utinių drabužių teikiama mokama skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, o neturintys asmeninėje sÄ skaitoje pinigų asmenys gali teikti praÅ¡ymÄ virÅ¡utinius drabužius iÅ¡skalbti nemokamai. Apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartÄ per savaitę. Drabužiai ir patalynė iÅ¡ skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grÄ Å¾inami jau sausi. Be to, LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2015-02-27 pažymoje „Dėl J.

K. skundo“ Nr. 24-1165 (I t., b. l.

64) nurodyta, kad kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kurioje įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Taigi suimtiesiems (nuteistiesiems) sudaromos sÄ lygos asmeninius drabužius skalbtis patiems.2.12. PareiÅ¡kėjo teigimu, buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu jam nebuvo iÅ¡duodamos jokios higienos priemonės: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta, skutimosi peiliukai, tualetinis popierius, skalbiamasis muilas, indų ploviklis, o einant į duÅ¡Ä â€“ muilas ir rankÅ¡luostis.Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprÅ«pinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad vyrui turi bÅ«ti iÅ¡duodama: 2 rankÅ¡luosčiai, taip pat 200 g. skalbiamojo bei 100 g. tualetinio muilo ir 1 rulonas tualetinio popieriaus per mėnesį.

Be to, kiekvienam nuteistajam ar suimtajam, einančiam praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo. Priemonės indams plauti į kameras iÅ¡duodamos pagal jų vartojimo instrukcijose nurodytas normas. Suimtiesiems kas mėnesį taip pat iÅ¡duodami: dantų Å¡epetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Atsakovės atstovas į bylÄ nepateikė įrodymų (armatÅ«rinių kortelių ar kt.), patvirtinančių, kad minėtos higienos priemonės pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu buvo iÅ¡duotos.

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ materialinį aprÅ«pinimÄ higienos priemonėmis LukiÅ¡kių TI-K buvo pažeista. 2.13. Skunde nurodoma, kad čiužiniai ir antklodės LukiÅ¡kių TI-K buvo iÅ¡duodami purvini, o antklodės buvo be užvalkalų. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotÄ (neiÅ¡valytÄ ) minkÅ¡tÄ jį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankÅ¡luosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas).

Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas).Iš pateikto teisinio reguliavimo matyti, kad minkštasis inventorius nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti išduodamas išskalbtas, išvalytas arba dezinfekuotas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad dezinfekavimas nėra tinkamas išduodamo minkštojo inventoriaus valymo būdas, atmestini kaip pagrįsti.Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai (I t., b. l. 82–84, 105–106, 109–110, 152–154, 155–157), kuriuose nurodyta, kad: asmenims yra išduodamas tinkamas naudojimui minkštasis inventorius;

čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojami LukiÅ¡kių TI-K patalpose įrengtoje dezinfekcinėje kameroje; dezinfekcinės kameros darbo žurnale yra registruojama dezinfekcijos data, inventoriaus pavadinimas, kiekis, trukmė, pridavusio ir priėmusio minkÅ¡tÄ jį inventorių dezinfekcijai paraÅ¡as ir atsakingo vykdytojo paraÅ¡as; LukiÅ¡kių TI-K yra atskira patalpa Å¡varių skalbinių ir minkÅ¡tojo inventoriaus laikymui. Taigi matyti, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) LukiÅ¡kių TI-K yra iÅ¡duodamas dezinfekcinėje kameroje dezinfekuotas minkÅ¡tasis inventorius (čiužiniai, antklodės, pagalvės) ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, kad asmeniui turi būti išduodama: 2 pagalvės užvalkalai ir 4 paklodės (vietoj 2 paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei). Taigi matyti, kad antklodei naudoti asmeniui gali būti išduodamos 2 papildomos paklodės arba užvalkalas.

Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui paklodės buvo iÅ¡duodamos nėra, Å¡ie pareiÅ¡kėjo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti.2.14. PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad LukiÅ¡kių TI-K per parÄ jam buvo leidžiama pasivaikščioti tik 1 valandÄ . Taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 LukiÅ¡kių TI-K pareiÅ¡kėjui priklausė 2 valandų trukmės pasivaikščiojimai, kurie nebuvo suteikti.Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Nagrinėjamu atveju ginčo byloje dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas 1 valandos pasivaikščiojimas gryname ore, nėra, o pareiÅ¡kėjo argumentai dėl 8 valandų trukmės pasivaikščiojimo atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo teigimu, laikotarpiu nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 LukiÅ¡kių TI-K jis praleido BVK 83 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikinai, todėl pagal BVK 89 straipsnį jam priklausė kasdien pasivaikščioti po 2 valandas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas aptariamu laikotarpiu bÅ«tų aktyviai siekęs pasinaudoti minėta teise ir kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų atsisakęs Å¡iÄ teisę pareiÅ¡kėjui užtikrinti.

Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiÅ¡kėjas dėl galimo Å¡ios jo teisės pažeidimo bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K ir/ar DepartamentÄ . Tokių duomenų teismui nepateikia ir pats pareiÅ¡kėjas. Taigi nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl pasivaikščiojimų trukmės nenustatyti, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui buvo kliudoma pasinaudoti Å¡ia teise, Å¡ių aplinkybių neneigia ir pats pareiÅ¡kėjas. 2.15.

PareiÅ¡kėjas taip pat yra nepatenkintas tuo, kad iki 2014-05-22 jam nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai. EsÄ tokiu bÅ«du jis, kaip suimtasis, buvo diskriminuojamas nuteistųjų asmenų atžvilgiu.Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta: suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymÄ tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, raÅ¡ytiniu sutikimu, kuris gali bÅ«ti vienkartinis arba daugkartinis (1 dalis); vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas (2 dalis).

Ilgalaikiai (iki 2 parų) pasimatymai BVK 94 straipsnio 1 dalyje yra numatyti tik nuteistųjų statusÄ turintiems asmenims. Kadangi pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 buvo suimtasis, ilgalaikiai pasimatymai jam pagal teisės aktus nepriklausė, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti kokius nors netinkamus LukiÅ¡kių TI-K veiksmus.

3. Dėl turtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad 1 691,25 Eur dydžio turtinė žala pasireiÅ¡kė tuo, jog LukiÅ¡kių TI-K administracija pareiÅ¡kėjui neiÅ¡davė privalomų higienos priemonių bei inventoriaus ir tokiu bÅ«du sutaupė lėšų. Teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamÄ materialinį aprÅ«pinimÄ higienos priemonėmis ginčo laikotarpiu buvo pažeista. Tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad turtinę žalÄ jis kildina iÅ¡ aplinkybių, kuriuos niekaip nėra susijusios su jo turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis iÅ¡laidomis ar negautomis pajamomis.

Teismui pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl LukiÅ¡kių TI-K veiksmų, neaprÅ«pinant jo teisės aktuose nustatytomis higienos priemonėmis, jis patyrė konkrečiÄ turtinę žalÄ , kuri yra apibrėžta CK 6.249 straipsnyje (pvz., turėjo pirkti higienos priemones iÅ¡ asmeninių lėšų ir pan.), nenurodė (nepagrindė) tokios žalos dydžio.Kaip minėta, CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Prievolės atlyginti patirtÄ turtinę žalÄ kilimui yra bÅ«tina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas ir nenustačius bent vienos iÅ¡ pirmiau minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Žala, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas (žr. LVAT 2015-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3300-492/2015).Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė patirtos turtinės žalos sÄ lygos, jos, be kita ko, konkrečiai, aiÅ¡kiai nepagrindė, konstatuoja, jog kitų sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad bÅ«tų priteistas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas žalos atlyginimas, turi bÅ«ti nustatytos visos trys kumuliatyvios sÄ lygos, bÅ«tinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.4. Dėl neturtinės žalos dydžio.Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų LukiÅ¡kių TI-K pažeidimų mastÄ ir trukmę, pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TI-K trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl laikotarpiu nuo 2012-05-31 iki 2014-05-21 ir nuo 2014-12-17 iki 2014-12-29 padarytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 3 500 Eur.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o žalÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai LukiÅ¡kių TI-K ir Departamento.

Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-29 nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktu, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalÄ privalo atlyginti valstybė, kuriai atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Å ioje byloje žalos atsiradimÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ tiesioginių LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų, todėl 3 500 Eur dydžio žala Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo J.

K. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 3 500 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                      Rytis Krasauskas