09e3cacd-310f-41fc-9336-2aec895e7aa0 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedpanaikinti MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir MarijampolÄs AVPK) pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433 dÄl atsisakymo grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti transporto priemones; įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, MarijampolÄs AVPK 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 64-S-1433 atsisakÄ iÅ¡duoti teisÄ vairuoti transporto priemones, motyvuodamas tuo, jog Å¡i teisÄ jam gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ne anksÄiau kaip po 10 metų.
Legislator headnote
AI generated09e3cacd-310f-41fc-9336-2aec895e7aa0 · Regionų administracinis teismas: S.. Atimtos teisÄs vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 âDÄl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 âDÄl MotorinÄs transporto priemonÄs vairuotojo pažymÄjimo atÄmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ patvirtintas TeisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as (su vÄlesniais pakeitimais).
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I2-3807-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsÄjo 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Dainos KukalienÄs, Jolantos MedvedevienÄs ir Nataljos ZelionkienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, Å¡alims nedalyvaujant, teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjo M. S. skundÄ atsakovui MarijampolÄs apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dÄl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : PareiÅ¡kÄjas kreipÄsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:
1) panaikinti MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau â ir MarijampolÄs AVPK) pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433 dÄl atsisakymo grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti transporto priemones;
2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones. PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, MarijampolÄs AVPK 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 64-S-1433 atsisakÄ iÅ¡duoti teisÄ vairuoti transporto priemones, motyvuodamas tuo, jog Å¡i teisÄ jam gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ne anksÄiau kaip po 10 metų.
PareiÅ¡kÄjas yra įsitikinÄs, jog skundžiamas individualus administracinis teisÄs aktas privalo bÅ«ti panaikintas, nes jis yra neteisÄtas iÅ¡ esmÄs (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau â ir ABTÄ®) 91 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau â ir VAÄ®) 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisÄs aktų normomis, o taikomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti motyvuotos (VAÄ® 8 str. 1 d.).
Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisÄs ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 str. 2 d.). Priimant nurodytÄ sprendimÄ Å¡ių reikalavimų nebuvo paisoma. MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 30 d. nutarimu nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 400 (keturių) Å¡imtų eurų bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mÄnesiams.
Nors jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , t. y. kaip už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilÄs, bet ne daugiau negu 1,5 promilÄs) arba apsvaigÄs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų, arba vengÄs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilÄs neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikianÄias medžiagas vartojÄs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinÄ nuobauda už Å¡ioje dalyje, Å¡io kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraÄjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintÄ ar neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jis padarÄ neblaivus arba apsvaigÄs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikianÄių medžiagų vairuodamas transporto priemonÄ, taÄiau teismas konstatavo, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonÄ 2015 m. birželio 7 d., paskirtÄ baudÄ sumokÄjo 2015 m. rugpjÅ«Äio 10 d., vairuotojo pažymÄjimas sulaikytas 24 mÄnesiams, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo 2015 m. birželio 7 d., todÄl administracinÄ nuobauda ir administracinio poveikio priemonÄ jo sulaikymo dienÄ , 2018 m. birželio 30 d., turÄjo bÅ«ti baigta vykdyti daugiau kaip prieÅ¡ metus.
AplinkybÄ, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad ankstesnis jo pažeidimas Å¡iuo metu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, neturi įtakos, nes įstatymas atgal negalioja, terminai skaiÄiuojami ne pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , o pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ . Taigi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo terminas negali bÅ«ti keiÄiamas kitu įstatymu, t. y.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, ir taip negali bÅ«ti ribojama teisÄ vairuoti transporto priemones. Å iuo konkreÄiu atveju atsiranda dviejų normų konkurencija, todÄl turÄtų galioti speciali norma, t. y. Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas vairuotojo teisių atÄmimo terminas, nes, prieÅ¡ingai, asmuo baudžiamas du kartus: pirmÄ kartÄ pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, antrÄ kartÄ pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį.
PareiÅ¡kÄjas mano atitinkantis visas sÄ lygas, kad jam bÅ«tų iÅ¡duota teisÄ vairuoti transporto priemones. TeisÄs vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimas ne anksÄiau kaip po 10 metų yra neproporcingas ir prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje. PažymÄjo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas TelÅ¡ių apylinkÄs teismo 2019 m. birželio 4 d. praÅ¡ymas Nr. 1B-9/2019 iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinÄs valstybÄs principui.
Atsakovas atsiliepime nurodÄ, kad su pareiÅ¡kÄjo skunde iÅ¡dÄstytomis aplinkybÄmis nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisÄ vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarÄ teisÄs pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigÄs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisÄ vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksÄiau kaip po 10 metų.
Å ios dalies nuostatos buvo priimtos 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymu Nr. XII-360 ir įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d. IÅ¡ prie bylos pridÄto Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus matyti, jog M.
S. už tai, kad vairavo transporto priemones bÅ«damas neblaivus, teisÄ vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus. VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarimu teisÄ vairuoti transporto priemones M. S. buvo atimta 24 mÄnesių laikotarpiui, o VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarimu teisÄ vairuoti transporto priemones M. S. buvo atimta 15 mÄnesių laikotarpiui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d., todÄl jos jau taikomos M.
S.. Atimtos teisÄs vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 âDÄl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 âDÄl MotorinÄs transporto priemonÄs vairuotojo pažymÄjimo atÄmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ patvirtintas TeisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as (su vÄlesniais pakeitimais).
Siekdamas susigrÄ Å¾inti teisÄ vairuoti transporto priemones asmuo turi įvykdyti minÄtuose teisÄs aktuose nurodytas sÄ lygas ir policijos įstaigai, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. bet kuriam VĮ âRegitraâ vairuotojo pažymÄjimus iÅ¡duodanÄiam padaliniui (kai siekiama susigrÄ Å¾inti teisÄ vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymÄjimÄ iÅ¡duodanÄiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrÄ Å¾inti teisÄ vairuoti traktorius) pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti bei TeisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡e nurodytus dokumentus.
Ä®vertinÄs gautus nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas ar VÄ® âRegitraâ įgaliotas darbuotojas priima sprendimÄ grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti. Sprendimas grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti pareiÅ¡kÄjui įteikiamas (kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui) arba per tris darbo dienas iÅ¡siunÄiamas (kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiÅ¡kÄjui) registruotu laiÅ¡ku ar pareiÅ¡kÄjo nurodytu elektroninio paÅ¡to adresu.
Tik minÄti policijos įstaigų įgaliotų pareigÅ«nų ar VÄ® âRegitraâ įgaliotų darbuotojų sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kÄjas nepateikÄ nustatytos formos praÅ¡ymo grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti ir dÄl to nÄra priimtas atitinkamas sprendimas. PareiÅ¡kÄjas skundžia tik atsakymÄ Ä¯ jo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ apie tai, kad neatimta teisÄ vairuoti transporto priemones. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.
PareiÅ¡kÄjas skundu praÅ¡o:
1) panaikinti MarijampolÄs AVPK pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433 dÄl atsisakymo grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti transporto priemones;
2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones. Bylos duomenimis, MarijampolÄs apylinkÄs teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 30 d. nutarimu nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas padarÄ administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 400 (keturių) Å¡imtų eurų bauda su teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mÄnesiams (b. l. 5â7).
PareiÅ¡kÄjas 2020 m. vasario 20 d. pateikÄ atsakovui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ , kad teisÄ vairuoti visų rūšių transporto priemones jam neatimta, ir nurodÄ, kad pažyma reikalinga dÄl teisÄs vairuoti traktorių susigrÄ Å¾inimo (b. l. 17). Skundžiamu raÅ¡tu atsakovas informavo, jog pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus, todÄl vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu teisÄ vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksÄiau kaip po 10 metų (b. l. 4).
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodo, jog, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisÄs aktų normomis, o taikomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti motyvuotos (VAÄ® 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisÄs ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 str. 2 d.). Priimant ginÄijamÄ sprendimÄ Å¡ių reikalavimų nebuvo paisoma.
TeisÄ kreiptis į teismÄ teisminÄs gynybos yra fundamentali asmens teisÄ, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisÄs aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinÄs valstybÄs principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisÄs ar laisvÄs yra pažeidžiamos, turi absoliuÄiÄ teisÄ Ä¯ nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡sprÄstų ginÄÄ . PabrÄžtina, kad asmens konstitucinÄ teisÄ kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ ).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvÄmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. TeisÄ kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjo skundo turinio, atsakovas Å¡ioje administracinÄje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobÅ«dį, turimus įgaliojimus priskirtinas vieÅ¡ojo administravimo subjektams, todÄl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis.
VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo virÅ¡enybÄs principas, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme iÅ¡dÄstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susijÄ su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo administravimo organo priimto ginÄijamo administracinio akto teisÄtumÄ , pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisÄtumo bei pagrįstumo kriterijus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pabrÄžÄ, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rÄmÄsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dÄstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dÄl kurio jis priimtas, dÄl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai).
Å i teisÄs norma tiesiogiai siejama su teisÄtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisÄs aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisÄs normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nÄra ABTÄ® 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dÄl kurių vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkriÄio 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Vertindamas nurodytus ginÄijamo raÅ¡to argumentus, teismas pirmiausia pabrÄžia, jog VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte apibrÄžtas įstatymo virÅ¡enybÄs principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susijÄ su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priÄmimas ir kiti oficialÅ«s vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmai turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡ki ir objektyvÅ«s (VAÄ® 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisÄs aktų normomis, o taikomos poveikio priemonÄs turi bÅ«ti motyvuotos.
VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmÄs yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dÄl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priÄmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nÄra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkreÄiu atveju, sprÄsdamas dÄl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudÄ Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmÄ ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisÄtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisÄ Ä¯ (galimai) pažeistų teisių ir teisÄtų interesų gynybÄ .
Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisÄ Å¾inoti ir suprasti, dÄl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lÄmusias minÄtÄ sprendimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinÄje byloje Nr. A-556-336/2011). NagrinÄjamos administracinÄs bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas minÄta pirmiau, ir įvertinÄs skundžiamÄ atsakovo raÅ¡tÄ âDÄl informacijosâ, sprendžia, kad Å¡is raÅ¡tas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, pareiÅ¡kÄjas, ketindamas susigrÄ Å¾inti teisÄ vairuoti traktorių ir ketindamas paduoti tokį praÅ¡ymÄ , rinko reikiamus praÅ¡ymui paduoti dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 âDÄl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 âDÄl MotorinÄs transporto priemonÄs vairuotojo pažymÄjimo atÄmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimoâ patvirtintame TeisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡e. IÅ¡ skundžiamo raÅ¡to (b. l.
4) matyti, kad atsakydamas į pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ atsakovas iÅ¡ viso nesivadovavo ApraÅ¡o normomis, todÄl pareiÅ¡kÄjas (beje, kaip ir teismas) gali daryti tik prielaidÄ apie tai, kokia teisÄs norma vadovavosi atsakovas priimdamas ginÄijamÄ sprendimÄ , taÄiau teismas neturi galimybÄs grįsti sprendimo prielaidomis. TeisÄs vairuoti ir vairuotojo pažymÄjimo bei traktorininko pažymÄjimo grÄ Å¾inimas numatytas ApraÅ¡o III skyriuje. Vienas iÅ¡ ApraÅ¡e nurodytų dokumentų yra pažyma, jog asmeniui teisÄ vairuoti transporto priemones neatimta (ApraÅ¡o 14.6 p.).
TaÄiau atsakovas atsakymu nurodÄ, jog, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, teisÄ vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksÄiau kaip po 10 metų, t. y. iÅ¡ atsakymo galima suprasti, jog pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones negrÄ Å¾inama. Nors pareiÅ¡kÄjas praÅ¡ymu visiÅ¡kai to nepraÅ¡Ä, jis praÅ¡Ä tik pažymos. Ir nepaisant to, jog, įvertinÄs gautus ApraÅ¡e nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas ar VÄ® âRegitraâ įgaliotas darbuotojas priima sprendimÄ grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti, ir tik minÄtų įgaliotų darbuotojų sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, pareiÅ¡kÄjas ginÄijamÄ raÅ¡tÄ suprato kaip galutinį sprendimÄ ir kreipÄsi į teismÄ .
Darytina iÅ¡vada, jog skundžiamas raÅ¡tas suraÅ¡ytas taip, kad jį galima traktuoti dviprasmiÅ¡kai, ir tai įrodo pareiÅ¡kÄjo veiksmai: jis nutraukÄ reikiamų dokumentų rinkimÄ , nes suprato atsakymÄ kaip galutinį sprendimÄ , kuriuo jam atsisakyta grÄ Å¾inti teisÄ vairuoti traktorių, todÄl jis ir kreipÄsi į teismÄ . TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyti trÅ«kumai yra esminiai, sukliudÄ Å¡io individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmÄ ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisÄtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti teises ir įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisÄ Ä¯ (galimai) pažeistų teisių ir teisÄtų interesų gynybÄ .
Antruoju reikalavimu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones. Pats reikalavimas suformuluotas netinkamai, kadangi grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones funkcija pagal kompetencijÄ priskirta konkreÄiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui (kaip minÄta pirmiau), teismas gali tik įpareigoti praÅ¡ymÄ nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Be to, pažymÄtina ir tai, kad pats pareiÅ¡kÄjas nesikreipÄ Ä¯ vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pareiÅ¡kÄjui teisÄ vairuoti transporto priemones. 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kÄjas praÅ¡Ä iÅ¡duoti jam pažymÄ , reikalingÄ dÄl traktorininko pažymÄjimo sugrÄ Å¾inimo. TodÄl skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. TeisÄjų kolegija, nustaÄiusi, kad sprendimas neteisÄtas dÄl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinÄs procedÅ«ros, turÄjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir priimto sprendimo pagrįstumÄ , konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimÄ , nepasisakant dÄl kitų skunde, atsiliepime Å¡alių iÅ¡dÄstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimto raÅ¡to teisÄtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.
TodÄl pareiÅ¡kÄjo skundas tenkintinas, atsakovo 2020 m. vasario 25 d. raÅ¡tas Nr. 64-S-1433 naikintinas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei atsakovas įpareigotinas pareiÅ¡kÄjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ naujo. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinÄiais teisinÄs reikÅ¡mÄs skundo atmetimui (patenkinimui). DÄl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkriÄio 6 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84â87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisÄjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kÄjo M. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti MarijampolÄs apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433. Ä®pareigoti atsakovÄ MarijampolÄs apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinÄti pareiÅ¡kÄjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ .
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. TeisÄjos Daina KukalienÄ Jolanta MedvedevienÄ Natalja ZelionkienÄ