09dca46f-15ec-44d2-ad27-7df7e2b9dda0 · Vilniaus apygardos teismas

2-1826-892/2012Civilinė byla Nr. 2A-1288-653/2013Proceso Nr. 2-52-3-01240-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 34.4.3, 128.2; 121.1.;(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos T. O., atstovaujamos PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų, apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1826-892/2012 pagal pareiÅ¡kėjos T.

O., atstovaujamos PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų, pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo palikimui priimti iÅ¡davimo, suinteresuotas asmuo L. S..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,             n u s t a t ė: I. Ginčo esmė pareiÅ¡kėja T. O., atstovaujama PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų, pareiÅ¡kime prašė nustatyti juridinį faktÄ dėl T. O. iÅ¡laikymo reikalingumo, iÅ¡duoti teismo leidimÄ PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namams priimti palikimÄ neveiksnios T.

O. vardu bei iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ neveiksnios pareiÅ¡kėjos vardu.Nurodė, kad T. O. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, nuo 2007-03-23 ji gyvena PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namuose. 2012-02-10 mirė T. O. motina, kuri testamentais butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), paliko L. S.. T. O. savo motinos mirties dienÄ turėjo teisę į privalomÄ palikimo dalį, nes ji dėl sunkios psichinės ligos yra nedarbinga, nekilnojamo ir kilnojamo turto neturi, gauna netekto darbingumo pensijÄ ir yra faktiÅ¡kai iÅ¡laikoma valstybės. Teismo posėdyje PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų atstovė paaiÅ¡kino, kad T.

O. gauna 731,67 Lt paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybės per mėnesį, iÅ¡ kurios yra iÅ¡skaitoma 80 proc. už pragyvenimÄ valstybei, todėl jai lieka 146 Lt, bÅ«tiniausi T. O. poreikiai yra patenkinami, ji yra aprÅ«pinama bÅ«stu, maistu, drabužiais, tačiau ji yra labai aktyvi, mėgsta puoÅ¡tis, lankyti kultÅ«rinius renginius, todėl minėtų likusių pinigų jai neužtenka, be to, valstybei jos iÅ¡laikymas kainuoja daugiau nei yra atskaitoma, tai yra apie 2000 Lt per mėnesį, taigi, asmuo turi teisę į privalomÄ palikimo dalį, nes jos pensijos neužtenka valstybei iÅ¡laikyti.

Suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko. Nurodė, kad jo patenkinimas prieÅ¡tarautų Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, aplinkybė, jog neįgalus asmuo yra iÅ¡laikomas valstybės nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis neturi pakankamai lėšų bÅ«tinoms pragyvenimo reikmėms. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiÅ¡kai rÅ«pintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrÄ sias, tiek specialiÄ sias paslaugas, užtikrina saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , atitinkamÄ pagalbÄ , suderintÄ su jo priežiÅ«ra, nuolatinę slaugÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu (b.l.44-47) pareiÅ¡kimo netenkino.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog T. O. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, nuo 2007-03-23 ji gyvena PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namuose. 2012-02-10 mirė T. O. motina M. O., kuri                    2011-12-05 ir 2012-12-12 testamentais 0,0508 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), paliko L.

S.. T. O. yra neįgali, jai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis. IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. balandžio mėnesio pažymos Nr. 11-49 teismas nustatė, jog T. O. kas mėnesį mokama 731,67 Lt netekto darbingumo pensija. T. O. nekilnojamo turto nuosavybės teise neturi. Teismas nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktikÄ CK 5.20 str. 1 d. nustatyta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį siejama su bÅ«tinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais bÅ«dais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ kurių visumos galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad palikėjo mirties dienÄ asmuo neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog įpėdinio nedarbingumo dėl neįgalumo faktas nepreziumuoja iÅ¡laikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme. Nedarbingas dėl neįgalumo įpėdinis pagal įstatymÄ turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, jeigu iÅ¡laikymo reikalingumas palikėjo mirties dienÄ Ä¯rodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Ä®rodyti iÅ¡laikymo reikalingumÄ , privalo įpėdinis, pretenduojantis į privalomÄ jÄ palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-501/2010).

Konkrečioje byloje sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretÅ«s tokio asmens poreikiai, sudarantys bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-84/2012). Sprendžiant, kad asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas CK 5.20 str. 1 d. prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į poreikį bÅ«ti iÅ¡laikomam, bet ir į faktÄ , ar asmuo negali savęs iÅ¡laikyti, nėra iÅ¡laikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas.

Nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 str. 1 d. nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien Å¡iuo faktu; bÅ«tina įrodyti, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas dėl neįgalumo įpėdinis neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civ. byloje A. R. v. N. J., bylos Nr. 3K-3-501/2010). Teismas taip pat vadavosi ir Vilniaus apygardos teismo praktika dėl iÅ¡laikymo reikalingumo LR CK 5.20 str. normos prasme (Vilniaus apygardos teismo 2011-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-1717-656/2011).Teismas nustatė, kad neveiksnia pripažinta T.

O. yra apgyvendinta PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namuose ir yra tinkamai aprÅ«pinta maistu, drabužiais, medicininėmis priemonėmis tenkinant pagrindinius jos poreikius: T. O. yra mokama 731,67 Lt netekto darbingumo pensija, iÅ¡ kurios, remiantis socialinės globos namų atstovės paaiÅ¡kinimais, atskaitoma 80 proc. už pragyvenimÄ , todėl T. O. asmeninėms iÅ¡laidoms lieka 146 Lt. Teismas nurodė, jog į bylÄ pareiÅ¡kėjos atstovės nepateikė jokių įrodymų dėl specialių T. O. poreikių (papildomos sveikatos apsaugos ar kitų), ar iÅ¡laidų gyvybiÅ¡kai bÅ«tiniems T.

O. poreikiams, kurie nėra užtikrinami gyvenant socialinės globos namuose (CPK 178 str.), tik teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovė paaiÅ¡kino, jog T. O. yra reikalingos papildomos lėšos pragyvenimui (pramogoms). Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiasis teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais dėl orientacinių kriterijų taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo srityje (CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ ).

Todėl vertino T. O. gaunamas pajamas (731,67 Lt paÅ¡alpa) kaip artimas minimaliai mėnesio algai; atsižvelgė į tai, jog pareiÅ¡kėja gyvena globos namuose, kuriuose užtikrini bÅ«tiniausi jos poreikiai ir atskaičius iÅ¡ jos gaunamos paÅ¡alpos už pragyvenimÄ jai asmeninėms reikmėms lieka apie 146 Lt per mėnesį. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog T. O. jos motinos M. O. mirties dienÄ nebuvo reikalinga iÅ¡laikymo. Aplinkybės, jog palikimo dienÄ T. O. neturėjo jokio turto ar lėšų, negavo jokių papildomų pajamų, tačiau byloje nustačius, jog gyvenant pensionate buvo aprÅ«pinta bÅ«tinu iÅ¡laikymu užtikrinant visų bÅ«tiniausių jos poreikių patenkintinÄ , nesuteikia pagrindo nukrypti nuo aukščiau nurodytos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-03-05 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-84/2012).

Teismas sprendė, jog pareiÅ¡kėjos atstovės nurodytas argumentas, jog asmens iÅ¡laikymas valstybei kainuoja daugiau nei iÅ¡skaitoma iÅ¡ asmens paÅ¡alpos už pragyvenimÄ (apie 2000 Lt) nesudaro pagrindo tenkinti pareiÅ¡kimÄ , nes, Å¡iuo atveju teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė yra asmens poreikis bÅ«ti iÅ¡laikomam ir asmens negalėjimas savęs iÅ¡laikyti, nebÅ«ti iÅ¡laikomam ar neturėjimas teisių bÅ«ti iÅ¡laikytam socialinių garantijų pagrindu palikimo atsiradimo dienÄ (CK 5.20 str.).

Teismas atmetė ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl leidimo iÅ¡davimo palikimo priėmimo T. O. vardu iÅ¡davimo, nes byloje nustatyta, kad M. O. turi testamentinę įpėdinę, tuo tarpu į bylÄ nebuvo pateikta duomenų, jog palikėja M. O. turėtų kito turto nei ji paliko testamentais (CK 5.20 str.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliantas pareiÅ¡kėja T. O., atstovaujama PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų, pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.50-51), kuriuo praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Nurodo, jog klausimas dėl iÅ¡laikymo reikalingumo konkrečioje byloje spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybės jų gauti, turėtÄ turtÄ ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ . Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja pripažinta neveiksnia, neįgali, jai neterminuotai nustatytas 20 proc. darbingumo lygis, jos pajamos sudaro kas mėnesį mokama 731,67 Lt. netekto darbingumo pensija, nekilnojamojo turto nuosavybė teise ji neturi.

Asmens iÅ¡laikymas pensionate kainuoja apie 2000 Lt., iÅ¡ T. O. netekto darbingume pensijos atskaitoma 80 proc. už pragyvenimÄ pensionate. Apeliantas mano, kad T. O. tenkanti kas mėnesį 20 proc. (146 Lt.) suma nuo gaunamos netekto darbingumo pensijos, net nustačius, kad dalį bÅ«tinųjų poreikių patenkina valstybė iÅ¡ savo lėšų, negali bÅ«ti laikoma protinga suma, kurios pakanka visiems bÅ«tiniems jos poreikiams, tarp jų ir į vaistus, pilnavertį maitinimÄ , apsirÅ«pinimÄ drabužiais, higienos priemonėmis ir kt. patenkinti.

Prie bÅ«tinųjų poreikių turi bÅ«ti priskirti pareiÅ¡kėjos poreikiai tenkinti kultÅ«rines bei dvasines reikmes, nes tai yra ypač svarbu siekiant užtikrinti psichikos ligomis sergančių asmenų integracijÄ Ä¯ visuomenę. Patys faktas, kad nuo 2007-05-03 gyvenanti socialinės globos namuose T. O. faktiÅ¡kai yra iÅ¡laikoma valstybės, patvirtina, kad jai 2012-02-10 motinos M. O. mirties diena buvo reikalingas iÅ¡laikymas. Nepaisant gaunamos paramos iÅ¡ valstybės - užtikrintos gyvenamosios vietos, maitinimo, priežiÅ«ros, T.

O. motinos M. O. mirties momentu, atsižvelgiant į jos sveikatos bÅ«klę, negalimumÄ savo jėgomis ir pastangomis gauti jokių papildomų lėšų, taip pat į jos teisę gyventi oriai, buvo reikalingas iÅ¡laikymas.Suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.56-57) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, jog byloje nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiÅ¡kėja atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytus iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijų. PareiÅ¡kėjai kompleksinę pagalbÄ teikė ir teikia valstybė, t. y. bÅ«tent dėl neįgalumo atsiradęs iÅ¡laikymo poreikis buvo ir yra įgyvendintas pritaikius pareiÅ¡kėjai medicinines/socialines garantijas (mokant invalidumo/netekto darbingumo pensijÄ apgyvendinant psichoneurologiniame pensionate).

Vadovaujasi analogiÅ¡ka kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-84/2012 2012-03-05 priimta nutartimi. Pažymi, jog pareiÅ¡kėja 2005-12-06 teismo sprendimu byloje Nr.2-07304-541/2005 pripažinta neveiksnia dėl lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo. Sprendime konstatuota, kad pareiÅ¡kėjos motina dėl savo sveikatos bÅ«klės ir pareiÅ¡kėjos agresyvaus elgesio pareiÅ¡kėja rÅ«pintis negali. 2006-01-12 teismo nutartis byloje Nr. 2-734-541/2006, kuriuo neveiksniai pareiÅ¡kėjai nustatyta globa globėju paskirtas psichoneurologinis pensionatas; jame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjai bÅ«tina valstybės globa, ji negali gyventi namų sÄ lygomis.

Pagal Socialinių paslaugų įstatymÄ pareiÅ¡kėjai, kaip turinčiai sunkiÄ negaliÄ ir negebančiai savarankiÅ¡kai rÅ«pinti; asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrÄ sias, tiek specialiÄ sias socialines paslaugas, užtikrina saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , atitinkamÄ pagalbÄ suderintÄ su jo priežiÅ«ra, nuolatinę slaugÄ . Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad tik dalį pareiÅ¡kėjos bÅ«tinųjų poreikių patenkina valstybė. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad tik valstybė tenkino ir tenkina visus pareiÅ¡kėjos poreikius.

O tas faktas, kad, anot apeliacinio skunde teiginio, pareiškėjai lieka 146 Lt, irgi rodo, kad valstybė pasirūpina, kad pareiškėjai liktų tokia suma. Nesutinka su apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, jog minėti 146 Lt ir dar kažkokios kitos papildomos sumos (neva gautinos iš kitų šaltinių, nes neva valstybės teikiamo išlaikymo tam nepakanka) turi būti skiriami vaistams, maitinimui, drabužiams, higienos priemonėms ir kitiems poreikiams, kultūrinėms ir dvasinėms reikmėms. Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-06-22 įsakymu Nr. A1-270 (V.

Žin. 2010, Nr.77-4005 patvirtinti PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų nuostatų 8 nustato, kad svarbiausieji globos namu veiklos tikslai yra: teikti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globÄ , užtikrinančiÄ asmens įvairiapusiÅ¡kus poreikius ir geriausiÄ interesÄ ; tenkinti psichologines, socialines, kultÅ«rines ir dvasines kiekvieno globos namų gyventojo reikmes, užtikrinant jiems pasirinkimo teisę, įgyvendinant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę palaikyti ryÅ¡ius su bendruomene; atsižvelgiant į globos namu gyventojų savarankiÅ¡kumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinti jų saviraiÅ¡kÄ , skatinti ir padėti integruotis į visuomenę.

PareiÅ¡kėjos atveju kaip tik ir pasireiÅ¡kia minėtų nuostatų taikymas, bÅ«tent globos įstaigai užtikrinant valstybės nustatytų tikslų įgyvendinimÄ patenkinant socialines, kultÅ«rines ir dvasines pareiÅ¡kėjos reikmes, užtikrinant pareiÅ¡kėjos įvairiapusiÅ¡kus poreikius ir geriausiÄ interesÄ (prieÅ¡ingu atveju turėtų bÅ«ti konstatuota, kad globos įstaiga veikia pažeisdama savo nuostatus). Nuostatų 9             punktas numato, jog globos namai, pagal teisės aktais nustatytas normas suteikia gyvenamÄ jį plotÄ , aprÅ«pina globos namų gyventojus reikalingu inventoriumi; teikia globos namų gyventojams socialinės globos paslaugas;             pagal teisės aktais nustatytas normas organizuoja racionaliÄ , specialiÄ ir dietinę mitybÄ ; organizuoja ir teisės aktu nustatyta tvarka teikia sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, užtikrinančias asmens fizinę ir psichine sveikatÄ , pagal nustatytÄ normÄ aprÅ«pina medikamentais; teisės aktų nustatyta tvarka aprÅ«pina globos namų gyventojus /.../techninės pagalbos priemonėmis; užtikrina sanitarinį, higieninį ir prieÅ¡epideminį režimÄ globos namuose; užtikrina saugiÄ , gerai sutvarkytÄ , globos namu gyventoju specialiems poreikiams tenkinti pritaikytÄ aplinkÄ , reikalingÄ kasdieniniam gyvenimui bei paslaugoms gauti; organizuoja globos namų gyventojų kasdieninių gyvenimo įgÅ«džių ugdymÄ , darbinę veiklÄ , laisvalaikį ir užimtumÄ taip, kad jie bÅ«tu palaikomi, skatinami bÅ«ti savarankiÅ¡ki; organizuoja kultÅ«rines, sporto paslaugas, esant poreikiui - religinių paslaugų teikimÄ .

PareiÅ¡kėjos atveju kaip tik ir pasireiÅ¡kia minėtų nuostatų taikymas, bÅ«tent globos įstaigai vykdant savo funkcijas, t.y. aprÅ«pinant pareiÅ¡kėjÄ vaistais, maitinimu, drabužiais, higienos priemonėms ir kitiems poreikiams, kultÅ«rinių ir dvasinių reikmių tenkinimu ar jo organizavimu. Taigi, apeliaciniame skunde minimas pareiÅ¡kėjos pomėgis skaityti, megzti, gražiai ir tvarkingai apsirengti, aktyvus dalyvavimas kultÅ«riniuose renginiuose, važiavimas į muziejus kaip tik ir rodytų, kad globos namai vykdo valstybės pavestas funkcijas.

Nors į bylÄ ir nepateikta jokių įrodymų apie konkrečius kultÅ«rinių renginių faktus (preziumuojama, kad tvarkingai savo veiklÄ vykdanti valstybės iÅ¡laikoma įstaiga veda reikalingus registrus, dokumentuoja procedÅ«ras, kuriomis bÅ«tų galima įrodyti net ir kasdienius globos elementus, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju globos įstaiga nepateikė jokių įrodymų). Nuostatų 10             p. numato, jog globos namai tvarko globos namu gyventoju apskaitÄ , asmens bylas, socialinės ir medicininės reabilitacijos dokumentacijÄ .

Å iuo atveju į bylÄ net nebuvo pateikta jokių dokumentų iÅ¡ pareiÅ¡kėjos asmens bylos ar kitos globos namų dokumentacijos apie tai, kad pareiÅ¡kėjos poreikiais buvo organizuotas pareiÅ¡kėjos pomėgio skaityti, megzti, gražiai ir tvarkingai apsirengti užtikrinimas, pareiÅ¡kėjos dalyvavimas kultÅ«riniuose renginiuose, pareiÅ¡kėjos važiavimas į muziejus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å iuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta. Dėl apeliacinio proceso nutraukimo dalyje dėl reikalavimo iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ .Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėja T. O., atstovaujama PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų pareiÅ¡kime reiÅ¡kė du reikalavimus: prašė nustatyti juridinį faktÄ dėl T. O. iÅ¡laikymo reikalingumo ir iÅ¡duoti teismo leidimÄ PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namams priimti palikimÄ neveiksnios T. O. vardu. IeÅ¡kinys skundžiamu sprendimu buvo atmestas, apeliaciniu skundu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti pareiÅ¡kimÄ .Pagal CPK 315 str. 2 dalies 3 punkto nuostatÄ , apeliacinis skundas nepriimamas ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas.

Jeigu Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėja nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.).PraÅ¡ymas dėl leidimo palikimui priimti nagrinėjamas supaprastinto proceso CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 str. 6 dalis numato, kad teismo nutartis iÅ¡duoti leidimÄ apeliacine tvarka neskundžiama. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti suinteresuoto asmens apeliacinį skundÄ dalyje dėl reikalavimo iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ , kadangi Å¡i teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ priimti palikimÄ pagal proceso įstatymÄ negali bÅ«ti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Kadangi Å¡is trÅ«kumas paaiÅ¡kėjo apeliacine tvarka sprendžiant dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo  2012 m. liepos 31 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinis procesas nutrauktinas, nelikus apeliacijos objekto (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d.). Dėl teisės į privalomÄ jÄ palikimo dalįVadovaujantis CK 5.20 str. 1 d., palikėjo vaikas, kuriam palikėjo mirties dienÄ reikalingas iÅ¡laikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymÄ turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iÅ¡ paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymÄ , jeigu testamentu neskirta daugiau.

CK 5.20 str. įtvirtinta teisė į privalomÄ jÄ palikimo dalį tam tikra dalimi apriboja palikėjo teisę palikti testamentu turtÄ savo nuožiÅ«ra. AiÅ¡kinant pirmiau nurodytÄ palikimo teisinių santykių reglamentavimÄ , pabrėžtina, kad teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį turi tik tokie palikėjų vaikai, kurie palikėjo mirties dienÄ atitinka asmens, reikalingo iÅ¡laikymo, teisinį statusÄ . Pažymėtina, kad palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas nepreziumuoja iÅ¡laikymo reikalingumo CPK 182 str. 4 p. prasme.

ProcesiÅ¡kai tai reiÅ¡kia, kad nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas pagal įstatymÄ turi teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį, jeigu iÅ¡laikymo reikalingumas palikėjo mirties dienÄ Ä¯rodytas bendra tvarka (CPK 176-178 straipsniai). Dėl to kasacinis teismas yra padaręs iÅ¡vadÄ , kad įrodinėjimo, siekiant įrodyti iÅ¡laikymo reikalingumÄ , naÅ¡ta tokiu atveju tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomÄ jÄ palikimo dalį (CPK 178 straipsnis). Tokia teisės aiÅ¡kinimo taisyklė formuojama ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-33/2008; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje O. V., V. V. v. notarė J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2010).Apeliaciniame skunde nurodoma, jog aplinkybė, kad palikimo atsiradimo metu T. O. buvo iÅ¡laikoma valstybės, patvirtina poreikį bÅ«ti iÅ¡laikomai; tokį T. O. poreikį lemia asmens nedarbingumas dėl neįgalumo. IÅ¡ tiesų, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog T. O. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2005-12-06 sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, nuo 2007-03-23 ji gyvena PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namuose.

Tačiau tai, kad neįgalus asmuo iÅ¡laikomas valstybės, nebÅ«tinai reiÅ¡kia, kad jis neturi pakankamai lėšų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms tenkinti. Sprendžiant, kad asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas CK 5.20 str. 1 d. prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama ne tik į poreikį bÅ«ti iÅ¡laikomam, bet ir į faktÄ , ar asmuo negali savęs iÅ¡laikyti, nėra iÅ¡laikomas ar neturi teisės įgyvendinti socialinių garantijų. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 str. 1 d. nustatytam subjektiÅ¡kumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien Å¡iuo faktu; bÅ«tina įrodyti, kad palikėjo mirties dienÄ nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas neturėjo pakankamai pajamų bÅ«tinoms gyvenimo reikmėms, todėl buvo reikalingas palikėjo iÅ¡laikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2010).Lietuvos Aukščiausiasis teismas naujausioje formuojamoje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog nustatant teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį atsižvelgiama turi bÅ«ti ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos bÅ«klė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti paÅ¡alpÄ , pensijÄ , kitokiÄ paramÄ ; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo bÅ«klės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramÄ (pavyzdžiui, valstybės paÅ¡alpÄ ), nepriklausomai nuo to, ar tokiÄ teisę įgyvendino.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog konkrečioje byloje sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui reikalingas iÅ¡laikymas, turi bÅ«ti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dienÄ atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretÅ«s tokio asmens poreikiai, sudarantys bÅ«tinų gyvenimo reikmių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2012).Pagal Socialinių paslaugų įstatymo reglamentavimÄ socialinės paslaugos teikiamos ne tik tam tikrų socialinių sunkumų turinčiam asmeniui, bet ir dėl amžiaus ar neįgalumo negalinčiam savarankiÅ¡kai rÅ«pintis ir dalyvauti visuomenės gyvenime (Socialinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad palikimo atsiradimo metu T. O. buvo neįgali ir neveiksni bei faktiÅ¡kai iÅ¡laikoma valstybės, pripažino lemiama faktui, kad ji neturėjo pakankamai lėšų pragyventi ar teisių socialinių garantijų pagrindu bÅ«ti iÅ¡laikomai, paneigti. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo iÅ¡vada sutinka ir pažymi, kad T. O. sveikatos bÅ«klė (psichiniai sutrikimai) neleido jai savarankiÅ¡kai įgyvendinti savo teisių. Pagal Socialinių paslaugų įstatymo nuostatas asmeniui, kuris dėl sunkios negalios negeba savarankiÅ¡kai rÅ«pintis asmeniniu gyvenimu, valstybė, teikdama tiek bendrÄ sias, tiek specialiÄ sias socialines paslaugas, užtikrina tokiam asmeniui saugiÄ ir sveikÄ aplinkÄ , atitinkamÄ pagalbÄ , suderintÄ su jo priežiÅ«ra, nuolatinę slaugÄ ir kt.

Dėl nurodytos sveikatos bÅ«klės T. O. buvo nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis, taigi ji įgijo ir įgyvendino teisę į valstybės teikiamÄ socialinę globÄ . Be to, T. O. buvo mokama invalidumo pensija, kuri jos motinos mirties dienÄ buvo 731,67 Lt. Nustačius, kad T. O. kaip specialių poreikių turinčiam asmeniui, kompleksinę pagalbÄ teikė valstybė, t.y. dėl neįgalumo atsiradęs iÅ¡laikymo poreikis buvo įgyvendintas taikius tam tikras socialines garantijas (apgyvendinus PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namuose, sudarius sÄ lygas, bÅ«tinas psichinio ligonio gyvenimo sÄ lygoms tenkinti, mokant invalidumo pensijÄ , ir kt.), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad T.

O. atitiko CK 5.20 str. 1 d. nustatytus iÅ¡laikymo reikalingumo kriterijus. Dėl Å¡ių aplinkybių atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog T. O. tenkanti kas mėnesį 20 proc. (146 Lt) suma nuo gaunamos netekto darbingumo pensijos, nustačius, kad dalį bÅ«tinųjų poreikių patenkina valstybė iÅ¡ savo lėšų, negali bÅ«ti laikoma protinga suma, kurios pakanka visiems bÅ«tiniems jos poreikiams ir dėl to T. O. buvo reikalingas iÅ¡laikymas.Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog į bylÄ apeliantės atstovai nepateikė jokių įrodymų dėl specialių T.

O. poreikių (papildomos sveikatos apsaugos ar kitų), ar iÅ¡laidų gyvybiÅ¡kai bÅ«tiniems T. O. poreikiams, kurie nėra užtikrinami gyvenant socialinės globos namuose (CPK 178 str.). Kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikta įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje nustatytoms aplinkybėms tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisę į privalomÄ jÄ palikimo dalį reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos Å¡iuo klausimu.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas,                          o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 2012-08-21 Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu T.

O., atstovaujamai globėjo - PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų, suteikta antrinę teisinė pagalba byloje dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 31d. sprendimo apskundimo, atleidžiant nuo bylinėjimo iÅ¡laidų, todėl esant tokiai bylos baigčiai, iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos. Vadovaudamasis CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r ė nutraukti apeliacinį procesÄ dalyje dėl apeliantės T. O., atstovaujamos PrÅ«diÅ¡kių socialinės globos namų, reikalavimo iÅ¡duoti teismo leidimÄ priimti palikimÄ .Vilniaus rajono apylinkės teismo  2012 m. liepos 31 d. sprendimÄ civilinėje byloje palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                    Jelena Šiškina