A-525-1590-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedrašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedA-525-1590-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. A525-1590/2012
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00286-2011-5
Procesinio sprendimo kategorija 6.4.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Volskienės,
sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas J. S. skundu (b.l. 7–8) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir Klaipėdos skyrius) 2011 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. SLP-20773 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2011 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (11.1) I–4133 bei įpareigoti Klaipėdos skyrių pašalinti padarytą pažeidimą ir paskaičiuoti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. ir ją išmokėti teisės aktų nustatyta tvarka. Taip pat prašė priteisti iš atsakovų solidariai bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. sirgo ir jam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, kuriuos pateikė Klaipėdos skyriui dėl ligos pašalpos skyrimo. Klaipėdos skyrius 2011 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą Nr. 20773 neskirti ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. Nesutikdamas su Klaipėdos skyriaus sprendimu, 2011 m. birželio 17 d. kreipėsi į Valdybą dėl Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. sprendimo panaikinimo. Valdyba 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (11.1) I-4133 paliko galioti Klaipėdos skyriaus sprendimą. Pažymėjo, jog sprendimai nemotyvuoti ir nepagrįsti, priimti neištyrus aplinkybių. Klaipėdos skyrius yra kompetentingas spręsti tik už likusias nedarbingumo dienas, o ne už darbdavį UAB „Liva“, kuris jam už dvi nedarbingumo dienas 2011 m. gegužės 17 ir 18 d. išmokėjo 38,10 Lt. Teigė, kad nuolat dirba UAB „Liva“ nuo pat įsteigimo dienos, pravaikštų nebuvo. Darbdavys UAB „Liva“ nuolat teikia nustatytos formos ataskaitas Klaipėdos skyriui apie dirbančius asmenis šioje bendrovėje.
Atsakovas Valdyba atsiliepimu į skundą (b.l. 19–21) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjui neskyrė ligos pašalpos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 19 ,58 punktais, nes pareiškėjas neturi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Pažymėjo, jog Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Vadovaujantis Įstatymo 10 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Visos socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal duomenis, esančius Registre. Nurodė, jog kadangi J. S. draudėjas UAB „Liva“ nemoka valstybinio socialinio draudimo įmokų bei pateikė neteisingus ir nepilnai užpildytus socialinio draudimo pranešimus, o Klaipėdos skyriaus direktoriaus sprendimu duomenys apie jo draudimo laikotarpius nėra įvesti į Registrą. Nurodė, kad pareiškėjas laikinai nedarbingu pripažintas nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. Registro duomenimis, iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos (2011-05-17) nei per paskutinius 12 mėnesių (nuo 2010-05-17 iki 2011-05-16), nei per paskutinius 24 mėnesius (nuo 2009-05-17 iki 2011-05-16) pareiškėjas neturėjo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo ligos pašalpai gauti. Kadangi pareiškėjas neturėjo reikalaujamo stažo, Klaipėdos skyrius, remdamasis teisės aktų nuostatomis, priėmė pagrįstą sprendimą.
Atsakovas Klaipėdos skyrius atsiliepimu į skundą (b.l. 33–36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas iš dalies pagrįstas tokiais pačiais argumentais kaip ir Valdybos atsiliepimas į skundą.
Papildomai nurodė, kad UAB „Liva“ (pagal Registro duomenis J. S. yra UAB „Liva“ vadovas) 2011 m. birželio 3 d. pateikė prašymą dėl pašalpos skyrimo. 2011 m. birželio 15 d. raštu Nr. (9.168) SI1-20647 „Dėl pranešimo dėl pašalpos skyrimo patikslinimo pateikimo“ UAB „Liva“ informuotas, kad J. S. ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. neskiriama, nes apdraustasis asmuo neturi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, todėl jis neturi teisės į ligos pašalpą už dvi pirmąsias ligos dienas iš darbdavio lėšų. UAB „Liva“ buvo paprašytas patikslinti pranešimą dėl pašalpos skyrimo. Pabrėžė, jog Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – ir Taisyklės), 46 punktas nustato, kad draudėjai kiekvieną mėnesį užpildo ir pateikia SAM pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir jo priedus. UAB „Liva“ pateikė SAM pranešimus už 2010 metų sausio – gruodžio mėnesius bei 2011 m. sausio – gegužės mėnesius, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų, kadangi pranešimuose nenurodyti duomenys apie apdraustuosius, remiantis Registro duomenimis pajamų, nuo kurių apskaičiuotos įmokos, sumos ir įmokų sumos. Tuo tarpu Taisyklių 91 punkte nustatyta, kad duomenys pagal Registro duomenų teikėjų pateiktus dokumentus, neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų, į Registrą neįrašomi, o įrašyti – nedelsiant tikslinami (duomenys šalinami).
II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimu (b.l. 87–91) bylos dalį dėl Valdybos 2011 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. (11.1) I–4133 panaikinimo nutraukė, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, jog pareiškėjui neskirta ligos pašalpos už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d., nes neturi 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per 12 mėnesių laikotarpį yra tik 0 mėn. 0 d., per 24 mėnesių laikotarpį – 0 mėn. 0 d.). Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Įstatymo 10 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintų Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.1, 48.1 punktais, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – ir Registro nuostatai) 25.5, 20.1.4 ir 20.2.24 punktais.
Nustatė, kad draudėjas UAB „Liva“ teikė duomenis apie apdraustuosius, tačiau nurodė ne visų UAB „Liva“ apdraustųjų kalendorinio mėnesio pajamas, nuo kurių apskaičiuotos įmokos, sumos ir įmokų suma. Nustačius, kad pranešimas kaip teikiamas dokumentas yra užpildytas netinkamai, jo duomenys nėra registruojami dalinai, o jis visas pripažįstamas neteisingai užpildytu, kurio duomenys negali būti įvedami į Registrą. Kadangi pagal Registro nuostatų 16 punktą, Centrinė ir teritorinės registro tvarkymo įstaigos privalo užtikrinti, kad Registro duomenys atitiktų duomenis, nurodytus registro tvarkymo įstaigoms pateiktuose dokumentuose, kurie negali būti registruojami Registre, nes pranešimas neatitinka SAM pranešimo apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį pateikimo taisyklių 6.1 punkto bei Taisyklių 48.1 punkto reikalavimų.
Todėl pareikalauta, kad UAB „Liva“ per 10 dienų nuo teikimo gavimo dienos pateiktų Klaipėdos skyriui užpildytus SAM pranešimus, atitinkančius teisės aktais nustatytus reikalavimus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. Klaipėdos skyrius, nustatęs, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-1937 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“, 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-2560 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“, 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-2872 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“, 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-3262 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“ pagrindu Registre įrašyti neteisingi duomenys 2011 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. (8.3) DK-492, kuriuo minėti sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais, o jų pagrindu Registre įrašyti duomenys apie draudėjo – UAB „Liva“ – apdraustuosius pašalinti.
Pažymėjo, jog dėl teikiamų duomenų apie apdraustuosius asmenis neatitikimo tikrovei teisinio vertinimo ir teisinių pasekmių skiriant ligos ir motinystės pašalpas yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylose Nr. A502-300/2010, A146-618/2010, A146-618/2010). Remdamasis Įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, 5 straipsnio 2 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 19, 53 punktais, padarė išvadą, jog duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas Registro duomenų bazėje yra pagrindas skaičiuoti ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, priimant sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo.
Pažymėjo, jog atsakovas, gavęs pareiškėjo 2011 m. birželio 3 d. prašymą skirti ligos pašalpą, turėjo patikrinti, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 8 straipsnyje numatytas sąlygas gauti prašomą ligos pašalpą. Atsakovui nustačius, kad pareiškėjas neturi Įstatymo numatyto darbo stažo ligos pašalpai gauti, pastarasis atsisakė mokėti ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d. Konstatavo, kad pareiškėjui J. S. neskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d., nes neturi 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, todėl Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. priimtas sprendimas Nr. SLP-20773 yra teisėtas ir pagrįstas ir jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Nurodė, jog pareiškėjas taip pat ginčija Valdybos 2011 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (11.1) I-4133, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. SLP-20773 panaikinimo. Valdyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2011 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. (11.1) I-4133 paliko galioti Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. SLP-20773 ir konstatavo, kad pagrįstai J. S. neskyrė ligos pašalpos. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (teisėjų 2010 m. rugsėjo 22 d. pasitarime suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 19, 2010 m., byla Nr. AS146-152/2010), padarė išvadą, jog Valdyba, kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą paliko nepakeistu Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. SLP-20773 „Dėl J. S. teisės į ligos pašalpą“. Sis sprendimas pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, todėl jis negali būti skundo nagrinėjimo dalyku ir byla šioje dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.
Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos skyrių pašalinti padarytą pažeidimą ir paskaičiuoti ligos pašalpą už 2011 m. gegužės 19 - 27 d. laikotarpį bei ją išmokėti teisės aktų nustatyta tvarka, nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. SLP-20773 „Dėl J. S. teisės į ligos pašalpą“ atmestinas kaip nepagrįstas, negali būti tenkinamas ir jo reikalavimas dėl Klaipėdos skyriaus įpareigojimo atlikti nurodytus veiksmus.
Be to, kadangi pareiškėjo skundas nepatenkintas, jis neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą, o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.
III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo perduoti bylą prokurorui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėjo šališkai ir suinteresuotai, turėdama išankstinę nuostatą priimti tokį sprendimą. Teismo sprendimas yra subjektyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas. Teismas suinteresuotai nustatė aplinkybę, kad pareiškėjas neturi socialinio draudimo stažo, o tai prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes jis nuolat dirbo UAB „Liva“. Klaipėdos apygardos administracinio teismo veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių, klastojant faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo darbinėmis aplinkybėmis.
Atsakovas Klaipėdos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 97–99) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su teismo pateiktais argumentas ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
Atsakovas Valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 100–102) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tokiomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su teismo pateiktais argumentas ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
Papildomai nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nes jis nuolat dirbo UAB „Liva“, yra nepagrįstas, nes šis klausimas jau buvo nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (byla Nr. A146-1139/2010) ir dėl jo priimti galutiniai ir neskundžiami teismų sprendimai, kurie, atsakovo nuomone, turi prejudicinę galią ir šioje byloje. Teigia, jog pareiškėjo reikalavimas perduoti bylą prokuratūrai yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieštaraujantis teisėjų nepriklausomumo garantijai, įtvirtintai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Be to, teismas dėl pareiškėjo reikalavimo nušalinti visus bylą nagrinėjusius teisėjus priėmė nutartį, kuri taip pat gali būti skundžiama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo perduoti bylą prokurorui ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo skirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d., nes pareiškėjas neturėjo 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (stažas per 12 mėnesių laikotarpį yra tik 0 mėn. 0 d., per 24 mėnesių laikotarpį – 0 mėn. 0 d.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad draudėjas UAB „Liva“ teikė duomenis apie apdraustuosius, tačiau nurodė ne visų UAB „Liva“ apdraustųjų kalendorinio mėnesio pajamas, nuo kurių apskaičiuotos įmokos, sumos ir įmokų suma. Nustačius, kad pranešimas kaip teikiamas dokumentas yra užpildytas netinkamai, jo duomenys nėra registruojami dalinai, o jis visas pripažįstamas neteisingai užpildytu, kurio duomenys negali būti įvedami į Registrą. Taip pat buvo pareikalauta, kad UAB „Liva“ per 10 dienų nuo teikimo gavimo dienos pateiktų Klaipėdos skyriui užpildytus SAM pranešimus, atitinkančius teisės aktais nustatytus reikalavimus už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gegužės 31 d.. Klaipėdos skyrius, nustatęs, kad 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-1937 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“, 2010 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-2560 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“, 2010 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-2872 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“, 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. (8.3) DK-3262 „Dėl apdraustųjų duomenų tikslinimo“ pagrindu Registre įrašyti neteisingi duomenys, 2011 m. vasario 7 d. priėmė sprendimą Nr. (8.3) DK-492, kuriuo minėti sprendimai buvo pripažinti negaliojančiais, o jų pagrindu Registre įrašyti duomenys apie draudėjo – UAB „Liva“ – apdraustuosius pašalinti.
Apdraustiesiems asmenims teisę į ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas, jų skyrimo, apskaičiavimo bei apmokėjimo sąlygas nustato Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas, o šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmuo įgyja teisę gauti ligos pašalpą, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutiniuosius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 53 punktą, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal draudimo laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba gautos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir tėvystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo išmokos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) darboviečių pateiktas pažymas. Taigi duomenys apie asmens draudžiamąsias pajamas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje yra pagrindas skaičiuoti ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą priimant sprendimą dėl ligos pašalpos skyrimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs įrodymus, priėmė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjui J. S. ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 17 d. iki 2011 m. gegužės 27 d neskirta teisėtai, nes pareiškėjas neturėjo reikiamo teisės aktuose nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad UAB „Liva“ nurodė ne visų UAB „Liva“ apdraustųjų kalendorinio mėnesio pajamas, nuo kurių apskaičiuotos įmokos, sumos ir įmokų suma.
Pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėjo šališkai ir suinteresuotai, turėdama išankstinę nuostatą priimti tokį sprendimą, kad teismo spendimas yra subjektyvus, nepagrįstas, nemotyvuotas, todėl naikintinas, bei prašymas bylą perduoti prokurorams, atmetami kaip nepagrįsti, nes pareiškėjas šių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.
Vertinant pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas pažymėtina, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas proceso šalis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas, todėl pareiškėjui neatsiranda teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo minėtuoju laikotarpiu neturėjo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, suteikiančio teisę gauti ligos pašalpą. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė įstatymus, priėmė pagrįsta ir teisėta sprendimą. Tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Laimė Baltrūnaitė
Virginija Volskienė