09e5a440-e521-4931-b548-cba6912eb0ea · Vilniaus miesto apylinkės teismas

                                  (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui Mariui Bagdonui, atsakovo atstovei advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei, trečiajam asmeniui S. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį UAB Transtira, trečiasis asmuo S. A. dėl nuostolių atlyginimo dėl žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas patikslintame ieÅ¡kinyje prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 2543,97 EUR nuostolius, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2013-02-19 Jungtinėje Karalystėje dėl transporto priemonę MAN TGX 18.400 4X2 BLS, v.n. (duomenys neskelbtini) vairavusio atsakovo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Atsakovo vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtÄ sumÄ atlygino ieÅ¡kovas, tokiu bÅ«du įgydamas regreso teisę į atsakovÄ .

Atsakovas ieÅ¡kovo iÅ¡mokėto nuostolių atlyginimo nepadengė, todėl pastarajam liko skolingas ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ pinigų sumÄ .Atsakovas UAB „Transtira“ teismui pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog draudikų (Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro ir ieÅ¡kovo) tarpusavyje pasiekti susitarimai nėra privalomi tretiesiems asmenims. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų dėl atsakovo atsakomybės. Nurodė, kad iÅ¡ eismo įvykio vietos ir kelio (žiedo), kuriame įvyko eismo įvykis, fotonuotraukos ir eismo įvykio vietos schemos, matyti, kad kita transporto priemonė nesilaikė nustatyto eismo ženklinimo (kelio siaurėjimo rodyklė), saugaus atstumo, pavojingai manevruodama keitė važiavimo kryptį ir iÅ¡važiavo iÅ¡ savo juostos, lenkė atsakovo transporto priemonę ir į jÄ atsitrenkė.

Tai patvirtina trečiojo asmens (vairuotojo) detalus raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas. Be to, atkreipė dėmesį, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos priteisimo iÅ¡ kito eismo įvykio dalyvio, kaip kaltininko. Atsakovas (nurodytoje byloje), gavęs ieÅ¡kinį, atlygino atsakovo transporto priemonei padarytÄ Å¾alÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ esmės ieÅ¡kinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

IeÅ¡kinys atmestinasBylos nagrinėjimo metu Å¡alių atstovų paaiÅ¡kinimais bei surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, jog 2013-02-19 Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ir kita transporto priemonė BMW, v.n. (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 23 str., nurodančiu, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grÄ Å¾intų dėl padarytos žalos iÅ¡mokėtÄ sumÄ , jeigu iÅ¡moka buvo sumokėta pagal Å¡io įstatymo 17 str. 1 d. 1 p. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl apdraustos Å¡iuo draudimu transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių ir patyrusių žalÄ trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimÄ , nevirÅ¡ijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant Å¡iuo draudimu apdraustÄ transporto priemonę.

TPVCAPDÄ® 4 str. 1–3 d. yra imperatyviai nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota; Å¡io straipsnio 2 d. nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDÄ® 4 str.).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sausumos transporto priemonės draudimas yra ne gyvybės draudimo Å¡akai priskiriama draudimo rÅ«Å¡is.

Å ios rÅ«Å¡ies draudimas yra draudimo sistemos dalis. Sausumos transporto priemonių draudimÄ reglamentuoja atskiras – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas, kurio tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Ä®statymo 1 str. 1 d.). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus.

AiÅ¡kinant įstatymo normas, reglamentuojančias sausumos transporto priemonių draudimÄ , bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad naudojama transporto priemonė yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 str.). Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams, lemia jo privalomÄ jį draudimÄ ir atitinkamus reikalavimus jas eksploatuojant.2003 m. ieÅ¡kovas su Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuru pasirašė susitarimÄ , kuriuo įsipareigojo laikyti 2002-05-30 biurų tarybos generalinės asamblėjos priimtų vidaus nuostatų privalomųjų nuostatų ir II skirsnio neprivalomųjų nuostatų.

IeÅ¡kovas gavo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo. Biuras atlygino reikalaujamas sumas.Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi pareigÄ iÅ¡mokėti kitos ES valstybės narės žalos atlyginimo institucijai jos reikalaujamÄ sumÄ , sumokėtÄ nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, ir nustatytÄ atlygį už žalos administravimÄ , jei kaltininko, kurio transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta (TPVCAPDÄ® 17 str. 6 d. 2 p.).

Taigi, ieÅ¡kovas, atlygino eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ , todėl, vadovaujantis TPVCAPDÄ®, įgijo reikalavimo teisę į asmenį, atsakingÄ už žalos padarymÄ .Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; Å¡ios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose.

Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, Å¡ios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau iÅ¡spręstÄ bylÄ arba iÅ¡ naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje bankrutavusi A.

J. IÄ® v. UAB „Jurgio baldai“, bylos Nr. 3K-3-41/2014).Civilinėje byloje Nr. 2-4044-819/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-41555-2014-6) priimtas procesinis sprendimas turi prejudicinę galiÄ nagrinėjamoje civilinėje byloje. Konkrečiai, 2015-09-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinė byla pagal ieÅ¡kovo UAB „Transtira“ ieÅ¡kinį atsakovui Didžiosios Britanijos draudimo bendrovei Allianz Insurance plc dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nutraukta. Å ioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl žalos atlyginimo UAB Transtira dėl to paties eismo įvykio.

PrieÅ¡ingai Å¡ioje iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje kito eismo dalyvio draudikas pripažino eismo dalyvio (transporto priemonės BMW vairuotojo) atsakomybė ir geranoriÅ¡kai atlygino patirtÄ Å¾alÄ .Teismas taip pat pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi.

Patikimais gali bÅ«ti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklÅ«s, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiÅ¡kinimai. Å alių paaiÅ¡kinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi bÅ«ti palyginti ir įvertinti kartu su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).Civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 str. 1 d.).

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tiek sutartinė, tiek deliktinė atsakomybė atsiranda tik esant civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visetui, t. y. turi bÅ«ti nustatyti neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis).

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieÅ¡kovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ .Kaip jau minėta, TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Kaltė yra civilinės atsakomybės sÄ lyga, o asmuo laikomas kaltu, jei jis tyčia ar dėl neatsargumo neįvykdė įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų (CK 6.248 str.).Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , t. y. asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai; jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga. Žala nepreziumuojama, todėl jos faktÄ ir dydį privalo įrodyti ieÅ¡kovas.Kita vertus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė vienos iÅ¡ pagrindinių savo ieÅ¡kinio aplinkybių, t.y. atsakovo vairuotojo kaltės dėl eismo įvykio.IÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas užklausė Jungtinės Karalystės nacionalinį draudikų biurÄ dėl Å¡io konkretaus atvejo, kai žalÄ atlygino kitos transporto priemonės draudikas, o vėliau dėl tos pačios žalos atlyginimo reikalaujama iÅ¡ eismo dalyvio (jau gavusio draudimo iÅ¡mokÄ ).

Å is biuras kaip pagrindÄ BMW automobilio savininkui žalai atlyginti nurodė CASCO draudimo liudijimÄ bei pažymėjo, kad žalos atlyginimo metu jis nebuvo gavęs vairuotojo paaiÅ¡kinimų ar kitų įrodymų, paneigiančių UAB Transtira vairuotojo kaltę dėl eismo įvykio. Be to, iÅ¡ teismui pateiktų įrodymų matyti, kad nesutampa ieÅ¡kinyje nurodyti BMW automobilio apgadinimai (su remontuotomis dalimis), t.y., apgadintas automobilio Å¡onas, o ne galas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas pateikė teismui Kelių eismo taisykles (su vertimu į lietuvių kalbÄ ), reglamentuojančiomis be kita ko ir pažeidimus bei eismo reguliavimÄ .

Iš šių taisyklių matyti, kad pagal taisyklę Nr. 185 eismo reguliavimas, esant žiedinei sankryžai yra artimas Lietuvoje galiojantiems reikalavimams. Iš bylos įrodymų matyti, kad neįrodyta, jog atsakovo vairuotojas būtų pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to sukėlęs eismo įvykį. Be to, teismui nepateikti jokie įrodymai, kad Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras būtų pareikalavęs trečiojo asmens ar atsakovo paaiškinimų dėl eismo įvykio.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas vis dėlto neįrodė, kad atsakovo vairuotojas pažeidė eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį.

Pagal byloje surinktų įrodymų visumÄ labiau tikėtina, kad eismo įvykį sukėlė neatidus (neatsargus) BMW vairuotojo elgesys ir eismo taisyklių nesilaikymas (nepraleidus atsakovo transporto priemonės esant juostos susiaurėjimui). Byloje surinkti įrodymai paneigia nurodytÄ kaltės prezumpcijÄ (įskaitant BMW transporto priemonės draudiko geranoriÅ¡kÄ Å¾alos atlyginimÄ dėl eismo įvykiu padarytos žalos atsakovo transporto priemonei). IeÅ¡kovas, gavęs pretenzijÄ iÅ¡ Jungtinės Karalystės nacionalinio draudikų biuro, turėjo teisę surinkti visus įrodymus ir tik tuomet spręsti dėl pretenzijos pagrįstumo.

Todėl ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso teise nelaikytinas pagrįstu ir įrodytu ir yra atmestinas.Kiti šalių argumentai ar pateikti įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestas, teismas atskirai nepasisako dėl išvestinių reikalavimų (dėl procesinių palūkanų) priteisimo ir šių iš atsakovo ieškovo naudai nepriteisia. Dėl bylinėjimosi išlaidų Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Kadangi ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas visiÅ¡kai jam nėra atlyginamos ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (sumokėtas žyminis mokestis, atstovavimo ir kito iÅ¡laidos). Atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo dienos teismui yra pateikęs praÅ¡ymÄ dėl jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo: 24,90 Eur vertimo iÅ¡laidų ir 600 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali bÅ«ti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

LR teisingumo ministro įsakymo dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimÄ bei atstovavimÄ teisme. Atsakovo praÅ¡omos priteisti atstovavimo iÅ¡laidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumÄ , yra ne per didelės ir negali bÅ«ti pripažintos neprotingomis.

Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, darytina iÅ¡vada, kad Å¡ioje byloje 600 Eur atstovavimo iÅ¡laidų dydis yra protingas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus jos (kartu su vertimo iÅ¡laidomis) priteistinos atsakovo naudai. Å ios iÅ¡laidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , į teismo posėdžių skaičių bei parengtų procesinių dokumentų pobÅ«dį laikytinos pagrįstomis ir ne per didelėmis (CPK 93, 98 str.).IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos, kadangi virÅ¡ija 3 Eur dydžio sumÄ ir sudaro 7,34 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, Civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str., n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, atsakovo UAB „Transtira“, juridinio asmens kodas 122282884, naudai 624,90 EUR (šeši šimtai dvidešimt keturi eurai 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, 7,34 Eur (septyni eurai 34 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

IÅ¡aiÅ¡kinti kad nurodytas iÅ¡laidas ieÅ¡kovas turi sumokėti į sÄ skaitÄ LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .             Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Gintaras Seikalis