09e546b3-d0ac-4523-aa56-87233c5c8a2e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-258-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-00002-17-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3.; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus JanuÅ¡kos ir Ivetos Pelienės,dalyvaujant pareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) atstovui advokatui Pranui Makauskui,atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Elinai Petrauskaitei,atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovei Ingridai Jasiulevič,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

S. skundÄ atsakovams Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas).             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu praÅ¡ydamas:              1) Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. 148-321;             2) Panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. (15/5-9)-U-1148;             3) Priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.             PareiÅ¡kėjas nurodė, jog Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) sprendimo, kuriuo draudžiama užsieniečiams atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir kuris atitinkamai sukelia teisines pasekmes, turinys turi atitikti VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 8 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus, t. y. sprendimas turėtų bÅ«ti motyvuotas tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu.

Tuo tarpu Departamento sprendimas, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjas nebuvo įleistas į LietuvÄ dalyvauti iÅ¡ anksto suplanuotame renginyje, neatitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas. PareiÅ¡kėjui nėra žinomos Departamento sprendimo priėmimo aplinkybės. Departamentui priėmus nemotyvuotÄ sprendimÄ buvo pažeista ne tik tokio sprendimo priėmimo tvarka, tačiau buvo užkirsta galimybė pasinaudoti veiksmingomis teisinėmis priemonėmis, kreipiantis į valstybines institucijas              Pažymėjo, kad į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai patvirtina pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ Gyvenančių užsienyje tautiečių palaikymo ir jų teisių gynimo fondo (toliau – ir Fondas) veikloje.

Fondas delegavo pareiÅ¡kėjÄ dalyvauti 2016 m. gruodžio 17 d. vieÅ¡butyje „Panorama“, Vilniuje vyksiančioje konferencijoje, organizuotoje Rusijos tėvynainių koordinacijos tarybos Lietuvoje. PareiÅ¡kėjas turėdamas bÅ«tinus kelionės dokumentus (Å engeno vizÄ ), 2016 m. gruodžio 16 d. atvyko į Vilnių, tačiau tos pačios dienos Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) sprendimu pareiÅ¡kėjas Vilniaus oro uoste nebuvo įleistas į Lietuvos RespublikÄ .

Skundžiamame VSAT sprendime atsisakyti leisti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ taip pat nenurodytos jokios sprendimo priėmimo aplinkybės, motyvai, kuriais remiantis VSAT priėmė iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos SÄ jungos valstybių vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui. PareiÅ¡kėjo teigimu, priimti sprendimai turėtų bÅ«ti panaikinti, nes jie savo turiniu prieÅ¡tarauja teisės aktams, taip pat buvo pažeistos jų priėmimo procedÅ«ros.

             Teismo posėdžio metu atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundÄ patenkinti.             Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti. Nurodė, kad sprendimas atsisakyti leisti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ buvo priimtas patikrinus duomenis Užsieniečių registre. Asmenų, kuriems neleista atvykti į Lietuvos RespublikÄ sÄ raÅ¡Ä sudaro Departamentas.

VSAT Vilniaus rinktinė, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, turi besÄ lygiÅ¡kai vadovautis Departamento priimtais sprendimais ir nedisponuoja informacija, kurios pagrindu tokie sprendimai priimami. Kaip ir Å¡iuo atveju, iÅ¡ registro duomenų nustačius, kad pareiÅ¡kėjas yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , sÄ raÅ¡Ä , VSAT priėmė sprendimÄ neįleisti paaiÅ¡kėjo į Lietuvos RespublikÄ , o tokio sprendimo motyvas yra aiÅ¡kiai nurodytas pačiame sprendime – kad į nacionalinį registrÄ yra įtrauktas įspėjimas atsisakyti leisti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Pažymėjo, jog sprendimo turinys atitinka Å engeno sienų kodekso V priedo B dalyje nustatyto standartinio blanko turinį ir formÄ .             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Atsakovas Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.              Dėl Departamento sprendimo teisėtumo nurodė, jog sprendimas buvo priimtas atsižvelgus į informacijÄ , kuri patvirtino pareiÅ¡kėjo keliamÄ grėsmę valstybės saugumui ateityje, taip pat į tai, kad nacionalinio saugumo interesai yra vertybė, svarbi visiems visuomenės nariams, dėl ko pareiÅ¡kėjui taikomas apribojimas laikytinas proporcingu ir bÅ«tinu valstybės interesams užtikrinti.

Pažymėjo, kad įvertinus teisinių santykių specifikÄ , taikomos priemonės tikslus, sprendimo turinį, laikytina, kad skundžiamo sprendimo motyvų iÅ¡dėstymas yra pakankamas, tuo tarpu pareiÅ¡kėjo skunde nurodyti nepatogumai dėl to, kad jis negalėjo atvykti į konferencijÄ , nesudaro pagrindo Departamento sprendimÄ pripažinti neteisėtu.              Nesutiko, kad sprendimas priimtas pažeidus jo priėmimo tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas Å¡iuo aspektu tik deklaratyviai teigdamas, jokių pažeistų teisės nuostatų nenurodė.

Be to, informuoti asmenį apie jo atžvilgiu priimtÄ sprendimÄ uždrausti jam atvykti į Lietuvos RespublikÄ , teisės aktai neįpareigoja, todėl pareiÅ¡kėjui apie tokio sprendimo priėmimÄ nebuvo praneÅ¡ta. Taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas surinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas gali kelti grėsmę saugumui bei surinktus duomenis atitinkamai įvertinus.              Dėl VSAT priimto sprendimo nurodė, kad sprendimas teisėtas ir pagrįstas jo naikinti taip pat nėra teisinio pagrindo.             Teismo posėdžio metu atstovė palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundÄ atmesti.             Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas atsiliepimo argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, jog pareiÅ¡kėjas yra Gyvenančių užsienyje tautiečių palaikymo ir jų teisių gynimo fondo, kurio misija yra palanki Rusijos Federacijos informacinei ir ideologinei politikai ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos, Europos SÄ jungos ir NATO interesams, narys, todėl buvo priimta iÅ¡vada, kad Fondo narių, įskaitant ir pareiÅ¡kėjÄ , buvimas Lietuvoje ir kontaktų mezgimas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Ä®statymas) 133 straipsnio 3 dalimi, tokiems asmenims neturėtų bÅ«ti leista atvykti į LietuvÄ .

                          Teismas k o n s t a t u o j a:              Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (15/5-9)-U-1148 ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 148-321 teisėtumo ir pagrįstumo.             Departamento sprendimu pareiÅ¡kėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki 2021 m. gruodžio 16 d.

Sprendimo teisinis pagrindas – Ä®statymo (2019 m. rugsėjo 14 d. redakcija) 133 straipsnio 3, 4, 5 dalys, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (2015 m. birželio 9 d. redakcija, toliau ir – Taisyklės) 4, 5, 6 ir 12 punktai bei Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį, ar iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d.

įsakymu Nr. 3K-33 (toliau -ir Vertinimo tvarka) 5 ir 37.1 papunkčiais.              Įstatymo 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai. Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o skelbia ir centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

SprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes (Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalies 4 punktas).             Taisyklių 4 punkte reglamentuota, kad SÄ raÅ¡Ä tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o C. SIS teikia Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Taisyklių 5 punkte nustatyta, kad į sÄ raÅ¡Ä duomenys įraÅ¡omi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ pagrindu.

Duomenys, kurie turėtų bÅ«ti įraÅ¡omi į SÄ raÅ¡Ä nurodyti Taisyklių 6 punkte. Užsieniečiui nepraneÅ¡ama apie duomenų įtraukimÄ Ä¯ sÄ raÅ¡Ä ir duomenų iÅ¡ sÄ raÅ¡o pateikimÄ C. SIS, jeigu nustatomas bent vienas iÅ¡ SIS II reglamento 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų informacijos neteikimo pagrindų. Apie tai pažymima sprendime uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ (Taisyklių 12 punktas).             Pagal Vertinimo kriterijų 5 punktÄ , tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumÄ nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali bÅ«ti nepriimami arba juose gali bÅ«ti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui.

Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali bÅ«ti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai bÅ«tų protinga ir proporcinga. Priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotÄ iÅ¡vadÄ ar pateiktÄ informacijÄ dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai, ir į Å¡ios institucijos ar įstaigos siÅ«lomÄ draudimo atvykti laikotarpį (Vertinimo kriterijų 37.1 punktas).             VSAT 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. 148-321 priėmė patikrinus Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä ir nustačius, kad pareiÅ¡kėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ iki 2021 m. gruodžio 16 d. .             Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, pareiÅ¡kėjas jo atžvilgiu priimtų sprendimų neteisėtumÄ Ä¯rodinėja sprendimų neatitikimo VAÄ® 8 straipsnio nuostatoms aspektu.

PareiÅ¡kėjui nėra suprantamos sprendimo priėmimo aplinkybės, motyvai, kuriais remiantis buvo priimta iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos SÄ jungos valstybių vieÅ¡ajai tvarkai, vidaus saugumui.                          Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 148-321 teisėtumo ir pagrįstumo.              Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos RespublikÄ sÄ lygos nustatomos vadovaujantis Å engeno sienų kodeksu (1 dalis), o sprendimÄ neįleisti užsieniečio į Lietuvos RespublikÄ priima VSAT, iÅ¡skyrus Å¡io Ä®statymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ atvejį (2 dalis). VSAT vado 2004 m. spalio 8 d.

įsakymu Nr. 4-507 patvirtinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinės sistemos nuostatai, kurių 3 punkte apibrėžta VSATIS struktÅ«ra – tai yra teisinių, programinių ir telekomunikacinių priemonių visuma, padedanti vykdyti sienos kontrolę per kompiuterizuotus apribojimų sÄ raÅ¡us ir tvarkyti Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo kronikÄ , o 4.1 p. nurodytos pagrindinės VSATIS funkcijos: vykstančių per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ asmenų, transporto priemonių patikrinimas IeÅ¡komų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre, Užsieniečių, Prevencinio poveikio priemonių taikymo, IeÅ¡komų transporto priemonių, IeÅ¡komų ir rastų numeruotų bei individualius požymius turinčių daiktų ir dokumentų registruose bei Lietuvos nacionalinėje Å engeno ir Lietuvos nacionalinėje vizų informacinėse sistemose.

Nuostatų 26 punkte nustatyta, kad „asmenų, vykstančių per valstybės sienÄ , ir transporto priemonių patikrinimo tikslu, siekiant nustatyti sutaptį, VSATIS formuoja užklausas į teikėjų informacines sistemas ir registrus, iÅ¡vardytus VSATIS nuostatų 4.1 punkte.“ Pažymėtina, kad analogiÅ¡ka sÄ lyga yra nustatyta Å engeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalyje, t. y. viena iÅ¡ atvykimo sÄ lygų trečiųjų Å¡alių piliečiams – kad dėl jų į Å engeno informacinę sistemÄ (SIS) nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti.Ä®statymo 8 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos RespublikÄ sÄ lygos nustatomos vadovaujantis Å engeno sienų kodeksu (1 d.). 2006 m. kovo 15 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, Bendrijos kodekso (Å engeno sienų kodeksas) 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos trečiųjų Å¡alių piliečių atvykimo sÄ lygos, o Å¡io kodekso 13 straipsnis reglamentuoja neįleidimo į valstybių narių teritorijas procedÅ«ras asmenims trečiųjų Å¡alių piliečiams, kurie neatitinka 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sÄ lygų ir nepriklauso 5 straipsnyje 4 dalyje nurodytoms asmenų kategorijoms.Pagal Å engeno sienų kodekso 13 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl neįleidimo įsigalioja nedelsiant, todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, sprendimas neįleisti pareiÅ¡kėjo į Lietuvos RespublikÄ tÄ pačiÄ dienÄ tik jam atvykus, t. y. 2016 m. gruodžio 16 d., buvo priimtas pagrįstai.

Aukščiau aptartų teisė aktų nuostatų kontekste darytina iÅ¡vada, kad VSAT Vilniaus rinktinės pareigÅ«nai, vykdydami savo pareigas patikrino pareiÅ¡kėjo duomenis ir nustatė, kad pareiÅ¡kėjas yra įtrauktas į Nepageidaujamų asmenų sÄ raÅ¡Ä , taip pat buvo duomenys apie uždraudimo atvykti datÄ â€“ nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. bei nurodytas Departamento sprendimo Nr. (15/5-9)411-1148. Remiantis įraÅ¡u, kurio pagrindas nepanaikintas Departamento sprendimas (15/5-9)411-1148, VSAT Vilniaus rinktinė priėmė skundžiamÄ 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Nr. 148-321 atsisakyti leisti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad skundžiamas VSAT Vilniaus rinktinės sprendimas buvo priimtas kompetentingo administravimo subjekto, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, pagal nustatytas procedÅ«ras, remiantis VSAT informacinės sistemos pateikta galiojančia informacija, todėl naikinti 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 148-321 nėra teisinio pagrindo. VSAT pareigÅ«nai neturėjo teisės nesivadovauti sistemoje esančiai galiojančiais duomenimis už kurių tvarkymÄ yra atsakingas Departamentas. Kaip atsiliepime nurodė atsakovė, VSAT nedisponuoja duomenimis, kurių pagrindu asmenys įtraukiami į atitinkamus sÄ raÅ¡us.

             Dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. (15/5-9)-U-1148.              Departamentas skundžiamÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priėmė įvertinus jo, kaip Rusijai palankaus fondo nario, keliamÄ grėsmę Lietuvos Respublikos nacionalinaims interesams ateityje (Ä®statymo 133 straispnio 3 dalis).             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog, sprendžiant dėl užsieniečio grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ar valstybės saugumui, atliekamas iÅ¡ esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas.

Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas Å¡iuo atveju yra neiÅ¡vengiamas, tačiau Å¡is procesas negali bÅ«ti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi bÅ«ti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobÅ«džiu. BÅ«tent jų pagrindu ir galima daryti iÅ¡vadÄ , ar egzistuoja pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė vieÅ¡ajai tvarkai ar valstybės saugumui (2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-1810/2010).             Nagrinėjamu atveju ginčijamas Departamento sprendimas priimtas įvertinus Valstybės saugumo departamento 2016 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu pateiktÄ informacijÄ .

Pareiga Valstybės saugumo departamentui atlikti užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimÄ Ä¯tvirtinta Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalyje. Valstybės saugumo departamentas 2016 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. 19-2163 (dalis informacija Å¡iame raÅ¡te iÅ¡slaptinta) DepartamentÄ informavo apie pareiÅ¡kėjo veiklÄ , susijusiÄ su Kremliaus finansuojamos visuomeninės organizacijos Užsienyje gyvenančių Rusijos tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondu. PareiÅ¡kėjas yra Å¡io fondo patarėjas.

Lietuvoje Å¡is fondas finansuoja dvi organizacijas, per kurias Kremlius kontroliuoja ir konsoliduoja sau lojalius Lietuvos rusų tėvynainius. Valstybės saugumo departamentas įvertino, kad Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo misija ir vykdoma veikla yra palanki Rusijos Federacijos ideologinei politikai ir akivaizdžiai prieÅ¡tarauja Lietuvos, Europos SÄ jungos ir NATO interesams. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje ir kontaktų mezgimas, kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams.

Å iais pagrindais Valstybės saugumo departamentas prašė Departamento skubiai priimti sprendimÄ dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ 5 metams. Valstybės saugumo departamentas pateikė teismui įslaptintÄ dokumentÄ , su kuriuo teismas susipažino. Medžiaga su kuria susipažino teismas, patvirtina Departamento surinktus įrodymus ir priimtÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo veikla Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės nacionaliniams interesams.             PareiÅ¡kėjas Departamento Sprendime nurodytų aplinkybių (veikimo Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo tikslais) nei skunde teismui, nei jo atstovas teismo posėdžio metu nepaneigė, tačiau, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas prieÅ¡taravo, kad Departamento Sprendimas neatitiko VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, nes priimant SprendimÄ remtÄ si iÅ¡imtinai įslaptinta informacija, kurios turinys pareiÅ¡kėjui nebuvo žinomas.

             Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio nuostatas Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo argumentus ir iÅ¡vadas. Minėta, kad Departamentas priimdamas 2016 m. gruodžio 16 d. prendimÄ , iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė rėmiantis Valstybės saugumo departamento pateikta informacija. Valstybės saugumo departamento nustatytos faktinės aplinkybės tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo veikla susijusi su Užsienyje gyvenančių tėvynainių teisių gynimo ir paramos fondo, kuris palankus Rusijai, vykdoma veikla.

Fondas yra įsteigtas Rusijos užsienio reikalų ministerijos ir jai pavaldžios federalinės agentÅ«ros „Rossotrudničestvo“ Rusijos Federacijos Prezidento dekretu. PareiÅ¡kėjas yra Å¡io fondo, kurio veikla palanki Rusijos informacinei ir ideologinei politikai, patarėjas. Ä®rodymų, paneigiančių Valstybės saugumo departamento nustatytų aplinkybių buvimÄ , nepateikta. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Valstybės saugumo departamento iÅ¡slaptintame raÅ¡te pateikta informacija, taip pat teisėjų kolegijai susipažinti pateikta informacija yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo buvimas Lietuvoje, dalyvavimas įvairiuose renginiuose, gali kelti grėsmę valstybės saugumui ateityje.

Ä®vertinus tai, darytina iÅ¡vada, jog Departamentas pagrįstai 2016 m. gruodžio 16 d. prendimu Nr. (15/5-9)4U-1148 uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Pažymėtina, jog Departamento sprendimo teisėtumo nepaneigia ir tai, kad, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, konferencija, į kuriÄ jis vyko buvo organizuojama tik vienÄ dienÄ (2016 m. gruodžio 16 d.), kad konferencija nebuvo uždrausta, kaip prieÅ¡taraujanti Lietuvos teisės aktams.             Įstatymo 140 str. 5 dalyje nustatyta, kad administracinės bylos pagal skundus dėl sprendimų, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenei, gali bÅ«ti nagrinėjamos naudojant faktinius duomenis, sudarančius valstybės ar tarnybos paslaptį, ir dalyvaujant Valstybės saugumo departamentui, Policijos departamentui ir (arba) Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Å iems duomenims netaikomos Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytos nuostatos dėl iÅ¡slaptinimo. Å iuo aspektu aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, kuriuo Konstitucis Teismas aiÅ¡kindamas ABTÄ® 57 straipsnio 3 dalies (faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali bÅ«ti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus iÅ¡slaptinti įstatymų nustatyta tvarka) atitikimÄ Konstitucijos 29 straipsniui yra nurodęs, kad ypač svarbi yra Å¡ios dalies formuluotė „paprastai“.

Šioje dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, kaip įrodymai administracinėje byloje gali būti naudojami tik juos išslaptinus įstatymo (būtent Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo) nustatyta tvarka, t. y. iš esmės yra draudžiama minėta tvarka neišslaptintus duomenis naudoti kaip įrodymus. Tačiau toks draudimas nėra absoliutus. Tai, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, bus įrodymai, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

Kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, Sprendimo teisėtumui patvirtinti pakanka remtis iÅ¡slaptintu Valstybės saugumo departamento 2016 m. gruodžio 15 d. raÅ¡tu Nr. 19-2163 bei teisėjų kolegijai pateikta susipažinti Valstybės saugumo departamento papildoma medžiaga. Pateikta informacija yra pakankama bylai iÅ¡spręsti.             Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ individualus administracinis aktas pirmiausia turi atitikti tokiam aktui keliamus reikalavimus. Toks aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, nurodyta apskundimo tvarka, aktas turėtų bÅ«ti pasiraÅ¡ytas jį priėmusio pareigÅ«no ar valstybės tarnautojo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens (VAÄ® 8 straipsnis).

Å ių aktui keliamų reikalavimų kontekste pažymėtina, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Departamento Sprendime nėra nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios pagrindÄ Sprendimui priimti, tačiau, nagrinėjamos administracinės bylos pobÅ«džio prasme, VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliami reikalavimai, Å¡iuo konkrečiu atveju turėtų bÅ«ti taikomi atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo apribojimus.

Kaip tvirtina Sprendimo turinys, jame yra nurodyta, kokios informacijos pagrindu Departamento prendimas buvo priimtas ir tai pripažįstama pakankamu Sprendimo motyvavimu. IÅ¡ byloje pateikto Valstybės saugumo departamento 2016 m. gruodžio 16 d. atsiliepimo taip pat suprastinos atsisakymo įleisti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ LietuvÄ priežastys. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad Departamentas VieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatų nepažeidė, o pareiÅ¡kėjo Å¡iuo aspektu iÅ¡dėstyti argumentai vertintini nepagrįstais.

             Nustačius, kad pareiÅ¡kėjo grėsmė Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai yra įrodyta ir egzistuoja įrodymų pakankamumo prasme, todėl darytina iÅ¡vada, kad uždraudimas pareiÅ¡kėjui atvykti į LietuvÄ yra proporcinga priemonė lyginant su grėsme valstybės ir visuomenės saugumui. Kaip jau minėta Departamento teisė uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ yra eksplicitiÅ¡kai įtvirtinta Ä®statymo 133 straipsnyje. IÅ¡ Departamento 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas dėl to, jog, atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjo atvykimas į Lietuvos RespublikÄ ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui.

Taigi iÅ¡ minėto sprendimo matyti, kad tokiu apribojimu siekiama teisėto tikslo.              Apibendrinant darytina iÅ¡vada, kad tiek Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, tiek Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos tinkamai įvertino Valstybės saugumo departamento pateiktÄ informacijÄ , tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ taikymo pagrindus ir tvarkÄ , todėl priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

             Netenkinus pagrindinio reikalavimo, praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas negali bÅ«ti tenkinamas (ABTÄ® 40 straipsnis).             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 1 p., 132 str., teisėjų kolegija, n u s p r e n d ž i a:              PareiÅ¡kėjo A. S. (A. S.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                 Tomas Blinstrubis                                                                               Bronius Januška                                                                               Iveta Pelienė