2019-07-24 Nr. AB-14662-3-62-3-02295-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3215-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02295-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. S. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už teisės aktams neatitinkančių įkalinimo sąlygų sudarymą nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. buvo laikomas kamerose Nr. 3 ir Nr. 6, kurios neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas neatitiko minimalių teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Kameroje Nr. 3 nebuvo langų, netinkama ventiliacija, buvo šalta, drėgna, netinkamas apšvietimas. Kameroje Nr. 6 buvo tik 2 kėdės, 2 spintelės, skirtos daiktams susidėti. Nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 19 d. kameroje Nr. 6 nebuvo pusės lango ir dėl šio pažeidimo žodžiu ir raštu jis kreipėsi į Kybartų PN administraciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad anksčiau sirgo tuberkulioze, todėl buvimas šaltose patalpose kėlė riziką pareiškėjo sveikatai.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. drausmines nuobaudas atliko kamerų tipo patalpose, kuriose kamerų plotas minimalius teisės aktų reikalavimus atitiko. Pareiškėjo teiginių nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, kurie galėjo sudaryti pagrindą konstatuoti Kybartų PN veiksmų neteisėtumą. Skundžiamu laikotarpiu pareiškėjo prašymų, skundų ir atsakymų į juos asmens byloje pateikta nebuvo. Kybartų PN visos kameros buvo įrengtos vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir – Higienos norma) reikalavimus atitiko. Visose kamerose buvo langai, o Lietuvos higienos norma natūralaus apšvietimo intensyvumo (langų ploto) nereglamentavo. Patalpose buvo sumontuota natūrali ištraukiamoji ventiliacijos sistema, be to, buvo sudaryta galimybė kameras vėdinti natūraliu būdu. Kybartų PN kamerose drėgmė, temperatūra, liuminescensinis apšvietimas ir kiti parametrai atitiko Higienos normos reikalavimus. Drausmės grupės ir kamerų tipo patalpų iki 15 parų kamerų aprūpinimas kietuoju inventoriumi buvo reglamentuotas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies ir priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas atliko drausmines nuobaudas kamerose Nr. 123, Nr. 3 ir Nr. 6. Kameros Nr. 123 bendras plotas buvo 10,57 kv. m, joje buvo laikomi 2 asmenys, vienam asmeniui teko 5,285 kv. m gyvenamojo ploto. Kameros Nr. 3 kameros bendras plotas - 14,46 kv. m, joje buvo laikomi 3 asmenys, vienam asmeniui teko 4,82 kv. m gyvenamojo ploto, o kameros Nr. 6 bendras plotas - 10,85 kv. m, joje buvo laikoma nuo 2 iki 3 asmenų, vienam asmeniui teko nuo 5,425 iki 3,61 kv. m gyvenamojo ploto.

7. Teismas vadovavosi Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, Taisyklės), 111.2 punktu, kuris nustatė, kad kamerų tipo patalpose vienam asmeniui turėjo tekti 3,6 kv. m ploto. Taip pat pažymėjo, jog į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turėjo būti atsižvelgiama tik konstatuojant gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktą. Apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumatė reikalavimo eliminuoti kameroje laikomų baldų, inventoriaus, sanitarinių mazgo užimamą plotą. Atsakovui nurodžius, jog visose Kybartų PN kamerų patalpose buvo sumontuota natūrali ištraukiamoji ventiliacijos sistema, be to, jose buvo galima ir natūrali ventiliacija, teismas sprendė, jog Kybartų PN kamerose drėgmė, temperatūra, liuminescensinis apšvietimas ir kiti parametrai Higienos normos reikalavimus atitiko.

8. Vadovaudamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 26 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl lango nebuvimo, dėl šaltų ir drėgnų patalpų. Kybartų PN 2017 m. spalio 17 d. atsakydamas į pareiškėjo teiktą skundą nurodė, jog kameros Nr. 6 ir Nr. 3 teisės aktuose numatytus reikalavimus atitiko, langai buvo įstiklinti. Teismas laikė, jog atsakovas nepagrindė savo teiginių dėl kamerų temperatūros bei nenurodė ar kameros Nr. 6 stiklas lange buvo, ar buvo sudaužytas ir pakeistas. Atsakovui nepaneigus ir kitų duomenų apie kamerų dirbtinės apšvietos, temperatūros, drėgmės atitiktį, duomenų apie valymo priemonių (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) išdavimą, todėl, minėtus pažeidimus laikė nustatytais. Atsižvelgęs į Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau ir – Aprūpinimo norma), nurodė, jog spintelių norma kamerų tipo patalpose nebuvo numatyta. Iš atsakovo pateiktų fotonuotraukų nustatė, jog Kameroje Nr. 6 buvo tik 2 kėdės, todėl pareiškėjui esant Kameroje Nr. 6, kai buvo laikomi 3 asmenys, teisė į tinkamą inventoriaus aprūpinimą kameroje buvo pažeista.

9. Teismas, įvertinęs nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, pareiškėjui sukeltas neigiamas pasekmes, neesant įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikoje egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino pinigais (200 Eur suma neturtinei žalai atlyginti).

III. 10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kybartų PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismas objektyviai neįvertino visos su skundu susijusios medžiagos.

10.2. Pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų PN.

10.3. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrintos tinkamos laikymo sąlygos, nesukeliančios neigiamų pasekmių, todėl šiuo aspektu negali egzistuoti civilinės atsakomybės sąlygos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

10.4. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

11. Pareiškėjas A. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą arba tenkinti pareiškėjo skundą.

12. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes įvertino tinkamai. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, objektyviai ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš teisės aktus pažeidžiančių kalinimo sąlygų Kybartų PN.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjo naudai 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą už apgyvendinimą Higienos normos reikalavimus pažeidžiančiose kamerose. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka, kad teismas neturtinę žalą įvertino pinigais.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš jų, valstybei ar savivaldybei CK 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, detaliai išanalizavo pareiškėjo buvimo Kybartų PN sąlygas, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui visą ginčo laikotarpį (nuo 2017 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d.) buvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas, tačiau atsakovas nepaneigė, jog kameroje Nr. 6 nebuvo lango, taip pat pareiškėjui nebuvo išduotos priemonės kameros švarai palaikyti bei buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą aprūpinimą inventoriumi. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės akcentuoja su neturtinės žalos būdo nustatymu susijusių klausimų išsprendimą pirmosios instancijos teisme, todėl pažeidimų aplinkybių, kurias detaliai įvertino teismas skundžiamame sprendime, kolegija plačiau nevertins.

18. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimu, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas netinkamomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008; 2009 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-734/2009; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017 ir kt.).

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 5 dienas kameroje Nr. 6 buvo sudaužytas langas, pareiškėjui nebuvo išduotos priemonės kamerų švarai palaikyti bei buvo pažeista jo teisė į tinkamą aprūpinimą inventoriumi. Įvertinus įvardintus pažeidimus pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė, jog jo patirta žala turi būti įvertinta būtent 10 000 Eur, atsižvelgus į jo kalinimo netinkamomis sąlygomis trukmę, neteisėtų veiksmų pobūdį. Tokios žalos atlyginimo sumos, kompensuojančios pareiškėjo patirtą dvasinę skriaudą, patirtus išgyvenimus, taip pat nėra pagrindo priteisti ir atsižvelgus į jo nurodomus patirtus išgyvenimus. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu nebuvo tokie mažareikšmiai, jog šiuo atveju užtektų pripažinimo, kad buvo pažeistos pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, kaip apeliaciniame skunde nurodė atsakovas.

21. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, į tuo metu nustatytą minimalią mėnesinę algą, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, konstatuoja, kad 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

22. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas