09eb30ab-ecf4-415e-85e4-576a5e73e2cd · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-619-1011/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17095-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2.; 2.1.10.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 8 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant M. K., B. B., M. D., A. R.,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,             kaltinamajam S. Z. B., jo gynėjui advokatui V. D.,nukentėjusiojo V. B. įstatyminei atstovei L. B., atstovui advokatui V.

B.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : Z. B. buvo kaltinamas tuo, sukėlė skausmÄ mažamečiui asmeniui, o bÅ«tent:2017-04-07 apie 18 val., kieme prie namo (duomenys neskelbtini), tampė už kuprinės bei purtė mažametį V.

B., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas jam fizinį skausmÄ , nuo ko nukentėjusysis pargriuvo bei atsitrenkęs į žemę, susimušė galvÄ , tuo patirdamas fizinį skausmÄ .Kaltinamasis Z. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad pentadienį apie 17 valandÄ prie savo namų parkuodamas automobilį pamatė prie namo kampo besibÅ«riuojančius vaikus. Jie turėjo balionėlį. Niekas iÅ¡ vaikų nebėgo ir jis ramiai pradėjo eiti link jų.

IÅ¡ jo akiračio vaikai pasiÅ¡alino, nuėjo nuo sienos. Priėjęs pamatė apipaiÅ¡ytÄ namo kampÄ . Vaikai ėjo asfaltuotu keliuku nuo 100 namo. Jie suprato, kad niekas jų nesivys. Jis priėjo prie vaikų. Jie visi keturi stovėjo ant asfalto, tarp jų buvo ir V. B. Kuprinėje galėjo bÅ«ti balionėlis, su kuriuo buvo įvykdytas vandalizmo aktas. Negali tvirtinti ar paėmė tÄ vaikÄ už rankovės. Paprašė parodyti jam kuprinę. Tuo metu visi keturi vaikai stovėjo apstulbę, kaip įbesti.

Nebuvo nei tampymo, nei rėkimo, nei Å¡aukimo. Kuprinė atsidaro jo rankoje ir ten gulėjo balionėliai. Tuo matu iÅ¡ priekio atvažiavo L. B. Jai parodė balionėlį. Paskambino į policijÄ . Atvažiavo L. B. vyras. Ä®vyko konfliktas su juo. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus Z. B. patikslino, kad jis paėmė kuprinę ir petneÅ¡os nusmuko. Jis pareikalavo aprodyti kuprinę, vaikas padarė judesį, kad tarsi norėdamas nusiimti kuprinę. V. B. nebuvo nukritęs ant žemės, kurpinė taip pat.

Visi 4 vaikai stovėjo vietoje, niekas neiÅ¡silakstė. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. sakė, kad nukrito ant Å¡viežiai pasėtos žolės. Ten jokios pasėtos žolės niekada nebuvo ir nebus. Jis vaiko nepurtė. Nuėmė, kuprinę gražiai. Vaikas pradėjo kuprinę nusiimti ir jis jÄ paėmė. Neigia nukritimo momentÄ . Jokio nusikaltimo V. B. atžvilgiu nepadarė. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes telefonas nebuvo nukritęs, jo nematė, ir smurto prieÅ¡ vaikÄ nenaudojo. Kuprinė buvo užsekta, jis prie visų jÄ atsegė ir iÅ¡traukė balionėlį (t. 2, b. l. 31–39).Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V.

B. įstatyminė atstovė ir liudytoja L. B. paaiÅ¡kino, kad viskas vyko vakarop, tikslios valandos nepamena. Matė, kaip sÅ«nus su draugais eina nuo 106 namo ir pasuko link žaidimų aikÅ¡telės. Ir kai ji įsukinėjo, matė, kaip Z. B. prabėgo prieÅ¡ jos automobilio priekį. Viskas vyko prieÅ¡ jos akis. Zenonas griebė jos vaikÄ už kuprinės ir pradėjo tampyti. Vaikas stovėjo iÅ¡sigandęs. Tampė tiek, kad nuėmė kuprinę nuo pečių ir vaikas parkrito neiÅ¡laikęs pusiausvyros.

Nukritęs jis buvo jau be kuprinės. Vaikas nesiprieÅ¡ino, nesistumdė. Å alia buvusių vaikų nematė. Tuo metu ji buvo iki deÅ¡imties metrų nuo jų. Sustabdė automobilį ir iÅ¡lipo aiÅ¡kintis, automobilį paliko vidurį kelio ir net neužgesino. Nesuprato, kodėl jos vaikas yra puolamas. IÅ¡ kuprinės buvo iÅ¡imamai daiktai. Jos vaikas buvo įtariamas apipaišęs sienÄ . Jie bandė tartis, ji žadėjo sutvarkyti sienÄ , tačiau Z. B. to nenorėjo girdėti. Vėliau buvo skambinta į policijÄ .

Po to grįžus į žaidimų aikštelę, iš darbo parvažiavo jos vyras. Toliau vyko konfliktas ir su juo tame pačiame kieme. Atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus L. B. nurodė, kad vaikas buvo numestas ant žemės, ten yra suplukta žemė ir būtent toje vietoje jis pargriuvo. Grįžus iš policijos namo vaikas pasiskundė, kad jam svaigsta galva, todėl kreipėsi į medikus, kad įvertintų vaiko būklę. Mano, kad viskas buvo viename, ir tempimas už kuprinės, ir jos nuėmimas.

Negali pasakyti tiksliai, bet viskas susidėjo kartu. Tampoma buvo už kuprinės. Kito fizinio kontakto nematė, tik Z. B. tampė už kuprinės. Kuprinę tampė viena ranka. Vėliau dviem rankomis, nes bandė atsekti kuprinę. Mano, kad buvo naudojama fizinė jėga. Vaikas susižeidė galvÄ . Kaip vaikas krito ji matė, bet kuriÄ vietÄ užsigavo tiksliai nematė. Krito iÅ¡sinerdamas iÅ¡ kuprinės. Krito Å¡onu ir užsigavo galvÄ . Vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis buvo iÅ¡sigandęs. PareiÅ¡kė 1500 eurų civilinį ieÅ¡kinį.

Tai yra moralinė žala vaikui, kadangi ir metais jaunesnė dukra buvo aikÅ¡telė. Ji taip pat matė, kaip brolis buvo užpultas, ji bijo likti namuose viena. Buvo sukeltas emocinis skausmas. Jie turėjo apriboti vaiko buvimÄ kieme. VasarÄ vaikai buvo kaime sodyboje, nes V. B. bijojo iÅ¡eiti į laukÄ . Vaikai patyrė stiprų stresÄ . Ä® psichologus nesikreipė. Turtinė 200 eurų, neturtinė 2000 eurų žala. Sudužo vaiko telefonas, kuris Å¡iuo metu yra taisykloje, laukia iÅ¡ taisyklos raÅ¡to. Telefonas sudužo, kai vaikas nukrito.

Pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ greičiau nei planavo. V. B. sakė, kad ne jis paišė ant sienos. Dažai buvo jo. Ji siÅ«lė iÅ¡siaiÅ¡kinti ir iÅ¡valyti sienÄ , bet Z. B. negirdėjo. Jai buvo suraÅ¡ytas protokolas už vaiko nepriežiÅ«rÄ . Kiek žino, buvo suraÅ¡ytas toks pat protokolas ir kito vaiko tėvams. Ä®vykis buvo penktadienį, sekančiÄ savaitę pirmadienį sÅ«nus nėjo į mokyklÄ , jis gėrė vaistus ir nėjo į mokyklÄ . Skundėsi galvos skausmu vakare, po įvykio (t. 2, b. l. 31–39).Teismo posėdžio metu liudytojas V.

J. paaiÅ¡kino, kad vakare prie savo kiemo reguliavo vartelių sklendę. Tas sklypas veda link jo namo. Apie 30 metrų nuo jo buvo vaikų žaidimo aikÅ¡telė. Atkreipdavo dėmesį, kÄ vaikai ten veikia. Pamatė, kad ateina Z. B., jis dažniausiai atvažiuodavo su dviračiu. Pakėlęs akis matė, kad jis kalbasi su vaikais. Po to pamatė, kad Z. B. su kurpine, tada privažiavo automobilis. Priėjo moteris iÅ¡ automobilio prie jų. Z. B. su ta moterimi nuėjo link daugiaaukščių namų. Baigęs savo darbus jis pats (liudytojas) nuėjo namo.

Pastebėjo, kad nėra automobilio. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. J. nurodė, kad konkrečiai, kaip atsirado kuprinė nematė, tai buvo sekundžių reikalas, Z. B. eidamas rankose nieko neturėjo. Jis, kai buvo sustojęs, buvo be kuprinės. Po to jis jau laikė kuprinę rankoje. Jokio smurto nematė. Nukritęs vaikas tikrai nebuvo. Nebuvo net jokio triukšmo. Kaip atsirado kuprinė pas Z. B. nežino. Rudenį Z. B. pas jį atėjo ir paklausė ar negalėtų paliudyti, kas buvo pavasarį.

Jis sužinojo, kad viskas dėl namo sienos išpaišymo. Su N. B. nepažįstami. Jis labai konfliktiškas, bet tiesioginių asmeninių konfliktų tarp jų nebuvo. Viskas įvyko prieš jo (liudytojo) akis, jokio konflikto nebuvo. Nesigirdėjo jokio garso. Z. B. stovėjo ant asfalto. Taip pat visi vaikai, gal 2-4 vaikų grupė, stovėjo ant asfalto. Niekas nebuvo kritęs. Vaikai stovėjo ramiai, neišsilakstė. Jie nepasišalino, kol neatvažiavo automobilis (t. 2, b. l. 31–39).Teismo posėdžio metu liudytojas J.

I. paaiÅ¡kino, kad buvo balkone, jo balkonas į vaikų žaidimų aikÅ¡telę, ir pamatė kaip nuo žemės kėlėsi Z. B. ir N. B. Tuo momentu, kai kėlėsi Z. B. ir N. B., L. B. stovėjo prie automobilio ir skambino telefonu. Automobilis stovėjo prieÅ¡ įvykio veiksmÄ , prieÅ¡ vaikų aikÅ¡telę. Priekis buvo nukreiptas nuo Å¡imtojo namo. Automobilis stovėjo nosimi į J. I. namus. Po kiek laiko jis lauke pamatė du policininkus (t. 2, b. l. 31–39).Teismo posėdžio metu liudytojas N. B. paaiÅ¡kino, kad atvažiavęs į kiemÄ pamatė ant kelio prie vaikų aikÅ¡telės žmonos automobilį su atidarytomis durelėmis.

Priėjo pažiÅ«rėti kas ten vyksta. Pamatė, kad Z. B. eina nuo namo pusė ir neÅ¡asi kuprinę. Å alia jo buvo žmona ir sÅ«nus V. B. Žmona sakė, kad galima iÅ¡spręsti viskÄ . Z. B. kažkam bandė skambinti. Jis elgėsi įžūliai. Paklausė žmonos kas vyksta. Jis Z. B. apstÅ«mė su ranka, nuo savo žmonos. Z. B. pradėjo spardytis su kojomis. Jie susistumdė. Pasidėjo muÅ¡tynės. Žmona papasakojo, kad V. B. kaltina, kad apipaišė sienÄ , kad V. B. buvo nukritęs, buvo įvykęs konfliktas, kad Z.

B. nieko nesitarė. Dukra verkė ir skambino seneliams. Seneliai skambino jam. Nuėjo su sÅ«numi laukti policijos į kiemÄ . Po 10 minučių pats paskambino į policijÄ . Sakė, kad iÅ¡kvietimo nebuvo. Nežinojo, kur Z. B. gyvena, nuėjo su pareigÅ«nais iÅ¡siaiÅ¡kinti. Ä®tarimas buvo, kad sÅ«nus iÅ¡dažė sienÄ . Z. B. sakė, kad dažai buvo jo sÅ«naus kuprinėje. Dažai buvo skirti mokyklai. Vakaris bestovit prie policijos bandė iÅ¡sitraukti telefonÄ . Telefonas buvo sudaužytas. Jis pasakė, kad jį pastÅ«mė, nukrito, o telefonas buvo kiÅ¡enėje, todėl sudužo.

Policininkai liepė važiuoti į komisariatÄ . Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus N. B. nurodė, kad apie konfliktÄ jam pasakojo žmona, kai nuėjo namo. Dukra labai rėkė. Ji sakė, kad žmogus mušė V. B., norėjo jį užmuÅ¡ti. Dukra turbÅ«t žaidė aikÅ¡telėje su kitai vaikai ir matė įvykį arba apie jį jai pasakė kiti vaikai. Kai jis atvažiavo, žmona apie konfliktÄ nepasakojo. V. B. buvo Å¡alia. Buvo labai iÅ¡sigandęs. Kai jis mušėsi su Z.

B., V. B. pabėgo namo. S. B. pasakė, kad matė muÅ¡tynes per langÄ . V. B. naudojosi telefonu pastoviai. Telefonas yra namuose. Jis visiÅ¡kai nepataisomas, neina jo nei įjungti, nei į jį paskambinti. Dėl remonto nesikreipė. Vaikas pasakojo, kad draugas iÅ¡traukė jo dažus iÅ¡ kuprinės ir užrašė savo vardÄ . Z. B. atėmė iÅ¡ V. B. kuprinę ir iÅ¡traukė dažus. SÅ«nus sakė, kad stipriai nukrito, nes nesitikėjo, kad atiminės kuprinę. Nukrito Å¡onu, susimušė kojÄ , rankÄ , galvÄ .

Jis (liudytojas) apžiÅ«rėjo, tačiau jokių matomų sužeidimų nematė (t. 2, b. l. 31–39).Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. paaiÅ¡kino, kad 2017-04-07 įvykį bendrais bruožais atsimena. Gavus iÅ¡kvietimÄ atvyko į vietÄ . Ä® juos kreipėsi berniuko tėvas ir paaiÅ¡kino, kad jo sÅ«nus buvo sumuÅ¡tas, sudaužytas telefonas ir jis pats susimušė su tuo vyriÅ¡kiu. Suradus vyriÅ¡kį, Z. B. nurodė, kad vyko konfliktas, nepilnamečiai vaikai iÅ¡tepliojo namo sienÄ dažais, kuriuos rado pas juos kuprinėje.

Taip pat Z. B. buvo paėmęs telefonÄ iÅ¡ kažkurio vaiko. Tas vaikas tiesiogiai neprisipažino, bet davė suprasti, kad iÅ¡ tikrųjų tÄ sienÄ iÅ¡tepliojo ir konflikto metu jam sudaužė telefonÄ . Jam (liudytojui) susidarė įspÅ«dį, kad tas vaikas neklusnus, chuliganiÅ¡kas, jis Å¡ypsojosi ir galbÅ«t tas telefonas buvo sudaužytas ne tom aplinkybėm. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus Ž. M. nurodė, kad vaikas pasakojo, kad Z. B. stumtelėjo, jis pargriuvo ir dėl to sudužo telefonas.

Kad jis patyrė kažkokį skausmÄ neminėjo, tik kad pastÅ«mė ir sudužo telefonas. Berniuko tėvas taip pat paaiÅ¡kino, kad sužinojęs apie konfliktÄ su jo vaiku nubėgo aiÅ¡kintis, abu ritinėjosi vaikų žaidimo aikÅ¡telėje. Z. B. sakė, kad pagavo vaikus, kurie teplioja namo sienÄ ir ne pirmÄ kartÄ randÄ jÄ iÅ¡tepliota ir mano, kad tai bÅ«tent ta kompanijÄ iÅ¡teplioja sienÄ . Tik užgriebė už rÅ«bų, kad sulaikyti, nes vaikai norėjo pabėgti, ir jie patys parodė kuprinę, kurioje buvo dažai.

Sakė, kad nieko nestumdė, vaikas nebuvo pargriuvęs. Ant vaiko nebuvo iÅ¡orinių sužalojimų, buvo linksmas, bendravo arogantiÅ¡kai. Buvo iÅ¡kvietimas, kad suaugęs žmogus muÅ¡Ä vaikÄ . Jis pats (liudytojas) matė sudaužytÄ telefonÄ . Pas kÄ tuo metu buvo telefonas nepamena. Su abiem pusėm vyko į komisariatÄ , nes abi pusės turėjo vienas kitam pretenzijų. Jei sužalotas vaikas jie paklausia ar med. pagalbos reikia, tėvai pasakė, kad nereikia. Kad telefonas buvo sudaužytas ne ten, jam pasirodė tik iÅ¡ vaiko reakcijos, be jokių įrodymų.

Vaikas buvo arogantiÅ¡kas, atrodė neklusnus, vaikas su kuriuo yra problemų. Bet čia tik jo pirminis įspÅ«dis. Dirba policijoje 21 m. (t. 2, b. l. 50–52).Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. paaiÅ¡kino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, praÅ¡o priminti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymas.Pagarsinus parodymus, M. K. paaiÅ¡kino, kad atvažiavo pagal praneÅ¡imÄ Ä¯ įvykio vietÄ , ieÅ¡kojo nukentėjusiojo, bet iÅ¡ karto nerado vaiko. Pagal praneÅ¡imÄ , ponas gyvena tame bute, duris atidarė ponas (Z.

B.), kuris paaiÅ¡kino, kad toks ir toks vaikas, kuris apipiešė sienÄ , nurodė, kur yra pripieÅ¡ta siena, nurodė patį vaikÄ . Priėjus prie vaiko jis neverkė, bet matėsi paraudusios akys. Priėjo tėvas įnirÅ¡io metu, susijaudinęs. Jis pradėjo aiÅ¡kinti, kad ponas pradėjo vaikÄ stumdyti, kratyti. Bendravo tame pačiame kieme. Z. B. nurodė tÄ vaikÄ , to vaiko tėvas pribėgo prie jų įnirÅ¡io metu, pradėjo aiÅ¡kinti kÄ ponas padarė. Tarpusavyje konfliktavo. Bandė nuraminti, paaiÅ¡kino situacijÄ vienam, kitam ir su visais važiavo į komisariatÄ .

Vaiko akys buvo paraudonavę, buvo blogos iÅ¡vaizdos. Vaikas buvo normalus, adekvatus, aiÅ¡kino normaliai, ramesnis, nei tėvas, prieÅ¡ingai nei tėvas, kuris buvo susijaudinęs. Tėvas aiÅ¡kino, kad kaltinamasis grubiai purtė, kad jis kažkÄ padarė blogo, bet nežino. Skundėsi, kad vaikas pargriuvo ant žemės su telefonu. Kaltinamasis buvo ramesnis, aiÅ¡kino normaliai. O kai susitiko abi pusės, pradėjo ginčytis dėl aplinkybių: kas teisus, kas neteisus. Kai atvažiavo į vietÄ , jie iÅ¡ karto nerado nei vaiko, nei nieko.

Pagal informacijÄ pradėjo ieÅ¡koti buto. Priėję prie buto paskambino, duris atidarė tas ponas, kuris pradėjo aiÅ¡kinti. Išėję į laukÄ apžiÅ«rėti pieÅ¡inio, nuėjo į tÄ patį kiemÄ , kur atvažiavo, ponas nurodė vaikÄ . Vaikas buvo ne tam pačiam kieme, bet nuoÅ¡aliau. Vaikas arogantiÅ¡kai nesielgė. Jis buvo prieÅ¡ tai apsiverkęs. Matėsi, kad po verkimo, raudonos akys. Nebuvo iÅ¡sigandęs. Negali pasakyti dėl kokio įvykio atvažiavo pagal iÅ¡kvietimÄ : ar dėl sienos apipaiÅ¡ymo, ar dėl vaiko sumuÅ¡imo.

Neprisimena pačios pradžios. Kai atvyko Å¡alia buvo daugiau vaikų. Suprato, kad prasidėjo konfliktas dėl vaiko, tėvas kaltina ponÄ Z. B., kad jis pradėjo purtyti, stumdyti, o ponas Z. B. sakė dėl sienos apipaiÅ¡ymo, ir kad negalima taip daryti. Nežino, ar vaikas pats neiÅ¡laikė pusiausvyros ir pats pagriuvo ar ne. Tarnybinį praneÅ¡imÄ rašė kolega. Tarnybinis praneÅ¡imas bendras. Atskirai neraÅ¡o. Ž. M. daugiau bendravo su Z. B. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Jei jo informacija nesutampa su kolegos informacija, tai jo kolega daugiau prisimena, prieÅ¡ tai jie rašė tarnybinį praneÅ¡imÄ kartu, vadinasi jo kolega daugiau žino (t. 2, b. l. 61–69).Teismo posėdžio metu liudytojas nepilnametis D.

F. paaiškino, kad praeitais metais jie, pusseserė G. L., jis, pusbrolis ir jos brolis, jam 13 metų, ėjo į aikštelę. Prie kiemo aikštelėje pamatė V. B., jis turėjo grafiti, kur purkšti. V. B. su D. F. nuėjo už namo, ir abu ant daugiabučio namo pradėjo piešti: D. F. ir V. B. Tada nuo kalniuko atėjo dėdė (kaltinamasis), jis pažiūrėjo, V. B. atidarė kuprinę, pamatė kas ten yra. Jis (liudytojas) nėra tikras, ar tempė V. B. už kapišono, ar ne, neprisimena. Paskui jie išėjo, daugiau neatsimena, kas vyko.

Tai vyko daugiabutyje, namo numerio nežino, ten gyvena V. B. Ä®vykio metu buvo sustojusi maÅ¡ina, nežino kas buvo maÅ¡inoje. Kai dėdė už užtrauktuko atidarė kuprinę, kuprinė buvo ant V. B. pečių, V. B. buvo jÄ užsidėjęs. Neatsimena, ar tampė už kapiÅ¡ono, nėra tikras. Å ito nelabai žino. Paskui jie visi išėjo, o V. B. liko. Kas toliau buvo V. B. nežino. Nematė V. B. nukritusio ant žemės. Taip pat pats V. B. nieko nepasakojo dėl nukritimo, nekalbėjo su juo, jis nėra draugas, tik pažįstamas.

Dėdė atidaręs kuprinę išėmė grafiti ir kažkÄ pasakė, bet neatsimena kÄ . Dėdė buvo supykęs, susiraukęs. Dėdė su V. B. stovėjo ant gatvelės, asfalto, ne ant žolės, trukdė maÅ¡inai pravažiuoti. Dėdė priėjo prie V. B., kai jie ėjo. Dėdė greičiau atėjo, jie nebėgo, priėjo prie jų, atidarė V. B. kuprinę, pažiÅ«rėjo, iÅ¡traukė grafiti, kažkÄ sakė, bet nežino kÄ . Kuprinė buvo atidaryta tada, kai buvo ant V. B. pečių, tada jis atidarė kuprinę ir iÅ¡traukė grafiti.

Vakaris su dėde buvo ant gatvelės, maÅ¡ina važiavo ir sustojo. Kai jis (liudytojas) išėjo, maÅ¡ina dar stovėjo, o vėliau jie pasitraukė leido pravažiuoti maÅ¡inai (t. 2, b. l. 61–69).Teismo posėdžio metu liudytoja nepilnametė G. L. paaiÅ¡kino, kad vasaros atostogų metu jie atėjo į žaidimų aikÅ¡telę. V. B. priėjo ir pasiÅ«lė su grafičiu dažyti. Jie kartu nuėjo kažkur už namo. V. B. nupaišė ženklus, parašė kažkokiÄ nesÄ monę, dvi raides.

V. B. užrašė „D.“ ir viskas. Pamatė, kaip V. B. bėga ir visi nubėgo. Atėjo dėdė, čiupo V. B. už peties, tÄ jo kuprinę, kur buvo grafiti, jie pabėgo. Ji labai iÅ¡sigando su pusbroliu ir tiesiog pabėgo. Nebematė, kas buvo toliau. Ji taip pat buvo nuėjusi už pastato ir kur daug butų, (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu atsirado dėdė. Gal Å¡eimininkas. Visi iÅ¡sigando. Sako, bėgam, ir nubėgo. Dėdė pas juos ėjo, kai pamatė. Jis sučiupo V. B. už peties, išėmė kuprinę, pasižiÅ«rėjo į grafičius, po to tikriausiai pakvietė tėvus.

Ji pati matė, kad pačiupo už peties, nuėmė kurpinę su flakonėliais. Tuo metu V. B. buvo užsidėjęs kuprinę. Dėdė su V. B. buvo už namo, nuvarė jį prie aikÅ¡telės, tada išėmė kuprinę. Ant pievutės Å¡alia aikÅ¡telės. Ten toks takelis, čia ir stovėjo. Takelis yra, nes yra namas, maÅ¡inų iÅ¡važiavimas. Jie buvo ant pievutės, užlipo ant bortelio. Ji su kitais vaikais nuėjo, buvo su dviračiais, nuvažiavo: D., ji ir D. V. B. ten liko su dėde. Nežino ar buvo kas nukritęs, negirdėjo nieko apie kritimÄ .

Dėdė čiupo už peties V. B. Tiesiog jis bėgo ir jį taip atsuko, atėmė kuprinę. Jai atrodo, kad dėdė atbėgo prie V. B., jį pasivijo, greitai atėjo, atbėgo, norėjo sudrausminti, sučiupti, kad atimti tÄ kuprinę. V. B. buvo iÅ¡sigandęs, nieko nedarė, bijojo, kad tėvams pasakys, ar kas bus. Nelabai norėjo atiduoti. Gal timptelėjo, truputį prieÅ¡inosi, kad nenuimtų kuprinės, bet tada nuėmė. Truputį prieÅ¡inosi. Nežino, ar vyko susistumdymas tarp dėdės ir V.

B., nematė. Dėdė iÅ¡ Å¡ono V. B. artėjo. V. B. nenorėjo jam į akis žiÅ«rėti, nes bijojo. Nuleidęs galvÄ buvo. Truputį Å¡onu gal stovėjo į dėdę. Jie bėgo su vaikais nuo tos vietos, V. B. pasakė: bėgam. Dėdė pagavo V. B., nes jis irgi bėgo, už peties pagriebė ir atsuko jį. V. B. nepabėgo, nes dėdė jį laikė ir kalbėjo, kad kÄ tu čia darai, negalima paiÅ¡yti ant namų. Laikė už peties, kad nepabėgtų ar panaÅ¡iai (t. 2, b. l. 61–69).Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-09 nepilnametis V.

B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad jie su draugais ėjo į miÅ¡kelį žaisti žaidimÄ . Draugas iÅ¡traukė dažus iÅ¡ kuprinės, prisipaišė ant sienų ir pabėgo. Atėjo dėdė, nuėmė kuprinė nuo jo pečių, jį pargriovė, jis susimušė galvÄ , sudužo jo telefonas. Buvo iÅ¡kviesta policija, papasakojo kaip viskas buvo, buvo suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas policijoje. Tai įvyko pavasarį, ketvirtÄ arba penktÄ mėnesį, vakare, ėjo su draugais, draugas pamatė, kad jis turi dažų.

Vyras eidamas pamatė jį, atėjo, pamatė, kad pripaiÅ¡yta ant sienų, pagalvojo, jog pripaišė jis. Vyras bandė nuimti kuprinę nuo jo, tampė už petnešų, jam pavyko nuimti kuprinę. Mama atsitiktinai pamatė, kad jam nuimama kuprinė. Jį tÄ sė, nustÅ«mė, jis pargriuvo, ant Å¡ono, to Å¡ono, kur buvo telefonas. Telefonas buvo deÅ¡iniame Å¡one kelnių kiÅ¡enėje. Jį nustÅ«mė, nugriuvo. Pargriuvo ant deÅ¡inio Å¡ono, pasirėmė rankomis bet užsigavo galvÄ , galva trenkėsi į žemę ir susimušė galvÄ pakauÅ¡io vietoje, link deÅ¡inio Å¡ono.

Kai jį tÄ sė, jautėsi nepatenkinamai, neskaudėjo, bet jautėsi nemaloniai, kai pargriuvo, skaudėjo galvÄ . Po pagriuvimo atsistojo, pasirėmė į žemę ir atsistojo, tas žmogus bandė įrodyti jam ir mamai, kad jis pripaišė. Tas žmogus jam nieko nesakė, pamatė dažus ir pagalvojo, jog jis pripaišė. Toje vietoje, kur buvo prigautas, buvo žolė, kietas pagrindas, itin kieta žemė, skaudėjo, kai pargriuvo. Ten neseniai buvo pasėta žolė. Iki įvykio telefonas buvo sveikas, per įvykį sudužo ekranas.

Telefonas sudužo dėl to, kad jis griuvo ant Å¡ono. IÅ¡sitraukęs telefonÄ , pamatė, jog sudužo ekranas, prieÅ¡ tai ekranas nebuvo net nė kiek įskilęs. Jautėsi nemaloniai, buvo iÅ¡sigandęs. Namie užsidėjo Å¡altÄ kompresÄ ant tos vietos, kur užsigavo, ant pakauÅ¡io. IÅ¡sigandęs buvo apie 10 min. Mamai ir tėčiui parodė galvÄ , važiavo į ligoninę. Neatsimena, ar kitÄ dienÄ reikėjo eiti į mokyklÄ . Kai viskas įvyko buvo arba penktadienis, arba Å¡eÅ¡tadienis. Turėjo kuprinę, kur buvo keli vadovėliai, penalas, termosas atsigerti.

TÄ dienÄ buvo darbų pamoka, jis norėjo dažyti fanerÄ , pamirÅ¡o, jog kuprinėje yra dažai. Darbai bÅ«davo penktadieniais. Nori įvykį pamirÅ¡ti. Keli vaikai matė įvykį. Matė to vaiko, kuris paišė brolis ir sesuo. Jo sesuo nematė, bet buvo iÅ¡sigandusi kai atvažiavo policija. Jaučiasi nemaloniai. TÄ Å¾mogų matydavo važiuojant dviračiu, nelabai nori jį matyti, nes nežino, kÄ jis gali dar padaryti. Tas žmogus pribėgo ir jam nieko nesakė. Gal ir sakė, negirdėjo.

Negalvojo, kad kažkÄ gali padaryti. Kai atbėgo prie jo, pradėjo jį tampyti. Nuėmė jo kuprinę, bandė įrodyti, kad nupaišė jis, mama reikalavo, kad atiduotų kuprinę. Vyras dažus iÅ¡traukė iÅ¡ kuprinės, kiti daiktai liko kuprinėje. Tas žmogus jį tampė, tada pagriuvo. Jį patį palietęs nebuvo, gal tik už pečių. Jeigu jo nebÅ«tų tampęs už kuprines ar už pečių nežino, ar bÅ«tų pargriuvęs. Tampė jį už kuprinės stovėdamas iÅ¡ už nugaros.

Tampė už kuprinės nes pagalvojo, jog jis pripaišė. Jis norėjo nuimti kuprinę ir jį pamokyti. Jam skaudėjo tÄ vakarÄ , suskaudo, kai pagriuvo. Skaudėjo pakaušį. Kai purtė už kuprinės neskaudėjo. Nukrito, nes neiÅ¡laikė pusiausvyros, gal užsikabino už ko nors, gali bÅ«ti kad dėl to, jog tas žmogus kažkÄ padarė. Nugriuvo su kuprine, nenorėjo atiduoti kuprinės žmogui. Jis jį purtė, jis prieÅ¡inosi, nenorėjo, kad nuimtų kuprinę, jam atsistojant, vyras nuėmė kuprinę.

Kai jį pradėjo purtyti ir tampyti, tada atsirado mama. Nežino, ar mama matė, kaip jis nukrito. Dabar nebeskauda, jaučiasi nemaloniai. Nesinori sutikti tÄ Å¾mogų lauke. Å okant galvÄ neskauda. Ä®vykis buvo prie to namo, kur buvo pripaiÅ¡yta, einant prie miÅ¡kelio. Tai daugiabutis. (duomenys neskelbtini). Ten yra žaidimų aikÅ¡telė, miÅ¡kas, perėjus gatvę yra mokykla. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tas namas yra dar per vienÄ namÄ . Iki dvideÅ¡imties metrų buvo nuo to namo, kur purtė. Nuo kelio apipaiÅ¡yta siena nesimato.

IÅ¡ tos vietos, kur stovėjo su žmogumi, kelias nesimato, matosi maÅ¡inos. Mama važiavo pagrindiniu keliu į darbÄ , pamatė jį, sustojo ir atėjo. Kai jį pradėjo tampyti, pamatė mamÄ . Mama ėjo link jų. Griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono, kiÅ¡enėje buvo telefonas, pasirėmė ranka, buvo su kuprine, neiÅ¡laikęs pusiausvyros atsitrenkė galva į žemę. Su jo dažais dažė D. Buvo žemė, neseniai užsėta žolė. Žolė buvo iÅ¡dygusi, įsiminta, nes dažnai ten vaikÅ¡to.

Kai pamatė link jo bėgantį žmogų, norėjo eiti į miÅ¡kelį (t. 1, b. l. 68–71).2017-10-30 įtariamasis Z. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 109–115).2017-10-27 liudytoja L. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 102–108).2017-06-07 teismo medicinos ekspertas J. M. P., atlikęs medicininių dokumentų apžiÅ«rÄ , pateikė iÅ¡vadÄ , kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), objektyvių kÅ«no sužalojimų nenustatyta.

Patvirtinus kÅ«no kontaktÄ su žalojančiu daiktu faktÄ , skausmo sukėlimo galimybė neatmetama (t. 1, b. l. 43).2017-11-16 teismo medicinos ekspertas J. M. P., davė specialisto paaiÅ¡kinimÄ , kad Vaikų ligoninės VÅ¡Ä® VUL SK filialo priėmimo skubos pagalbos tarnybos traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lape Nr. E17-2PA7914 nurodyta, kad pacientas V. B., 2017-04-07 21.15 val., kreipėsi skųsdamasis galvos skausmu ir svaigimu, tačiau objektyviai apžiÅ«rint sužalojimų požymių ir neurologijos simptomatikos nestebėta, todėl kÅ«no sužalojimų nenustatyta ir nekvalifikuota.

Vaikų ligoninės VÅ¡Ä® VUL SK filialo priėmimo skubos pagalbos tarnybos traumÄ patyrusio paciento apžiÅ«ros lape Nr. E17-2PA7914 nurodyta, kad paciento sužalojimo pobÅ«dis yra galvos trauma, pacientui trauma įvyko kieme, traumos mechanizmas nurodyta, kad kaimynas kratė ir pastÅ«mė, vaikas krito ir susižalojo galvÄ . Ne kiekvienas žalojančio daikto (faktoriaus) kontaktas su kÅ«no audiniais dėl juntamųjų nervų galÅ«nių padirginimo, sukėlęs skausmÄ , sukelia matomus pakitimus kÅ«no audiniuose (t. 1, b. l. 135–136).Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 12,86 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieÅ¡kinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas V. B., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo apmokėtos iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 12,86 Eur. PraÅ¡o priteisti minėtÄ Å¾alÄ dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡ kaltų asmenų (t. 1, b. l. 46–47).Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo V.

B. įstatyminė atstovė L. B. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodoma, kad Z. B. nusikalstamais veiksmais V. B. buvo padaryta 200 Eur turtinė ir 2 000 Eur neturtinė žala, kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamojo Z. B. (t. 2, b. l. 23–24). Z. B. veiksmų vertinimo motyvai ir iÅ¡vados Z. B. buvo kaltinamas tuo, 2017-04-07 apie 18 val., kieme prie namo (duomenys neskelbtini), tampė už kuprinės bei purtė mažametį V. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas jam fizinį skausmÄ , nuo ko nukentėjusysis pargriuvo bei atsitrenkęs į žemę, susimušė galvÄ , tuo patirdamas fizinį skausmÄ , t. y. kaltinamas BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymuBK 140 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

MuÅ¡imas ar kitoks smurtavimas reiÅ¡kia poveikį į žmogaus kÅ«nÄ siekiant sukelti fizinį skausmÄ . Tai gali bÅ«ti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kÅ«nui, pasireiÅ¡kiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stÅ«mimu, tempimu, laužymu ir panaÅ¡iais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra iÅ¡imtinai subjektyvus pojÅ«tis, kurio iÅ¡matuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmÄ .

Teisminėje praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iÅ¡kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o Å¡ių veikų pobÅ«dis, jų padarymo bÅ«das, padariniai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo muÅ¡imas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmÄ (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumÄ , numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamÄ fizinį skausmÄ â€“ ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam.

Tuo tarpu kaltininkas, muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sÄ moningai leisti jiems kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.).Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. 3 d. už fizinio skausmo sukėlimÄ kilti yra bÅ«tinas subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kÅ«nÄ siekdamas pagrindinio tikslo – kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmÄ .Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro iÅ¡vada, kad Z. B. pareikÅ¡ti kaltinimai nėra pagrįsti. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė.Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad konfliktas tarp V.

B. ir                    Z. B. kilo po to, kaltinamasis, pamatęs, jog vaikai ant sienos pieÅ¡ia (purÅ¡kia) dažus, bandė vienÄ iÅ¡ jų – V. B. – sulaikyti, reikalavo parodyti, kÄ Å¡is turi kuprinėje. Z. B. teigimu, jis laikė V. B. už kuprinės. Nukritus kuprinės petneÅ¡oms, kai V. B. iÅ¡ jų iÅ¡sinėrė, kuprinė liko jo rankose. Neigia, kad V. B. buvo parkritęs ant žemės (t. 2, b. l. ).Ikiteisminio tyrimo metu V. B. apklaustas teisme paaiÅ¡kino, kad Z.

B., laikydamas jį už kuprinės, bandė jÄ nuimti, tampė už jos petnešų, tÄ sė ir taip nuėmė kuprinę, nors jis prieÅ¡inosi. Patvirtino, kad tuo metu, kai Z. B. tempė už kuprinės, jam neskaudėjo, tačiau jautėsi nemaloniai. Nugriuvo tuo metu, kai buvo purtomas už kuprinės, nes neiÅ¡laikė pusiausvyros, gal užkliuvo už ko nors. Griuvo ant deÅ¡inio Å¡ono, pasirėmęs rankomis, tačiau susitrenkė galvÄ Ä¯ žemę, galvÄ skaudėjo. Tada sudužo telefono, kuris buvo kiÅ¡enėje, ekranas (t. 1, b. l. 68–71).Taigi, pats nukentėjusysis V.

B. aiÅ¡kiai patvirtino, kad dėl Z. B. tampymo už kuprinės jis jautėsi nemaloniai, tačiau dėl to jokio skausmo nejautė. Tai pat nurodė, kad skausmÄ pajuto, kai nukrito ant žemės bei susitrenkė galvÄ . Atsižvelgus į tai, darytina iÅ¡vada, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog dėl Z. B. tampymo už kuprinės V. B. buvo sukeltas skausmas, nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. B. patvirtino, kad aiÅ¡kiai matė, kaip                                      Z.

B. nagrinėjamu atveju tampė už kuprinės V. B., norėjo jÄ nuimti nuo pečių, dėl to jis (V. B.) nukrito. Nurodė, kad nematė tiksliai kuriÄ vietÄ krisdamas V. B. užsigavo, tik matė, kad krito iÅ¡sinėręs iÅ¡ kuprinės. Kad skauda galvÄ , ji svaigsta, V. B. pasakė vakare, grįžus iÅ¡ policijos. Tampydamas už kuprinės Z. B. siekė jÄ nuimti (t. 2, b. l. 32–34). Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigÅ«nas Ž. M. patvirtino, kad atvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ vietÄ , V.

B. paaiškino, kad Z. B. jį stumtelėjo, todėl pargriuvo ir sudužo telefonas. Iš V. B. pusės buvo vienintelis priekaištas – dėl sudaužyto telefono (t. 2, b. l. 50–52).Nors Z. B. teigia, kad konflikto metu V. B. nebuvo parkritęs ant žemės, tokie jo paaiškinimai paneigiami aptartais nukentėjusiojo V. B. bei liudytojos L. B., betarpiškai stebėjusios konflikto aplinkybes, teisme duotais parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, taip pat patvirtinti kitais byloje esančiai įrodymais – 2017-10-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, L.

B. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais.Teisme apklausti liudytojai – D. L., N. B., V. J., Ž. M., M. K., D. F., G. L. – arba betarpiškai nestebėjo viso konflikto nuo pradžios iki pabaigos, arba apie konflikto aplinkybes sužinojo iš kitų asmenų. Taigi, minėtų liudytojų parodymai nepaneigia V. B. ir L. B. nurodytų aplinkybių, kad tuo metu kai Z. B. siekė nuimti nuo V. B. kuprinę, traukė už jos, nukentėjusysis buvo parkritęs ant žemės.2017-06-07 apžiūros protokole fiksuota M.

J. P. iÅ¡vada, kad V. B. objektyvių kÅ«no sužalojimų požymių nenustatyta, tačiau neatmetama skausmo sukėlimo galimybė. Kaip žinia, skausmo intensyvumo vertinimo skalė labai plati, todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar buvo sukeltas skausmas, turi bÅ«ti analizuojamos visos su tuo susijusios reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat paties nukentėjusiojo parodymai. Teisme apklaustas V. B. patvirtino, kad konflikto su Z. B. metu, kai Å¡is tampė už kuprinės, buvo nukritęs ant žemės, susitrenkė galvÄ , dėl to juto skausmÄ .

Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais dėl patirto fizinio skausmo, teismas neturi pagrindo.Kita vertus, analizuojant Z. B. kaltės klausimÄ , bÅ«tina įvertinti paties konflikto kilimo aplinkybes, taip pat kaltinamojo veiksmus, jų pobÅ«dį ir tikslingumÄ , intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, buvusiÄ juos padarant ir pan., t. y. ar bylos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis tyčia siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmÄ . Kaip minėta, BK 140 str. 3 d. numatytas nusikaltimas, nustačius, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, gali bÅ«ti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamajam suvokiat savo veiksmų pavojingumÄ , numatant jos padarinius (fizinio skausmo sukėlimÄ ) ir Å¡ių padarinių siekiant.Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konfliktas tarp V.

B. ir Z. B. kilo po to, kai kaltinamasis pamatęs, jog vaikai ant sienos pieÅ¡ia (purÅ¡kia) dažais, siekdamas užkirti keliÄ tokiems veiksmams, taip pat iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimÄ padariusius asmenis, bandė sulaikyti vienÄ iÅ¡ buvusių vaikų – V. B.. Z. B. laikydamas V. B. už kuprinės ir jÄ tempdamas (tampydamas) nuo nukentėjusiojo norėjo patikrinti ar joje yra dažų; tuo metu V. B. pargriuvo. Teisme V. B. paaiÅ¡kino, kad Z. B. jo paties nelietė, gal tik pečius, o tampė už kuprinės, bandė jÄ nuimti, todėl jis (nukentėjusysis) prieÅ¡inosi, nenorėjo kuprinės atiduoti, nugriuvo kai neiÅ¡laikė pusiausvyros, gal užkliuvo už ko nors.

Z. B. tada nuėmė kuprinę, jÄ atsegė ir rado dažus, mamai bandė įrodyti, kad jis tais dažais piešė ant sienos (t. 1., b. l. 69–70).L. B. parodė, kad Z. B. tampė už kuprinės V. B., jokio kito fizinio kontakto nukentėjusysis iÅ¡ kaltinamojo nepatyrė, o kaltinamojo tikslas buvo nuimti nuo pečių kuprinę (t. 2, b. l. 3–4).Ä®vertinus V. B. ir L. B., taip pat ir Z. B. paaiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad kaltinamasis, laikydamas V. B. už kuprinės ir jÄ tampydamas, neturėjo tikslo nukentėjusįjį pargriauti ant žemės, ar kitaip sukelti jam skausmÄ , o norėjo įsitikinti ar kuprinėje buvo dažai.

Be to, Z. B. nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių kitų fizinių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti vertinami kaip smurtiniai (tyčinis stÅ«mimas, sudavimas ranka ar pan.) ir kuriais bÅ«tų sukeltas skausmas V. B.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Z. B. smurtavo V. B. atžvilgiu siekdamas tyčia (tiesiogine) sukelti jam fizinį skausmÄ .Z. B. veiksmuose nenustačius tiesioginės tyčios sukelti fizinį skausmÄ nukentėjusiajam, jam pareikÅ¡ti kaltinimai padarius BK 140 str. 3 d numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra nepagrįsti, todėl jis iÅ¡teisintinas Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.Z.

B. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina. Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir L. B. pareikÅ¡tų civilinių ieÅ¡kinių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė 12,86 Eur dydžio civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų. Prašė Å¡ias gydymo iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ kaltų asmenų.Nukentėjusiojo V.

B. įstatyminė atstovė L. B. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 200 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 2 000 Eur kompensacijÄ neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 23–24). Taip pat prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 450 Eur proceso iÅ¡laidoms atlyginti (t. 2, b. l. 71–75). BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui.Atsižvelgus į tai, kad Z.

B. pagal BK 140 str. 3 d. yra iÅ¡teisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai paliktini nenagrinėti; L. B. praÅ¡ymas priteisti proceso iÅ¡laidas atmestinas (BK 105 str. 1 d., 115 str. 3 d. 2 p.). L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad jos turi teisę pareikÅ¡ti Z. B. ieÅ¡kinius civilinio proceso tvarka.V. B. proceso kodekso 105 str. 1 d., 115 str. 3 d. 2p., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304–307 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintÄ Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu, iÅ¡teisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikÅ¡tus civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus.Atmesti L. B. praÅ¡ymÄ priteisti proceso iÅ¡laidas. L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasai iÅ¡aiÅ¡kinama, kad jos turi teisę pareikÅ¡ti Z. B. ieÅ¡kinius civilinio proceso tvarka.Z. B. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                     Linas Dūdys