09e1ec8f-e0a9-41fe-b167-de3e11221fc4 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1399-777/2018 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01032-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2018 m. gruodžio 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos J. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų K.

P., N. P., A. J., V. U., V. U., D. N., A. N., D. Ž., R. V. Ž., A. P., J. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog inžinerinis įrenginys – vandens siurblys, esantis bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra pareiÅ¡kėjų bendroji dalinė nuosavybė; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog inžineriniai įrenginiai – vandentiekio bei buitinių nuotekų ir jų valymo tinklai, esantys bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra pareiÅ¡kėjų bendroji dalinė nuosavybė; nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , jog infrastruktÅ«ros objektas – keliai, esantys bendrijos „Bruzdeilyno valdos“ administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajone, yra pareiÅ¡kėjų bendroji dalinė nuosavybė.

2. PareiÅ¡kimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad: 2.1. Tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Bruzdelynas“ ir pareiÅ¡kėjų buvo sudarytos preliminariosios žemės sklypo ir bÅ«simo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias, be kita ko, buvo susitarta nupirkti ir žemės sklypų komunikacijas, bendrojo naudojimo objektus: lauko inžinerinius tinklus, kelius, pravažiavimus, bendrojo naudojimo teritorijÄ , kurių kaina yra įskaičiuota į sklypo kainÄ , nurodytÄ sutarties 2.1 punkte (preliminariosios sutarties 1.1.3 punktas). 2.2.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai siekė įsigyti ir manė, jog įsigijo kvartale įrengtÄ inžinerinę infrastruktÅ«rÄ , kuri buvo įvardyta Namo statybos darbų iÅ¡baigtumo apraÅ¡yme, pridėtame prie minėtų sutarčių. Teigia, jog vėliau pareiÅ¡kėjai minėtas sutartis patvirtino pirkimo–pardavimo sutartimis, kurių pagrindu nuosavybės teisė į žemės sklypus bei gyvenamuosius namus buvo įregistruota vieÅ¡ame Nekilnojamojo turto registre. Tačiau vieÅ¡ame registre nebuvo įregistruota nuosavybės teisė į inžinerinius tinklus, pareiÅ¡kėjai derėjosi dėl Å¡ių nekilnojamųjų daiktų įgijimo nuosavybės teise. 2.3.

Nurodė, jog UAB „Bruzdelynas“ bankrutavo ir buvo likviduota. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mai 2018 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir grÄ Å¾ino jį padavusiems asmenims. PasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams kreiptis į VÄ® Registrų centrÄ dėl daiktinės teisės įregistravimo.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 4.1. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjai pareiÅ¡kime nurodo, jog jie įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, tačiau jie nebuvo įregistruoti. Nurodė, kad prie pareiÅ¡kimo nėra pateikta raÅ¡ytinių įrodymų, jog bÅ«tų kreiptasi į vieÅ¡Ä jį registrÄ ir priimtas sprendimas atsisakyti įregistruoti daiktus. 4.2. Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio matyti, jog dėl inžinerinių tinklų nuosavybės galimas ginčas tarp pareiÅ¡kėjų ir Klaipėdos rajono savivaldybės, kuri iÅ¡davė statybos leidimÄ statyti infrastruktÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėjų teigimu, inžineriniai tinklai nebuvo perleisti nei prieÅ¡ UAB „Bruzdelynas“ bankroto procedÅ«rÄ , nei jos metu, taip pat ir bendrijai „Bruzdeilyno valdos“, kuriai, pasak pareiÅ¡kėjų, perduoti inžineriniai tinklai ir ji juos administruoja. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju klausimas dėl daiktinės teisės įgijimo, nustatant juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , negali bÅ«ti nagrinėjamas ypatingÄ ja teisena, kadangi nuosavybės teisės įgijimo klausimas esant ginčui gali bÅ«ti nagrinėjamas tik ginčo teisenos tvarka. 4.3.

Nustatė, jog teismui su ieÅ¡kiniu (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kimu) nepateiktos pirkimo–pardavimo sutartys, pateiktos tik preliminariosios sutartys. Nepateikti duomenys, kokiu pagrindu gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Bruzdeilyno valdos“ administruoja minėtus inžinerinius tinklus. Nepateiktas bendrijos narių ir kitų bendrijos teritorijoje gyvenančių asmenų sÄ raÅ¡as. Darė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra galimybės nustatyti, ar, be pareiÅ¡kėjų, ginčo inžineriniais tinklais naudojasi kiti asmenys ir ar visi suinteresuoti asmenys įtraukiami į bylÄ .

Nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kimo turinio ir su juo pateiktų priedų nėra aiÅ¡ku, kam priklauso žemės sklypas ar sklypai, kuriuose yra ginčo inžineriniai įrenginiai. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja J. P. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutartį ir pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1. Nurodė, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , priėmė nutartį, kuria iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė bylÄ jos nenagrinėjęs ir nurodė veiksmus, kuriuos pareiÅ¡kėja ir kiti pareiÅ¡kėjai galėtų atlikti. Teigia, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, jog pareiÅ¡kėja galės įgyvendinti savo teises teismo nurodytu bÅ«du. Mano, jog tokia teismo nutartis yra neteisėta, nes priėmimo stadijoje negalima priimti sprendimui prilygstančių nutarčių, kurios iÅ¡ esmės neiÅ¡sprendžia bylos. 6.2.

Teigia, jog pareiÅ¡kime nurodyta, kad juridinę reikÅ¡mę turinčių duomenų pareiÅ¡kėjai negali gauti dėl to, jog nekilnojamÄ jį turtÄ pardavęs subjektas (bankrutavusi UAB „Bruzdelynas“) nebuvo teisiÅ¡kai įregistravęs inžinerinių ir kitų infrastruktÅ«ros objektų, kurie bÅ«tų teisiÅ¡kai apibrėžti (padalijat dalimis, tenkančiomis kiekvienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų). Darė iÅ¡vadÄ , jog tokių juridinių faktų nustatymas galimas tik teismo tvarka. 6.3. Nurodė, kad ginÄÄ kelti teisme gali tik ginčo Å¡alys ir tokio ginčo atsiradimas teisme yra Å¡ių subjektų valia.

Teigia, jog teismas negali būti ginčo iniciatoriumi ar modifikuotoju, todėl mano, kad teismo įžvalgos dėl galimų teisinių ginčų su Klaipėdos rajono savivaldybe ar bendrija „Bruzdeilyno valdos“ yra teisiškai nereikšmingos.

7. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Atskirasis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjų pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10. Civilinio proceso kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ tam, kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , privalo iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygų. Kai asmuo, pateikdamas teismui ieÅ¡kinį, netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindais. Teisės kreiptis į teismÄ apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

11. Viena iÅ¡ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms iÅ¡ankstinę privalomÄ sprendimo ne teisme tvarkÄ , asmuo gali kreiptis į teismÄ ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja Å¡ia iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo buvo pareikÅ¡tas pažeidžiant CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , o tai leido pirmosios instancijos teismui konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjams nesilaikius privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos yra teisinis pagrindas pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti.

12. PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti daiktÄ ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktÄ Ä¯gijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimÄ daiktÄ , taip pat teisių į daiktus suvaržymus – Å¡ių teisių turėtojas, suinteresuotas jų įregistravimu asmuo arba notaras (CK 4.256 straipsnio 2 dalis, NTRÄ® 23 straipsnio 1 dalis). PraÅ¡ymÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima vieÅ¡o registro tvarkytojas (CK 4.257 straipsnio 1 dalis). Priėmus sprendimÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, iÅ¡duodami dokumentai, patvirtinantys jų įregistravimÄ vieÅ¡ame registre (CK 4.257 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad Nekilnojamojo turto registre atliekama ne sutarties registracija, o įraÅ¡omi joje nustatyti ir vieÅ¡o registro iÅ¡duotame dokumente konkrečiai nurodyti daiktai, daiktinės teisės į juos, jų suvaržymai.

13. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja nurodė, kad teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , priėmė nutartį, kuria iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė bylÄ , ir nurodė veiksmus, kuriuos pareiÅ¡kėjai galėtų atlikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais atskirojo skundo argumentais. Spręsdamas ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) priėmimo klausimÄ , teismas nesprendžia Å¡alies pareikÅ¡to reikalavimo iÅ¡ esmės, o tik patikrina, ar ieÅ¡kinys (pareiÅ¡kimas) atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, taip pat ar nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Vienas iÅ¡ pagrindų teismui atsisakyti priimti ieÅ¡kinį (pareiÅ¡kimÄ ) yra tai, kad pareiÅ¡kėjai nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t. y. siekia įrodyti, jog jie įgijo nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, tačiau Å¡i jų nuosavybė nebuvo įregistruota. Teisinis reglamentavimas numato, jog praÅ¡ymÄ Ä¯registruoti daiktÄ ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktÄ Ä¯gijęs asmuo. Asmuo, norintis įregistruoti daiktÄ , teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, vieÅ¡o registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos praÅ¡ymÄ (CK 4.256 straipsnio 1 dalis).

Kai praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėjamas, gali bÅ«ti priimamas sprendimas praÅ¡ymÄ tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus – arba praÅ¡ymÄ atmesti – atsisakyti įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus (CK 4.257 straipsnio 1 dalis). Ä®registravimÄ ar atsisakymÄ Ä¯registruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 straipsnis).

Å is teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai, siekdami įregistruoti nuosavybės teisę į inžinerinius tinklus, pirmiausia turėjo kreiptis į vieÅ¡Ä jį registrÄ ir tik esant jiems nepalankiam sprendimui pareiÅ¡kėjai turėjo teisę kreiptis į teismÄ , t. y. pirmiausia privalėjo pasinaudoti ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje iÅ¡dėstytomis iÅ¡vadomis, jog nesant pateiktų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo kreiptasi į vieÅ¡Ä jį registrÄ ir priimtas sprendimas – atsisakyti įregistruoti daiktus, nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjai pasinaudojo įstatyme numatyta privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

15. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjams klausimÄ dėl daiktinės teisės įregistravimo spręsti ikiteismine tvarka, nesudaro pagrindo teigti, jog tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje iÅ¡ esmės pasisakė dėl ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos teismo pasiÅ«lymas buvo sÄ lygotas loginės nustatytų aplinkybių sekos. IÅ¡analizavus skundžiamos nutarties turinį, nenustatyta, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų analizavęs bei pasisakęs dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo sÄ lygų, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjos argumentai, kad pareiÅ¡kimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo ginÄÄ , yra nepagrįsti.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Å¡ie argumentai teisingam skundo iÅ¡nagrinėjimui teisinės reikÅ¡mės neturi, todėl, atmesdamas skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų jÄ keisti ar naikinti.

17. Vadovaudamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kuriÄ keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2018 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Jolanta Gailevičienė