2017-11-16 Nr. AB-22919-3-62-3-02061-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2017-11-16 Nr. AB-22919-3-62-3-02061-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos skundas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-678 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo G. Muzikevičiaus firmai priklausančioje kavinėje Veiverių g. 47L, Kaune“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-951-822/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02061-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Kauno apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos skundas dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-678 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo G. Muzikevičiaus firmai priklausančioje kavinėje Veiverių g. 47L, Kaune“ (toliau – ir Sprendimas) panaikinimo.
Pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Sprendimo galiojimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimu sutrumpinus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, jo veikla taps nuostolinga, jis patirs didelę neatitaisomą turtinę žalą. Pareiškėjas bus priverstas atleisti dalį darbuotojų, nes pritrūks lėšų su jais atsiskaityti.
II. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui. Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdytas Sprendimo, kuriuo jam uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val., galiojimas.
Bylos duomenimis teismas nustatė, kad pareiškėjas jam priklausančioje kavinėje vykdo viešojo maitinimo veiklą, todėl pareiškėjui išlieka kitos verslo alternatyvos, pvz. prekyba maistu. Teismo vertinimu, mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. (leidžiant prekiauti nuo 10 val. iki 14 val.), nesudarys sąlygų visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklą ar bankrutuoti. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turės galimybę išsireikalauti patirtus nuostolius, nes Kauno miesto savivaldybė visuomet bus pajėgi atlyginti su ginčijamo akto vykdymu susijusią žalą. Tokia pozicija atitinka vyraujančią administracinių teismų praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-401-261/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-301-261/2017).
Teismas pabrėžė, kad individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (53 str. 1 ir 3 d.) bei kituose teisės aktuose įtvirtintą valstybės siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, t. y. visos visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą. Be to, pareiškėjas turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų Sprendimo pasekmes, nes įmonei išlieka kitos verslo alternatyvos. Pareiškėjo nurodyti argumentai, teismo įsitikinimu, nesudaro pakankamo pagrindo imtis reikalavimo užtikrinimo priemonių, šių priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą.
III. Pareiškėjas individuali įmonė G. Muzikevičiaus firma atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas paaiškina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino visų jo prašyme nurodytų argumentų dėl neigiamų pasekmių, kurias patirs įmonės darbuotojai. Neatsižvelgė į tai, kad Sprendimo vykdymas neturės realios įtakos alkoholio vartojimo mažinimui, bendruomenės saugumo bei žmonių sveikatos palaikymui. Sprendimu atsakovas apribojo pareiškėjo ekonominę veiklą nuo mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą iki 10–14 val., t. y. suteikė teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais tik keturias valandas, ir teismas visiškai nevertino šios priemonės proporcingumo. Pareiškėjas abejoja, kad toks suvaržymas sudarys efektyvias sąlygas užtikrinti viešąją tvarką prie turgavietės, sumažins alkoholinių gėrimų prieinamumą, nes greta be apribojimų veikia kitos prekybos alkoholiniais gėrimais vietos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, siekdamas subalansuoti pareiškėjo ir atsakovo interesus bei išvengti neproporcingos žalos, administracinėje byloje Nr. AS444-244/2008 priėmė procesinį sprendimą iš dalies sustabdyti skundžiamo administracinio akto galiojimą, t. y. paliko draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 18 iki 22 val., nes dienos metu alkoholinių gėrimų galima įsigyti maisto prekių parduotuvėse. Administracinėje byloje Nr. AS525-182/2014 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas be kita ko atsižvelgė į tai, kad sumažėjus pareiškėjo pajamoms iš tokios prekybos ir jai galbūt tapus nepelninga, bus atleidžiami darbuotojai arba dėl darbo laiko pokyčių nedirbant naktimis, jiems bus mažinamos algos, siūloma eiti neapmokamų atostogų.
Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių faktinių duomenų pagrindu padarė išvadą, kad savivaldybė bus finansiškai pajėgi atlyginti įmonei padaryti žalą.
Pareiškėjo verslo perspektyvoms turės įtakos nuo 2018 m. sausio 1 d. pasikeitęs Alkoholio kontrolės įstatyme numatytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas, t. y. bus leidžiama mažmeninė prekyba alkoholiniais gėrimais pirmadieniais ir šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., o sekmadieniais nuo 10 val. iki 15 val. (išskyrus viešojo maitinimo vietas), tokiu atveju teismui priėmus sprendimą panaikinti ginčijamą aktą, iki Sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkės arba taps visiškai neįmanomas.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba (toliau – ir Taryba) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui ir kitoms konstitucinėms vertybėms, o ne pavienio verslo subjekto poreikiams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas siekia, kad būtų laikinai sustabdomas ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. T-678, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 10 val. iki 14 val., galiojimas.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas jam priklausančioje kavinėje vykdo viešojo maitinimo veiklą ir jam išlieka kitos verslo alternatyvos nurodytu adresu esančioje kavinėje (prekyba maisto patiekalais). Teismas pagrįstai vertino, kad mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas nuo 14 val. iki 10 val. (leidžiant prekiauti nuo 10 val. iki 14 val.), nesudarys sąlygų visiškai nutraukti viešojo maitinimo veiklą ar bankrutuoti. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje įrodžius atsakovo veiksmų neteisėtumą, pareiškėjas turėtų galimybę išsireikalauti galimus materialius nuostolius jo patirtai žalai atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Savivaldybė visuomet bus pajėgi atlyginti su ginčijamo sprendimo vykdymu galimai susijusią žalą. LVAT nutartyse sprendžiant reikalavimo užtikrinimo klausimą analogiško pobūdžio bylose, ne kartą reikalavimo užtikrinimo priemonės nebuvo taikytos (žr., pvz., 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-401-261/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-301-261/2017).
Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kaip juridinis asmuo, turi galimybes bei sąlygas imtis priemonių, kurios sušvelnintų priimtų sprendimų pasekmes įmonei, nes išlieka kitos verslo alternatyvos kavinėje. Todėl šiuo atveju pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atskirajame skunde nėra pateikta argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumą. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra tikslingas, proporcingas, atitinkantis šalių ir viešojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo individualios įmonės G. Muzikevičiaus firmos atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Dalia Višinskienė
Skirgailė Žalimienė