09e89f4f-e811-43a3-81d5-8bfca2bd5ed9 · Lietuvos apeliacinis teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-157-790/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00933-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3; 2.1.2.4.1.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 25 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir JÅ«ratės Varanauskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų A.

G., S. A. G. ir A. A. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. G. ieÅ¡kinį atsakovams A. G., S. A. G. ir A. A. G., tretiesiems asmenims notarėms N. U. ir L. P., Kauno teritorinei muitinei, valstybės įmonei Turto bankui dėl sandorių, akto, įgaliojimo ir nuosavybės nuginčijimo, bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė G. G. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama:

1) pripažinti prieštaraujančiomis viešajai tvarkai ir gerai moralei, negaliojančiomis dėl apsimestinumo atsakovų S. A. G. ir A. A. G. sudarytų 2002 m. kovo 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 1510 ir 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2527 dalis, kuriose žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkėjais yra nurodomi S. A. G. ir A. A. G.,;

2) pripažinti apsimestine, prieštaraujančia viešajai tvarkai ir gerai moralei gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto dalį, kurioje statytojais yra nurodomi S. A. G. ir A. A. G.;

3) pripažinti, kad gyvenamasis namas ir 0,1808 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovei G. G. ir atsakovui A. G.;

4) pripažinti Sigito A. G. ir Albinos A. G. 2005 m. balandžio 1 d. įgaliojimÄ Nr. 1528, iÅ¡duotÄ A. G., patvirtintÄ notarės N. U., niekiniu ir negaliojančiu dėl jo tariamumo ir prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei;

5) atnaujinti galimai praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl 2002 m. kovo 13 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir atsakovas A. G. susituokė (duomenys neskelbtini). 2002 m. kovo 13 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutartimis sutuoktiniai atsakovų S. A. G. ir A. A. G. vardu įsigijo du žemės sklypus, kurie vėliau buvo sujungti į vienÄ Å¾emės sklypÄ . Pirmiau minėtame žemės sklype sutuoktiniai savo jėgomis ir lėšomis pastatė namÄ , tačiau 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu A. G. valia namas buvo įregistruotas jo tėvų – atsakovų S. A.

G. ir A. A. G. – vardu. 2005 m. balandžio 1 d. atsakovai S. A. G. ir A. A. G. iÅ¡davė atsakovui A. G. įgaliojimÄ tvarkyti visus ginčo turto įgijimo klausimus: sujungti žemės sklypus, projektuoti ir statyti juose statinius, gauti statybos leidimus, derinti projektus, atlikti teisinę registracijÄ , parduoti ginčo turtÄ ir kt. Tariami namo ir žemės sklypo savininkai S. A. G. ir A. A. G. niekada patys nedalyvavo namo statybos procese, neteikė jokių lėšų jo statyboms, negyveno pastatytame name.

Gyvenamasis namas yra suprojektuotas ir skirtas tik sutuoktinių (ieÅ¡kovės ir atsakovo A. G.) Å¡eimos poreikiams tenkinti. S. A. G. ir A. A. G. yra fiktyvÅ«s ginčo namo ir žemės sklypo savininkai, jie neturėjo noro ar lėšų įsigyti šį turtÄ . Nei vienas iÅ¡ atsakovų nedavė pagrindo ieÅ¡kovei manyti, kad ji ir A. G. nėra vieninteliai ginčo turto savininkai iki tol, kol tarp ieÅ¡kovės ir A. G. nekilo ginčas dėl jų santuokos nutraukimo. Kadangi santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams turto padalijimo klausimų nepavyko iÅ¡spręsti taikiai, ieÅ¡kovė praÅ¡o jos ir A.

G. bendrai pastatytÄ namÄ ir įsigytÄ Å¾emės sklypÄ pripažinti jų bendrÄ ja jungtine nuosavybe. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu ieÅ¡kovės G. G. ieÅ¡kinį patenkino.

4. Teismas vertino, kad pagal turėtas oficialias pajamas nei ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis A. G., nei atsakovo A. G. tėvai S. A. G. ir A. A. G. nebuvo finansiÅ¡kai pajėgÅ«s įsigyti ginčo turto, tačiau ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad ji ir atsakovas A. G. įsigijo žemės sklypus ir pastatė namÄ , pagrindžia byloje apklaustų liudytojų parodymai ir raÅ¡ytiniai įrodymai. Visi deÅ¡imt teisme apklaustų liudytojų iÅ¡ esmės vieningai nurodė, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu A. G. gyveno pasiturinčiai, statė sau namÄ .

Liudytojų žiniomis, lėšos namo statybai buvo gautos iÅ¡ atsakovo A. G. vykdyto automobilių verslo, taip pat iÅ¡ ieÅ¡kovės stomatologijos kabineto pajamų. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. yra tikrieji namo statytojai, patvirtina ir byloje neginčijami raÅ¡ytiniai įrodymai (sÄ skaitos, mokėjimo kvitai ir pan.). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai S. A. G. ir A. A. G. dalyvavo įsigyjant ir statant ginčo turtÄ , rÅ«pinantis juo, mokant mokesčius. Vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, teismas padarė labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijami sandoriai ir aktas yra apsimestiniai, sudaryti per statytinius S. A.

G. ir A. A. G., o 2005 m. balandžio 1 d. atsakovų S. A. G. ir A. A. G. įgaliojimas, iÅ¡duotas A. G., yra tariamas, nes jis buvo iÅ¡duotas dengiant tikrÄ jį ginčo turto savininkÄ A. G. ir siekiant užtikrinti jo dalyvavimÄ Å¾emės sklypų sujungimo ir namo statybos teisiniuose santykiuose.

5. Teismas nenustatė duomenų, kad ieškovė ir atsakovas A. G. būtų sudarę vedybų (ikivedybinę ar povedybinę) sutartį. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad jų atžvilgiu taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ginčo turtas (namas ir žemės sklypas) pripažintas priklausančiu ieškovei ir atsakovui A. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

6. Teismo vertinimu, ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino reikalavimams dėl pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis reikšti. Nors ieškovė apie 2002 m. sudarytus ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius žinojo nuo jų sudarymo momento, tačiau atsakovai savo veiksmais ar neveikimu nedavė jai pagrindo manyti, kad ji ir atsakovas A. G. nėra ginčo turto tikrieji savininkai iki tol, kol kitoje civilinėje byloje nekilo ieškovės ir atsakovo A.

G. ginčas dėl jų santuokos nutraukimo ir turto padalijimo. Sužinojusi apie savo teisių pažeidimÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7. Apeliaciniame skunde atsakovai A. G., S. A. G. ir A. A. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovai S. A.

G. ir A. A. G. neturėjo pakankamai pajamų turtui įgyti. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus apie pastarųjų asmenų nekilnojamÄ jį turtÄ , pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas, iÅ¡ kurių matyti, kad per trumpÄ laikotarpį (2003 m.–2006 m.) jie sugeneravo 170 000 Lt (49 235,40 Eur) pajamų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovai visÄ gyvenimÄ dirbo, turėjo santaupų, vertėsi lapių auginimu. Be to, teismas nepagrįstai namo statybos kainÄ nustatė vadovaudamasis statybos užbaigimo akte nurodyta faktiÅ¡ka statybos kaina ir UAB „Marleksa“ turto vertinimo ataskaita.

Faktinė turto statybos kaina nebÅ«tinai atitinka ataskaitoje nurodytÄ vidutinę turto vertę. Namo statyba vyko Å«kio bÅ«du; logiÅ¡ka, kad tokiu bÅ«du statomo namo statybos kaina turėjo bÅ«ti daug mažesnė, nei statant namÄ rangos bÅ«du. Teismas nepagrįstai nevertino tiesioginio įrodymo, pagrindžiančio namo statybos kainÄ , t. y. ieÅ¡kovės pateikto atliktų darbų akto, kuriame yra atliktų darbų sÄ raÅ¡as ir Å¡ių darbų kaina – 399 309 Lt (115 647,88 Eur). 7.2. Byloje nėra jokių duomenų, kad pagal sudarytas žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis su pardavėjais atsiskaitė ieÅ¡kovė ar atsakovas A.

G. ir kad atsiskaitymas buvo vykdomas jiems nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis. PrieÅ¡ingai, pirkimo–pardavimo sutarčių sÄ lygos, kuriose nurodyta, kad pirkėjai atsiskaitė su pardavėjais prieÅ¡ sudarant sutartis, savo turiniu laikytinos pakvitavimais, patvirtinančiais, kad bÅ«tent atsakovai S. A. G. ir A. A. G., o ne ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G., sumokėjo už įgytus žemės sklypus, juo labiau kad žemės sklypų kaina nebuvo didelė. 7.3. Teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovų S. A.

G. ir A. A. G. iÅ¡duotas įgaliojimas – tai tariamas sandoris. Tariamas sandoris – tai fiktyvus sandoris, kuris paprastai nėra vykdomas. Ä®galiojimas, kaip vienaÅ¡alis sandoris, buvo vykdomas, nes atsakovas A. G. savo tėvų, iÅ¡davusių jam įgaliojimÄ , vardu atliko daug veiksmų, sukÅ«rusių teises ir pareigas įgaliotojams. Ä®vykdytas sandoris negali bÅ«ti pripažįstamas tariamu. 7.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovės pozicija, iÅ¡dėstyta Å¡ioje byloje, neatitiko jos argumentų, iÅ¡dėstytų kitose jau iÅ¡nagrinėtose bylose.

Å ioje byloje ieÅ¡kovė teigė, kad su sutuoktiniu A. G. vedė bendrÄ Å«kį, jų finansinė padėtis buvo geresnė, nei atsakovų S. A. G. ir A. A. G., o ginčo objektu esantis namas yra ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Tačiau kitose bylose, kuriose buvo sprendžiami klausimai dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į skolininko sutuoktinio asmeninį turtÄ , ieÅ¡kovė nurodė, kad tiek pradedami vykdyti verslÄ , tiek ir vėliau ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. neturėjo bendro turto, nesprendė bendrai Å¡eimos iÅ¡laikymo problemų, nepadėjo vienas kitam versle, atsakovo A.

G. verslo pajamos nebuvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Aplinkybę, kad iki santuokos nutraukimo ir Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo pati ieÅ¡kovė nelaikė ginčo turto bendrÄ ja jungtine jos ir A. G. nuosavybe patvirtina ir tai, kad santuokos nutraukimo byloje ieÅ¡kovė neprašė šį turtÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, o atsakovui A. G. pateiktame sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių projekte nurodė, kad sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso tik namo apyvokos daiktai, prietaisai, baldai ir buitinė technika, esantys sutuoktinių naudojamame name. 7.5.

Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių nuginčijimo. Ieškovė, manydama, kad žemės sklypai jai ir A. G. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dar 2002 m. sužinojusi, kad jie buvo įregistruoti atsakovų vardu, suvokė arba turėjo suvokti, kad jos teisės yra pažeidžiamos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė žinojo apie pirkimo–pardavimo sandorius nuo jų sudarymo momento, todėl ieškinio senaties termino eiga prasidėjo nuo jų sudarymo. 7.6. 2018 m. kovo 5 d. buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas iš esmės ir padaryta pertrauka, siekiant sudaryti galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims pasiruošti baigiamosioms kalboms.

IeÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad ji patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl 2018 m. kovo 7 d. po pertraukos vykusiame teismo posėdyje teismas, nesant tam jokio teisinio pagrindo, tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir priimti bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, nors visi į bylÄ pateikti dokumentai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau vykusio teismo posėdžio metu.

Be to, teismas nepagrįstai netenkino atsakovų prašymo apklausti byloje papildomus liudytojus, be kita ko, atsakovo A. G. brolius, galėjusius paliudyti, kad jie skolino pinigų namo statyboms, nurodydamas, kad toks prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau ir neatsižvelgdamas į tai, kad būtinybė kviesti šiuos liudytojus iškilo tik po to, kai kiti byloje apklausti liudytojai nurodė tikrovei prieštaraujančias aplinkybes.

8. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė G. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 8.1. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad už abu žemės sklypus atsiskaityta S. A. G. ir A. A. G. lėšomis, nepatvirtina joks kitas byloje esantis įrodymas, iÅ¡skyrus ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių tekstÄ . Tokia skundo argumentacija nėra įtikinama, ginčijamu sandoriu remtis nėra patikima ir teisinga. 8.2.

Atsakovai nepagrįstai teigia, kad A. G. naudojosi S. A. G. ir A. A. G. iÅ¡duotu įgaliojimu, siekdamas sukurti turtÄ savo tėvams. IÅ¡ teismo padarytos ginčo Å¡alių turtinės padėties analizės matyti, kad S. A. G. ir A. A. G. neturėjo pakankamai turto žemės sklypams ir namui įsigyti. Pastarieji asmenys taip pat neturėjo ir poreikio pirkti šį turtÄ â€“ jie turėjo kur gyventi, niekada negyveno ginčo name, nesinaudojo juo kaip savininkai ir nereiÅ¡kė jokių teisių į jį. Name visada gyveno tik ieÅ¡kovės Å¡eima. 8.3.

Apeliantai nepagrįstai teigia, esÄ S. A. G. ir A. A. G. turėjo pakankamai lėšų ar santaupų ginčo turtui įsigyti. Å io teiginio nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, atsakovai nepagrindžia, iÅ¡ kokios veiklos ar kokiÄ sumÄ pastarieji asmenys turėjo susitaupę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai 1994 m. pardavė butÄ Kaune, tačiau ginčo turtas pradėtas įsigyti praėjus net 8 m. nuo minėto sandorio sudarymo ir nėra aiÅ¡ku, ar pardavus butÄ gautos lėšos buvo panaudotos ginčo turtui įgyti.

Atsakovų valdyto ir parduoto buto vidutinė rinkos vertė 2001 m. (praėjus 7 metams po pardavimo) siekė 11 854 Eur ir yra daug mažesnė už ginčo turto vertė (statybos metu patys atsakovai namÄ Ä¯vertino 1 523 000 Lt (441 091,29 Eur) suma), be to, atsakovai S. A. G. ir A. A. G. nebuvo deklaravę jokių santaupų iki 2003 m. 8.4. Nors atsakovai nesutinka nei su ginčo akte nurodyta 1 523 000 Lt (441 091,29 Eur) namo statybos kaina, nei su 2017 m. birželio 2 d. parengta namo ir žemės sklypo vertinimo ataskaita, tačiau Å¡ie duomenys nėra paneigti jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o nurodytos sumos skiriasi dėl laiko skirtumų ir rinkos svyravimų. 8.5.

Byloje nustatyta, kad A. G. iÅ¡ savo vykdomo verslo (prekyba automobiliais) turėjo daug pajamų ir, tikėtina, pelno. Teismai prieÅ¡ 10 m. jau nustatė prejudicinius faktus, kad atsakovo A. G. valdoma individuali įmonė turėjo didelį pelnÄ iÅ¡ automobilių prekybos, nes jos apyvarta vien per Kauno teritorinę muitinę buvo labai didelė, be to, veikiant Å¡iai įmonei, atsakovas A. G. įsteigė dar ir UAB (duomenys neskelbtini), kuri vertėsi tuo pačiu verslu ir gavo ne tik pajamų, bet ir pelnÄ .

Visi apklausti liudytojai nurodė, kad ieÅ¡kovė su sutuoktiniu 2002–2006 m. statė sau namÄ , gyveno pasiturinčiai, o kiti du atsakovai prie ginčo turto įsigijimo ir statybos neprisidėjo, atsakovas ir ieÅ¡kovė pirko viskÄ patys. 8.6. Atsakovai teigia, kad ieÅ¡kovės atstovo 2017 m. gegužės 31 d. pasiÅ«lyme dėl taikaus santuokos nutraukimo nebuvo keliamas klausimas dėl namo ir žemės sklypo padalinimo, tačiau Å¡iame pasiÅ«lyme buvo įraÅ¡yta 92 550 Eur suma, kuri buvo nustatyta remiantis vieÅ¡ai 2017 m. skelbiamais ginčo turto vidutinės rinkos vertės duomenimis. 8.7.

IeÅ¡kovė praÅ¡o teismo priimti ir vertinti kartu su kitais byloje surinktais įrodymais 2017 m. gruodžio 27 d. pirmosios instancijos teismui pateiktÄ garso įraÅ¡Ä su jo daline stenograma, iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. patys pirko žemės sklypus ir statė namÄ . Garso įraÅ¡e girdimas ieÅ¡kovės, atsakovo A. G. ir liudytojo A. Å . pokalbis. Visi Å¡io pokalbio dalyviai patvirtino aplinkybę, kad pokalbis įvyko, o garso įraÅ¡as padarytas tuo metu, kai dar nebuvo pradėti jokie teisminiai procesai ir Å¡alys gyveno kartu.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo valstybės įmonė (toliau – VÄ®) Turto bankas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 9.1. IeÅ¡kovė ir atsakovas A. G. sudarė apsimestinius sandorius, siekdami iÅ¡vengti valstybinių kreditorių Kauno teritorinės muitinės ir VÄ® Turto banko pretenzijų ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į A. G. prekybos įmonės savininko asmeninį turtÄ .

Bendras nepatenkintas bankrutavusios A. G. prekybos įmonės antros eilės kreditorių reikalavimas siekia 120 693,53 Eur. Kauno teritorinė muitinė dar 1999 m. atliko atsakovo įmonės veiklos patikrinimÄ ir priėmė sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti 277 000 Lt (8 022,47 Eur) nepriemokÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ , todėl A. G. prekybos įmonės veikla 2000 m. buvo sustabdyta, o 2002 m. žemės sklypai buvo nupirkti ir 2008 m. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo suraÅ¡ytas A. G. tėvų vardu.

Bankrutuojant A. G. įmonei, iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo nukreiptas į ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise valdytÄ turtÄ â€“ stomatologijos kabinetÄ . Jei kreditoriams bÅ«tų žinoma, kad dėl apsimestinių sandorių ginčo turtas buvo registruotas skolininko tėvų vardu, iÅ¡ieÅ¡kojimas taip pat bÅ«tų nukreiptas ir į ginčo turtÄ . Tenkindamas ieÅ¡kinį, pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę VÄ® Turto bankui ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ ginčo turtÄ .

Å io turto vertė yra 311 200 Eur, todėl jo pakaktų visiÅ¡kai patenkinti A. G. prekybos įmonės kreditorių reikalavimus, kurių suma siekia 120 693,53 Eur. 9.2. Teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimÄ . Teismo iÅ¡vadÄ , kad S. A. G. ir A. A. G. yra fiktyviais ginčo turto savininkais patvirtina byloje nustatytos aplinkybės: nurodyti atsakovai negyvena ginčo name; namo statybos pradžioje pastarieji asmenys jau buvo garbaus amžiaus (71 m. ir 65 m.); nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jie turėjo 441 091,29 Eur, kurių prireikė namo statybai; atsakovai iÅ¡davė įgaliojimÄ A.

G. tvarkyti visus ginčo turto įgijimo klausimus; dokumentuose dėl namo įrengimo, namo apyvokos daiktų ir baldų įgijimo, statybos dokumentacijoje ir kt. kaip šalis figūruoja A. G.; namas pritaikytas ne 2 asmenų, o 5 asmenų šeimai.

10. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Kauno teritorinė muitinė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais atsikirtimais: 10.1. Apeliantai nepagrįstai teigia, esÄ sudarydami ginčo sandorius negalėjo žinoti, kad vėliau atsakovo A. G. prekybos įmonei bus iÅ¡kelta bankroto byla. Jau 2000 m. A. G. prekybos įmonė turėjo 77 299,62 Eur mokestinę prievolę tuometei Marijampolės teritorinei muitinei (nuo 2002 m. liepos 1 d.

Marijampolės teritorinė muitinė reorganizuota, prijungiant jÄ prie Kauno teritorinės muitinės) ir buvo prasidėjęs Å¡ios sumos priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procesas. Teismo nutartyje, kuria minėtai atsakovo įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, nurodyta, kad ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikė A. G., nurodydamas, kad nuo 2000 m. įmonė nevykdo veiklos; jos turimi įsiskolinimai sudaro 641 580,14 Lt (185 814,45 Eur); atsiskaitymo terminai jau suėjo; nei įmonė, nei jos savininkas neturi turto, kurį pardavus bÅ«tų galima atsiskaityti su kreditoriais.

IÅ¡dėstytos aplinkybės pagrindžia, kad ginčo sandoriai buvo sudaryti tuo metu, kai A. G. prekybos įmonė buvo neįvykdžiusi didelės vertės mokestinę prievolę, todėl teismo iÅ¡vada, kad ginčijami sandoriai buvo apsimestiniai, yra pagrįsta. 10.2. Nustatydamas ginčo turto vertę teismas pagrįstai vadovavosi oficialiame raÅ¡ytiniame įrodyme – 2008 m. spalio 7 d. pripažinimo tinkamu naudoti akte – nurodyta statybos kaina. Šį aktÄ pasirašė atsakovai S. A. G. ir A. A. G., tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai patvirtindami statybos kainÄ .

Akte užfiksuotos aplinkybės nėra paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, nebuvo pripažintos negaliojančiomis arba kitaip užginčytos. 10.3. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, esÄ byloje nėra duomenų, ar A. G. prekybos įmonė ir UAB (duomenys neskelbtini) dirbo pelningai ir Å¡ių įmonių lėšomis buvo finansuojamos namo statybos, paneigia teismų iÅ¡nagrinėtose bylose nustatyti prejudiciniai faktai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-190/20008 nustatyta aplinkybė, kad įmonė įvežė apie 15 000 automobilių ir jos metinė apyvarta siekė Å¡imtus tÅ«kstančių litų) ir kiti byloje esantys įrodymai, be kita ko, Kauno teritorinės muitinės pateikti dokumentai, pavirtinantys, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini), kurioje atsakovas A.

G. ėjo direktoriaus pareigas, veikė turėdama dideles metines apyvartas, o per laikotarpį nuo 2000 m. iki 2009 m. importavo 4 280 automobilius. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 320) straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, liudytojų apklausos, įrodymų priėmimo 12. Dalyvaujantys byloje asmenys turi tinkamai įgyvendinti įrodinėjimo pareigÄ ir teikti įrodymus nustatytu laiku.

Vadovaujantis CPK 181 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu Å¡ie įrodymai galėjo bÅ«ti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ . Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

13. Atsakovai pateikė apeliacinės instancijos teismui praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka ir apklausti kaip liudytojus A. P., K. M. ir G. K., galinčius pagrįsti aplinkybes, kad atsakovas S. A. G. buvo įgijęs už žemės Å«kio bendrovės (duomenys neskelbtini) pajus statybinių medžiagų, kurių užtektų keliems namams pastatyti ir kurios buvo naudojamos statant ginčo namÄ , ir liudytojÄ T. G., taip pat galintį patvirtinti pirmiau minėtas aplinkybes ir atskleisti aplinkybes, susijusias su atsakovų Å¡eimos tarpusavio santykiais, jų pagalba vienas kitam, siekiu pastatyti namÄ A. G., Å¡ių statybų finansavimÄ ir pan. Atsakovai teigia, kad kiti byloje apklausti liudytojai iÅ¡dėstė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, todėl tik po jų apklausos kilo poreikis apklausti atsakovų nurodytus asmenis.

14. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti atsakovų praÅ¡ymÄ apklausti teismo posėdyje pirmiau minėtus liudytojus. Atsakovų teiginiai, esÄ poreikis apklausti naujus liudytojus iÅ¡kilo tik po kitų byloje Å¡auktų liudytojų apklausos, nėra pagrįsti. Jau pateikdama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė teigė, kad ginčo turtas buvo įgytas ne atsakovų S. A. G. ir A. A. G., bet jos (ieÅ¡kovės) ir atsakovo A. G. lėšomis, taip pat nurodė, kad S. A. G. ir A. A. G. neturėjo lėšų tokiam namui įrengti.

Aplinkybės, kas iÅ¡ byloje dalyvaujančių asmenų (ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. ar kiti atsakovai) buvo pajėgÅ«s ir iÅ¡ tikrųjų pastatė ginčo namÄ buvo nagrinėjamos viso proceso metu. Todėl atsakovai, manydami, kad aplinkybės, kurias gali patvirtinti praÅ¡omi apklausti liudytojai, įrodo, kad bÅ«tent jie įgijo ginčo turtÄ , turėjo galimybę praÅ¡yti teismo apklausti minėtus liudytojus kartu su kitais byloje apklaustais liudytojais, bet ne iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės ar juo labiau apeliacinės instancijos teisme.

Kita vertus, atsakovų nurodytos aplinkybės, kurias turėtų paaiÅ¡kinti liudytojai (be kita ko, aplinkybės, kad atsakovų Å¡eima gyveno draugiÅ¡kai ir padėjo vieni kitiems ar kad S. A. G. už žemės Å«kio bendrovės pajus nupirko nebaigtÄ statyti pastatÄ , kurį iÅ¡ardęs, gavo statybinių medžiagų), neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamoje byloje kilusį ginÄÄ . Å ios aplinkybės nėra tiesiogiai susijusios su bylos dalyku, nes pačios savaime neįrodo tikrosios Å¡alių valios dėl ginčo turto įsigijimo ir nepagrindžia, kurie asmenys buvo pajėgÅ«s šį turtÄ Ä¯sigyti.

Todėl atsakovų prašymas apklausti liudytojus netenkinamas.

15. Kadangi atsakovai nenurodė jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių bÅ«tinumÄ nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, atmetus atsakovų praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus, netenkinamas ir jų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

16. Teismas taip pat netenkina Å¡ios nutarties 8.7 punkte nurodyto ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priimti jos teikiamus įrodymus – garso įraÅ¡Ä ir jo dalinę stenogramÄ . Minėta, Å¡ie įrodymai buvo pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teikiamas garso įraÅ¡as yra padarytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas – pokalbis yra įraÅ¡ytas slaptai, o tokio garso įraÅ¡o darymas yra prilyginamas operatyvinei veiklai, kuriÄ gali vykdyti tik valstybės įgalioti asmenys – todėl nėra laikomas leistina įrodinėjimo priemone CPK 177 straipsnio 3 dalies prasme.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo pozicija. Nors, kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė, kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad slaptai padarytas garso įraÅ¡as tam tikrais atvejais gali bÅ«ti vertinamas kaip leistina įrodinėjimo priemonė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/2006, kurioje kaip leistina įrodinėjimo priemonė buvo įvertintas parduotuvės patalpose įvykusių derybų dėl taikos sutarties sÄ lygų garso įraÅ¡as), ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi tirti garso įraÅ¡o padarymo aplinkybes, aiÅ¡kintis, kuriam tikslui, kur, koks įraÅ¡as buvo daromas ir kaip jis naudojamas, vis dėlto ieÅ¡kovė nepateikė teismui duomenų, kokiam tikslui Å¡is įraÅ¡as buvo daromas, o iÅ¡ jos paaiÅ¡kinimų matyti, kad ieÅ¡kovė slapta įrašė privačiai vykusį pokalbį, kuriame dalyvavo ne tik Å¡ios bylos Å¡alys (ieÅ¡kovė ir atsakovas A.

G.), bet ir teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturintis pašalinis asmuo A. Š.. Todėl teismas neturi pagrindo spręsti, kad garso įrašas buvo padarytas nepažeidžiant šių asmenų teisių ir yra leistina įrodinėjimo priemonė. Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais 17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti akto dalių pripažinimo negaliojančiais dėl jų apsimestinumo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad 2002 m. kovo 13 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu atsakovai S. A. G. ir A. A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo du neužstatytus žemės sklypus, kurių bendra vertė siekė 11 000 Lt (3 185,82 Eur). 2005 m. balandžio 1 d. pastarieji atsakovai įgaliojo savo sÅ«nų A. G., be kita ko, pertvarkyti pirmiau minėtus žemės sklypus sujungimo bÅ«du į vienÄ Å¾emės sklypÄ , projektuoti ir statyti statinius pertvarkytame žemės sklype.

Marijampolės apskrities virÅ¡ininko 2005 m. lapkričio 4 d. įsakymu atsakovų S. A. G. ir A. A. G. įgyti žemės sklypai buvo sujungti į vienÄ kitos paskirties žemės sklypÄ . Å iame žemės sklype buvo pastatytas gyvenamasis namas, kuris Marijampolės apskrities virÅ¡ininko sudarytos komisijos 2008 m. spalio 7 d. aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti. Pripažinimo tinkamu naudoti akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas gyvenamasis namas ir atsakovų S. A. G. ir A. A. G. nuosavybės teisės į jį.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad tikraisiais žemės sklypo ir gyvenamojo namo savininkais yra ieškovė ir atsakovas A. G., savo ruožtu atsakovai S. A. G. ir A. A. G. – tai statytiniai, kurių vardu buvo sudaromi sandoriai, siekiant išvengti išieškojimo atsakovo A. G. valdytos bendrovės kreditorių naudai. Teismas vertino, kad ieškovė ir atsakovas A. G. yra tikraisiais ginčo nekilnojamo turto savininkais, nes jie galėjo turėti turtui įgyti reikalingų pajamų, atliko visus su žemės sklypų pertvarkymu ir gyvenamojo namo statyba susijusius veiksmus, gyveno ginčo name ir juo rūpinosi, be to, gyvenamasis namas buvo pritaikytas būtent jų šeimos poreikiams, tuo tarpu atsakovai S. A.

G. ir A. A. G., bÅ«dami garbaus amžiaus, teismo vertinimu, neturėjo nei poreikio (atsakovai jau turėjo namÄ ), nei finansinių pajėgumų įgyti žemės sklypus ir statyti juose gyvenamÄ jį namÄ . Atsakovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad teismas netinkamai įvertino atsakovų Å¡eimos tarpusavio santykius, netinkamai nustatė ginčo nekilnojamo turto vertę ir Å¡alių finansinę padėtį, buvusiÄ ginčui aktualiu laikotarpiu, nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A.

G., o ne atsakovai S. A. G. ir A. A. G. turėjo finansinių galimybių įgyti turtÄ . Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar pirkimo–pardavimo sutartyse ir pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyti turto savininkai S. A. G. ir A. A. G. yra tikrosiomis Å¡ių sandorių Å¡alimis, ar jie veikė kaip ieÅ¡kovės ir atsakovo A. G. statytiniai.

19. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011; kt.).

Sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrÄ ja Å¡alimi konstatuoti bÅ«tina nustatyti, kad tikroji, o ne apsimestinė Å¡alis (statytinis) ne tik rÅ«pinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sÄ lygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai Å¡aliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio sudarymo tikroji Å¡alis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį (sutarties objektÄ priėmė, jį valdė, juo naudojosi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009).

20. Taigi, sandoris laikomas sudarytu per statytinį, kai nustatoma, kad nepaisant formalaus Å¡io asmens (statytinio) dalyvavimo sandoryje (sutarties pasiraÅ¡ymo ir pan.), tikrÄ ja jo Å¡alimi yra kitas asmuo, kuris rÅ«pinosi sutarties sudarymu, savo lėšomis sumokėjo už įgyjamÄ turtÄ ir vėliau, jį įgijęs, vykdė turto savininko teises ir pareigas (prižiÅ«rėjo turtÄ , mokėjo mokesčius). Todėl nagrinėjamoje byloje siekiant nustatyti, ar turto įgijimo sandoriai nėra apsimestiniai, turi bÅ«ti nustatyta, kas – ieÅ¡kovė ir atsakovas A.

G. ar atsakovai S. A. G. ir A. A. G. – sumokėjo už turto įgijimÄ , rÅ«pinosi, kad turtas bÅ«tų įgytas (ieÅ¡kojo tinkamų žemės sklypų, derėjosi su pardavėjais, vykdė namo statybos, įrengimo darbus, kontroliavo Å¡ių darbų atlikimÄ ir pan.) ir valdė įgytÄ turtÄ kaip nuosavÄ . Kartu, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistavo aplinkybės, pateisinusios sandorio sudarymÄ per statytinius, t. y. ar ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. turėjo pagrįstų motyvų įgyti žemės sklypus ir įregistruoti gyvenamÄ jį namÄ ne savo, o atsakovų S. A.

G. ir A. A. G. vardu.

21. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje esančiais netiesioginiais įrodymais, laikė buvus labiau tikėtina, kad finansiÅ¡kai pajėgiais įgyti didelės vertės ginčo turtÄ (statybos užbaigimo akte nurodyta faktinė statybos kaina siekia 1 523 000 Lt (441 091 Eur), o ieÅ¡kovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje – 282 000 Eur), buvo ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G.. Atsakovai teigia, kad faktinė gyvenamojo namo statybos kaina sudarė apie 400 000–500 000 Lt (115 848–144 810 Eur), taip pat teigia, kad S. A.

G. ir A. A. G. per sÄ lyginai trumpÄ laikotarpį buvo gavę apie 170 000 Lt (49 234,40 Eur) pajamų, gavo senatvės pensijas, turėjo santaupų, vertėsi lapių auginimu, kai savo ruožtu ieÅ¡kovė ir atsakovas gavo tik minimalias su darbu susijusias pajamas. Atsakovų vertinimu, esant tokioms aplinkybėms yra labiau tikėtina, kad bÅ«tent S. A. G. ir A. A. G., kurie raÅ¡ytiniais įrodymais pagrindė turėję beveik pusę (170 000 Lt) namo statyboms reikalingos sumos, turėjo galimybę įgyti ginčo turtÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovų pozicija.

22. Visų pirma, atsakovai byloje nepateikė jokių įrodymų, kad faktinė namo statybos kaina sudarė jų nurodomÄ 400 000–500 000 Lt (115 848–144 810 Eur) sumÄ . Atsakovai remiasi tik pačios ieÅ¡kovės byloje pateiktais atliktų darbų aktais, kuriuose nurodyta, kad namo statyba kainavo 399 309 Lt (115 647,88 Eur). Å iuose aktuose nėra nurodyta, kas juos parengė, be to, juose yra nurodytos netikslios tam tikrų darbų (pvz., elektros, Å¡ildymo ir santechnikos sistemų įrengimo) atlikimo kainos, yra neaptartų taisymų.

Jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, kad namo statybos kaina sudarė jų nurodytÄ sumÄ byloje nėra pateikta. Savo ruožtu iÅ¡ byloje pateikto gyvenamojo namo statybos užbaigimo akto matyti, kad faktiÅ¡ka jo statybos kaina (pagal statytojo pažymÄ ) sudarė 1 523 000 Lt (441 091 Eur). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2008 m. liepos 1 d. masinio vertinimo bÅ«du, siekė 256 024 Eur, o atkuriamoji vertė – 441 091 Eur. AnalogiÅ¡kos atkuriamoji ir vidutinė rinkos vertės nurodytos gyvenamojo namo kadastrinių matavimo byloje.

Taigi, nors, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje pateikti duomenys apie gyvenamojo namo statybos kainÄ nėra visiÅ¡kai konkretÅ«s, tačiau iÅ¡ jų matyti, kad namo statybos vertė buvo didesnė, nei nurodo atsakovai.

23. Kita vertus, net ir laikant, kad gyvenamojo namo statybos darbų vertė sudarė 400 000–500 000 Lt (115 848–144 810 Eur), teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovai S. A. G. ir A. A. G. buvo pajėgÅ«s investuoti tokiÄ sumÄ Ä¯ namo statybas.

24. Byloje pateiktos atsakovų S. A. G. ir A. A. G. metinių pajamų deklaracijos patvirtina, kad 2002–2006 metais Å¡ie atsakovai iÅ¡ tikrųjų sugeneravo 167 585,50 Lt (48 536,12 Eur) pajamų. IÅ¡ pateiktų pajamų deklaracijų matyti, kad atsakovo S. A. G. pajamos buvo gautos iÅ¡ veiklos, vykdytos pagal verslo liudijimÄ , atsakovės S. A. G. – iÅ¡ veiklos, vykdytos pagal verslo liudijimÄ ir iÅ¡ Å«kininko Å«kyje vykdomos veiklos. Pažymėtina, kad atsakovai nedetalizavo nurodytų pajamų Å¡altinio, tačiau nagrinėjamoje byloje yra duomenų (be kita ko, pačių atsakovų paaiÅ¡kinimai), kad jie turėjo lapių auginimo verslÄ , kurį vykdant, neabejotinai buvo patiriama ir tam tikrų sÄ naudų (pvz., gyvÅ«nų maitinimui, priežiÅ«rai ir pan.).

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovų nurodytos pajamos negali bÅ«ti vertinamos kaip jų grynasis pelnas, kurį jie galėjo panaudoti ginčo namo statyboms, ir atmeta kaip nepagrįstus atsakovų deklaratyvius argumentus, esÄ jie gavo pajamų nepatyrę jokių iÅ¡laidų.

25. Atsakovai, įrodinėdami, kad S. A. G. ir A. A. G. turėjo finansinių galimybių įgyti žemės sklypus ir pastatyti namÄ , remiasi aplinkybe, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jie turėjo nekilnojamojo turto. IÅ¡ byloje pateiktų Nekilnojamojo turto registro iÅ¡rašų matyti, kad atsakovė A. A. G. nuosavybės teise valdė gyvenamÄ jį namÄ ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie buvo perduoti atsakovei 1988 m. sausio 27 d. vykdomojo komiteto sprendimu; žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytus valdybos potvarkio ir sprendimo pagrindu, kurie 2007 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartimi buvo perleisti R.

G., ir žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), įgytÄ 2004 m. birželio 16 d. mainų sutartimi ir 2007 m. vasario 15 d. dovanojimo sutartimi perleistÄ R. G.. Atsakovas S. A. G. nuosavybės teise valdė du žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), įgytus apskrities virÅ¡ininko sprendimo ir įsakymo pagrindu, kurie 2014 m. balandžio 8 d. dovanojimo sutartimi buvo padovanoti atsakovui A. G.. Taip pat abu Å¡ie atsakovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį įgijo sudarydami valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.

26. IÅ¡ pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių matyti, kad iÅ¡ esmės visas atsakovų valdytas nekilnojamasis turtas (iÅ¡skyrus žemės sklypÄ , kurį atsakovė A. A. G. įgijo mainų sutartimi) buvo suteiktas valdybos potvarkiais, vykdomojo komiteto ir apskrities virÅ¡ininko sprendimais arba įgytas realizuojant teisės aktuose įtvirtintÄ teisę įgyti iÅ¡ valstybės lengvatine tvarka nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytus žemės sklypus. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovai, įgydami šį turtÄ , nemokėjo jo rinkos vertę atitinkančios kainos.

Byloje nėra duomenų, kad turėdami minėtÄ turtÄ , atsakovai gavo iÅ¡ jo kokios nors finansinės naudos, pavyzdžiui, gavo nuomos mokestį ar kitų pajamų, be to, atsakovai dalį ginčui aktualiu laikotarpiu valdyto turto realizavo negaudami už jį jokio finansinio atlygio (padovanojo). Todėl atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu jie nuosavybės teise valdė nekilnojamÄ jį turtÄ , pati savaime nepagrindžia jų geros finansinės padėties ir nepatvirtina, kad jie buvo pajėgÅ«s įgyti nagrinėjamos bylos objektu esančio didelės vertės turto.

27. Atsakovų finansinių pajėgumų įgyti ginčo turtÄ , teismo vertinimu, nepagrindžia ir tai, kad S. A. G. ir A. A. G. buvo pardavę butÄ . Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, atsakovė A. A. G. įgijo šį butÄ 1994 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, pardavė – 1996 m. balandžio 11 d. pirkimo pardavimo sutartimi. Byloje nėra duomenų, kokia suma buvo gauta pardavus šį nekilnojamÄ jį turtÄ , tačiau iÅ¡ Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų matyti, kad jo vidutinė rinkos vertė 2001 m. gruodžio 4 d. sudarė 11 854 Eur ir buvo daug mažesnė nei pačių statytojų nurodyta gyvenamojo namo atkuriamoji vertė ar Nekilnojamojo turto registre nurodyta jo vidutinė rinkos vertė.

Be to, ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas žymiai vėliau, nei buvo įvykdytas minėtas buvo pardavimas – žemės sklypai buvo įgyti 2002 m., 2005 m. jie buvo sujungti į vienÄ Å¾emės sklypÄ , 2006 m. buvo iÅ¡duotas statybos leidimas, 2008 m. – baigtas statyti gyvenamasis namas. IÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ vertinti, kad už buto pardavimÄ gautos pajamos nebuvo panaudotos ginčo nekilnojamam turtui įgyti.

28. Tokiu bÅ«du nustatyta, kad S. A. G. ir A. A. G. metinėse pajamų deklaracijose nurodytos 167 585,50 Lt (48 536,12 Eur) pajamos negali bÅ«ti laikomos atsakovų grynu pelnu, kuris galėjo bÅ«ti panaudotas ginčo namo statyboms, nes siekdami gauti Å¡ias pajamas, atsakovai neabejotinai turėjo patirti sÄ naudų, o atsakovų turėtas nekilnojamasis turtas pats savaime nepatvirtina, kad atsakovų finansinė padėtis buvo gera, nepadėjo jiems sugeneruoti jokių papildomų pajamų (nuomos mokesčio ir pan.) ir buvo realizuotas neatlygintinai (padovanotas).

Tai reiÅ¡kia, kad nei atsakovų nurodytos pajamos, nei jų turimas nekilnojamas turtas nepatvirtina, kad atsakovai buvo pajėgÅ«s atsiskaityti už ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ . Nors atsakovai nurodo turėję santaupų, tačiau byloje nėra jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, o patys atsakovai nenurodė, kokiÄ konkrečiÄ sumÄ turėjo sutaupę, nepagrindė Å¡ių santaupų kilmės. Dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo vertinti, kad įgydami ginčo turtÄ , atsakovai atsiskaitė savo sutaupytomis lėšomis.

Esant tokioms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad atsakovai S. A. G. ir A. A. G. ginčui aktualiu laikotarpiu nedisponavo ginčo turto įgijimui reikalingomis pinigų sumomis, net jei bÅ«tų vertinama, kad pastato statybos vertė sudaro jų nurodytÄ 115 848–144 810 Eur sumÄ .

29. Vadovaujantis byloje pateikta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma, laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovė dirbo VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini), G. G. stomatologijos kabinete, UAB (duomenys neskelbtini), o jos sutuoktinis, atsakovas A. G., Å¡iuo laikotarpiu dirbo bankrutavusiose A. G. prekybos įmonėje ir UAB (duomenys neskelbtini). Byloje yra nustatyta ir neginčijama aplinkybė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. iÅ¡ darbinės veiklos gaudavo tik minimalias oficialias pajamas, kurių negalėjo užtekti ginčo turtui įgyti, juo labiau kad Å¡eimoje augo trys nepilnamečiai vaikai. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovo A. G. valdytos bendrovės (A. G. prekybos įmonė ir UAB (duomenys neskelbtini)) gaudavo dideles pajamas ir sutuoktiniai (ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G.), įgydami ginčo turtÄ , galėjo jas panaudoti.

30. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gegužės 8 d. nutartyje, priimtoje A. G. prekybos įmonės bankroto byloje (civilinė byla Nr. 2-190/2008), nustatė, kad šios įmonės verslas buvo labai intensyvus, jos metinė apyvarta sudarė šimtus tūkstančių litų. Teismas minėtoje byloje atsižvelgė inter alia (be kita ko) į suinteresuotų asmenų VĮ Turto banko ir Kauno teritorinės muitinės atstovų paaiškinimus, kad, jų nuomone, įmonė nedeklaravo visų įvežamų automobilių, taip siekdama nuslėpti pajamas, ir vertino, kad iš šio verslo buvo gaunamos ne tik pajamos, bet ir pelnas.

Byloje yra pateikti Kauno teritorinės muitinės duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo atsakovas A. G., ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytas importo muitinės procedÅ«ras, kurie patvirtina, kad ginčo pastato statybos metu bendrovės metinė apyvarta buvo itin didelė, 2000–2009 metais bendrovė importavo 4 280 automobilius, tokiu bÅ«du neabejotinai gaudama ne tik pajamas, bet ir pelnÄ . Å ios aplinkybės patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu minėtos bendrovės, kurių turtu galėjo disponuoti atsakovas A.

G., veikė sėkmingai. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (sutartys, kuriomis UAB „Daitaka“ susitarė su UAB (duomenys neskelbtini) pateikti ir sumontuoti baseino įrangÄ , o UAB „Aidora“ – pateikti ir sumontuoti dulkių siurbimo sistemÄ , ir kt.), ir liudytojų (be kita ko, E. M., K. G.) paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. galėjo įgyti namo statyboms reikiamas prekes ir paslaugas sudarydami sandorius per minėtas bendroves.

31. Aplinkybes, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pasiturinčiai ir turėjo galimybę įgyti žemės sklypus ir vykdyti juose gyvenamojo namo statybas, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai (T. S., J. J., V. J. S., V. S., K. G.). Nors atsakovai teigia, kad liudytojai, kalbėdami apie gerÄ ieÅ¡kovės ir atsakovo finansinę padėtį, remiasi tik prielaidomis ir negalėjo žinoti, kurios sutuoktinių poros lėšos buvo panaudotos turtui įgyti, pažymėtina, kad liudytojų pozicija yra nuosekli ir atitinka kitų byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes apie A. G. vykdyto verslo pelningumÄ , todėl teismas neturi pagrindo nesiremti Å¡iais įrodymais.

32. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, esÄ blogÄ ieÅ¡kovės ir A. G. finansinę bÅ«klę patvirtino pati ieÅ¡kovė, teikdama atsiliepimÄ A. G. prekybos įmonės bankroto byloje ir, be kita ko, nurodydama, kad Å¡eima nevedė bendro Å«kio, nesprendė bendrai Å¡eimos iÅ¡laikymo klausimų, o iÅ¡ A. G. verslo gaunamos pajamos nebuvo naudojamos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovė minėtoje byloje nebuvo visiÅ¡kai objektyvi, kadangi, kaip ir sudarydama ginčo sandorius per statytinius, siekė iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ savo asmeninio (ar, kaip Å¡iuo atveju, savo Å¡eimos) turto.

Be to, kaip matyti iÅ¡ pirmiau minėtos Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutarties, teismas pripažino Å¡iuos ieÅ¡kovės teiginius nepagrįstais ir vertino, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo Å¡eima galėjo gauti pajamų iÅ¡ bankrutavusios A. G. prekybos įmonės veiklos. Atsakovų nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovės blogÄ finansinę padėtį patvirtina jos negalėjimas sumokėti visÄ reikiamÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ , neturi reikÅ¡mės Å¡ios bylos kontekste – Å¡i aplinkybė galėtų bÅ«ti reikÅ¡minga įrodinėjant esamÄ ieÅ¡kovės finansinę situacijÄ , o ne jos padėtį ginčui aktualiu laikotarpiu.

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G., o ne atsakovai S. A. G. ir A. A. G., turėjo finansinių galimybių įgyti ginčo nekilnojamÄ turtÄ . Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad bÅ«tent pastarieji asmenys (ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G.) rÅ«pinosi turto įgijimu, aktyviai dalyvavo pertvarkant žemės sklypus, statant ir įrengiant gyvenamÄ jį namÄ , atliko mokėjimus už teikiamas paslaugas ir įgijo reikalingas prekes, o vėliau naudojosi ginčo turtu kaip savu.

34. Nors žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis ir statybos užbaigimo aktÄ pasirašė atsakovai S. A. G. ir A. A. G., byloje iÅ¡ esmės nėra kitų duomenų, pagrindžiančių, kad Å¡ie asmenys atliko kokius nors aktyvius veiksmus tam, kad įgytų ginčo turtÄ ir valdytų jį kaip nuosavÄ . Byloje apklausti liudytojai T. S., J. J., V. J. S. nurodė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. surado ir nupirko du gretimus žemės sklypus. RaÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, kad bÅ«tent atsakovas A.

G. dalyvavo pertvarkant Å¡iuos žemės sklypus sujungimo bÅ«du ir rengiant gyvenamojo namo statybai reikalingus dokumentus, pvz., jis pasirašė žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte, sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo sutartį, pasirašė statybos techninės priežiÅ«ros sutartį, gavo projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , dalyvavo Marijampolės savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdyje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad faktiÅ¡kai ne atsakovai S. A.

G. ir A. A. G., bet atsakovas A. G. pasirašė G. S. projektavimo įmonės ir užsakovų S. A. G. ir A. A. G. sudarytÄ 2002 m. gegužės 10 d. projektavimo darbų sutartį, 2002 m. liepos 22 d. atliktų darbų aktÄ , 2005 m. liepos 1 d. kasos pajamų orderį, o atsakovai nepateikė jokių pagrįstų argumentų, paneigiančių Å¡iÄ iÅ¡vadÄ . Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. siekė, kad bÅ«tų įgyti ir pertvarkyti ginčo žemės sklypai ir juose bÅ«tų pastatytas namas, o atsakovai S. A.

G. ir A. A. G., nors formaliai ir buvo nurodyti tam tikruose dokumentuose kaip ginčo turto savininkai, iš esmės nedalyvavo turto įgijimo procese.

35. IeÅ¡kovė ir A. G. taip pat įrengė gyvenamÄ jį namÄ ir tvarkė jo aplinkÄ . Å ias aplinkybes patvirtino byloje apklausta liudytoja K. G., projektavusi ir gaminusi baldus, A. L., padėjusi tvarkyti namo aplinkÄ , S. J., atlikęs name vidaus apdailos darbus. Byloje yra pateikti užsakymų blankai, iÅ¡ kurių matyti, kad bÅ«tent A. G. užsakė namo apstatymui reikalingus baldus, o ieÅ¡kovės elektroniniai laiÅ¡kai interjero ir baldų dizaino bendrovei pagrindžia, kad namas buvo apstatomas atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir A.

G. poreikius. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. įrengė ginčo namÄ , patvirtina ir pirmiau minėta UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Aidora“ sudaryta sutartis, kurios pagrindu UAB „Aidora“ įsipareigojo sumontuoti ir pateikti dulkių siurbimo sistemÄ , bei UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Daitaka“ sutartis, pagal kuriÄ UAB (duomenys neskelbtini) turėjo bÅ«ti pateikta ir sumontuota baseino įranga. Atsakovai kvestionuoja aplinkybę, kad sutartyse nurodyti darbai buvo atlikti ginčo pastate, tačiau apeliaciniame skunde jie nenurodė, kokiame kitame objekte, jei ne ginčo name, buvo įrengti Å¡iose sutartyse nurodyti objektai, be to, pats atsakovas A.

G. 2017 m. gruodžio 13 d. vykusiame teismo posėdyje yra patvirtinęs, kad gyvenamajame name yra įrengtas tiek baseinas, tiek ir dulkių siurbimo sistema. Šios aplinkybės patvirtina buvus labiau tikėtina, kad minėti UAB (duomenys neskelbtini) užsakyti darbai buvo atlikti ginčo name.

36. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad atsakovai S. A. G. ir A. A. G. niekada negyveno ginčo name, jame gyveno ieÅ¡kovė, atsakovas A. G. ir jų nepilnamečiai vaikai. Gyvenamasis namas pritaikytas ne 2 asmenų (atsakovų S. A. G. ir A. A. G.), bet 5 asmenų (ieÅ¡kovės, A. G. ir jų vaikų) Å¡eimos poreikiams (namas yra 2 aukÅ¡tų, 561,23 kv. m ploto). IeÅ¡kovės Å¡eima rÅ«pinosi gyvenamojo namo priežiÅ«ra, mokėjo už jį mokesčius (byloje pateikti banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, patvirtinantys, kad ieÅ¡kovė mokėjo AB Rytų skirstomiesiems tinklams už elektros energijos tiekimÄ Ä¯ ginčo pastatÄ ). Byloje nėra duomenų, kad atsakovai per visÄ laikotarpį nuo turto įgijimo kokiu nors bÅ«du įgyvendintų savo, kaip nekilnojamojo turto savininkų, teises, rÅ«pintųsi juo, prižiÅ«rėtų, tvarkytų namÄ ir aplinkÄ , mokėtų mokesčius ir pan.

37. Å iame kontekste pažymėtina, kad sandorių sudarymas per statytinius nagrinėjamu atveju nebuvo savitikslis. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, A. G. prekybos įmonės įsiskolinimas Kauno teritorinei muitinei sudarė 266 899,87 Lt (77 299,55 Eur). Tuometės Marijampolės teritorinės muitinės (nuo 2002 m. liepos 1 d. Marijampolės teritorinė muitinė reorganizuota, prijungiant jÄ prie Kauno teritorinės muitinės) 2000 m. vasario 3 d. ir 2000 m. balandžio 6 d. sprendimais A. G. prekybos įmonės mokestinės nepriemokos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo perduotas vykdyti antstolių kontorai.

Paminėta įmonė taip pat turėjo 178 190,75 Lt (51 607,60 Eur) siekiantį įsiskolinimÄ VÄ® Turto bankui. Pats atsakovas A. G., 2006 m. gruodžio 22 d. kreipdamasis dėl bankroto bylos A. G. prekybos įmonei iÅ¡kėlimo, nurodė turįs įsipareigojimų pirmiau minėtoms kreditorėms, atsiskaitymo su kuriomis terminai yra pradelsti. Atsakovas taip pat nurodė, kad nuo 2000 m. sausio 1 d. bendrovės veikla dėl apyvartinių lėšų trÅ«kumo buvo visiÅ¡kai nutraukta. Vadinasi, ginčui aktualiu laikotarpiu A.

G. prekybos įmonė turėjo kreditorių, kurių reikalavimų patenkinimo terminai buvo pradelsti ir kurių naudai jau buvo vykdomas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. Tuo atveju, jei atsakovas bÅ«tų įgijęs nuosavybės teise ginčo turtÄ , Å¡is turtas galėtų bÅ«ti panaudotas tenkinant minėtų kreditorių reikalavimus. Å i aplinkybė suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ir atsakovas S. A. G. turėjo aiÅ¡kų motyvÄ ginčo turto įgijimÄ vykdyti per statytinius.

38. Pirmiau minėta (žr. Å¡ios nutarties 19, 20 punktus), sandorio Å¡alis gali bÅ«ti pripažįstama statytiniu, jei yra konstatuojama, kad iÅ¡ tikrųjų kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis) rÅ«pinosi sutarties sudarymu, savo lėšomis atsiskaitė su pardavėju, po sandorio sudarymo įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamÄ sandorį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. ketino įgyti ginčo turtÄ savo Å¡eimos poreikiams ir kryptingai siekė Å¡io tikslo, investavo savo lėšas, gyveno ginčo name ir laikė jį savo nuosavybe.

Kartu byloje nustatyta, kad atsakovo įsteigta individuali įmonė turėjo įsiskolinimų, kurių įvykdymo terminas buvo pradelstas ir kurie buvo iÅ¡ieÅ¡komi priverstinai, todėl ieÅ¡kovė ir atsakovas, siekdami iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ ginčo turto, vengė įregistruoti jį savo vardu. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tikraisiais ginčo turto įgijėjais yra ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G., sudarę turto įgijimo sandorius per statytinius – A.

G. tėvus S. A. G. ir A. A. G.. Aplinkybė, kad atsakovai kitaip interpretuoja tam tikrus byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu daro kitokias išvadas, nepaneigia šios teismo išvados pagrįstumo.

39. Atsakovų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ginčo sandoriai yra apsimestiniai, netinkamai įvertino atsakovų Å¡eimos tarpusavio santykius ir neatsižvelgė į tai, kad S. A. G. ir A. A. G. jau ne pirmÄ kartÄ padeda savo sÅ«nums, dovanodami jiems turtÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų (žr. Å¡is nutarties 25 punktÄ ) matyti, kad atsakovai S. A. G. ir A. A. G. iÅ¡ tikrųjų dovanojo savo sÅ«nums, inter alia ir atsakovui A. G., nekilnojamÄ turtÄ (žemės sklypus), todėl teismas laiko iÅ¡ dalies pagrįstu atsakovų argumentÄ apie S. A.

G. ir A. A. G. siekį paremti savo suaugusius sÅ«nus. Tačiau nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste (be kita ko, aplinkybių, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo A. G. finansinė padėtis leido jiems įgyti ginčo turtÄ , kai tuo tarpu atsakovai S. A. G. ir A. A. G. neturėjo tam reikiamų pinigų sumų), teismas laiko nepagrįstu atsakovų teiginį, esÄ ir ginčo turtÄ Ä¯gijo ir leido atsakovui A. G. naudoti jo tėvai, siekdami pagerinti jo ir jo Å¡eimos buitį, juo labiau kad byloje nėra jokių įrodymų, kad S. A.

G. ir A. A. G. iÅ¡ tikrųjų finansavo vykusias statybas. Atsakovų teiginys, kad liudytojas A. Å . teismo posėdyje nurodė žinojęs, kad ginčo turtas priklausė S. A. G. ir A. A. G., ir jie lankydavosi ginčo name, taip pat pats savaime neįrodo, kad Å¡ie asmenys buvo tikraisiais turto savininkais. Byloje nėra ginčo, kad formaliai turtas priklausė S. A. G. ir A. A. G., todėl liudytojui galėjo bÅ«ti žinoma Å¡i aplinkybė, savo ruožtu aplinkybė, kad atsakovai lankydavosi name, nereiÅ¡kia, kad jie įgyvendino savininkų teises, o ne pavyzdžiui, lankė savo sÅ«nų ir jo Å¡eimÄ .

40. Nustačius, kad ginčo turtas buvo įgytas per statytinius, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų argumentas, kad ginčijamas įgaliojimas, kurio pagrindu A. G. atliko veiksmus, susijusius su ginčo turtu, atspindi tikrÄ jÄ jį iÅ¡davusių asmenų (S. A. G. ir A. A. G.) valiÄ , kad atsakovas A. G. jų vardu tvarkytų turtÄ , ir yra įvykdytas (A. G. veikė Å¡io įgaliojimo pagrindu). Byloje nustatytos aplinkybės pagrindžia, kad S. A. G. ir A. A. G. buvo tik formaliais ginčo turto savininkais, o įgaliojimas buvo iÅ¡duotas siekiant sudaryti galimybę tikrajam bendraturčiu, atsakovui A.

G., tvarkyti turtÄ â€“ pertvarkyti žemės sklypÄ ir statyti gyvenamÄ jį namÄ . Tai, kad Å¡io įgaliojimo pagrindu buvo atlikti tam tikri veiksmai, nepaneigia, kad jis buvo apsimestinis. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino (ne)praleidimo 41. Minėta, ieÅ¡kovė, be kita ko, reiÅ¡kia reikalavimus dėl 2002 m. kovo 13 d. ir 2002 m. gegužės 31 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis dėl jų apsimestinumo. Byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad ieÅ¡kovė nuo Å¡ių sandorių sudarymo momento žinojo, kad jie sudaryti su netikrosiomis Å¡alimis (statytiniais), todėl atsižvelgiant į tai, kad Å¡iems sandoriams ginčyti yra taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 m. ieÅ¡kinio senaties terminas, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė galėjo kreiptis į teismÄ dėl sandorių panaikinimo atitinkamai iki 2012 m. kovo 13 d. ir 2012 m. gegužės 31 d.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pateikė teismui ieÅ¡kinį 2017 m. rugpjūčio 11 d., praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ Å¡iems sandoriams ginčyti. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieÅ¡kovė nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi iki tol, kol ieÅ¡kovės ir A. G. skyrybų byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių turto padalinimo, atsakovai savo elgesiu nedavė ieÅ¡kovei pagrindo manyti, kad ji ir atsakovas A. G. nėra tikraisiais ginčo turto savininkais.

Kitaip tariant, teismas vertino, kad ieškovės teisės buvo pažeistos ne sudarius apsimestinius sandorius, bet vėliau, kilus nesutarimams dėl sutuoktinių bendro turto pasidalinimo.

42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta. IeÅ¡kovė siekia įrodyti, kad ji yra tikroji ginčo turto savininkė (bendraturtė), taigi, ji siekia apginti savo nuosavybės teisę į ginčo žemės sklypÄ ir pastatÄ . Å i ieÅ¡kovės teisė buvo pažeista tuo metu, kai buvo sudaryti sandoriai (taip pat ir ginčijamos pirkimo–pardavimo sutartys), kurių pagrindu ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio A. G. lėšomis ir pastangomis įgyto turto savininkais (bendraturčiais) tapo ne ieÅ¡kovė ir atsakovas A.

G., o atsakovai S. A. G. ir A. A. G.. Santuokos nutraukimo byla ir joje kilę konfliktai dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, su kurių atsiradimu pirmosios instancijos teismas siejo ieÅ¡kovės teisių pažeidimo momentÄ , nesÄ lygojo ieÅ¡kovės teisių, susijusių su ginčo turtu, pažeidimo, nes ieÅ¡kovė formaliai nuo pat ginčo sandorių sudarymo momento neturėjo jokių teisių į šį turtÄ . Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kinio senaties termino pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama ne nuo santuokos nutraukimo byloje iÅ¡kilusių konfliktų dėl turto atsiradimo datos, o nuo ginčijamų sandorių sudarymo momento.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovų pozicija, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių dalių pripažinimo negaliojančiomis pareikÅ¡ti.

43. Ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminÄ atnaujinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir kt.). Teismui pripažinus, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

44. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis, todėl teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimÄ , svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

45. IeÅ¡kovė prašė teismo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nurodydama, kad iki pat santuokos nutraukimo bylos nei vienas iÅ¡ atsakovų nesudarė jai pagrindo manyti, kad ji ir A. G. nėra faktiniais ginčo turto savininkais. Teismo vertinimu, Å¡ios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos kaip objektyvios, nuo ieÅ¡kovės valios nepriklausiusios aplinkybės, sukliudžiusios jai per visÄ senaties termino laikotarpį kreiptis į teismÄ dėl sandorių nuginčijimo. Antra vertus, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti per statytinius, kurie tik formaliai įgyvendino ginčo turto savininkų teises.

Tariami ginčo turto savininkai nedalyvavo įgyjant šį turtÄ , neprisidėjo prie jo iÅ¡laikymo, neatliko turto savininko pareigų ir nesiekė jais tapti. Todėl teisingumo prasme nebÅ«tų pateisinama situacija, kai asmenys, faktiÅ¡kai nesiekę tapti turto savininkais ir nedėję tam jokių pastangų, bet tik formaliai pasirašę ginčijamus sandorius, įgytų (iÅ¡saugotų) tokių sandorių pagrindu nuosavybės teisę į turtÄ , kai savo ruožtu asmenys, kurių pastangomis ir lėšomis turtas buvo įgytas, netektų teisės į jį.

46. Kartu nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į sandorių sudarymo per statytinius tikslÄ . Kaip minėta, ginčijamo turto savininkais yra nurodyti ne ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G., o atsakovai S. A. G. ir A. A. G., nes Å¡alys siekė iÅ¡vengti pareigos atsiskaityti su A. G. prekybos įmonės kreditoriais ir norėjo nuslėpti turtÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi likvidavus A. G. prekybos įmonę dėl bankroto, liko nepatenkinti kreditorių VÄ® Turto banko ir Kauno teritorinės muitinės reikalavimai, kurių bendra suma siekia 416 732,62 Lt (120 694,11 Eur).

Kaip jau minėta Å¡ios nutarties 37 punkte, tuo atveju, jei ieÅ¡kovė ir atsakovas A. G. nebÅ«tų įgiję ginčo turto per statytinius S. A. G. ir A. A. G., į šį turtÄ galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas A. G. prekybos įmonės kreditorių VÄ® Turto banko ir Kauno teritorinės muitinės naudai. Tai reiÅ¡kia, kad ginčo sandorių sudarymas pažeidė ne tik ieÅ¡kovės, žinojusios apie sandorių sudarymÄ ir delsusios ginti savo teises, bet ir valstybės, kurios naudai pirmiau minėtos sÄ Å¾iningos kreditorės siekė iÅ¡ieÅ¡koti įsiskolinimus, teises.

47. Taigi, nors ieÅ¡kovės praÅ¡yme atnaujinti galimai jos praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nurodytos aplinkybės nelaikytinos svarbiomis aplinkybėmis, sÄ lygojančiomis bÅ«tinybę atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusių santykių ypatybes, be kita ko, į tai, kad tariami ginčo turto savininkai niekada neįgyvendino savininko teisių, todėl panaikinus ginčijamus sandorius, faktiÅ¡kai bus įteisinta esama situacija, taip pat į tai, kad ginčijamais sandoriais buvo siekiama sudaryti prielaidas iÅ¡vengti prievolių valstybei įvykdymo, egzistuoja pagrindas atnaujinti ieÅ¡kovės praleistÄ senaties terminÄ Å¾emės sklypų pirkimo–pardavimo sutartims ginčyti.

PrieÅ¡ingas Å¡ios situacijos vertinimas neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, suteiktų nepagrįstÄ prioritetÄ asmenų, nesÄ Å¾iningai siekusių iÅ¡vengti prievolės valstybei vykdymo ir nuslėpusių savo turtÄ , teisėms, paneigiant jų sÄ Å¾iningų kreditorių teises. Dėl procesinės bylos baigties, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 48. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės tinkamai įvertino susiklosčiusiÄ situacijÄ ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o atsakovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į tai, atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

49. Atsakovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 98 ir 256 straipsnių nuostatas, nes nesant CPK 256 straipsnyje nurodytų pagrindų, atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir priėmė ieÅ¡kovės pateiktus bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. 2018 m. kovo 5 d. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės buvo padaryta posėdžio pertrauka iki 2018 m. kovo 7 d., siekiant sudaryti galimybę Å¡alims pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms.

Po pertraukos bylos nagrinėjimas iÅ¡ esmės buvo atnaujintas siekiant iÅ¡spręsti iki posėdžio pradžios gautų ieÅ¡kovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų prijungimo prie bylos klausimÄ ir tokie dokumentai buvo prijungti bÅ«tent CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu. Negalima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju nepagrįstai atnaujino bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. CPK 256 straipsnis teismui suteikia įgaliojimus atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, kai reikia nustatyti naujas aplinkybes, iÅ¡tirti naujus įrodymus.

Pastebėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju padarius posėdžio pertraukÄ proceso dalyviai turėjo ruoÅ¡tis baigiamosioms kalboms, atvykti į po pertraukos vyksiantį posėdį, taigi objektyviai galėjo patirti papildomų iÅ¡laidų. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, dalį Å¡ių iÅ¡laidų ieÅ¡kovė patyrė bÅ«tent dėl to, kad 2018 m. kovo 5 d. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės buvo padaryta posėdžio pertrauka, siekiant sudaryti galimybę Å¡alims pasiruoÅ¡ti baigiamosioms kalboms (byloje yra pateikta 2018 m. kovo 5 d. sÄ skaita už atstovavimÄ 2018 m. kovo 7 d. numatytame teismo posėdyje ir tos pačios dienos pinigų priėmimo kvitas), todėl ieÅ¡kovė objektyviai negalėjo Å¡ių dokumentų pateikti iki pertraukos paskelbimo 2018 m. kovo 5 d. teismo posėdyje.

IeÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų patyrė nurodytas atstovavimo iÅ¡laidas ir, bÅ«dama teisiÄ ja bylos Å¡alimi, įgijo teisę, kad jos bÅ«tų atlygintos.

50. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė nurodo, kad patyrė 500 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė grindžia 2018 m. gegužės 8 d. sÄ skaita, taip pat 2018 m. gegužės 28 d. ir 2018 m. birželio 6 d. mokėjimÄ patvirtinančiais dokumentais. IeÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų maksimalių priteistinų atstovavimo iÅ¡laidų dydžių, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jos lygiomis dalimis (po 166,67 Eur) priteistinos iÅ¡ atsakovų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo A.

G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) S. A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 166,67 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Marius Bajoras Dalia Kačinskienė Jūratė Varanauskaitė