09e83f1a-613f-49d8-90ee-abbbd3b99801 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėjas Valentinas Janonis Teisėja Loreta Bajorinienė

            Baudž. byla Nr. 1A-14-113/2011             Procesinio sprendimo kategorijos:                         2.4.; 1.2.5.4.; 1.2.26.2.1.; 1.2.22.1.;                        Â

2.1.7.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

Lietuvos respublikos vardu

2011 m. kovo 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Valentino Janonio,

teisėjų Rasos Valentinienės, Alvydo Žerlausko,

sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,

dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,

nuteistajam J. S.,

gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. S. apeliacinį

skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio, kuriuo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini),

pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal B K 284 straipsnio 1 dalį – 50 parų arešto bausme;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, arešto bausmė pakeista į 50 dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, bei visiškai pridėta Šilalės rajono apylinkės teismo 2008-03-28 nuosprendžiu paskirta bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 35 MGL dydžio (4 375 Lt) bauda.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 68 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – vieneriems metams uždraudžiant naudotis teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , bei įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ sutikimo, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas J. S. sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laikas nuo 2010-02-24 iki 2010-03-22 ir bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Å ilalės rajono apylinkės teismo  2008-03-28 nuosprendį.

Vadovaujantis

BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti nusikaltimo įrankį – J. S. priklausantį Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€žBaikal 442“ Nr. XAH9958

bei dvi dėtuves ir dėklÄ , saugomus Å ilalės rajono policijos komisariate (pagal kvitÄ Nr. 018634), ir perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

J.

S. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-0802 epizodo) iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ .

Priteista iš J. S. nukentėjusiajam R. S. 2

000 Lt nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Medžioklinį Å¡autuvÄ â€žMC 2112“ Nr. N4634 ir dėklÄ , saugomus Å ilalės rajono policijos komisariate (pagal kvitÄ Nr.

018631), nuspręsta palikti saugoti Å ilalės rajono policijos komisariate, kol J. S. turės teisę laikyti Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Kardomosios

priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta

nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė:

J. S. nuteistas už tai, kad jis 2007-08-18, apie 15 val., vieÅ¡oje vietoje, Payžnio kaime, Å ilalės rajone, prie A. S. priklausančio tvenkinio, grasinimais demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, V. S., A. N., J. S., Z. S., D. S., R. M. akivaizdoje demonstravo pistoletÄ â€žBaikal 442“ bei grasino juo nuÅ¡auti R. S., nukreipdamas ginklÄ Ä¯ jį, sakydamas „paleisiu vidurius“, dėl to R. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, taip sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, J. S. tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalies reikalavimus, neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo 11 vienetų 9 mm kalibro (3.80 Auto) šaudmenų, kuriuos nuo įsigijimo momento iki 2007-08-18 18 val. neteisėtai laikė, gabeno, kol įvykio vietos apžiūros metu automobilyje „Rover 618“, reg. Nr. 8678 VY 13, juos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. S. praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Teigia, jog neįrodyta, kad jis grasino nužudyti R. S., jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų apie tai nėra, todėl jis pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2007-08-18 epizodo) yra nuteistas nepagrįstai. AiÅ¡kina, jog pagal baudžiamosios teisės nuostatas apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai yra įrodytas, ir teismo iÅ¡vados pagrindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtų įrodymų nepakanka jo kaltei įrodyti.

J. S. teigia, jog teismas pagrįstai jį iÅ¡teisino dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl 2007-08-02 epizodo neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimÄ , tačiau be pagrindo jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl 2007-08-18 epizodo, skundžiamame nuosprendyje konstatavęs, jog neva jis grasino nužudyti R. S.. Å iame epizode teismas kaltę grindė iÅ¡imtinai tik suinteresuotų nukentėjusiojo

R. S. ir kaip liudytojų apklaustų pastarojo artimų giminaičių bei draugų – V. S., J. S.,

V. S., Z. S., D. S., R. S., R. M., A. N. – tarpusavyje prieštaraujančiais parodymais, tačiau visiškai nepagrįstai neįvertino liudytojų A. Š., E. S., M. G., J. J., kurie, priešingai nei anksčiau minėti liudytojai, nebuvo suinteresuoti neteisingai liudyti prieš jį. Apeliantas tvirtina, jog motyvas jį apkalbėti buvo, nes tarp jo kaip UAB „Vėgėlė“ atstovo ir Sirvydų jau seniai vyksta konfliktas dėl tvenkinių nuosavybės bei naudojimo, ir pastarieji pasinaudojo tuo, kad jis 2007-08-18 R. M. uždraudė žvejoti UAB „Vėgėlė“ priklausančiame tvenkinyje, kilus tarp jų žodiniam konfliktui. Apeliantas neneigia, jog konflikto metu R. M. įspėjo, jog

peršaus jo automobilio ratų padangas, jei jis toliau žvejos UAB „Vėgėlė“ priklausančiame

tvenkinyje, tačiau šio įspėjimo realiai neįvykdė, nors konflikto metu R. M. buvo dar su trimis asmenimis, tuo tarpu jis buvo vienas.

J. S. teigimu, jis ginklo konflikto metu su savimi pasiėmęs neturėjo, jo nedemonstravo, nesinaudojo įstatymo jam suteikta teise į bÅ«tinÄ jÄ gintį, siekiant apginti bendrovės nuosavybę. J. S. aiÅ¡kina, jog R. M. paskambinus V. S. ir praneÅ¡us, neva jis grasina ginklu, Sirvydai tuo pasinaudojo, kad galėtų jį nepagrįstai apkaltinti grasinimu nužudyti. R. M. tyčia neteisingai informavo V. S. apie grasinimÄ jam ginklu, o Sirvydai Å¡iÄ informacijÄ panaudojo prieÅ¡ jį. Nuteistasis J. S. nurodo, kad dėl grasinimo nužudyti R. M. jam ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 93-1-00278-07, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, buvo nutrauktas.

Nuteistasis J. S. tvirtina, kad jis konflikto metu ginklo rankoje neturėjo, juo R. S. negrasino, ginklo į jį nukreipęs nebuvo, nes savigynai išduotas pistoletas buvo jo

automobilyje, kur jį vėliau rado ir paėmė atvykęs policijos darbuotojas G. M.. Tai patvirtino ir kaip liudytojai apklausti M. G. bei J. J., nurodydami, kad R. S. tikrino jo – J. S., kartu ir jų

kiÅ¡enes, ieÅ¡kodamas ginklo, nes R. M. S. buvo neteisingai nurodęs, kad neva J. S. grasino ginklu, tačiau R. S. nė pas vienÄ iÅ¡ Å¡ių asmenų ginklo nerado.

Be to, teismas, J. S. teigimu, nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė dėl neteisėto 11 vienetų Å¡audmenų laikymo ir gabenimo. J. S. tvirtina, jog Å¡io nusikaltimo jis nepadarė, nes ginklui ir Å¡audmenims laikyti ir neÅ¡ioti turiu leidimÄ . AiÅ¡kina, jog Å¡oviniai – 9 mm (380 Auto) ir 9 mm kalibro (9x18 Makarov) – praktiÅ¡kai

niekuo nesiskiria, jų matmenys skiriasi tik 0,1, 0,2 mm, o specialistas išvadoje nurodė, kad iš jam išduoto pistoleto galima jais šaudyti. Apeliantas J. S. teigia, jog jam niekada nekilo abejonių, kad jis turi

dviejų rÅ«Å¡ių Å¡ovinius, nes to nepastabėjo, nuodo, kad Å¡ovinius pirko tik Lietuvos Respublikos ginklų fonde, todėl tyčia neteisėtai įgyti, laikyti, neÅ¡ioti, naudoti 9 mm (.380 Auto) Å¡ovinių jis tikslo neturėjo, nežino, kokiu bÅ«du Å¡ie Å¡oviniai pas jį atsirado, nes niekur kitur, tik Lietuvos Respublikos ginklų fonde pirko Å¡audmenis. Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ Lietuvos Respublikos ginklų fondo Å¡audmenų pardavimo žurnalo, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, kokius Å¡ovinius ir kada jis pirko ir pasirašė Å¡iame žurnale. Teismas

neįvertino, kad jis, turėdamas leidimÄ pistoletui ir 9 mm kalibro (9x18 Makarov) Å¡oviniams, nebuvo pavojingesnis visuomenei ir vien dėl tos

priežasties, kad galbūt turėjo ir kitokius šovinius – 9 mm kalibro (.380 Auto). Apelianto manymu, teismas jį turėjo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės

dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo arba kai nusikalstama veika prarado pavojingumÄ .

Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo J. S. kaltės. Nuteistojo J. S. įvykdytas nusikalstamas veikas tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Vien tai, kad nuteistasis J. S. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo iÅ¡vadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 20 straipsnio nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos iÅ¡vados yra iÅ¡samios, pagrįstos neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o J.

S. veikÄ patvirtina bylos įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo teigti, kad teismo iÅ¡vados dėl J. S. veiksmų įrodytumo neatitinka įrodymų turinio ir kad vertinant įrodymus buvo iÅ¡ esmės pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Tai, kad apeliantas su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutinka ir kitaip (subjektyviai) interpretuoja įrodymus, dar nereiÅ¡kia BPK nuostatų pažeidimo. Apelianto teiginiai, kad teismo iÅ¡vados neparemtos įrodymais, nepagrįsti.

Nors nuteistasis J. S. neneigia, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje kilo konfliktas su R.

S. dėl tvenkinių nuosavybės, tačiau neigia žodžiu ir ginklu grasinęs jį nužudyti, neigia demonstravęs ginklÄ , tvirtindamas, jog konflikto metu jo su savimi neturėjo, nes legaliai laikomÄ pistoletÄ buvo palikęs savo automobilyje dėtuvėje, tačiau apelianto J. S. kaltę dėl grasinimo nužudyti R. S. ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo įrodo byloje surinkti ir teismo posėdyje iÅ¡tirti bei nuosprendyje aptarti įrodymai.

Apelianto J. S. kaltę dėl grasinimo nužudyti R. S. ir viešosios tvarkos pažeidimo padarymo įrodo nukentėjusiųjų R. S., V. S., J. S., Z. S., D. S., R. M., A. N., liudytojų R. S., V. S. parodymai, patvirtinantys neteisėtus nuteistojo veiksmus. Teismo nuosprendyje motyvuotai atmesti nuteistojo J. S. parodymai, argumentuotai pasisakyta, kodėl yra patikimi nukentėjusiųjų bei minėtų liudytojų parodymai, patvirtinantys neteisėtus nuteistojo veiksmus.

Nors nuteistojo J. S. apeliaciniame skunde, akcentuojant jo ir liudytojų A. Š., E. Š., M. G., J. J. parodymus, tvirtinama, jog byloje neįrodyta, kad jis teismo nustatytoje vietoje ir laiku būtų grasinęs nužudyti R. S., tai paneigia byloje surinktų ir teismo teisingai įvertintų įrodymų visetas.

Nuteistasis

J. S. nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad

pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo R. S. bei suinteresuotais jį apkaltinti pastarojo giminaičių

bei draugų – nukentėjusiųjų V. S., J S., Z. S., D. S., R. M., A. N. bei liudytojų R. S., V. S. – parodymais. IÅ¡vadÄ dėl J. S. kaltės grasinant nužudyti R. S. ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo

R. S. parodymais, nes nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, tai yra tiek pareiškime policijai, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jis nuosekliai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes, jo parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes. Nukentėjusiojo R.

S. parodymus apie tai, jog J. S. grasino jį nužudyti, buvo nukreipęs į jį pistoletÄ , sakydamas: „vidurius paleisiu“, po to demonstravo ginklÄ vaikščiodamas pylimu, patvirtina ir kitų nukentėjusiųjų bei liudytojų R. S., V. S. parodymai. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 2007-08-18 įvykio aplinkybes, pagrįstai rėmėsi nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais nukentėjusiųjų V. S., J. S., Z. S.,

D. S., R. M., liudytojų R. S., V. S. bei minėtų liudytojų parodymais bei nukentėjusiojo A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo, nes juos visiÅ¡kai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. PrieÅ¡ingai nei tvirtina nuteistasis J. S., baudžiamojoje byloje nenustatyta priežastis, dėl kurios nukentėjusieji bei minėti liudytojai galėtų apkalbėti J. S., dėl to apeliantas daro tik prielaidÄ . Vien ta aplinkybė, jog nukentėjusysis R.

S. bei kiti nukentėjusieji ir minėti liudytojai yra giminės ar pažįstami, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas,  negali būti pagrindas išvadai, jog jie siekė apkalbėti J. S., padaryti. Jų parodymai nuoseklūs, iš esmės vieni kitiems neprieštarauja, todėl teismas pagrįstai jais rėmėsi.

Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė, kodėl nesiremia liudytojų A. Š., E. Š., M. G., parodymais ir atmeta liudytojo J. J. parodymus. Šių liudytojų parodymai, priešingai apelianto tvirtinimui, nepaneigia teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Šie liudytojai taip pat patvirtino, kad įvykio metu tarp R. S. ir J. S. kilo ginčas dėl tvenkinių nuosavybės. Nors kaip liudytojai teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti A. Š., E. Š.,

M. G. ir J. J. parodė, jog negirdėjo

ir nematė, kad J. S. būtų grasinęs ginklu nužudyti R. S., tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos

teismas, tiek A. Å ., tiek E. Å . parodė, jog jie grasinimų negirdėjo ir nematė, nes į konfliktÄ nesikiÅ¡o, buvo atokiau nuo įvykio vietos, liudytojas M. G. parodė, jog konflikto metu sėdėjo automobilyje ir visko nematė. Taigi Å¡ie liudytojai galėjo nematyti visų įvykio aplinkybių. Nors kaip liudytojas teisme apklausiamas J. J. teigė, kad J. S. R.

S. ginklu negrasino, tačiau kartu nurodė, kad jis atvyko, kai konfliktas jau buvo prasidėjęs, ir į konfliktÄ nesikiÅ¡o, taigi taip pat galėjo nematyti visų įvykio aplinkybių.

Aplinkybė, jog įvykio vietos apžiūros metu J. S. priklausantis pistoletas „Baikal 442“ su šoviniais buvo paimtas iš pastarojo automobilio,

nepaneigia apelianto teiginio apie tai, kad neva jis konflikto su R. S. metu ginklo su savimi neturėjo, juo pastarajam

negrasino. Nukentėjusieji V. S., J. S., Z. S., R. M., A. N. bei liudytojas V. S. aiškiai parodė matę, kaip J. S. grasino

R. S. ginklu, nukreipęs jį į pastarojo krūtinę. Nors

nukentėjusioji D. S. parodė, kad paties grasinimo R. S. nematė, kaip suprato, jis jau buvo įvykęs anksčiau,

tačiau matė J. S. vaikštant pylimu su pistoletu rankoje. Liudytoja R.

S. nurodė girdėjusi J. S. sakant: „paleisiu vidurius“, nors paties grasinimo ir ginklo nematė. Nukentėjusieji R.

S. bei R. M. parodė, jog J. S. ginklÄ po grasinimų juo R. S. padėjo į savo automobilį, o R. M. dar nurodė, jog J. S. ir persirengė. J. S. neneigė, jog iki atvyko policijos pareigÅ«nai, jis buvo nuėjęs į savo automobilį, taigi jis turėjo realiÄ galimybę padėti ginklÄ savo automobilyje ir tam turėjo pakankamai laiko, nes visi įvykio metu dalyvavę asmenys patvirtino, jog policijos pareigÅ«nai atvyko praėjus daugiau kaip pusvalandžiui. Jeigu bÅ«tų tikima nuteistojo J.

S. parodymais, jog jis konflikto su R. S. metu su savimi ginklo neturėjo, juo R. S. negrasino, lieka neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur nukentėjusieji ir liudytojai galėjo žinoti, jog pastarasis turėjo ginklÄ savo automobilio dėtuvėje, kol J. S. priklausantis pistoletas „Baikal 442“ buvo apžiÅ«rėtas ir paimtas į įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nų. Be to, faktas, jog iÅ¡kilus konfliktui tarp

R. S. ir J. S. dėl tvenkinių nuosavybės, R. S. brolis kvietė policijos pareigūnus, taip pat patvirtina, jog konflikto metu R. S., kartu ir kitiems įvykio dalyviams, dėl neteisėtų J. S. veiksmų kilo reali grėsmė, jog J. S. gali įgyvendinti grasinimus nužudyti R. S.. Pastarasis teigė, jog J.

S. veiksmai grasinant jį nužudyti sukėlė jam realų baimės bÅ«ti nužudytam jausmÄ , nes J. S. nesivaldė, atrodė kaip iÅ¡protėjęs, jo

elgesys buvo neprognozuojamas, dėl to jo brolis iÅ¡kvietė policijÄ . Be to, R. S. nurodė girdėjęs, jog J. S. ir anksčiau yra Å¡audęs į žmones. Nuteistojo J. S. nukentėjusiajam R. S. pasakyti

žodžiai: „paleisiu vidurius“ ir jo veiksmai nukreipiant ginklÄ Ä¯ nukentėjusiojo R. S. krÅ«tinę sudarė

pagrindÄ pastarajam manyti, kad grasinimas jį nužudyti bus įvykdytas.

Byloje nustatyta, jog J. S. grasino nužudyti R.

S. viešoje vietoje, prie tvenkinio, kur buvo susirinkę apie 15 žmonių. J. S. veiksmai grasinant R. S. žodžiu,

kada šis pastarajam pasakė: „paleisiu vidurius“, bei veiksmu – J.

S. nukreipiant pistoletÄ Ä¯ R. S. krÅ«tinę, sukėlė baimę ir pavojų saugumo jausmui ne tik pačiam R. S., bet kartu įvykio vietoje buvusiems kitiems nukentėjusiesiems – V. S., A. N., J. S., Z. S., D. S., R. M.. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, J. S. demonstruodamas Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir juo grasindamas žmogui, elgėsi neleistinai, nepaisydamas visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, tokiu bÅ«du akivaizdžiai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė įvykio vietoje buvusių žmonių rimtį, tai yra pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Kadangi Å¡ie nuteistojo J. S. neteisėti veiksmai susiję su pastarojo veiksmais grasinant nužudyti R. S., ir Å¡i veika, atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles, apima vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , J. S. veika dėl grasinimo nužudyti R. S. ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Apeliantas taip pat nepagrįstai neigia kaltę dėl neteisėto Å¡audmenų įgijimo, laikymo ir gabenimo, tačiau J. S. kaltė padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta byloje surinktų ir teismo įvertintų bei skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma. PrieÅ¡ingai nuteistojo tvirtinimui, kad visus įvykio metu rastus ir paimtus Å¡ovinius jis įsigijo teisėtai – iÅ¡ Vilniuje esančios Ginklų fondo parduotuvės, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno miesto VPK 2005-11-22 J.

S. iÅ¡davė leidimÄ Nr. 4257, suteikiantį teisę iki 2009-11-30 laikyti ginklÄ Â MC; 12x70 Nr. 4634 bei laikyti ir neÅ¡iotis ginklÄ â€žBaikal 442“ Nr. XAH9958, įsigyjant 9 mm Makarov tipo Å¡ovinius. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu iÅ¡ J. S. automobilio buvo paimta iÅ¡ viso 15 Å¡ovinių, iÅ¡ jų – keturi fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (9x18 Makarov) Å¡oviniai, vienuolika – fabrikinės gamybos 9 mm kalibro (.380 Auto) Å¡ovinių. Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad vienuolika 9 mm kalibro (.380 Auto) Å¡ovinių yra Å¡audmenys, tinkami Å¡audyti, skirti „B“ kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, tai yra pistoletams „Sig Sauer P 230“, „Walther PP“, „Walyher PPK“, „Browning mod. 1910“. Å ie Å¡oviniai neskirti Å¡audyti pistoletu „Baikal 442“.

Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad leidimas laikyti ar leidimas neÅ¡ioti ginklÄ suteikia teisę įsigyti Å¡audmenis tik tam ginklui ir juos neÅ¡ioti ar laikyti. Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymo Nr. V-362 „Dėl fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“         (2004-09-08 įsakymo Nr. V-430 redakcija) 37 straipsnyje nustatyta, kad asmuo turi teisę įsigyti tuos Å¡audmenis ginklui, kurie įraÅ¡yti leidime laikyti (neÅ¡ioti) ginklÄ . Å iame įsakyme nėra numatyta, kad PM Makarov tipo pistoletų savininkai gali įsigyti kokius nors kitokius Å¡ovinius, iÅ¡skyrus 9 mm Makarov tipo Å¡ovinius.

           IÅ¡ Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-08-27 raÅ¡to Nr. 3GF – 729 nustatyta, kad J. S. LR ginklų fonde .380 Auto kalibro Å¡ovinių nepirko (t. 3, b. l. 141). Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apelianto J. S. praÅ¡ymÄ ,

taip pat užklausė LR ginklų fondÄ prie LR vidaus reikalų ministerijos, ar J. S. 2004 metų liepos–rugpjūčio mėn. pirko .380 Auto tipo

Å¡ovinius, ir 2010-09-22 gavo atsakymÄ , jog nurodyta laiku J.

S. LR ginklų fonde nepirko nei .380 Auto, nei kokių nors kito kalibro

šovinių (t. 4, b. l. 132). Taigi faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad J. S., neturėdamas leidimo, įsigijo, laikė ir gabeno

vienuolika 9 mm kalibro (.380 Auto) šaudmenų, ši jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl to jis nuteistas pagrįstai. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo išvados dėl J.

S. kaltės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis be pagrindo apeliuoja į tai,

jog jis, turėdamas leidimÄ pistoletui ir 9 mm kalibro (9x18 Makarov) Å¡oviniams, nebuvo pavojingesnis visuomenei dėl to, kad galbÅ«t turėjo ir kitokius – 9 mm

kalibro (.380 Auto) Å¡audmenis. Å is apelianto skundo argumentas visiÅ¡kai neturi įtakos veikos pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai. BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtÄ Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų įgijimÄ , laikymÄ , gabenimÄ ir už jų realizavimÄ . Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių veikų. Taigi BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veikų, ir pasekmės Å¡iuo atveju reikÅ¡mės neturi. Taigi, nors nuteistasis tvirtina, jog jis nebuvo pavojingesnis visuomenei dėl to, kad be legaliai laikomų Å¡audmenų jis galbÅ«t turėjo ir kitokius – 9 mm kalibro (.380 Auto) Å¡audmenis, tai Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės jo padarytos veikos kvalifikacijai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamosios bylos įrodymai ištirti, visapusiškai ir nešališkai įvertinti. Tai, kad apeliantas nesutinka su jam nepalankiu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog teismas padarė BPK normų pažeidimus. J.

S. kaltė dėl grasinimo nužudyti R. S. ir viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir neteisėto disponavimo šaudmenimis (BK 253 straipsnio 1 dalis) nagrinėjamoje byloje yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nėra teisinio pagrindo.

Tenkinti nuteistojo J.

S. apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo J. S. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                                    Valentinas Janonis

Teisėjai                                                                                                Rasa

Valentinienė

                                                                                                                       Alvydas

Žerlauskas