Legislator Case Law & Legislation
09e3cacd-310f-41fc-9336-2aec895e7aa0 AI generated

09e3cacd-310f-41fc-9336-2aec895e7aa0 · Regionų administracinis teismas

Case Number 09e3cacd-310f-41fc-9336-2aec895e7aa0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433 dėl atsisakymo grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones; įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, Marijampolės AVPK 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 64-S-1433 atsisakė iÅ¡duoti teisę vairuoti transporto priemones, motyvuodamas tuo, jog Å¡i teisė jam gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Legislator headnote

AI generated

09e3cacd-310f-41fc-9336-2aec895e7aa0 · Regionų administracinis teismas: S.. Atimtos teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as (su vėlesniais pakeitimais).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I2-3807-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugsėjo 29 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, Å¡alims nedalyvaujant, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433 dėl atsisakymo grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones;

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, Marijampolės AVPK 2020 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. 64-S-1433 atsisakė iÅ¡duoti teisę vairuoti transporto priemones, motyvuodamas tuo, jog Å¡i teisė jam gali bÅ«ti grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Pareiškėjas yra įsitikinęs, jog skundžiamas individualus administracinis teisės aktas privalo būti panaikintas, nes jis yra neteisėtas iš esmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.).

Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 str. 2 d.). Priimant nurodytÄ sprendimÄ Å¡ių reikalavimų nebuvo paisoma. Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 30 d. nutarimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 400 (keturių) Å¡imtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Nors jam buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalies pažeidimÄ , t. y. kaip už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichikÄ veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už Å¡ioje dalyje, Å¡io kodekso 420 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintÄ ar neiÅ¡nykusį teistumÄ už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę, tačiau teismas konstatavo, kad jis neblaivus vairavo transporto priemonę 2015 m. birželio 7 d., paskirtÄ baudÄ sumokėjo 2015 m. rugpjūčio 10 d., vairuotojo pažymėjimas sulaikytas 24 mėnesiams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 7 d., todėl administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė jo sulaikymo dienÄ , 2018 m. birželio 30 d., turėjo bÅ«ti baigta vykdyti daugiau kaip prieÅ¡ metus.

Aplinkybė, jog administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad ankstesnis jo pažeidimas Å¡iuo metu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, neturi įtakos, nes įstatymas atgal negalioja, terminai skaičiuojami ne pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , o pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ . Taigi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas negali bÅ«ti keičiamas kitu įstatymu, t. y.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu, ir taip negali bÅ«ti ribojama teisė vairuoti transporto priemones. Å iuo konkrečiu atveju atsiranda dviejų normų konkurencija, todėl turėtų galioti speciali norma, t. y. Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas vairuotojo teisių atėmimo terminas, nes, prieÅ¡ingai, asmuo baudžiamas du kartus: pirmÄ kartÄ pagal Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, antrÄ kartÄ pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalį.

PareiÅ¡kėjas mano atitinkantis visas sÄ lygas, kad jam bÅ«tų iÅ¡duota teisė vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimas ne anksčiau kaip po 10 metų yra neproporcingas ir prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme gautas TelÅ¡ių apylinkės teismo 2019 m. birželio 4 d. praÅ¡ymas Nr. 1B-9/2019 iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo įstatymo 24 straipsnio 7 dalis (2013 m. birželio 13 d. redakcija) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis nesutinka, mano, kad skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad asmeniui, iÅ¡ kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimÄ bÅ«damas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų.

Šios dalies nuostatos buvo priimtos 2013 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymu Nr. XII-360 ir įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d. Iš prie bylos pridėto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per 5 metus matyti, jog M.

S. už tai, kad vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 30 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones M. S. buvo atimta 24 mėnesių laikotarpiui, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2018 m. liepos 30 d. nutarimu teisė vairuoti transporto priemones M. S. buvo atimta 15 mėnesių laikotarpiui. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigaliojo nuo 2014 m. liepos 1 d., todėl jos jau taikomos M.

S.. Atimtos teisės vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inimÄ reglamentuoja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnis, Administracinių nusižengimų kodekso 686 straipsnio 3 dalis ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintas Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡as (su vėlesniais pakeitimais).

Siekdamas susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones asmuo turi įvykdyti minėtuose teisės aktuose nurodytas sÄ lygas ir policijos įstaigai, o nuo 2019 m. balandžio 1 d. bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus iÅ¡duodančiam padaliniui (kai siekiama susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimÄ iÅ¡duodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti traktorius) pateikti nustatytos formos praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti teisę vairuoti bei Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡e nurodytus dokumentus.

Ä®vertinęs gautus nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas ar VÄ® „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimÄ grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti. Sprendimas grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti pareiÅ¡kėjui įteikiamas (kai sprendimas priimamas dalyvaujant pareiÅ¡kėjui) arba per tris darbo dienas iÅ¡siunčiamas (kai sprendimas priimamas nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui) registruotu laiÅ¡ku ar pareiÅ¡kėjo nurodytu elektroninio paÅ¡to adresu.

Tik minėti policijos įstaigų įgaliotų pareigÅ«nų ar VÄ® „Regitra“ įgaliotų darbuotojų sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas nepateikė nustatytos formos praÅ¡ymo grÄ Å¾inti teisę vairuoti ir dėl to nėra priimtas atitinkamas sprendimas. PareiÅ¡kėjas skundžia tik atsakymÄ Ä¯ jo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ apie tai, kad neatimta teisė vairuoti transporto priemones. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Pareiškėjas skundu prašo:

1) panaikinti Marijampolės AVPK pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433 dėl atsisakymo grÄ Å¾inti teisę vairuoti transporto priemones;

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. Bylos duomenimis, Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. liepos 30 d. nutarimu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, ir nubaustas 400 (keturių) Å¡imtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams (b. l. 5–7).

PareiÅ¡kėjas 2020 m. vasario 20 d. pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ , kad teisė vairuoti visų rūšių transporto priemones jam neatimta, ir nurodė, kad pažyma reikalinga dėl teisės vairuoti traktorių susigrÄ Å¾inimo (b. l. 17). Skundžiamu raÅ¡tu atsakovas informavo, jog pareiÅ¡kėjui teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų (b. l. 4).

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog, vadovaujantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniu, individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos (VAÄ® 8 str. 1 d.). Individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAÄ® 8 str. 2 d.). Priimant ginčijamÄ sprendimÄ Å¡ių reikalavimų nebuvo paisoma.

Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartÄ konstatuotas iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučiÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuris iÅ¡spręstų ginÄÄ . Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali bÅ«ti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimÄ ).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismÄ gali bÅ«ti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismÄ sÄ lygų. Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio, atsakovas Å¡ioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobÅ«dį, turimus įgaliojimus priskirtinas vieÅ¡ojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdamas administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo nuostatomis.

VAÄ® 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo virÅ¡enybės principas, kuris reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencija turi bÅ«ti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. Teismas, vertindamas vieÅ¡ojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumÄ , pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ , motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus, logiÅ¡kas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiÅ¡kių iÅ¡vadų elgtis dviprasmiÅ¡kai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai).

Å i teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyviÄ pareigÄ patikrinti, ar nėra ABTÄ® 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių vieÅ¡ojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

Vertindamas nurodytus ginčijamo rašto argumentus, teismas pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Å is vertinimas turi bÅ«ti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiÅ«riu, t. y. bÅ«tent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtÄ sprendimÄ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinęs skundžiamÄ atsakovo raÅ¡tÄ â€žDėl informacijos“, sprendžia, kad Å¡is raÅ¡tas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų.

Kaip matyti iÅ¡ skundo argumentų, pareiÅ¡kėjas, ketindamas susigrÄ Å¾inti teisę vairuoti traktorių ir ketindamas paduoti tokį praÅ¡ymÄ , rinko reikiamus praÅ¡ymui paduoti dokumentus, numatytus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl Motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ patvirtintame Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos apraÅ¡e. IÅ¡ skundžiamo raÅ¡to (b. l.

4) matyti, kad atsakydamas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atsakovas iÅ¡ viso nesivadovavo ApraÅ¡o normomis, todėl pareiÅ¡kėjas (beje, kaip ir teismas) gali daryti tik prielaidÄ apie tai, kokia teisės norma vadovavosi atsakovas priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , tačiau teismas neturi galimybės grįsti sprendimo prielaidomis. Teisės vairuoti ir vairuotojo pažymėjimo bei traktorininko pažymėjimo grÄ Å¾inimas numatytas ApraÅ¡o III skyriuje. Vienas iÅ¡ ApraÅ¡e nurodytų dokumentų yra pažyma, jog asmeniui teisė vairuoti transporto priemones neatimta (ApraÅ¡o 14.6 p.).

Tačiau atsakovas atsakymu nurodė, jog, remiantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 7 punktu, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama ne anksčiau kaip po 10 metų, t. y. iÅ¡ atsakymo galima suprasti, jog pareiÅ¡kėjui teisė vairuoti transporto priemones negrÄ Å¾inama. Nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymu visiÅ¡kai to neprašė, jis prašė tik pažymos. Ir nepaisant to, jog, įvertinęs gautus ApraÅ¡e nurodytus dokumentus, policijos įstaigos įgaliotas pareigÅ«nas ar VÄ® „Regitra“ įgaliotas darbuotojas priima sprendimÄ grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti teisę vairuoti, ir tik minėtų įgaliotų darbuotojų sprendimai gali bÅ«ti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, pareiÅ¡kėjas ginčijamÄ raÅ¡tÄ suprato kaip galutinį sprendimÄ ir kreipėsi į teismÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog skundžiamas raÅ¡tas suraÅ¡ytas taip, kad jį galima traktuoti dviprasmiÅ¡kai, ir tai įrodo pareiÅ¡kėjo veiksmai: jis nutraukė reikiamų dokumentų rinkimÄ , nes suprato atsakymÄ kaip galutinį sprendimÄ , kuriuo jam atsisakyta grÄ Å¾inti teisę vairuoti traktorių, todėl jis ir kreipėsi į teismÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog nurodyti trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatui suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti teises ir įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ .

Antruoju reikalavimu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. Pats reikalavimas suformuluotas netinkamai, kadangi grÄ Å¾inti ar atsisakyti grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones funkcija pagal kompetencijÄ priskirta konkrečiam vieÅ¡ojo administravimo subjektui (kaip minėta pirmiau), teismas gali tik įpareigoti praÅ¡ymÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.

Be to, pažymėtina ir tai, kad pats pareiÅ¡kėjas nesikreipė į vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ su praÅ¡ymu grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui teisę vairuoti transporto priemones. 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymu pareiÅ¡kėjas prašė iÅ¡duoti jam pažymÄ , reikalingÄ dėl traktorininko pažymėjimo sugrÄ Å¾inimo. Todėl skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad sprendimas neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ ir priimto sprendimo pagrįstumÄ , konstatuoja, jog tai yra pagrindas panaikinti šį administracinį sprendimÄ , nepasisakant dėl kitų skunde, atsiliepime Å¡alių iÅ¡dėstytų motyvų ir nevertinant atsakovo priimto raÅ¡to teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas, atsakovo 2020 m. vasario 25 d. raÅ¡tas Nr. 64-S-1433 naikintinas (ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei atsakovas įpareigotinas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikÅ¡mės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl Å¡ios priežasties Å¡ie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo M. S. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«no 2020 m. vasario 25 d. sprendimÄ Nr. 64-S-1433. Ä®pareigoti atsakovÄ Marijampolės apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo 2020 m. vasario 20 d. praÅ¡ymÄ ir priimti sprendimÄ .

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjos Daina Kukalienė Jolanta Medvedevienė Natalja Zelionkienė