09e45c3f-6d2b-4ed9-924a-6477baca2bbc · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1137-640/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03809-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 21.1.; 24.1; 121.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. rugsėjo 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Ž. ieÅ¡kinį atsakovams Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui SB „Airėnai“ dėl sandorio pripažinimo galiojančiu.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė: Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. Ž. ieÅ¡kiniu prašė pripažinti galiojančia 1994 metų vasario mėnesį valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos (atstovaujamos S. B.) ir ieÅ¡kovo V.

Ž., pagal kuriÄ ieÅ¡kovui V. Ž. buvo parduotas nuosavybėn žemės sklypas, Vilniaus rajone, DÅ«kÅ¡tų apylinkėje, Airėnų kaime, Sodininkų bendrijoje „Airėnai“, sklypo Nr.456.Nurodė, kad SB „Airėnai“ buvo įregistruota 1991-04-25 Vilniaus miesto valdybos potvarkiu Nr.63/V. Å . sodų bendrijos nariu ieÅ¡kovas tapo nuo jos įregistravimo dienos, nes jam buvo paskirtas sklypas, o 1992-07-14 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr.883p buvo leista parduoti ieÅ¡kovui skirtÄ sklypÄ SB „Airėnai“. 1994 metų vasario mėnesį Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyba (atstovaujama S. B.) ir ieÅ¡kovas V.

Ž. sudarė valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui V. Ž. buvo parduotas nuosavybėn žemės sklypas, Vilniaus rajone, DÅ«kÅ¡tų apylinkėje, Airėnų kaime, Sodininkų bendrijoje „Airėnai“, sklypo Nr.456. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas už perkamÄ Å¾emės sklypÄ buvo sumokėjęs - 1992-09-01 sumokėjo 806 rublius. Nepaisant to, valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariÅ¡kai patvirtinta ir įregistruota nekilnojamojo turto registre dėl ieÅ¡kovui nežinomų priežasčių.

IeÅ¡kovas iki Å¡iol naudojasi įsigytu žemės sklypu ir moka SB nario mokestį. Kad ginčo sklypas nepriklauso ieÅ¡kovui buvo sužinota tik 2007 metų viduryje, kai nuėjus sumokėti nario mokestį, naujai iÅ¡rinkta SB pirmininkė B. K. informavo, jog sklypas ieÅ¡kovui nuosavybės teise nepriklauso. Tad iÅ¡ karto 2007-08-22 ieÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ Â Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės įteisinimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius į ieÅ¡kovo paklausimÄ atsakė tik 2012-09-25, nurodydama, kad ieÅ¡kovas turi teisę tik pirkti ginčo sklypÄ teisės aktų nustatyta tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 7 d. sprendimu atmetė ieÅ¡kinį. Savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, jog Valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai pardavimo ir nuomos“ (galiojusi redakcija nuo 1993-12-21 iki 1994-06-20) 10 p. buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tvirtinama notariÅ¡kai ir turi bÅ«ti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje;

Å¡ių sÄ ­lygų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia. Jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas po sutarties sudarymo ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas notariÅ¡kai įforminti 1994 m. vasario mėn. sutartį, o Vilniaus rajono valdyba vengė tai padaryti, byloje nebuvo nepateikta (1964 m. CK 58 str. 5 d.). Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-14 potvarkiu Nr. 883p buvo leista parduoti jam skirtÄ Å¾emės sklypÄ SB „Airėnai“, nėra pagrįstos, nes, kaip nustatyta byloje, minėtame potvarkyje tokių duomenų nėra.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pateiktame Å¡io potvarkio priede - sÄ raÅ¡e (dėl kurio ginčo nekilo), nėra nurodyta (įraÅ¡yta) nei ieÅ¡kovo V. Ž. pavardė, nei ieÅ¡kovui skirto įsigyti (kaip nurodė ieÅ¡kovas) sklypo Nr. 456. Be to, teismas konstatavo, jog aukščiau nurodytų Taisyklių 4.2 p. nustatė, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, rajono žemėtvarkos tarnybai turi pateikti dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu.

IeÅ¡kovas tokio dokumento į bylÄ nepateikė. Tai, kad ant 1992-03-20 ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo SB „Airėnai“ pirmininkui dėl priėmimo į bendrijos narius yra pavizuota: „iÅ¡skirta Nr. 455, 456, data 1992-04-15, paraÅ¡as“ bei, kad ieÅ¡kovas nuo 1990 m. iki 2007 m. mokėjo nario mokestį (b.l.9-11, 15), nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog Å¡ie duomenys patvirtina apie sklypo skyrimÄ ieÅ¡kovui SB „Airėnai“ įstatymų nustatyta tvarka. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai (b.l. 132-134).

Nurodo, jog teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovui skirtas sklypas ne įstatymų nustatyta tvarka ar kad ieÅ¡kovui nebuvo suteikta teisė pirkti sklypÄ , yra nepagrįsta. IeÅ¡kovo teigimu, jo pareiÅ¡kimas priimti į sodininkų bendrijos narius ir ant jo uždėta viza yra pakankamas įrodymas, kad ieÅ¡kovui buvo skirtas žemės sklypas sodininkų bendrijoje teisės aktų nustatyta tvarka. Tai patvirtino ir tretysis asmuo. Be to, tai patvirtina ir 1994 metų sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp ieÅ¡kovo ir Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos.

IeÅ¡kovas už žemės sklypÄ yra sumokėjęs. IeÅ¡kovo teisės į žemės sklypÄ niekas neginčijo ir neginčija. Jis iki Å¡iol naudojasi žemės sklypu. Byloje taip pat pat nėra nustatyta, jog bÅ«tų ieÅ¡kovo kaltė dėl to, jog sutartis nebuvo notariÅ¡kai patvirtinta. Tokiu bÅ«du teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Todėl vadovaujantis 1964 m. Civilinio kodekso 58 str. 5 d. žemės sklypo pirkimo sandoris turi bÅ«ti pripažintas galiojančiu. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ (b.l. 140-142).

Nurodo, jog nagrinėjamu byloje atveju, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis turėjo bÅ«ti patvirtinta notariÅ¡kai ir įregistruota atitinkamojoje turto registravimo įstaigoje, tačiau apeliantas nevykdė minėtų teisės aktų nuostatų ir nesikreipė į Vilniaus rajono žemėtvarkos tarnybÄ dėl sutarties įregistravimo. Nurodo, jog apeliantas norėdamas įsigyti valstybinę žemę, turėjo laikytis imperatyvių įstatymo normų. Nurodo, jog nėra pagrindo pripažinti sutartį galiojančia pagal 1964 m.

Civilinio kodekso 58 str. 5 d., nes nėra nustatyta bÅ«tina sÄ lyga – jog kita sandorio Å¡alis vengė įforminti sandorį notarine tvarka. Minėta sutartis nebuvo įforminta notarine tvarka ne dėl atsakovo, o paties apelianto neveikimo. Pagal LR Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 24 str. 1 d. 8 p. tik savivaldybės sprendė klausimÄ dėl žemės sklypų skyrimo. Leidimas įsigyti žemės sklypÄ turėjo bÅ«ti patvirtintas potvarkiu. Todėl apelianto argumentas, jog jo pareiÅ¡kimas priimti jį į sodininkų bendrijos narius yra pakankamas įrodymas, kad jam buvo skirtas žemės sklypas, nėra pagrįstas.

Be to, nurodo, jog Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-14 potvarkyje Nr.883 p. nėra duomenų apie tai, jog apeliantui buvo leista parduoti žemės sklypÄ SB „Airėnai“. Prie potvarkio pridėtame sÄ raÅ¡e net nėra apelianto pavardės nei sklypo Nr.456. Todėl apelianto argumentai dėl jo teisės į sklypÄ nepagrįsti. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (b.l. 145-147). Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu, o ant ieÅ¡kovo 1992-03-20 pareiÅ¡kimo sodininkų bendrijai ‚Airėnai“ esanti viza negali bÅ«ti laikoma žemės sklypo skyrimo ieÅ¡kovui teisėtu pagrindu.

Be to, minėtas įraÅ¡as ant pareiÅ¡kimo negali bÅ«ti laikomas sodininkų bendrijos sprendimu, nes neatitinka formos reikalavimų, t.y. jame nenurodytas asmuo, padaręs įraÅ¡Ä , Å¡io asmens pareigos, todėl nėra pagrindo teigti, jog bÅ«tent tai yra sodininkų bendrijos valdybos sprendimas. Teismas pagrįstai nurodė, jog byloje nėra įrodymų, jog apeliantas po sutarties sudarymo ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas notariÅ¡kai įforminti sandorį, o Vilniaus rajono valdyba tai vengė padaryti.

Nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino. Apeliantui jau nuo 1994 metų turėjo bÅ«ti žinoma, jog sutarties nepatvirtinus notariÅ¡kai ir neįregistravus mieto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje ji yra negaliojanti. Todėl teismas turėjo ieÅ¡kinį atmesti ir taikydamas ieÅ¡kinio senatį. Tretysis asmuo SB „Airėnai“ atsiliepimo į skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ , atsižvelgiant į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja vieÅ¡asis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektu.

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.Byloje nustatyta, kad ieškovas V. Ž. 1992-03-20 pareiškimu (b.l.

13) kreipėsi į SB „Airėnai pirmininkÄ , praÅ¡ydamas priimti ieÅ¡kovÄ Ä¯ SB „Airėnai“ narius; ant pareiÅ¡kimo pavizuota - „iÅ¡skirta Nr. 455, 456, data 1992-04-15, paraÅ¡as“. 1992-04-28 „Airėnų“ sodo bendrijos nario V. Ž. sodo sklypo Nr. 456 (Nr. 455 nubrauktas) schemoje (b.l.26), patvirtintoje sodo bendrijos pirmininko R. T., nubraižyta sklypo schema ir ranka paraÅ¡yta „sklypo plotas 1200 kv. m „. 1992-09-01 Mokėjimo praneÅ¡ime ieÅ¡kovui nurodyta, kad jo perkamo žemės sklypo pardavimo kaina yra 806 investiciniais čekiais ir valstybinis mokestis 300 rub. (b.l. 18);

Å¡ias sumas ieÅ¡kovas sumokėjo 1992-09-01 (b.l. 17). 1992-07-14 Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkyje Nr. 883p „Dėl sodų sklypų pardavimo“ (b.l. 43, 84), nurodyta parduoti sodų sklypus bendrijose, tame tarpe Nr. 20 pažymėta „Airėnai“; minėto 1992-07-14 potvarkio Nr. 883 priede Nr.20 – pavardžių sÄ raÅ¡e (b.l.85-91) ieÅ¡kovo V. Ž. nėra, taip pat sklypo Nr. 456 – nėra įraÅ¡yta. 1994 m. vasario mėn. (diena nenurodyta, b.l.3), tarp Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos, atstovaujamos Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnybos vadovo S. B., (pardavėjas) ir ieÅ¡kovo V.

Ž. (pirkėjas) buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, (toliau – sutartis), kurioje nurodyta, kad pirkėjas, pagal Vilniaus rajono valdybos 1992-07-14 potvarkį Nr.883p, pardavė pirkėjui – ieÅ¡kovui už 16,12 Lt 1200 kv. m žemės sklypÄ , esantį SB „Airėnai“, sklypo Nr. 456; pirkėjas valstybinėmis vienkartinėmis iÅ¡mokomis bei tikslinėmis kompensacijomis įmokėjo 806; sutarties 6 p. nustatyta, kad sutartis turi bÅ«ti įregistruota per 1 mėnesį Vilniaus rajono valdybos žemėtvarkos tarnyboje; sutartis pasiraÅ¡yta abiejų Å¡alių. Atmestini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo įrodymų, kuriais įrodinėjamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymas, vertinimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs teisinį reguliavimÄ , kuriuo nustatyta ieÅ¡kovo teisė pirkti jo naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ ir Å¡ios teisės įgyvendinimo reikalavimai, sudarantys teisinį pagrindÄ reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu.Apeliantas savo reikalavimÄ grindė 1964 m. CK 58 str. 5 d. taikymu, kas atitinka CK 1.93 str. 4 d. Žemės reformos įstatymo (priimtas 1991 m liepos 25 d., Nr. I-1607) 6 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad žemė privatinėn nuosavybėn gali bÅ«ti įsigyjama privačiam Å«kiui steigti, kitai žemės Å«kio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti žemės Å«kinei ar kitai veiklai, praÅ¡ymus turėjo pateikti vietos apylinkės, kurioje yra sklypas, agrarinės reformos tarnybai. PraÅ¡ymai žemei įsigyti turėjo bÅ«ti pateikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais (Ä®statymo 18 straipsnis). Žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkÄ Vyriausybė nustatė 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 (toliau-Nutarimas).

Jame nustatyta, kad žemės sklypai gali bÅ«ti suteikiami fiziniams bei juridiniams asmenims, užsiimantiems gyvenamųjų namų, socialinių ir gamybinių objektų statyba kaip komercine-Å«kine veikla. Nutarimo 4 p. nustatė dokumentų sÄ raÅ¡Ä , kurį asmuo ketindamas įsigyti valstybinės žemės sklypÄ privatinėn nuosavybėn turi pateikti miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai. Nutarimo 6 punkte nurodyta, kad gavusi asmens praÅ¡ymÄ parduoti naudojamÄ Å¾emės sklypÄ privatinės nuosavybės teise, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba ne ilgiau kaip per mėnesį suraÅ¡o sklypo įkainojimo akto bei jo pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ ir supažindina su Å¡iais dokumentais pirkėjÄ <...>. Remiantis virÅ¡ minėto Nutarimo 8 p., kuriame sakoma, kad supažindinusi pirkėjÄ su žemės sklypo įkainojimo aktu ir pirkimo-pardavimo sutarties projektu, miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyba per 5 dienas pateikia Å¡iuos dokumentus miesto (rajono) valdybai.

Miesto (rajono) valdyba leidimÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ privatinės nuosavybės teise tvirtina savo potvarkiu. Po paties nutarimo 10 p. nurodoma, kad pirkėjas, gavęs miesto (rajono) valdybos praneÅ¡imÄ , iki žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos sumoka praneÅ¡ime nurodytÄ sklypo kainÄ (arba privalomÄ jÄ jos dalį, jeigu žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai) ir su apmokėjimÄ patvirtinančiu banko įstaigos dokumentu atvyksta nustatytu laiku pasiraÅ¡yti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties.

           Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisyklių (toliau - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimu Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ (galiojusi redakcija nuo 1993-12-21 iki 1994-06-20) 10 p. buvo nustatyta, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis tvirtinama notariškai ir turi būti pirkėjo įregistruota miesto (rajono) žemėtvarkos tarnyboje;

Å¡ių sÄ ­lygų nesilaikymas daro pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia. Taisyklių 4.2 p. nustatė, kad asmuo, turintis teisę pirkti jo naudojamÄ Å¾emės sklypÄ ir norintis tai padaryti, rajono žemėtvarkos tarnybai turi pateikti dokumentÄ , kurio pagrindu asmuo naudojasi žemės sklypu. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas tokio dokumento į bylÄ nepateikė. Tai, kad ant 1992-03-20 ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo SB „Airėnai“ pirmininkui dėl priėmimo į bendrijos narius yra pavizuota:

„iÅ¡skirta Nr. 455, 456, data 1992-04-15, paraÅ¡as“ bei, kad ieÅ¡kovas nuo 1990 m. iki 2007 m. mokėjo nario mokestį (b.l.9-11, 15), nėra pagrindas iÅ¡vadai, jog Å¡ie duomenys patvirtina apie sklypo skyrimÄ ieÅ¡kovui SB „Airėnai“ įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pagrįstos teismo iÅ¡vados, jog nėra pagrįstos ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, kad Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-07-14 potvarkiu Nr. 883p buvo leista parduoti jam skirtÄ Å¾emės sklypÄ SB „Airėnai“.

Minėtame potvarkyje tokių duomenų nėra. Be to, pateiktame Å¡io potvarkio priede - sÄ raÅ¡e nėra nurodyta (įraÅ¡yta) nei ieÅ¡kovo V. Ž. pavardė, nei ieÅ¡kovui skirto įsigyti (kaip nurodė ieÅ¡kovas) sklypo Nr. 456 (b.l. 84-91). Vien trečiojo asmens atstovės paaiÅ¡kinimai, jog įraÅ¡ai nebuvo padaryti vien dėl techninės klaidos, negali bÅ«ti laikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu faktÄ , jog buvo valstybės valia parduoti žemės sklypÄ ieÅ¡kovui. Kolegija taip pat pritaria iÅ¡vadai, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovas po sutarties sudarymo ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas notariÅ¡kai įforminti 1994 m. vasario mėn. sutartį, o Vilniaus rajono valdyba vengė tai padaryti (1964 m.

CK 58 str. 5 d.). Ä®vertinus pirmiau nurodytÄ naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimÄ , darytina iÅ¡vada, kad Valstybės, veikiančios per atstovus – miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiÅ¡kumo kriterijus, iÅ¡reiÅ¡kiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui yra teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iÅ¡ valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties Å¡alies – Valstybės valia sudaryti tokiÄ sutartį ir tik tuomet kitai susitariančiai Å¡aliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus, o Valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi, susiformavusiems teisiniams santykiams reguliuoti Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu, reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu.

Å ioje byloje nenustatyta, kad Valstybei atstovaujantis savivaldybės administravimo subjektas Vilniaus rajono valdyba individualiu teisės aktu (potvarkiu ar kitos formos teisės aktu) bÅ«tų patvirtinusi leidimÄ ieÅ¡kovui įsigyti, jo teigimu, naudojamÄ jam skirtÄ sodo žemės sklypÄ , todėl nei valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymas, nei faktinis mokėjimo už žemę priėmimas nėra reikÅ¡mingas įrodomasis faktas CK 1.93 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Jadvyga Mardosevič Liuda Uckienė RÅ«ta Veniulytė-JankÅ«nienė                                                                          Â