09db42b3-e6a6-4f32-a8b8-aef7d01785de · Vilniaus regiono apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-105-522/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16852-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.3.; 1.2.25.4.2.1.; 2.3.6.4.2. (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 12 d. Širvintos Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dangyrai Kanapienytei, dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui, kaltinamajam A.

Č., E. P. ir jų gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui G. J. ir jo atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. Č., (duomenys neskelbtini), E. P., (duomenys neskelbtini), kaltinami padarę nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad pagrobė svetimÄ automobilį. A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.00 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrininkų grupėje, slapta, savavaliÅ¡kai, be D. J. leidimo įsėdo į D. J. tėvui G. J. priklausantį automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį užvedė pasinaudodami užvedimo spynelėje paliktais raktais ir iÅ¡ kiemo automobiliu iÅ¡važiavo. E. P., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorÄ , medį, po ko su A.

Č. iÅ¡ įvykio vietos, palikę apgadintÄ automobilį, pasiÅ¡alino. A. Č. ir E. P. buvo kaltinami tuo, kad veikdami kartu pagrobė G. J. priklausantį 4500 Eur vertės automobilį. E. P. vairuodamas automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. J., 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus - nustatytas 1,41 promilių girtumas, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, o bÅ«tent KET 127 punkto reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, dėl ko nesugebėjo automobilio sustabdyti, jo nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į tvorÄ ir medį, po ko jis iÅ¡ įvykio vietos, palikęs apgadintÄ automobilį, pasiÅ¡alino.

Dėl Å¡io eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui G. J. padaryta didelės turtinės žalos 4409,80 Eur sumoje. T. y. E. P. padarė nusikaltimÄ numatytÄ LR BK 281 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis A. Č. teisiamajame posėdyje kaltu dėl automobilio vagystės neprisipažino. Jis parodė, kad buvo L. K. sodyboje. Apie 23 val. jis su E. P., J. P., O. K. išėjo į laukÄ . Kieme stovėjo automobilis BMW, priklausantis D. J., kuri su juo atvažiavo. D. J. tuo metu kieme nebuvo, ji buvo prieÅ¡pirtyje. E. P. minėjo, kad pamėgins nuvažiuoti pas G.

J., nes ji irgi Å¡ventė, bei pasiÅ«lė jÄ pasiimti į pirtį. Jie minėjo J. P. ir O. K., kad važiuos pasiimti G. J., gyvenančios (duomenys neskelbtini). Tada jis ir E. P. sėdo į automobilį BMW ir iÅ¡važiavo jos pasiimti. E. P. daug laiko leisdavo su D. J., todėl net nekilo mintis, kad negalima važiuoti su tuo automobiliu. Jis leidimo neklausė, galvojo, kad leidžia. Jis sėdėjo Å¡one, keleivio vietoje, Å¡alia vairuotojo, o E. P. buvo už vairo. Jie nuvažiavo į G. J. sodybÄ ir pasiÅ«lė jai kartu važiuoti į pirtį, bet ji pastebėjo, kad E. P. buvo iÅ¡gėręs ir nesėdo į automobilį.

Jie, grįždami atgal, padarė avarijÄ , įvažiavo į griovį netoli nuo pirties. Maždaug už pusės kilometro. VisÄ laikÄ automobilį vairavo E. P.. Jis visada sėdėjo Å¡alia. Jis ir E. P. buvo neblaivÅ«s. Jie iÅ¡sigando, kad įvyko eismo įvykis. Kai įvažiavo į griovį, automobilį paliko ir grįžo atgal į sodybÄ , į pirtį. Kai jie išėjo, po kelių minučių atvažiavo gaisrinė su policija. Kai grįžo, niekam nieko nepasakojo. Jis nepripažįsta, kad vogė automobilį, nes to nedarė.

Kelionės tikslas buvo pasiimti G. J. ir atvažiuoti atgal. E. P. turėjo raktelius ir jie tiesiog iÅ¡važiavo. Kaltinamasis E. P. teisiamajame posėdyje kaltu dėl pareikÅ¡to kaltinimo, dėl vagystės, neprisipažino. Neneigė, kad automobilį vairavo neblaivus ir padarė autoįvykį. Jis parodė, kad į minimÄ vakarėlį atvažiavo D. J. ir jos draugė E. Ž.. D. J. jam davė savo automobilio raktus, kad jis paleistų muzikÄ maÅ¡inoje. Vėliau raktus jis pasiėmė vėl, kadangi bÅ«tų nusodinę akumuliatorių.

Jis lauke su J. P., O. K. stovėjo, kalbėjosi. Paskui jis pasakė, kad važiuoja pasiimti G. J. ir kad pastarieji praneštų D. J., kad jie važiuoja jos paimti. Jie pasakė: „Gerai“. Jis nežino, ar jie pasakė, ar nepasakė D. J.. Jis pats apie tai D. J. nesakė, nes galvojo, kad ji juo pasitiki. D. J. juo pasitikėjo, jie vairuodavo vienas kito mašinas, buvo artimi, kartu keliaudavo, kartu važinėdavosi. Jis tikrai žino, kad D. J. leistų jam vairuoti jos automobilį, tarp jų buvo stiprus ryšys.

Automobilio raktai buvo pas jį kiÅ¡enėje. Jis buvo neblaivus. Jie sėdo į maÅ¡inÄ ir iÅ¡važiavo pas G. J.. Jis vairavo automobilį. Nuvažiavo pas G. J., nuėjo į namus, pasiÅ«lė jai važiuoti į pirtį, bet ji, pamačiusi, kad jis neblaivus, nesutiko ir jie iÅ¡važiavo atgal į pirtį. Važiuodami padarė avarijÄ , nulėkė nuo kelio. Kai padarė avarijÄ , buvo panika, Å¡okas, nežinojo kÄ daryti. Grįžo į pirtį, policijai nepranešė. Grįžęs į pirtį, jis su niekuo nesikalbėjo, nes buvo Å¡oke, strese, iÅ¡sigandęs. Jis bijojo teises prarasti.

Pirtyje gal ir domėjosi, kur automobilis, bet jis nesakė. Jis D. J. nieko nesakė pirtyje, kad sudaužė automobilį. Visos įvykio aplinkybės paaiÅ¡kėjo ryte, kitÄ dienÄ . KitÄ dienÄ buvo su D. J. susitikęs pasikalbėti. Jai prisipažino, kad sudaužė automobilį, gailėjosi. Jis sutiktų atlyginti 1000 Eur žalÄ , bet ne tiek, kiek įvertintas automobilis. Žalos iki Å¡iol visos neatlygino, nes jo prašė vis skirtingų sumų. Dabar sumokėjo 500 Eur. Kitokios sumos jis nesiÅ«lė, nes tikrai bÅ«tų nesutikę.

Jis dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), todėl ir iÅ¡sigando, kad gali prarasti darbÄ , teises. Jis galvojo, kad automobilis yra D. J.. Jis nesutinka su automobilio remonto suma, kuri jam buvo nurodyta, tačiau sutinka su savo pateikta suma. Nesutinka su automobilio vertinimu, kuris yra byloje. Pripažįsta, kad buvo padaryta turtinė žala dėl automobilio, tačiau nepripažįsta, kad buvo padaryta neturtinė žala, jos atlyginti nesutinka. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas G. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad gegužės 1 d. dukrai D.

J. davė savo automobilį nuvažiuoti pas draugę. Apie antrÄ valandÄ nakties policija pranešė, kad su jo automobiliu įvyko avarija. Ä®vykio vietoje rado savo automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilis buvo įsirėžęs į tvorÄ , medį. Ä®vykio aplinkybių nežino. Dukra pasakė kitÄ dienÄ , kas galimai vairavo automobilį ir padarė avarijÄ . Dar gegužės mėnesį paskambino kaltinamasis ir pasakė, kad nori susitikti su juo. Buvo atėjęs kaltinamasis ir jo tėvas.

Jie kalbėjosi dėl žalos. Jie susitarė dėl žalos dydžio, pasakė, kad ateis vėliau, paskambins, bet taip niekas nepaskambino. Jis palaiko savo civilinį ieÅ¡kinį. Nepriklausomas ekspertas įvertino automobilį, pasakė, kad jo jau neapsimoka remontuoti už tokiÄ kainÄ . Jam pasakė, kad jo rinkos vertė 3800-3900 Eur, bet kadangi pravažiuota, tai 3300 Eur, o remontas didesnis. Automobilis buvo prižiÅ«rėtas, techniÅ¡kai tvarkingas ir važiavo gerai. Jie liko be automobilio, reikėjo į darbÄ važiuoti, todėl buvo iÅ¡sinuomojęs kelis kartus, kai labai reikėjo, kitÄ automobilį.

Dabar turi automobilį, kurį dukra parvarė iÅ¡ Danijos. Automobilio BMW tikriausiai neremontuos. ŽalÄ Ä¯vertino su visais nuostoliais 5000 Eur. Suma yra su įvertintojų nustatymais, su advokato iÅ¡laidomis ir su nuoma. 1000 Eur neturinė žala, tai važinėjimai pas tyrėjÄ daug kartų, atsipraÅ¡inėjimai iÅ¡ darbo, trukdymai, nepatogumai. Ne vienÄ kartÄ teko ir į Ukmergę važiuoti. Jis už 3300 Eur neįsigytų automobilio tokio, koks buvo. Jis pasitikėjo dukra, nežinojo, kad ji gali kažkam duoti automobilį.

Jam buvo padaryta didelė žalÄ , nes jo turimos santaupos yra mažesnės, nei prarasto automobilio vertė, o darbo užmokestis yra mažesnis, jis liko be automobilio. Liudytoja D. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusysis yra jos tėvas. Kaltinamieji gerai pažįstami. Per socialinius tinklus pažįstami, draugai susisiekė su ja ir pakvietė į Å¡ventę. Apie pusė vienuolikos vakaro su drauge atvyko į Å¡ventę (duomenys neskelbtini) kieme. Automobilį priparkavo prie namo. Tai buvo BMW 530 automobilis, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Atvykusios užrakino automobilį, kadangi buvo asmeniniai daiktai palikti ir prisijungė prie Å¡ventės dalyvių.

Ten linksminosi, Å¡oko, vartojo alkoholį ir po tam tikro laiko jos su drauge pasigedo dviejų asmenų, tai E. P. ir A. Č. ir tas pasirodė įtartina, bet nieko labai nesureikÅ¡mino ir toliau tęsė Å¡ventę. Po tam tikro laiko ji pastebėjo sÄ myšį, kuris kilo kieme ir iÅ¡bėgusi į kiemÄ iÅ¡girdo, jog kažkas iÅ¡ buvusių svečių suÅ¡uko eiti žiÅ«rėti, kur jos automobilis. Toje vietoje, kur buvo palikusi automobilį, jo nebebuvo. Prie Å¡alia esančio automobilio stovėjo A.

Č. ir pasišaipydamas jai pasakė, kad eitų pati išsitraukti savo automobilį iš griovio. Ji nesuprasdama, kas atsitiko, kur jos automobilis, pamatė tamsoje žybčiojančius švyturėlius. Kadangi nebuvo didelis atstumas, kažkur 800 m., nubėgusi pamatė jos tėvui priklausantį automobilį, kuris buvo sugadintas. Buvo atvykusi Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Ji iš karto bandė susisiekti su A. Č. ir E. P., tačiau nepavyko. Ji bandė susisiekti būtent su jais, nes iš karto jai buvo kilęs įtarimas, nes jų abiejų pasigedo šventėje.

Po kelių minučių jie atvyko taip pat. Vaizdo kamerose akivaizdžiai matėsi, kad susistumdo du jaunuoliai E. P. ir A. Č. ir po kelių sekundžių automobilis užsiveda ir automobilis pradeda manevruoti kieme. Per kitÄ kamerÄ taip pat buvo pastebėta, jog iÅ¡ iÅ¡važiuojančio automobilio, iÅ¡ keleivio pusės, bÅ«tent A. Č. iÅ¡kiÅ¡o galvÄ pasižiÅ«rėti, ar automobilis nieko nekliudo. PeržiÅ«rėjus medžiagÄ , buvo matyti, kad bÅ«tent Å¡ie asmenys galimai padarė šį įvykį.

Gal po 15 minučių su ja susisiekė A. Č. ir paprašė susitikti Å¡iek tiek atokiau nuo eismo įvykio vietos. Atvykę asmenys, tai buvo A. Č., O. K. ir J. P. pripažino, kas vairavo automobilį, kad vairavo E. P. ir pasakė, kad ji neduotų jokių parodymų dėl to, kad su ja bus atsilyginta rytoj, taip iÅ¡vengiant draugui kažkokių rimtesnių problemų. Kai buvo atėjusi į kiemÄ , prie namo, bandė E. P. paklausti, ar jis padarė tÄ Ä¯vykį ir kad prisipažintų. Jisai neprisipažino.

Jokių santykių su E. P. nebuvo, jie pažįstami, draugai. E. P. niekada nevairavo jos automobilio, o ji nevairavo jo automobilio. Ji yra tik jį vežusi tuo automobiliu. Ä®vykio vakarÄ niekas į jÄ nesikreipė, kad duotų pavairuoti automobilį. Ji nekalbėjo su E. P., kam priklauso automobilis. Ji grįžusi iÅ¡ užsienio, visada skolinasi iÅ¡ tėvų automobilį. IÅ¡ E. P. pusės buvo klausimai, kaip važiuoja automobilis. A. Č. jai pasakė, kad vairavo bÅ«tent E. P.. Liudytoja E. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad E. P. ir A.

Č. yra jos pažįstami, o nukentėjusysis yra draugės tėvas. Ji susitiko su D. J. vakare. Ji atvažiavo jos paimti su savo tėčio maÅ¡ina. Po kurio laiko paliko maÅ¡inÄ atrakintÄ su rakteliais. Kažkuriuo momentu pastebėjo, kad ilgÄ laikÄ nėra A. Č. ir E. P., bet nekreipė dėmesio ir Å¡ventė toliau. Kai išėjo į laukÄ , pamatė, kad nėra D. J. tėčio automobilio ir tolumoje už kelio pamatė Å¡vyturėlius. Kažkas iÅ¡ kompanijos pasakė: „D., žiÅ«rėk, ten tavo maÅ¡ina griovyje“.

D. J. išėjo. Po kurio laiko jai paskambino ir pasakė, kad ten tikrai yra jos maÅ¡ina, sudaužyta, griovyje ir kad ji ateitų. Ji atėjo kartu su J. P. ir O. K.. Jie nuvyko pas L. K. mamÄ ir paprašė parodyti kameros įraÅ¡Ä , pasižiÅ«rėti, kur dingo maÅ¡ina, kas jÄ pavogė, kaip ji iÅ¡važiavo. Matėsi, kaip prie maÅ¡inos stumdosi A. Č. su E. P. ir po kelių minučių užsidega maÅ¡inos žibintai ir maÅ¡ina iÅ¡važiuoja. Asmenų nesimatė, kas vairavo. Matėsi tiktai keleivio pusė, kad pro langÄ iÅ¡kiÅ¡ta Å¡viesių plaukų žmogaus galva.

ŽiÅ«rint filmuotÄ medžiagÄ nesuprato, kad tai buvo E. P. ir A. Č.. Jų veidų nesimatė. Kas vairavo, jie nepamatė. Jie darė prielaidas, kad keleivio vietoje sėdi A. Č.. Po įvykio A. Č. nieko nesakė. E. P. iÅ¡vis nesimatė. Jis pasirodė tik pačioje pabaigoje. D. J. su E. P. buvo geri pažįstami. Jie nebuvo pora, E. P. tuo metu turėjo merginÄ , su kuria yra dabar susituokęs. Liudytoja L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie yra jos sÅ«naus vaikystės draugai.

Vyko sÅ«naus gimtadienis. Buvo pakviesti jo draugai. Jie visi vartojo alkoholį, darėsi kokteilius. Po kiek laiko atėjo merginos ir pasakė, kad dingo maÅ¡ina iÅ¡ kiemo. Mergina buvo iÅ¡sigandusi, susinervinusi. Ji pasakė, kad yra vaizdo kameros, pasiÅ«lė pažiÅ«rėti. Per vaizdo kameras pasižiÅ«rėjo, kad maÅ¡ina tikrai buvo, stovėjo kieme. Kas vairuoja maÅ¡inÄ , neaiÅ¡ku, nes blogai matėsi. Po įvykio niekas nežinojo, niekas nesuprato, kas galėjo paimti tÄ maÅ¡inÄ . Ji irgi nežino, kas vairavo maÅ¡inÄ .

Paskui jie iÅ¡siaiÅ¡kino, kad ta maÅ¡ina stovi sudaužyta netoliese, kai pamatė policijos pareigÅ«nus. Po įvykio, kai pamatė policijos Å¡vyturėlius, kaltinamieji jau buvo pas juos. Ji juos asmeniÅ¡kai matė. Liudytoja G. J. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. A. Č. ir E. P. yra jos klasiokai. TÄ vakarÄ jie su ja susisiekė ir pakvietė į L. K. gimtadienį. Pasakė, kad pas jÄ atvažiuoja. A. Č. ir E. P. atvažiavo su tamsiu BMW automobiliu. Tiek A. Č., tiek E. P. atrodė lengvai iÅ¡gėrę.

Ji atsisakė su jais vykti į Å¡ventę, nes pajautė alkoholio kvapÄ ir pasakė, kad ji ateis po to. Jų pokalbis vyko labai trumpai. Jie pasakė, kad važiuoja atgal. Automobilį vairavo E. P., A. Č. sėdėjo Å¡alia. E. P. automobilis yra BMW. Jis ne su savo automobiliu buvo atvažiavęs. Kai jie iÅ¡važiavo, ji valandos bėgyje nuvyko į Å¡ventę pėsčiomis, nes nuo jos namų Å¡ventė vyko labai netoli. Liudytojas O. K. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Jie draugai. Jis matė automobilį, kuriuo atvažiavo D.

J.. Jam E. P. arba A. Č. pasakė, kad važiuoja pasiimti G. Jis su kitais vartojo alkoholinius gėrimus, jų paprašė pasakyti D., kad jie iÅ¡važiuoja, tačiau jie pamirÅ¡o. Jis nematė, kaip jie iÅ¡važiavo, taip pat nematė, kaip grįžo. Kai jie iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo, toliau tęsėsi vakarėlis. Nebuvo tokio dalyko, kad kažkas ieÅ¡kojo automobilio. Jis žino, kad tÄ vakarÄ Ä¯vyko avarija. Kaip įvyko avarija, jis nežino, nes buvo sodyboje. Liudytojas J. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta abu kaltinamuosius, yra draugai daug metų.

L. K. pakvietė pas save į gimtadienį, visi susirinko. E. P. su A. Č. priėjo ir E. P. pasakė, kad jie važiuoja pasiimti ir atsivežti G. J.. E. P. pasakė, kad jis praneÅ¡tų D. J., kad jie važiuoja pasiimti G. J.. Jis nepranešė D. J., nes nematė bÅ«tinumo, žinojo, kad jie yra artimi, artimai bendravo, daug laiko praleisdavo kartu. Jie išėjo į laukÄ ir pamatė, kad Å¡vyturėliai netoliese. Nuėjo pažiÅ«rėti ir pamatė autoįvykį. Po kurio laiko sužinojo, kad automobilį vairavo E. P..

D. J. pateikė vaizdo įraÅ¡Ä ir telefonu įraÅ¡ytÄ jos ir E. P. pokalbį kaip jie tariasi dėl žalos atlyginimo (b. t. I, b. l. 154-157, b. t. II, b. l. 7). 2020 m. birželio 17 d. garso įraÅ¡as apžiÅ«rėtas, suraÅ¡ytas apžiÅ«ros protokolas (b. t. II, b. l. 8-16). 2020 m. gegužės 11 d. L. K. savanoriÅ¡kų dokumentų pateikimo metu pateikė vaizdo stebėjimo kamerų įraÅ¡us (b. t. II, b. l. 22-25). Vyresnysis tyrėjas A. D. tarnybiniame praneÅ¡ime dėl L. K. pateiktos vaizdo medžiagos peržiÅ«ros nurodė, kad 2020 m. gegužės 11 d. liudytoja L.

K. savanoriÅ¡kų daiktų, dokumentų pateikimo metu pateikė namo kiemo vaizdo kameromis filmuotÄ medžiagÄ . PeržiÅ«rėjus pateiktÄ vaizdo medžiagÄ , nustatyta, kad kamera Nr. 1 filmuoja įvažiavimo vartus į namo kiemÄ bei įvažiavimÄ tarp tvoros ir namo sienos. Kamera Nr. 2 filmuoja kiemo vidų bei garažo vartus. Kamerų data ir laikas sutampa. Kameros Nr. 1 medžiagoje vaizdo laikas yra nuo 2020 m. gegužės 1 d. 23 val. 04 min. 00 s. iki 2020 m. gegužės 1 d. 23 val. 10 min. 31 s. Nuo vaizdo įraÅ¡o pradžios kameroje Nr. 1 matyti kaip po ja stovi ir svirduliuoja A.

Č.. Akivaizdžiai matosi, kad jis yra neblaivus. A. Č. sunkiai stovi ant kojų, svirduliuoja ir vaikÅ¡to į priekį ir atgal. 23 val. 05 min. 26 s. A. Č. atsitraukia link Toyota automobilio juokdamasis. 23 val. 05 min. 46 s. matosi kaip A. Č. apsikabina E. P., kuris irgi yra akivaizdžiai neblaivus (svirduliuoja, judesiai nekoordinuoti). 23 val. 06 min. 19 s. matyti kaip užsidega automobilio Å¡viesos ir automobilis BMW įvažiavęs į kiemÄ po kamera Nr. 2 apsisuka bei iÅ¡važiuoja. Kadangi automobilio Å¡viesos apÅ¡viečia kamerÄ , automobilyje sėdinčių asmenų nesimato. 23 val. 07 min. 01 s. automobilio BMW priekis pasirodo po kamera Nr. 1, sustoja ir pradeda važiuoti 23 val. 07 min. 10 s. AiÅ¡kiai matyti, kaip pro atidarytÄ automobilio priekinių keleivio durelių langÄ yra iÅ¡kiÅ¡ta A.

Č. galva, kuris žiÅ«ri, kad vairuotojas nekliudytų namo sienos. 23 val. 07 min. 36 s. matyti, kaip iÅ¡ kiemo iÅ¡važiuodamas automobilis deÅ¡iniu sparnu kliudo vartus, kurie pilnai atsidaro. Automobilis pasuka į (duomenys neskelbtini) pusę. Jokių paÅ¡alinių asmenų kameros nefiksavo. Tarp E. P. ir A. Č. nuėjimo iÅ¡ kameros Nr. 1 vaizdo zonos ir automobilio galinių žibintų užsidegimo laikas 11 sekundžių. Ä® kameros Nr. 2 vaizdo zonÄ jie neišėjo (b. t. II, b. l. 26-28). Policijos pareigÅ«nės G.

J. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 1 d. apie 23.45 val., dirbant su Vilniaus AVPK Å irvintų rajono policijos komisariato vyriaus. patruliu L. J. iÅ¡ VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) namo į griovį įvažiavo automobilis BMW, apgadino gyventojų tvorÄ . Atvykę (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje rado nuo kelio nuvažiavusį, iÅ¡vertusį metalinę segmentinę tvorÄ ir atsitrenkusį į medį automobilį BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilyje žmonių nebuvo, maÅ¡inos rakteliai gulėjo ant priekinės vairuotojo sėdynės. Ä®vykio vietoje buvo PGT pareigÅ«nai ir GMP brigada.

PGT pareigūnai paaiškino, kad jiems atvykus nei automobilyje, nei prie jo žmonių nebuvo. Po 10 min. atėjo D. J. ir pasakė, kad tai jos tėvo automobilis. D. J. teigė, kad automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), kieme ir ji niekam automobilio nedavė (b. t. I, b. l. 11-12). 2020 m. gegužės 1 d. sudaryta įvykio vietos schema (b. t. I, b. l. 13). Automobilis BMW 530 D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportuotas į saugojimo aikštelę (b. t. I, b. l. 14). 2020 m. gegužės 2 d. apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis BMW, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis adresu (duomenys neskelbtini), nuvažiavęs nuo kelio, nulaužęs metalinę tinklinę tvorÄ ir atsitrenkęs į medį kairės pusės priekiu. Automobilio kairės pusės priekinis sparnas sulankstytas, sudaužytas žibintas, sulaužytas bamperis, sulankstytas variklio gaubtas, prie automobilio ant žemės guli nulaužta medžio Å¡aka, pabirusios plastmasinės detalės ir nuolaužos. Automobilis neužrakintas. ApžiÅ«rint automobilio salono vidų, ant vairuotojo sėdynės guli užvedimo rakteliai (b. t.

I, b. l. 20-30). 2020 m. gegužės 1 d. policijos pareigÅ«no A. K. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 1 d. dirbant su Vilniaus AVPK Å irvintų rajono policijos komisariato tyrėju Č. O. gavo praneÅ¡imÄ , jog (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) namo, į griovį, įvažiavo automobilis. D. J. paaiÅ¡kino, jog 2020 m. gegužės 1 d. vakare leido laikÄ su draugais adresu (duomenys neskelbtini). Ä® minėtÄ namÄ D. J. buvo atvykusi automobiliu BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau apie 23 val. iÅ¡ minėto namo kiemo automobilis buvo pavogtas.

D. J. vėliau rado automobilį (duomenys neskelbtini), nuvažiavusį nuo kelio ir atsitrenkusį į tvorÄ . MinėtÄ BMW vairavęs asmuo buvo pasiÅ¡alinęs iÅ¡ eismo įvykio vietos. D. J. įtarė, jog automobilį galėjo pavogti A. Č. ir E. P.. BÅ«nant įvykio vietoje, į įvykio vietÄ su draugais atėjo A. Č. (pasinaudojus alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. ARFM-0445 jam buvo nustatytas 1,35 prom. girtumo laipsnis), kurie nuteikinėjo D. J. neraÅ¡yti pareiÅ¡kimo ir aiÅ¡kino, jog jie žalÄ atlygins.

D. J. paaiÅ¡kino, jog A. Č. jai pasakė, kad automobilį vairavo E. P., tačiau jiems paklausus asmenų, kas vairavo minėtÄ BMW, Å¡ie teigė, jog nežino. D. J. aiÅ¡kino, jog (duomenys neskelbtini) namo kiemas yra filmuojamas vaizdo kameromis. Nuvykus minėtu adresu, bendraujant su (duomenys neskelbtini) namo savininke L. K., Å¡i paaiÅ¡kino, jog E. P. Å¡iuo metu yra lauko virtuvėje. Nuėję į minėtÄ virtuvę kartu su L. K., rado du asmenis, kurie paaiÅ¡kino, jog E. P. čia nėra. Č. O. bendraujant su lauko virtuvėje buvusiais asmenimis, už lauko virtuvėje esančių durų į kitÄ kambarį buvo girdėti Å¡nabždėjimas.

PapraÅ¡ius L. K. atidaryti minėtas duris, kitame kambaryje rado E. P., kurio paklausus, kÄ jis čia veikia, Å¡is atsakyti negalėjo. E. P. akivaizdžiai slėpėsi. Pasinaudojus alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0142, E. P. buvo nustatytas 1,41 prom. girtumo laipsnis. E. P. teigė, kad jis automobilio tikrai nevogė ir kas tai galėjo padaryti nežino (b. t. I, b. l. 15-16). 2020 m. gegužės 20 d. policijos pareigÅ«no A. A. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2020 m. gegužės 20 d., apie 11.50 val., tikslinant įvykio aplinkybes, mobiliuoju telefonu buvo susisiekta su pranešėja, tel.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuri atsisakė prisistatyti ir paaiÅ¡kino, kad 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., pro savo namų langÄ matė, kad (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) namų, į griovį yra įvažiavęs automobilis. IÅ¡ automobilio salone sklindančių balsų pranešėja suprato, kad jame sėdėjo du vyriÅ¡kos lyties jauni asmenys, kurie netrukus iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pasiÅ¡alino gatve (b. t. I, b. l. 19). 2020 m. gegužės 2 d. 03.11 val. alkoholio kiekio matuokliu E. P. buvo nustatytas 1,41 prom. girtumas (b. t.

II, b. l. 84-86). Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo iÅ¡vados BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė automobilį. Automobilio vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo automobilio užvaldymas siekiant pasisavinti. Vagystė yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl, apibÅ«dinant kaltės, darant vagystę, turinį, turi bÅ«ti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis ir turi bÅ«ti konstatuojama, kad, grobdamas svetimÄ turtÄ vagystės bÅ«du, kaltininkas suvokė, jog užvaldo automobilį prieÅ¡ turto savininko valiÄ , numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Vagystės atveju kaltė pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi esminis veikos požymis, nulemiantis Å¡ios veikos priskyrimÄ prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra bÅ«tent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimÄ turtÄ ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valiÄ . Teismas, įvertinęs kaltinamiesiems A.

Č. ir E. P. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, tiek objektyviÄ jÄ , tiek ir subjektyviÄ jÄ pusę, konstatuoja, jog kaltinamųjų veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip nusikaltimas – vagystė, kadangi byloje nustatyta, jog A. Č. ir E. P. tikslas nebuvo neatlygintinai užvaldyti G. J. priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekiant jį neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valiÄ . Kaltinamieji E. P. ir A. Č. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie pasiėmė automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tam, kad nuvažiuotų ir atsivežtų į gimtadienio Å¡ventę G.

J., o ne norėdami jį pasisavinti. Å iuos kaltinamųjų parodymus patvirtina ir tai, kad jie gimtadienio dalyviams J. P. ir O. K. pasakė, kad Å¡ie perduotų D. J., kuri tÄ vakarÄ buvo atvažiavusi su automobiliu BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kad jie iÅ¡važiuoja pasiimti G. J.. Atitinkamai teismo posėdžio metu apklausti J. P. ir O. K. parodė, kad kaltinamieji jiems sakė, kad iÅ¡važiuoja pasiimti G. J. ir kad pastarieji apie tai pasakytų D. J., tačiau jie pamirÅ¡o. Pažymėtina ir tai, kad to, jog E. P. ir A.

Č. pasiėmė D. J. automobilį, kiti gimtadienio šventės nevertino ir neįvardijo kaip vagystės, jiems tai nepasirodė keista ir jie to nesureikšmino, kadangi kaltinamasis E. P. su D. J. buvo pažįstami, dažnai bendraudavo, jų santykius įvardijo kaip artimus. Be to, tai kad kaltinamieji neturėjo tyčios pagrobti svetimo automobilio patvirtina ir jų elgesys vakaro metu. Kaip nustatyta iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, įvykio vietos schemos ir įvykio vietos apžiūros protokolo, kaltinamieji iš gimtadienio vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nuvažiavo iki G.

J. namų, o Å¡iai nesutikus važiuoti kartu su jais, iÅ¡ karto važiavo atgal į Å¡ventės vietÄ ir grįždami (duomenys neskelbtini), automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorÄ bei medį. Tai, kad įvykio vieta buvo netoli gimtadienio Å¡ventės vietos, patvirtino ir liudytojai, nurodę, kad pamatė policijos Å¡vyturėlius. Taigi, jei kaltinamasis E. P. nebÅ«tų nesuvaldęs automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio, automobiliu jie bÅ«tų grįžę atgal į Å¡ventės vietÄ .

Remdamasis aukščiau aptartais duomenimis teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl A. Č. dėl kaltinimo pagal BK 178 straipsnio dalį, iÅ¡teisintinas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis E. P. vairuodamas automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį G. J., 2020 m. gegužės 1 d., apie 23.45 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus - nustatytas 1,41 promilių girtumas, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, o bÅ«tent KET 127 punkto reikalavimus, nes pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, dėl ko nesugebėjo automobilio sustabdyti, jo nesuvaldė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį, atsitrenkė į tvorÄ ir medį, po ko jis iÅ¡ įvykio vietos, palikęs apgadintÄ automobilį, pasiÅ¡alino, dėl ko nukentėjusiam asmeniui G.

J. padaryta didelės turtinės žalos 4409,80 Eur sumoje, t. y. padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje. Atitinkamai kaltinamojo E. P. veika perkvalifikuojama iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 281 straipsnio 2 dalį. Teismas įstatymo nustatyta tvarka įspėjo proceso dalyvius apie galimybę veiksmus perkvalifikuoti ir suteikė galimybė pasiruoÅ¡ti gynybai. BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos.

Pirmiausiai pažymėtina tai, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad kaltinamasis E. P. vairavo automobilį neblaivus. Tai duodamas parodymus patvirtino pats kaltinamasis. Taip pat, kad kaltinamasis būdamas neblaivus atvažiavo, o po to ir išvažiavo patvirtina liudytojos G. J. ir A. Č. parodymai. Be to, po įvykio jo neblaivumas buvo nustatytas policijos pareigūnų panaudojant alkoholio kiekio matuoklį. 2020 m. gegužės 2 d. 03.11 val. alkoholio kiekio matuokliu E. P. buvo nustatytas 1,41 prom. girtumas (b. t.

II, b. l. 84-86). Taip pat kaltinamojo E. P. ir A. Č. parodymai patvirtina, kad automobilį vairavo E. P. ir būtent jis neblaivus sukėlė eismo įvykį, kuriuo nukentėjusiajam buvo padaryta žala. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio nukentėjusiajam buvo padaryta turtinės žalos, pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuojamas tik tada, jeigu ši žala yra didelė. Turtinės žalos dydis – vertinamasis požymis, todėl teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar padaryta žala laikytina didele.

Spręsdamas klausimÄ , ar padaryta turtinė žala yra didelė, teismas atsižvelgia į sugadinto turto vertę, jo reikalingumÄ , pataisymo galimybes ir iÅ¡laidas, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir t. t. Pažymėtina, kad, sprendžiant, ar padaryta turtinė žala laikytina didele, neturi reikÅ¡mės tai, ar nukentėjusiajam vėliau Å¡i žala ar jos dalis buvo atlyginta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011).

Bylos nagrinėjimo metu kaltinamųjų gynėjas prašė įpareigoti nukentėjusįjį sudaryti sÄ lygas kaltinamojo pasirinktam ekspertui apžiÅ«rėti automobilį tiek iÅ¡ vidaus, tiek iÅ¡ iÅ¡orės bei ekspertui pateikti automobilio techninį registracijos pasÄ . Teisiamojo posėdžio metu Å¡is praÅ¡ymas nebuvo patenkintas. Pažymėtina, kad byloje yra nukentėjusiojo pateikta automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindo netikėti Å¡ia vertinimo ataskaita nėra.

Duomenų, kad ataskaita nepatikima, neiÅ¡sami ar pan., kaltinamųjų gynėjas taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad esminiai pasikeitimai dėl naujo vertinimo negalimi. Å iuo atveju didelę reikÅ¡mę turi nukentėjusiojo pozicija, kuriam žala ir buvo padaryta. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad eismo įvykio dienÄ automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje pagal VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymÄ buvo 4140 Eur su PVM (3421 Eur be PVM).

IÅ¡ nukentėjusiojo atliktos automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio rinkos vertės yra 3300 Eur, o automobilio atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai su PVM 4409,80 Eur, bei kad apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonominiu požiÅ«riu yra netikslingas. Sprendžiant klausimÄ , ar nukentėjusiajam G. J. padaryta turtinė žala yra didelė, atsižvelgtina į tai, kad po E. P. sukelto eismo įvykio automobilio remonto kaina virÅ¡ija automobilio vertę, tiek nurodytÄ VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymoje, tiek vertinimo ataskaitoje.

Po eismo įvykio nukentėjusiojo G. J. Å¡eima prarado galimybę naudotis turima transporto priemone, todėl norint nuvykti į darbÄ kitame mieste bei norint naudotis transporto priemone asmeniniais reikalais, teko nuomotis kitÄ transporto priemonę. Transporto priemonė nukentėjusiojo Å¡eimai buvo bÅ«tina. Taip pat nukentėjusysis pateikė duomenis, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) ir jo atlyginimas yra apie 1300 Eur, atskaičius mokesčius. Banko sÄ skaitoje eismo įvykio dienÄ jis turėjo 2963,06 Eur santaupų.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala pripažintina didele turtine žala. IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad nors nukentėjusysis galėtų sau leisti įsigyti kitÄ panaÅ¡ios vertės transporto priemonę, tačiau tokiu atveju jis liktų visiÅ¡kai be santaupų. Automobilio vertė sudaro tris nukentėjusiojo mėnesinius atlyginimus, todėl tam, kad atstatytų savo finansinę padėtį jam reiktų nemažai laiko taupyti. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visiÅ¡kai įrodyta, kad E. P. padarė nusikaltimÄ numatytÄ BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai). Dėl bausmės skyrimo Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis E. P. padarė neatsargų nusikaltimÄ transporto eismo saugumui. Nusikalstama veika yra baigta. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas bausmę kaltinamajam E. P. teismas atsižvelgia ir į jo asmenybę: jis neteistas, administracine tvarka baustas 5 kartus (b. t. 2, b. l. 79).

IÅ¡ duomenų apie registruotus nusižengimus matyti, kad jis 2018 ir 2019 m. baustas už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandÄ pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, 2019 m. vienÄ kartÄ baustas už nustatyto greičio virÅ¡ijimÄ daugiau kaip 50 kilometrų per valandÄ pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, t. y. jis yra linkęs pažeisti KET. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, jo elgesys įvykio metu ir bylos nagrinėjimo metu neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu, pripažindamas iÅ¡ esmės savo veiksmus, kad neblaivus vairavo be leidimo svetimÄ automobilį ir jį apgadino, buvo nenuoÅ¡irdus, nesavikritiÅ¡kas ir neužjaučiantis. Jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo neatsiprašė. Metus laiko po įvykio, bÅ«damas jaunas, sveikas ir darbingas asmuo, nesistengė atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos. Tokiu savo elgesiu, ypač kai iÅ¡ esmės pripažino faktines aplinkybes ir aiÅ¡kiai suprato, kad padarė žalÄ , neparodė jokio supratingumo nukentėjusiajam.

Tik prieÅ¡ paskutinį teismo posėdį, bÅ«damas informuotas apie galimÄ kaltinimo perkvalifikavimÄ , į nukentėjusiojo sÄ skaitÄ pervedė 500 Eur. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis, žinodamas, kad yra neblaivus, vairavo automobilį be jokios svarbios priežasties, o tik norėdamas netoli gyvenančiÄ merginÄ atsivežti į gimtadienį. Jis savo veiksmais sukėlė realiÄ grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir eismo saugumui, kadangi bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį gyvenamųjų namų kvartale ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nenukentėjo pats, nesužalojo kartu važiavusio A.

Č. ar kitų asmenų. Jis, sukėlęs eismo įvykį, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ir slėpėsi nuo policijos pareigÅ«nų lauko virtuvėje, Å¡iems atvykus į L. K. namus. Toks kaltinamojo elgesys jį neigiamai charakterizuoja ir vertintinas, skiriant jam bausmę. Atkreiktinas dėmesys, kad teismas nesvarsto klausimo dėl kaltinamojo E. P. patraukimo ir administracinėn atsakomybėn už pasitraukimÄ iÅ¡ įvykio vietos ir alkoholio vartojimÄ po įvykio. Teismas Å¡ias aplinkybes įvertina, skirdamas jam bausmę, taip iÅ¡vengdamas dvigubo nubaudimo galimybės, nors Å¡ie veiksmai ir nesudaro nurodyto nusikaltimo sudėties.

Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), todėl aukščiau nurodytos jo savybės ir nustatytos aplinkybės kaip atsakomybės vengimas, pasislėpimas, baimė, pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos, su kuria jis buvo tiesiogiai susijęs, yra nepateisinamos ir neigiamai jį charakterizuojančios. Kaltinamojo elgesys po įvykio nėra tiesiogiai susijęs su jo pasirinkta gynybos taktika, nes ginčo dėl faktinių aplinkybių iÅ¡ esmės byloje nėra, todėl ir yra teismo įvertintos, pasirinkant bausmę, jos dydį ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymÄ .

BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Teismas, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti kaltinamajam už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskiriant Å¡velniausiÄ bausmės rūšį - baudÄ . BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bauda už neatsargų nusikaltimÄ â€“ nuo 20 iki 750 MGL dydžio. Kadangi iÅ¡nagrinėjus Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nebuvo nustatyta kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, vadovaujantis BK 61 straipsnyje suformuotomis bausmių skyrimo taisyklėmis jam turėtų bÅ«ti skirtinas baudos vidurkis, t. y. 385 MGL (19250 Eur).

Vis tik įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus, turi Å¡eimÄ ir mažametį vaikÄ , jam bus paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat reikės atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, teismas sprendžia, kad 100 MGL (5000 Eur) bauda bus pakankamo dydžio, kad paveiktų kaltinamÄ jį taip, jog Å¡is laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ , teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. E. P. padarė nusikalstamÄ veikÄ naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę bÅ«damas neblaivus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui.

Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumÄ ir atsainų požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje įtvirtintÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui keliÄ toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Informacija iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro patvirtina, kad administracine tvarka E. P. baustas penkis kartus, iÅ¡ jų keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Å ie duomenys suponuoja iÅ¡vadÄ , kad E. P. nėra itin drausmingas vairuotojas, savo teise vairuoti transporto priemones naudojasi neatsakingai, o Å¡iuo atveju neatsakingas naudojimasis specialia teise sukėlė realias neigiamas pasekmes – buvo padaryta žala kito asmens turtui. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad E. P. darydamas veikÄ suvokė, kad yra neblaivus (pats pripažino, kad buvo iÅ¡gėręs), tačiau vis tiek sėdo į svetimÄ automobilį ir be jokios bÅ«tinybės jį vairavo. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam bÅ«tina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

Ä®vertinus tai, kad E. P. nusikalto pirmÄ kartÄ , tačiau yra ne kartÄ baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas jam skirtinas trejiems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali bÅ«ti konfiskuojamas ne tik iÅ¡ kaltininko, bet ir iÅ¡ kitų fizinių ar juridinių asmenų. Vienas tokių baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų, kai konfiskuojamas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, – kai, perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ . Taigi baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Toks teisinis reguliavimas užkerta keliÄ atvejams, kai kaltininkas sÄ moningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali bÅ«ti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-2-693/2019). Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad E. P. BK 281 straipsnio 2 dalyje nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso G.

J.. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minimas automobilis atitinka konfiskuotino turto sÄ vokÄ , tačiau įvertinus tai, kad jis priklauso trečiajam asmeniui – G. J., o byloje nėra duomenų, kad jis turėjo ir galėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas nusikaltimui daryti, svarstytinas klausimas dėl Å¡io automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė reikÅ¡mingų E. P. asmenybę ar jo gyvenimo aplinkybes apibÅ«dinančių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei.

Teismo vertinimu, Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, nevaržo E. P. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog automobilis yra padidinto pavojaus Å¡altinis, todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rÅ«pestingumo ir atsargumo reikalavimai. Kiekvienas eismo dalyvis privalo bÅ«ti pakankamai protingas, atsargus ir rÅ«pestingas, kad, prieÅ¡ vairuodamas transporto priemonę, įsitikintų, ar yra tinkamos bÅ«klės tai daryti ir nesukels pavojaus sau bei kitiems eismo dalyvavimas. Nagrinėjamu atveju, kadangi E. P. vairavo neblaivus, jis suprato savo veiksmų pavojingumÄ ir prieÅ¡ingumÄ teisei, tačiau vis tiek norėjo taip elgtis.

Žinodamas, jog įstatymas draudžia vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobÅ«dį, galimas jos pasekmes, iÅ¡gėręs lengvabÅ«diÅ¡kai sėdo už automobilio vairo ir Å¡iais veiksmais padarė vienÄ Å¡iurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, be to, savo veiksmais kėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. IÅ¡ nukentėjusiojo atliktos automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio rinkos vertė yra 3300 Eur.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmÄ kartÄ , yra jauno amžiaus, turi Å¡eimÄ ir mažametį vaikÄ , jam reikės atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį, sprendžia, kad dalies automobilio vertės konfiskavimo pakaks Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl konfiskuotina suma mažintina iki 2 000 Eur. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ , kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

Vienas Å¡ios teisės realizavimo bÅ«dų yra civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieÅ¡kinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis G. J. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 5162,80 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos. Jis pareiškime ir posėdžio metu nurodė, kad dėl E. P. ir A. Č. padarytos nusikalstamos veikos jam buvo padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala. Iki nusikalstamos veikos padarymo ieškovo automobilis buvo techniškai tvarkingas, 2019 m. birželio 27 d. atlikta jo techninė apžiūra, automobilis atitiko Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus, automobilis draustas privalomuoju transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimu.

Iki apgadinimo automobilio prekinė iÅ¡vaizda bÅ«klė buvo gera. Pagrobtu automobiliu važiavęs asmuo jį apgadino. Apgadinto automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tai su PVM yra 4409,80 Eur. IeÅ¡kovas, siekdamas atlikti savo automobilio vertinimÄ bei automobilio atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tų paskaičiavimÄ , užsakė automobilio vertinimo ataskaitÄ , už kuriÄ bendrovei sumokėjo 200,00 Eur. Dėl nusikalstamos veikos padarymo ieÅ¡kovas ilgam laikui neteko galimybės naudotis savo transporto priemone, kuri taip pat buvo naudojama ir vykimui į darbovietę, todėl ieÅ¡kovui teko nuomotis lengvÄ jį automobilį.

Už automobilių nuomÄ iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. ieÅ¡kovas sumokėjo 253,00 Eur. Už advokato teisines paslaugas ieÅ¡kovas sumokėjęs 300,00 Eur. Nusikalstama veika ir padaryta žala ieÅ¡kovui sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, atsirado papildomų rÅ«pesčių, apgadintÄ automobilį reikėjo nugabenti į saugojimo vietÄ , atlikti automobilio vertės ir bei automobilio atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tų paskaičiavimÄ , o tuo tikslu kreiptis į specialistus, apmokėti jų paslaugas, gaiÅ¡ti laikÄ .

IeÅ¡kovas taip pat neteko transporto priemonės ir dėl to turėjo ir iki Å¡iol turi nepatogumų. Nukentėjusysis yra įsipareigojęs ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams saugoti apgadintÄ automobilį iki bylos teisminio nagrinėjimo. Dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas buvo atitraukiamas nuo darbo ir buvo gaiÅ¡tamas jo laikas vykimui į policijos komisariatÄ . Tokia situacija neigiamai atsiliepė ieÅ¡kovo teigiamai savijautai, gerai nuotaikai, ieÅ¡kovas turėjo papildomų finansinių iÅ¡laidų, o atsiradę rÅ«pesčiai ir iÅ¡gyvenimai dėl padarytos žalos trukdė normaliam gyvenimui.

Atsižvelgiant į nusikalstama veika padarytÄ Ä¯takÄ nukentėjusiojo gyvenimo kokybei, patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydis, jo nuomone, sudaro 1 000 Eur. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos dalykas yra materialÅ«s daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusiÄ veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje.

Pagal Å¡iÄ normÄ turtinė žala apskaičiuojama remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dienÄ . Atskirais atvejais, siekiant iÅ¡vengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiÅ¡ko žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). 2020 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad automobilis nuvažiavo nuo kelio, nulaužė metalinę tinklinę tvorÄ ir atsitrenkė į medį kairės pusės priekiu.

Automobilio kairės pusės priekinis sparnas sulankstytas, sudaužytas žibintas, sulaužytas bamperis, ir sulankstytas variklio gaubtas, prie automobilio ant žemės guli nulaužta medžio šaka, pabirusios plastmasinės detalės ir nuolaužos; sugadinimai taip pat užfiksuoti foto lentelėje (b. t. 1, b. l. 20-29). Detalūs automobilio apgadinimai nurodyti UAB ,,Joland“ atliktoje automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 14 puslapyje (b. t. 1 b. l. 97).

G. J. su civiliniu ieÅ¡kiniu pateikė UAB ,,Joland“ atliktÄ automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sudedamoji dalis yra UAB „Lanžeronas“ remonto sÄ mata, kurioje nurodyta, kad remonto kaina – 4409,80 Eur (b. t. 1, b. l. 116-122). Atsižvelgus į pirmiau nurodytas nuostatas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad G. J. turi bÅ«ti priteisiama remonto sÄ matoje numatyta suma, nes turtinė žala atsirado tik dėl nuteistojo E. P. neteisėtų veiksmų – jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, atsitrenkė į tvorÄ ir medį ir sugadino automobilį.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu gali bÅ«ti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys. Taigi, jei automobiliu E. P. nebÅ«tų važiavęs, jis nebÅ«tų ir apgadintas. 4409,80 Eur žalos dydžio sumÄ teismas mažina kaltinamojo sumokėta 500 Eur suma bei vertinimo atskaitoje nurodyta likutine automobilio verte 657 Eur. Kas sudaro 3252,80 Eur. Prie žalos atlyginimo sumos teismas prideda patirtas automobilio nuomos iÅ¡laidas 253 Eur.

Visos turtinės žalos dydis sudaro atitinkamai 3505,80 Eur. Taip pat teismas iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisia 200 Eur turto vertinimo iÅ¡laidas, bei advokato iÅ¡laidas – 300,00 Eur, t. y. 500 Eur. Å iÄ sumÄ teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis (BPK 105 str.). Taip pat G. J. prašė atlyginti 1000 Eur neturtinę žalÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Nors įstatymas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su nusikaltimu, tačiau vien nusikaltimo padarymo faktas nėra absoliuti sÄ lyga priteisti neturtinę žalÄ , bÅ«tina nustatyti, jog tokia žala buvo padaryta. To paties CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į:

1) jos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) jo turtinę padėtį;

4) padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus).

Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo – ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Tad, įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijus, o taip pat nustatant jos dydį turi bÅ«ti siekiama protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaip jau buvo minėta, dėl kaltinamojo E. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo sugadintas nukentėjusiajam G. J. priklausantis automobilis BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nekyla abejonių, kad dėl to G. J. patyrė stresÄ , įtampÄ , turėjo daug rÅ«pesčių: apgadintÄ automobilį reikėjo nugabenti į saugojimo vietÄ , atlikti automobilio vertės ir automobilio atkÅ«rimo (remonto) kaÅ¡tų paskaičiavimÄ , dėl atliekamo ikiteisminio tyrimo ieÅ¡kovas buvo atitraukiamas nuo darbo ir buvo gaiÅ¡tamas jo laikas vykimui į policijos komisariatÄ .

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nukentėjusiojo taip ir neatsiprašė, nesistengė susitarti dėl žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis dirba, todėl galės atlyginti padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiama 500 Eur neturtinės žalos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. Č. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. Č. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 100 MGL (5000 Eur) baudÄ . Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam nustatyti 12 mėnesių terminÄ nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi bÅ«ti savanoriÅ¡kai sumokėta bauda į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus iÅ¡ieÅ¡kota priverstinai. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudÄ ir nėra galimybių jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, teismas gali pakeisti baudÄ areÅ¡tu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Apie priimtÄ sprendimÄ informuoti VÄ® „Regitra“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies reikalavimais, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ E. P. valstybės naudai 2000 Eur sumÄ , atitinkančiÄ dalį automobilio BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės. E. P. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Civilinio ieÅ¡kovo G. J. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamojo E. P. 4005,80 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ G.

J. naudai. Priteisti G. J. iÅ¡ kaltinamojo E. P. 500 Eur proceso iÅ¡laidų. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - paketÄ Nr. 209299 su dviem stiklainiais (foniniu kvapu ir kvapo pėdsaku), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. Automobilį BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inti G. J.. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismÄ Teisėja Irina Serafin