09ec3b52-0a4e-4fd4-8d80-dce72ef0f110 · Å iaulių apygardos teismas

?Pranešėjas B Baudžiamoji byla Nr. 1A-134-519/2019 Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00177-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.2.; 2.1.2.5.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus, teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Sonatai Paplauskienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui, gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nuteistajam V.

J., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį ir jam skirta 30 MGL (1 129,80 Eur) dydžio bauda. V. J. įpareigotas 1 129,80 Eur baudÄ sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. V. J. nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. liepos 11 d., bÅ«damas nenustatytoje vietoje, savo vardu parašė ir per nenustatytÄ internetinę prieigÄ prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui, adresu (duomenys neskelbtini), elektroniniu bÅ«du pateikė 2017 m. liepos 11 d. atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad „<...

I. B., I. K., S. K., R. Å ., N. D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Å . – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realiÄ situacijÄ ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė). Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...teisėja B.

M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“, tokiu bÅ«du vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ir teisėjus dėl jų veiklos.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 2.1. Teigia, kad teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje neįvertino jo pateiktų įrodymų ir be jokių motyvų juos atmetė, vertino tik jį kaltinančius įrodymus. Apelianto nuomone teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi teisėjas, kuris įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, tuo nesivadovavo.

Taip pat apelianto nuomone, teismas pažeidė ir BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vertino įrodymus atskirai, o ne jų visumÄ . 2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo pavardes, teigia, kad nei vienas iÅ¡ jų netenkino jo skundų, t. y. jo atžvilgiu nepriėmė nei vienos jam palankios nutarties. Pažymi, kad teisėjas, kaip bet kuris kitas asmuo, gali bÅ«ti nusikaltęs ir apie tai negali bÅ«ti draudžiama pasisakyti, taip apribojant saviraiÅ¡kos laisvę. Nurodo, jog iÅ¡ 22 apklaustų asmenų, tik du asmenys pasisakė, jog jaučiasi įžeisti, o buvęs Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas G.

K., kuris turi didžiulę praktikÄ , tai vertino kaip niekinę situacijÄ . Panevėžio apygardos teismo pirmininkas E. Č. pasisakė analogiÅ¡kai. Apelianto nuomone, jei teismų pirmininkai, turintys ženkliai didesnę patirtį, nei kiti teisėjai, vertina situacijÄ globaliai, įvairiapusiÅ¡kai, tai skundžiamas nuosprendis praranda objektyvumÄ , todėl naikintinas. 2.3. Teigia, kad buvo pažeidžiama liudytojų apklausos tvarka. Nurodo, jog byloje nėra jokio minimo 2017-07-04 D. V. pareiÅ¡kimo. Pažymi, kad buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, jog jam nebuvo leidžiama užduoti klausimus liudytojams, nukentėjusiesiems. 2.4.

Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nebuvo nustatyta jo tyčia padaryti nusikalstamÄ veikÄ , todėl nesant nusikaltimo sudėties ar dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis), jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas. Teigia, jog be pagrindo jam paskirta kardomoji priemonė palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl Å¡ios kardomosios priemonės jis negali niekur iÅ¡vykti.

3. Teismo posėdyje nuteistasis V. J. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmestinas 4. Remiantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Vertinant įrodymus, turi bÅ«ti nustatyta, ar jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalies nustatytus reikalavimus, nes įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ä®rodymų patikimumas nustatomas iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

5. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamÄ Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra teisiÅ¡kai motyvuotos ir pagrįstos.

6. BK 232 straipsnis numato atsakomybę už nepagarbÄ teismui tam, kuris vieÅ¡ai veiksmu, žodžiu ar raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos. Å iame straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumÄ , ginti juos nuo vieÅ¡o pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ , taip pat saugoti apskritai visÄ teisingumo sistemÄ nuo jos diskreditavimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2014). 6.1.

Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumÄ teismas ar teisėjas buvo vieÅ¡ai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį Å¡ios informacijos ar veiksmų pobÅ«dį ir norėjo taip veikti. Pagal kasacinio teismo praktikÄ užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas vieÅ¡u, kai teismo ar teisėjo pažeminimÄ matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali bÅ«ti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015). 6.2.

Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad apelianto elektroniniu bÅ«du pateiktame 2017 m. liepos 11 d. atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį dėl (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos aplinkybės, kad „<... I. B., I. K., S. K., R. Å ., N. D. S., A. J., L. S., L. M., E. Č., B. J., B. V., G. D., A. N., J. S., A. S., G. K., D. Å . – tai tie teisėjai, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realiÄ situacijÄ ir faktines aplinkybes, ko rezultate man ir mano sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė - moralinė).

Jų tikslas – man priklausantis nekilnojamas turtas...>. <... O antstolis A. B., kaip nusikalstamo susivienijimo vykdytojas, peržengė visas padorumo ribas, tiesiog vagiliavo, nes pasisavino man priteistas lėšas...> <...teisėja B. M. tokius antstolio veiksmus nusikalstamai dangstė...>“, užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ir teisėjus dėl jų veiklos. 6.3. Teisėjų kolegijos nuomone, vertinant anksčiau paminėtus žodžius tiek tiesiogine prasme, tiek ir nuteistojo suraÅ¡yto dokumento turinio kontekste, jų prasmė nesikeičia – Å¡ie su nusikaltimų darymu siejantys teiginiai apie (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) teismo teisėjus vienareikÅ¡miÅ¡kai suprantami kiekvienam su Å¡iais teiginiais susipažinusiam asmeniui kaip žeminantys teisėjus, jų reputacijÄ , garbę, orumÄ bei diskredituojantys visÄ teisingumo sistemÄ .

Pažymėtina, kad V. J. užgaulaus turinio atsiliepimo į netiesioginį ieÅ¡kinį dėl (duomenys neskelbtini) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo nagrinėjama vieÅ¡ame teismo posėdyje, turinys buvo prieinamas trečiųjų asmenų ratui: proceso dalyviams, bylÄ nagrinėjusiems teisėjams, raÅ¡tinės darbuotojams, kurie registruoja gautus dokumentus, teisėjo padėjėjams, teismo posėdžių sekretorėms, kurie dirba konkrečioje byloje. Kaip parodė teisme apklaustas B.

J., jog jis matė V. J. atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį kaip civilinio ieÅ¡kovo AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentÄ matė ir kiti AB „(duomenys neskelbtini)“ dirbantys asmenys, kurie turi galimybę susipažinti su atitinkamomis bylomis, jog prie tos bylos gali prieiti jų įmonės darbuotojai, atsakingi už skolas. Taigi akivaizdu, jog V. J. atsiliepime iÅ¡dėstytus teiginius apie teisėjų galimai vykdomas nusikalstamas veikas, nusikalstamumÄ ir pan., matė ne vienas trečiasis asmuo.

Todėl apylinkės teismas, įvertinęs V. J. pasisakymų užgaulų ir žeminantį pobÅ«dį, jų neatitikimÄ tikrovei bei atsižvelgęs į nukentėjusiųjų N. D. S., S. K., I. K., R. Å ., I. B., A. J., liudytojų D. V., R. D., B. M., B. V., L. S., B. J., E. Č., L. M., G. K., J. S., A. S., G. D., A. N., D. Å ., A. B., B. J. teisme duotus parodymus bei liudytojais apklaustų kitų teisėjų parodymus, padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas procesiniu dokumentu vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ir teisėjus dėl jų veiklos.

Pažymėtina ir tai, kad pats vieÅ¡as atlikimas veiksmų, kurie yra užgaulÅ«s, žeminantys teismÄ ar teisėjÄ dėl jų veiklos, yra vertinamas kaip baigtas nusikaltimas. 6.4. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų įrodymų visumÄ , neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad V. J. padarytoje veikoje yra BK 232 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis.

7. Å iuo atveju svarbia aplinkybe laikytina tai, kad apeliantas pripažintas kaltu ne todėl, kad pasinaudojo jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pateikė (duomenys neskelbtini) apylinkės teismui atsiliepimÄ Ä¯ netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet todėl, jog jo pateiktame procesiniame dokumente iÅ¡dėstyti teiginiai apie (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) teismo teisėjus buvo pripažinti kaip užgauliai žeminantys teisėjų garbę ir orumÄ , keliantis nepasitikėjimÄ jais bei diskredituojantys visÄ teisingumo sistemÄ .

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį dėl leidimo įregistruoti daiktines teises jis nesiekė tik pateikti savo pozicijos į pareikÅ¡tÄ netiesioginį ieÅ¡kinį, o surašė nepagrįstus, žeminančius, užgaulius, (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) teismo, (duomenys neskelbtini) teismo teisėjus su nusikaltimų darymu siejančius teiginius. Apeliacinį skundÄ nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nekelia jokių abejonių, kad pateikdamas tokio turinio atsiliepimÄ teismui, V.

J. aiÅ¡kiai suprato, jog vieÅ¡ai raÅ¡tu iÅ¡dėstė žeminančius ir užgaulius teiginius apie teisėjus ir bÅ«tent to siekė, ir tai reiÅ¡kia, kad Å¡iÄ veikÄ jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nėra pagrindo abejoti, kad V. J. atsiliepime raÅ¡tu iÅ¡dėstydamas kaltinime nurodytus teiginius, suvokė žeminantį, įžeidžiantį, menkinantį jų pobÅ«dį ir sÄ moningai siekė vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažeminti teisingumÄ vykdančius teismÄ ir teisėjus dėl jų veiklos, t. y.

V. J. veikė tiesiogine tyčia.

8. Apeliantas skunde be pagrindo apeliuoja į asmens saviraiÅ¡kos laisvę, nes bet kuri laisvė yra susijusi su ribomis ir pareigomis. Naudojantis saviraiÅ¡kos teise negalima ja piktnaudžiauti, pažeisti įstatymų saugomų kitų vertybių, prieÅ¡ingu atveju, asmuo turi atsakyti už tokius savo veiksmus. Pažymėtina, kad svarbiÄ reikÅ¡mę aiÅ¡kinant saviraiÅ¡kos laisvės ribas turi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis bei jo taikymo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose praktika.

Šis teismas laikosi pozicijos, kad, nors jo praktikoje įtvirtintas prioritetinis ir esminis saviraiškos laisvės pobūdis demokratinėje visuomenėje, joje taip pat nustatytos šios laisvės ribos. Būtent kalba, kuri nesuderinama su Konvencijoje skelbiamomis ir garantuojamomis vertybėmis, pašalinama iš Konvencijos 10 straipsnio apsaugos ribų vadovaujantis Konvencijos 17 straipsniu (piktnaudžiavimo teisėmis uždraudimas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2014).

Nagrinėjamu atveju matyti, kad V. J. pateiktame procesiniame dokumente yra nurodyti teisėjų vardai ir pavardės, kurie veikė kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, t. y. nekreipė dėmesio į realiÄ situacijÄ ir faktines aplinkybes, ko rezultate jam ir jo sveikatai padaryta žala, jog jų tikslas – jam priklausantis nekilnojamas turtas. Taip pat nurodyta, kad teisėja B. M. nusikalstamai dangstė antstolio A. B. veiksmus. Nors nuteistasis V. J. teigia, kad atsiliepime yra pateikta tik jo nuomonė, kuri yra pagrįsta tikrais ir neiÅ¡galvotais faktais apie neteisėtus ir nusikalstamus minėtų asmenų veiksmus, tačiau Å¡ie nuteistojo teiginiai prieÅ¡tarauja surinktiems ir teisme iÅ¡tirtiems įrodymams.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nors V. J. ir pateikė teismui raÅ¡ytinius įrodymus, kad jis kreipėsi į tam tikras institucijas dėl galimai padarytų atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį nurodytų nusikalstamų veikų, tačiau nenurodė nė vieno apkaltinamojo nuosprendžio, kuris patvirtintų jo teiginių teisingumÄ . Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog buvo pažeista jo saviraiÅ¡kos teisė, nes atsiliepime buvo iÅ¡sakyta tik jo nuomonė, kad nei vienas iÅ¡ jo nurodytų teisėjų netenkino jo skundų, t. y. nepriėmė jo atžvilgiu nei vienos jam palankios nutarties, neturi jokios teisinės reikÅ¡mės kvalifikuojant jo veikÄ pagal BK 232 straipsnį.

Å iuo aspektu taip pat pažymėtina, kad laisvė reikÅ¡ti įsitikinimus ir skleisti informacijÄ nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, Å¡iuo atveju su nepagarba teismui, teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ .

9. Apeliantas skunde teigia, jog jo padaryta veika turėtų bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ nusikaltimÄ padaręs asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) egzistuoja tik formaliai.

Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimÄ galima pripažinti mažareikÅ¡miu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iÅ¡ jų ypatumo, teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013).

Sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. 9.1.

Be to, pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). 9.2.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. J. vieÅ¡ai raÅ¡tu užgauliai pažemino teisingumÄ vykdančius teismÄ ir teisėjus dėl jų veiklos. Pažymėtina, kad V. J. atsiliepime į netiesioginį ieÅ¡kinį apie teisėjų daromas nusikalstamas veikas, nurodyta grupė teisėjų įvardijant veikusiÄ kaip organizuotas nusikalstamas susivienijimas, nepateikiant jokių objektyvių duomenų apie tokiÄ neteisėtÄ teisėjų veiklÄ . Tokie V. J. procesiniame dokumente iÅ¡dėstyti teiginiai, kurie užgauliai pažemino ne vienÄ teisingumÄ vykdantį teisėjÄ dėl jų veiklos, kai šį teisėjų pažeminimÄ procesiniame dokumente matė ne tik proceso Å¡alys, teismo darbuotojai, bet ir tretieji asmenys, negali bÅ«ti laikomi nepavojingais, mažareikÅ¡miais, nepadarę žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams.

Sprendžiant dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo svarbu ir tai, kad BK 232 straipsnyje yra įtvirtintas absoliutus draudimas reikÅ¡ti nepagarbÄ teismui ar teisėjui dėl jų veiklos vykdant teisingumÄ . Teismo ar teisėjo pažeminimas nepateisinamas ir tais atvejais, kai teismas ar teisėjas netinkamai vykdė savo pareigas (pavyzdžiui, aukÅ¡tesnių teisminių institucijų panaikinti teismo ar teisėjo sprendimai). Apelianto V. J. nurodyti argumentai, kad civilinio proceso metu netinkamai sprendžiami byloje keliami klausimai bei priimami jam nepalankÅ«s sprendimai, nesuteikia jam teisės į teismo veiksmus ar sprendimus reaguoti tokia forma, nes kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, V.

J. gina savo galimai pažeistas teises aktyviai dalyvaudamas įvairiuose teisminiuose procesuose. 9.3. Teisėjų kolegija įvertinusi aptartas aplinkybes sprendžia, jog nėra pagrindo V. J. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pripažinti mažareikÅ¡me ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. J. teisė į teisingÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Nors apeliaciniame skunde V. J. teigia, kad buvo pažeistas lygiateisiÅ¡kumo principas, nes jam nebuvo leidžiama užduoti klausimus liudytojams, nukentėjusiesiems, tačiau kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžių, vykusių apylinkės teisme, protokolų, Å¡ios nuteistojo nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. J. gana aktyviai naudojosi savo teise nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus tiek nukentėjusiesiems, tiek ir liudytojams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Å¡ioje nagrinėjamoje byloje buvo pažeisti lygiateisiÅ¡kumo ir tuo pačiu rungtyniÅ¡kumo principai.

11. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad bÅ«tų buvusi pažeista liudytojų apklausos tvarka. Kaip matyti iÅ¡ teismo posėdžio protokolo, atvykę liudytojai buvo paÅ¡alinti iÅ¡ teismo posėdžių salės ir apklausiami po vienÄ . Liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , taip pat prisiekė. Å ie liudytojai paaiÅ¡kino visas jiems žinomas su byla susijusias aplinkybes, atsakinėjo į proceso dalyvių užduodamus klausimus. Pažymėtina ir tai, kad pats nuteistasis ar jo gynėjas pastabų dėl protokolų nereiÅ¡kė, todėl spręstina, kad protokoluose užfiksuoti faktai yra teisingi.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi bÅ«ti nurodytas sprendimas dėl kardomosios priemonės nuteistajam. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio pirmosios instancijos teismas pripažino V. J. kaltu, paskyrė jam bausmę ir jam paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliko nepakeistÄ . Å i kardomoji priemonė nuteistajam V.

J. taikoma nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. (2 t., b. l. 103–104). Keisti, ar naikinti paliktÄ nepakeistÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, atsižvelgiant į apelianto nurodytas aplinkybes, jog dėl Å¡ios kardomosios priemonės jis negali niekur iÅ¡vykti, nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo tos dienos kardomoji priemonė nuteistajam baigiama taikyti.

13. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 1 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti šį nuosprendį ar jį naikinti apelianto skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nuteistojo V. J. apeliacinį skundÄ . Teisėjai Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus Virginija Žindulienė