09daf8ab-e159-4085-8f98-42d0a5a63478 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-246-785/2016;             Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47882-2015-0;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Ramūno Antanavičiaus (kolegijos pirmininkas), Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, Virginijui Sokolovui, kaltinamojo A.

L. gynėjui advokatui Dariui Karabinui, nukentėjusiesiems D. S., J. S., R. S., R. S., jų atstovei advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolės rajone, gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, pensininkas, neteistas,kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., n u s t a t ė:

A. L. 2015 m. rugpjūčio 26 d. vakare, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), esančio J. S. gyvenamojo namo virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iÅ¡gertuvių metu, dėl neaiÅ¡kių priežasčių kilus konfliktui su J. S., tyčia dvideÅ¡imt kartų peiliu dÅ«rė jai į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarė jai pavirÅ¡ines durtines-pjautines žaizdas nosies nugarėlėje (vienÄ ), krÅ«tinėje (Å¡eÅ¡ias), pilve (tris), deÅ¡iniame Å¡one (dvi), deÅ¡inio žasto srityje (vienÄ ), nubrozdinimus kairio dilbio srityse, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ , tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, tris kiaurymines durtines-pjautinės žaizdas deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, nuo to nukentėjusioji J.

S. netrukus įvykio vietoje mirė ir suvokdamas, kad tokiu veikimo bÅ«du – daugybės sužalojimų dÅ«riais padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias ir skausmÄ , taip itin žiauriai nužudė J. S..Tai yra A. L. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p.Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltu neprisipažįsta ir paaiÅ¡kino, jog 2015-08-26 teko dalyvauti kaimyno laidotuvėse. Po laidotuvių ir gedulingų pietų nuvažiavo kelios moterys ir du vyrai dar pasisvečiuoti, pasivaiÅ¡inti pas J.

S.. Jie buvo giminės, o jis vienas buvo svetimas, kaimynas. Jie sėdo už stalo greičiausiai virtuvėje, vaiÅ¡inosi, vartojo alkoholį. Prie stalo tarp jų nebuvo jokių piktumų, jokių užgauliojimų vienas kitam. Nuotaika visų buvo gera. Nei vienas nebuvo piktas. Visi elgėsi tvarkingai, kultÅ«ringai. Vieni mažiau, kiti daugiau gėrė alkoholį. Jis iÅ¡eidavo į laukÄ parÅ«kyti ir pasėdėti ant akmens prie garažo. Tuo metu jautėsi gerai, buvo vidutiniÅ¡kai girtas. Paskui grįžo prie stalo ir vėl vaiÅ¡inosi.

Praėjus vienai, ar kitai valandai, užsnÅ«do prie stalo, o gal prie garažo. Kai grįžo atgal į namus iÅ¡ lauko nuo garažo, svečių nei vieno nebebuvo. Buvo namuose tik senutė močiutė. ,,Močiutė“ tai yra D. V.. Močiutė gal irgi truputį buvo paragavusi alkoholio. Kai jis išėjo į laukÄ parÅ«kyti, močiutė liko kambaryje su J. S.. L. dar buvo, bet nežino, ar jie paliko jį rÅ«kantį, ar prieÅ¡ tai iÅ¡važiavo. Grįžęs nuo garažo, pamatė gulinčiÄ ant grindų J.

S. toje pačioje vietoje, kur ji sėdėjo. Ji buvo nukritusi nuo kėdės, kojomis į Å¡onus. Jis nematė momento, kaip nuvirto nuo kėdės J. S.. JÄ ant grindų rado grįžęs iÅ¡ lauko. IÅ¡kart jos net nepažino, klausė močiutės, kas čia guli. Pasirodė jam Å¡viesus, žilas, kraujuotas, susivėlęs, su džinsais gulintis vyras. VyriÅ¡ka apranga jam pasirodė. Močiutė sakė, kad čia J.. Kai įėjo į namus, jam pasirodė, kad J. S. jam pasakė: ,,pasižiÅ«rėk kÄ padarė tavo gražuolė“.

Daugiau su ja jokio pokalbio nebuvo. Mano, kad J. S. nurodė jo dukterėčiÄ M. L.. J. buvo kruvina. Plaukai buvo apipeÅ¡ioti. Nemažai kraujo buvo ant grindų. Nekreipė dėmesio, kur tiksliai buvo kraujo. Veidas irgi buvo kraujuotas. Močiutė Å¡luostė peilius su skudurėliu. Sakė jai, kad nieko neliestų, kad jis iÅ¡kvies pagalbÄ . Kai tai pamatė, iÅ¡kart išėjo į laukÄ , skambino pagalbos telefonu, bet jie nesuprato kÄ jis aiÅ¡kino. Å veplavo, nes buvo pametęs dantų protezus. Jo klausė, koks namo numeris, adresas.

Jis nežinojo namo numerio, nuėjo į laukÄ pažiÅ«rėti. Vėl paskambino numeriu 112 ir pasakė namo numerį, adresÄ . Nebuvo priėjęs prie J. S., bet, kai telefonu kalbėjo su greitÄ ja, jo klausė, ar yra gyvybės požymių. Atsakė, kad negyva jau. Atrodo, kad žiÅ«rėjo pulsÄ rankoje, tiksliai nežino. Daugiau nieko nelietė, nežiÅ«rėjo. Priėjęs daugiau nebuvo prie jos. Atvažiavo greitoji pagalba, kriminalistai. Jį vienÄ areÅ¡tavo. Pas jį jokių sužalojimų nebuvo.

Nežino, iÅ¡ kur ant jo kraujas atsirado. Gal prisiglaudė kur su ranka. Jis niekur nebuvo kruvinas. Gal nuo senai buvo nosinė kiÅ¡enėje. Nelietė, nežudė J. S.. Jam buvo nustatytas lengvas girtumas – 1,4 prom. Jis buvo apsirengęs su kostiumu. Rudi batai, kojinės juodos, kaklaraiÅ¡tis, Å¡viesÅ«s marÅ¡kiniai. Rugpjūčio 26 dienÄ jis matė dukterėčiÄ M. L., nes kartu buvo gedulinguose pietuose. Ji nebuvo pas J. namuose tÄ dienÄ . M. draugavo su vienu iÅ¡ J. sÅ«nų. Su J. bendravo kaip kaimynai.

JÄ pažinojo dar nuo tada, kai ji maža buvo, o jos brolis taip pat jam pažįstamas. J. pažinojo iÅ¡ matymo tik kaip kaimynę. J. S. apibÅ«dina, kaip simpatiÅ¡kÄ moteriÅ¡kę, tvarkingÄ , kultÅ«ringÄ . J. jo paklausdavo kaip jam sekasi, toks tarp jų ir tebuvo bendravimas. Neturėjo jokių kėslų, ar pykčių su ja. Yra susipažinęs su ieÅ¡kiniais, su jais nesutinka.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. L. 2015-08-27 parodė, kad jis 2015-08-26 buvo kaimyno laidotuvėse, laidotuvėse taip pat buvo ir J.

S.. Per gedulingus pietus ji iÅ¡gėrė alkoholio. Apie 16.00 val. jis, kartu su J. ir trimis jos pusseserėmis, kurių vardų ir pavardžių nežino, bei vienos pusseserės vyru, grįžo pas J. S. į namus (duomenys neskelbtini). J. S. namuose buvo jos motina, kuri gyveno kartu, jos vardo nežino. Grįžus pas J. S. į namus jis, J., trys J. pusseserės, vyras ir J. mama sėdo prie stalo vaiÅ¡intis, iÅ¡gėrė apie tris butelius degtinės. PanaÅ¡iai tuo pat metu kaip grįžo pas J. į namus atėjo kaimynai- vyras ir žmona, jų pavardės jis nežino, jie taip pat kartu su jais vaiÅ¡inosi, pamena, kad ar tas kaimynas parvežė dar vienÄ butelį alkoholio.

Tiksliai nepamena kuriuo metu, tačiau J. pusseserės su tuo vyru iÅ¡važiavo, kuriÄ valandÄ pasakyti negali. Liko tik jis, J., kaimynai ir J. motina, jie gėrė kaimyno parvežtÄ butelį. Pamena, kad kai tie kaimynai išėjo namo, prie stalo virtuvėje jie liko trise, kiek prisimena daugiau negėrė. Paskui prisimena, kad jis prie stalo užsnaudė. Mano, kad prie stalo jis galėjo bÅ«ti užsnaudęs apie 20 minučių. Tuomet pamena, kad jis pabudo, buvo virtuvėje prie stalo, aplinkui vaikščiojo J. mama, rankose turėjo du peilius, vienodo dydžio, medinėmis rudomis rankenomis, ji tuos peilius laikydama rankoje valė kažkokiu skuduru.

Tai buvo tie patys peiliai kuriais jie naudojosi valgant, ant stalo buvo du peiliai ir jais visi naudojosi. Jam atrodo, kad kai J. mama valė peilius, jie buvo kruvini. Matė virtuvėje gulintį žmogų, jis gulėjo kojomis link stalo ant nugaros. Jis nesuprato iš karto kas tai yra, klausė J. mamos „kas čia per vyriškis“, ši jam atsakė „čia ne vyriškis o J.“. Jis pats nieko nelietė, nei peilių, nei J., jis kruvinas nebuvo. Jis neklausė J. mamos kas įvyko, viskas vyko labai greitai.

Pamena, kad J. mama atsineÅ¡us Å¡epetį valė kraujÄ , jai jis liepė nieko nevalyti. Tuomet jis savo mobilaus ryÅ¡io telefono numeriu 112 kvietė pagalbÄ . Jis, kol pareigÅ«nai atvažiavo, iÅ¡ virtuvės išėjęs nebuvo. Kol laukė pagalbos J. mama jam nieko nepasakojo, jie neÅ¡nekėjo, J. mama taip pat buvo neblaivi, ji reagavo labai ramiai, neverkė, nerėkė. Jis pats J. ant žemės gulinčios neatpažino, nes ji buvo labai kruvina, matė žaizdas pilve, veidas buvo kruvinas. Jis su J. buvome tik pažįstami, jokių santykių tarp jų nebuvo, konfliktų, pykčių tarp jo ir J. taip pat nebuvo, Å¡is kartas buvo pirmas kaip jie kartu gėrė, anksčiau jie kartu gėrę nebuvo.

Tuo metu kai jis buvo užsnaudęs, jokio triukÅ¡mo virtuvėje negirdėjo, taip pat jis nepamena, kad bÅ«tų peiliu ar kokiu nors kitu įrankiu sužalojęs J.. Ant stalo užsnÅ«do dėl alkoholio, kadangi nepajėgia gerti, dėl alkoholizmo gydęsis nebuvo. Kai sėdėjo prie stalo J. sėdėjo Å¡alia jo deÅ¡inėje pusėje, o J. mama sėdėjo prieÅ¡ais jį. Kai jis užsnaudė prie stalo, vienÄ rankÄ pasidėjo ant stalo ir pasilaikė galvÄ pasirėmęs. Sėdėjo ant medinių suolų.

Tuo metu kaip jis buvo užsnaudęs jokio triukÅ¡mo negirdėjo, jokių paÅ¡alinių žmonių jis nematė ir negirdėjo, taip pat J. nesakė, kad dar ko nors laukė, taip pat nesakė, kad turėtų kokių nors problemų. Virtuvės patalpa nebuvo didelė, bet jis tikrai užsnaudęs negirdėjo jokio triukÅ¡mo, taip pat nepamena, kad J. mama bÅ«tų buvus kur nors išėjusi, jam atrodo, kad ji visÄ laikÄ buvo kartu virtuvėje. Jis mano, kad buvo vidutiniÅ¡kai girtas, kadangi kaip kurių aplinkybių nepamena.

Jis gyvena vienas, iÅ¡ J. namų jis išėjęs nebuvo nuo to laiko kai grįžo iÅ¡ laidotuvių, jis visÄ laikÄ buvo J. namuose (2 t., 126- 128 b. l.).2016-04-11 A. L. parodė, kad tvirtina anksčiau duotus parodymus, papildo tuo, kad tÄ dienÄ , kai jis buvo pas J. S., ten gėrė alkoholinius gėrimus su J. S. giminaitėmis ir jų vyrais, kai grįžo iÅ¡ kaimyno Å¡ermenų. Jis dažnai iÅ¡eidavo parÅ«kyti iÅ¡ namo vidaus prie garažo, kur, jam atrodo yra suoliukas ar akmuo. Atsimena, kad ten jis atsisėdo ir užmigo.

Kai jis išėjo į kiemÄ parÅ«kyti, jam atrodo, kad J. S. giminaitės dar buvo namo viduje. Jis dažnai iÅ¡eidavo į tÄ vietÄ parÅ«kyti. Atsimena, kai jis išėjo į J. S. gyvenamosios sodybos kiemÄ prie garažo parÅ«kyti, atsisėdęs toje vietoje užmigo. Kiek tuo metu galėjo bÅ«ti valandų, neprisimena, bet buvo Å¡viesu. Jam atrodo, kad jis toje vietoje miegodamas pametė savo dantų protezus. Kai pabudo, dar buvo Å¡viesu, kiek valandų galėjo bÅ«ti, neatsimena, bet buvo dar Å¡viesu.

Atsikėlęs sugrįžo į namo vidų. Įėjęs į virtuvę pamatė ant grindų gulinčiÄ J. S., kurios plaukai buvo sutarÅ¡yti, ant jos veido kraujo žymių nematė, taip pat nepastebėjo, kad ji bÅ«tų kruvina. J. S. ant grindų gulėjo ant nugaros. Jis priėjo prie jos ir iÅ¡girdo, kaip ji pasakė ,,pažiÅ«rėk kÄ tavo gražuolė padarė“. Tuo metu jis nesuvokė, kÄ ji pasakė. Kai J. tai pasakė, tuo metu jai prasidėjo traukuliai, jis jos nelietė, nebandė gaivinti, pulso netikrino.

Kai jai prasidėjo traukuliai, jie greitai baigėsi ir jam atrodo, kad ji mirė. Kai jis atėjo į namo vidų, virtuvėje be gulinčios ant grindų J., vaikščiojo jos motina D.. J. motina vaikščiojo po virtuvę ir paėmusi du peilius stovėjusius ant stalo ar ant spintelės, juos valė su kažkokiu skudurėliu. Koks tas skudurėlis buvo ir kur jį padėjo, nekreipė dėmesio. Jis D. neklausė, kas nutiko, o ji jam nieko nepasakojo. Kai pamatė, jog J. mirÅ¡ta, tuomet iÅ¡ karto paėmė savo telefonÄ ir paskambino trumpuoju numeriu 112, pranešė apie įvykį, kad rado negyvÄ moterį.

Jo klausė adreso, jis nežinojo tikslaus adreso. Jam liepė iÅ¡eiti į kiemÄ ir pažiÅ«rėti adresÄ . Tada jis išėjo į kiemÄ ir pažiÅ«rėjo namo numerį, po to jis vėl perskambino trumpuoju numeriu 112 ir patikslino adresÄ . Jis paskambinęs numeriu 112 liko laukti greitosios pagalbos ir policijos kieme, į namo vidų nėjo. Su medikais ir policija susitiko gyvenamojo namo kieme, nes jų ten laukė. Ä®taria, kad J. S. galėjo nužudyti J. S. bÅ«sima marti, tai yra J. jauniausio sÅ«naus draugė M.

L.. Å ių aplinkybių jis nenorėjo iÅ¡ karto papasakoti dėl to, kad M. L. yra jos brolio G. L. dukra. Apie Å¡ias aplinkybes jis niekam nepasakojo nei telefonu, nei raÅ¡ytuose laiÅ¡kuose. Å iuo metu jis pagalvojo, kad jam reikės atlikti bausmę už tai, ko nepadarė, todėl tik dabar papasakojo visÄ tiesÄ kaip buvo. Dar nori papildyti, kad jo dantų protezus turėjo rasti kieme toje vietoje, kur jis rÅ«kydamas užmigo. Kambaryje savo dantų protezų jis tikrai negalėjo palikti. Jis pats nematė, kad jo rankos bÅ«tų kruvinos, jis rankų neplovė.

J. S. jis tikrai nelietė, jos nečiupinėjo, nevartė. Toje vietoje, kur J. rado dar gyvÄ , toje vietoje jÄ ir paliko, kai atvažiavo medikai ir policijos pareigÅ«nai. Kodėl ant jo rankų buvo rasta J. S. kraujas, jis nežino. Gal kažkur prisilietė prie stalo ar spintelės, kur buvo paliktas J. S. kraujas. Daugiau jis nieko nepasakos, nes jis J. S. nežudė, yra nekaltas (2 t., 131- 133 b. l.).Nukentėjusysis R. S. parodė, kad nužudytoji J. S. yra jo mama, D. yra močiutė, mamos mama, o J. S., D. S., R.

S. – jo broliai. KaltinamÄ jį A. L. tik Å¡iaip matydavo, jei kur prasilenkdavo. Anksčiau gal autobusuose susitikdavo, pasisveikindavo, o Å¡iaip nėra nekalbėjęs su kaltinamuoju. TÄ dienÄ , kai buvo nužudyta jo motina, buvo pas savo sode, netoli motinos namų. Apie 1.30 val. nakties pas jį atvažiavo brolis Janis su žmona ir pranešė, kad jų motina yra nužudyta. Janiui turbÅ«t paskambino jauniausias brolis Raimundas, kuris važiavo pro Å¡alį ir pamatė kas įvyko. Ä®vykio vietoje nebuvo į vidų įėjęs, neleido tyrėjai.

Kai atvažiavo, buvo jauniausias brolis, D. S. ir jie su J. S.. Apie galimus įtariamuosius niekas neaiÅ¡kino. Nežino, kas sieja mamÄ ir A. L.. Jų kartu niekada nematė. A. gyveno gal per tris namus kitoje gatvės pusėje. Po įvykio kalbėjo su močiute. TÄ dienÄ , kai buvo laidotuvės, vežė močiutę pas daktarus. Daktarai konstatavo, kad jai Å¡oko bÅ«sena ir jai davė vaistų. Močiutė supranta, kad palaidojo, bet nesupranta, kas įvyko. Močiutė yra smulki, sveria gal kokius 34 kg. Ji visÄ laikÄ buvo smulkutė, mažutė.

Apie močiutę visas kaimas galėtų pasakyti, kad ji net niekam mazgote nėra uždavusi. Niekada nėra girdėjęs, kad ji keiksmažodį panaudotų. Įvykio metu močiutei buvo nustatyta slauga dėl kraujo spaudimo ir dėl atminties. Močiutė gyveno kartu su mama dviese. Name gyveno vienos, nebent kartais grįždavo jauniausias brolis, kuris tik pernakvodavo. Mano, kad fiziškai neįmanoma, kad tai močiutė galėjo padaryti. Prašo remtis tuo, kas ieškinyje nurodyta, ir kas papildomai pateikta.

Turtinę žalÄ sudaro laidojimo iÅ¡laidos, vaistai, ekspertų paslaugos. Dažnai bÅ«davo pas mamÄ , nes ji netoli gyveno. Jam atvažiavus, mama kaskart iÅ¡eidavo iÅ¡ kambario ir mojuodavo, o iÅ¡leidžiant – iÅ¡eidavo į gatvę iÅ¡lydėdavo. Jei bÅ«davo pas save sode, mama pas jį atvažiuodavo. Kiek žino, mama draugo neturėjo, su niekuo nesipykdavo. M. L. draugauja su jauniausiu broliu. Nematė jos ir mamos bendraujant.Nukentėjusysis D. S. parodė, kad tÄ dienÄ , kai buvo nužudyta jo motina, jis buvo savo namuose.

Apie nužudymÄ sužinojo iÅ¡ jauniausiojo brolio R. S.. TÄ dienÄ pats vežė motinÄ Ä¯ laidotuves. A. sėdėjo lauke ir rÅ«kė. KiekvienÄ savaitgalį lankydavosi pas mamÄ . Su mama labai sutardavo. Jei praÅ¡ydavo kÄ padėti, padėdavo jai Å«kyje. Mama nedirbo, rÅ«pinosi Å«kiu. Nuveždavo ir savo vaikÄ pasisvečiuoti. Vaikas norėdavo važiuoti pas močiutę, nes jie labai gražiai bendraudavo. Kaltinamasis jam yra žinomas iÅ¡ matymo, bet nėra su juo bendravęs. Buvo nuvažiavęs į įvykio vietÄ .

TÄ dienÄ skambino mamai, bet ji neatsiliepė. Po motinos nužudymo jam labai sunku, dar ir dabar negali emociÅ¡kai atsigauti. Ä® medikus nesikreipė. Nematė nei karto, kad kaltinamasis bendrautų su jo motina. Po laidotuvių tvarkė namus. Virtuvėj buvo užmestas už kibiro stikliukas, o pas močiutę kambaryje ant lovos rado dantų protezus. Močiutė nesidėjo protezų, jie kaltinamojo. Močiutė su visais bendraudavo. Niekad nematė, kad mama ar močiutė pyktųsi su kaimynais. Mama niekada nesakydavo, kad nesutaria su kuo nors.

Niekas kaime nesiskųsdavo ja. Močiutė ir motina bÅ«davo, kad vienÄ kitÄ stikliukÄ iÅ¡gerdavo, kai svečių bÅ«davo, progai esant, bet alkoholiu nepiktnaudžiavo. IeÅ¡kinį palaiko, praÅ¡o jį tenkinti. Nukentėjusysis R. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Pas mamÄ bÅ«davo dažnai. TÄ dienÄ po darbo namo pas mamÄ grįžo apie 18 valandÄ . Matė, kad namuose yra giminės, A. L. buvo taip pat buvo prie stalo. Kokie giminaičiai ir kiek jų buvo, neatsimena. Žino, kad L. sėdėjo, A., močiutė.

Kieme vaikai dar žaidė. Jis susirinko rÅ«bus ir važiavo į savo butÄ Marijampolėje. Po to jis apie 19 valandÄ atvažiavo ir pasiėmė savo draugę M. L. iÅ¡ (duomenys neskelbtini). M. L. sakė, kad ji laidotuvėse buvo kartu su jo motina ir jos dėde A. L.. Po to jie su drauge važiavo į (duomenys neskelbtini). A. L. yra jo draugės M. dėdė, gyvena jie tame pačiame name, skirtingose namo pusėse, per tris namus nuo jo mamos namo. (duomenys neskelbtini) su M. buvo apie 2-3 valandas, nes tvarkė bendrabučio kambarį.

Po to nuvažiavo pavalgyti ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). Važiavo apie 24 valandÄ (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad prie jo mamos namo stovi policija, žmonių privažiavę, o A. su močiute – lauke. Klausė, kas nutiko. Sakė, kad mama nužudyta. Jam buvo didelis Å¡okas. Jis pirmas paskambino broliams. Klausė A. kas buvo, bet nieko nesuprato, kÄ jis sako, nes jis buvo be dantų protezų. Močiutė buvo taip pat kaip ir jis Å¡oke. Iki iÅ¡važiavimo matė, kad A. stovėjo atsirėmęs į policijos automobilį.

Močiutė tiesiog Å¡alia stovėjo. Dar ir dabar negali atsigauti po Å¡io įvykio. KiekvienÄ dienÄ matydavosi su motina. Prie jos kapo važinėja kiekvienÄ dienÄ . A. pas jų nesilankydavo. TÄ dienÄ buvo pirmas kartas kai jis buvo pas juos namuose. A. L. tik pro jų namÄ vaikščiodavo, su dviračiu važinėdavo. Matydavo, kaip A. girtas bÅ«davo. Žino, kad bÅ«davo, jog A. L. užmiega girtas dujinę viryklę įjungęs. Nėra matęs, kad A. L. triukÅ¡mautų ar bÅ«tų agresyvus. Jo draugė M.

L. taip pat nepasakojo apie kokį tai blogÄ A. L. elgesį. IÅ¡ kitų kaimo gyventojų yra girdėjęs, kad A. L. Å¡oka prieÅ¡ kitus, rėkauja. Yra girdėjęs, kad A. L. yra teistas už smurtinį nusikaltimÄ . Kiek žino, nebuvo jokių santykių tarp A. L. ir jo mamos. Mama nesiskundė, kad kas jai grasintų, kad su kuo ji konfliktuotų. Močiutė taip pat tikrai nėra nė su kuo susipykus, niekada agresyviai nesielgdavo. Mama globodavo močiutę. Eidavo, dirbdavo jos kartu. PraÅ¡o jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Nukentėjusysis J.

S. parodė, kad tÄ dienÄ , kai buvo nužudyta motina, buvo namuose. Gyvena nuo mamos apie 3-4 km atstumu. Apie įvykį sužinojo telefonu apie 24 valandÄ iÅ¡ brolio R. S.. Ä®vykio vietoje nematė A., močiutės, nežino kas močiutę iÅ¡sivežė. Anksčiau matydavo A., su juo nebendraudavo. Nematė, kad A. L. kada ateitų pas mamÄ . Nežino, ar mama bendraudavo su A.. Nematė A. žalingų įpročių, nežino, ar jis iÅ¡gerdavo, negirdėjo, kad bÅ«tų agresyvus. Su mama jo buvo didelis ryÅ¡ys, jie nuolat bendraudavo, atvažiuodavo pas jÄ .

Palaiko civilinį ieškinį, prašo jį tenkinti.Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti nukentėjusiosios D. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kada ji parodė, kad ji kartu su dukra J. S. ir jos sūnumi R. S. gyvena savo namuose (duomenys neskelbtini). 2015-08-26 ryte išėjo į pažįstamo laidotuves, kurios buvo tame pačiame kaime. Apie 15:30 val. grįžo į namus viena. Apie 16:00 val. į namus atėjo kaimynas A. L.. Jie trise virtuvėje sėdo prie stalo gerti degtinės likučius, nes J.

S. iÅ¡ vakaro taip pat degtinę gėrė su A. L.. TÄ vakarÄ Ä¯ namus trumpam buvo atėjusios dvi giminaitės iÅ¡ DzÅ«kijos, kurios dalyvavo laidotuvėse, bet jos trumpai pabuvo ir iÅ¡važiavo. Giminaitėms iÅ¡važiavus, namuose liko trise - ji, dukra J. ir kaimynas A.. Tarp J. ir A. jokių piktumų nebuvo. Apie 18:00 val. A. išėjo namo, o dukra atsigulė kambaryje lovoje. Ji nuėjo Å¡erti gyvulių. Apie 19:00 val. ji atėjusi į namÄ , virtuvėje ant grindų rado gulinčiÄ savo dukterį J..

Tuo metu A. namuose nebuvo, nieko namuose nebuvo. Å erdama gyvulius nieko nematė, kad į namus bÅ«tų kas atėję. Pamačiusi ant grindų dukrÄ , galvojo, kad ji miega, iÅ¡ pradžių nematė, kad ji subadyta ir kruvina. Ji pati nuėjusi į kambarį atsigulė. Bet ji nežino, kada tiksliai J. pamatė gulinčiÄ virtuvėje ant grindų, galvoja, kad prieÅ¡ einant Å¡erti gyvulių pamatė jau gulinčiÄ , tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Taip pat neatsimena, kas iÅ¡kvietė policijÄ , ji nepamena, kad bÅ«tų kvietusi.

Kaip namuose vėl atsirado A., neatsimena. Ji atsimena, kad po gėrimo jis buvo išėjęs iÅ¡ namų, nors tiksliai neatsimena, nes jos prasta atmintis (2 t., 2-4 b. l.).Liudytoja M. L. parodė, kad kaltinamasis A. L. yra jos dėdė, tėvo brolis. TÄ dienÄ , kai buvo nužudyta jos draugo R. S. motina J., buvo kaimyno laidotuvės. Su tėvais dalyvavo laidotuvėse apie 12 val. Palaidojus kaimynÄ , sugrįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį valgyti gedulingų pietų. Per gedulingus pietus per vidurį stalo sėdėjo ji su tėvais, o gale stalo sėdėjo A., J. ir dar kokios 3-4 moterys.

Jokių barnių gedulingų pietų metu nebuvo. A. vartojo alkoholį, bet nebuvo girtas. Po to pakilo važiuoti namo, atsisveikino su kaimyno Å¡eima. Mama sakė A.: ,,važiuojam namo“. Jis atsakė: ,,kaip aÅ¡ tau dabar važiuosiu, kai aplink mane tiek moterų sėdi“. Jis liko sėdėti, o ji apie 16 valandÄ iÅ¡važiavo namo. Susitarė su R. S. vakare važiuoti į (duomenys neskelbtini) tvarkyti kambarį bendrabutyje. IÅ¡važiavo apie 19 valandÄ . Nuo 16 iki 19 valandos buvo namuose su tėvais. 20.45 val. buvo (duomenys neskelbtini) bendrabutyje, budėtoja tÄ užfiksavo.

Važiavo neskubėdami. 22.10 val., kaip užfiksavo budėtoja, išėjo iÅ¡ bendrabučio. Grįžo į (duomenys neskelbtini) ir R., kaip nujausdamas, važiavo namo. Buvo apie 23.30 val. Ä®suko į (duomenys neskelbtini) g., pamatė prie R. namų daug automobilių, kad policija stovi. Kai atvyko į įvykio vietÄ , buvo A. ir močiutė D.. Kažkokie kiti žmonės buvo taip pat ten anksčiau, bet kiek jai žinoma, jie iÅ¡vyko. Ä® vidų įėję nebuvo. IÅ¡karto kilo klausimas, kas čia atsitiko.

A. stovėjo atsirėmęs į automobilį. A. buvo pakankamai girtas. PareigÅ«nai pasakė, kad J. nužudyta ir Å¡i žinia juos Å¡okiravo. Klausė dėdės A., kas atsitiko. Jis buvo be dantų protezų ir nieko nėjo suprasti, kÄ jis sako. Stovėjo ramiai, bet buvo tikrai pakankamai iÅ¡gėręs. Jai net neatėjo mintis, kad tai galėjo padaryti jis. Nepastebėjo atvykusi, ar ant A. L. buvo kokių įvykio pėdsakų. Užfiksavo tik tÄ , kad jis buvo su tamsiu kostiumu, tamsiais batais, Å¡viesiai žaliais marÅ¡kiniais, susivėlęs, be dantų protezų.

Dar lyg buvo su kaklaraiščiu. Kiek prisimena, jis taip pat buvo apsirengęs per gedulingus pietus. Nematė, kad A. ieÅ¡kotų protezų. Negali pasakyti, ar pareigÅ«nai ieÅ¡kojo. Viena pareigÅ«nė buvo lauke, o kiti pareigÅ«nai dirbo viduje. A. dantų protezus rado J. sÅ«nÅ«s po jos laidotuvių. Ä®vykio vietoje matė ir R. močiutę. Bandė ir jos klausti. Ji kažkÄ mosikuodama ranka bandė aiÅ¡kinti, bet nelabai ėjo suprasti, kÄ ji sakė. Močiutė jautėsi labai prastai ir tuo momentu nesuprato kas įvyko.

Ji sakė: ,,J. kažkas atsitiko?“. Su A. ji niekada nesipyko. Bendravo su juo formaliai, kaip su dėde. Jai buvo nuostaba, kai sužinojo, kad jis jÄ apkaltino, kad ji nužudė J. S.. Neįsivaizduoja, kodėl jÄ A. nurodė kaip įtariamÄ jÄ . Su juo susipykę nebuvo. Tai negalėjo bÅ«ti kerÅ¡tas, nes jų santykiai buvo normalÅ«s. Žino, kad A. su kaimo gyventojais yra turėjęs konfliktų. Su jos mama irgi turėjo konfliktų. Tai buvo žodiniai konfliktai, ne fiziniai. VienÄ kartÄ atsimena, kad grįžo ir rado namų kieme jį besibarantį.

Jis praktiÅ¡kai kasdien gerdavo. Pas jį namuose girdėdavo, kad draugų ateidavo, vykdavo baliukai. Jis beveik visada bÅ«davo iÅ¡gėręs. Tėtis yra pasakojęs, kad iÅ¡gėręs lyg langÄ automobilio yra iÅ¡daužęs kažkokiems kaimo gyventojams, bet negali tiksliai įvardinti to tiksliai. Nieko negali pasakyti apie santykius tarp J. ir A., nežino. R. S., su kuriuo ji draugauja, minėjo, kad A. yra buvęs kažko užėjęs pas J.. Nėra girdėjusi, kad jie bendrautų, kad bÅ«tų kažkokie santykiai tarp jų.

Kiek girdėjo, nebuvo draugystės tarp jų, nebent jie slėpė. A. L. su buvusia žmona B. L. pragyveno apie 20 metų. A. daug kartų kartojo, kad tÄ B. kažkada nudurs, papjaus, nužudys. Nežino, už kÄ jis jos nekentė. 2009 m. buvo iÅ¡kelta jam baudžiamoji byla dėl grasinimo nužudyti žmonÄ , bet grasinimai nesiliovė. Kaip pasakoja pati A. žmona, kai susitiko jį ,,Maxima“ parduotuvėje, iÅ¡vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais prie visų žmonių. Pasakė, kad vis tiek jÄ nužudys.

Jo žmona nuo paties A. yra daug nukentėjusi. Pati matė vaikystėje, kai ji buvo visa sumuÅ¡ta. Niekada nėra negirdėjusi, kad J. turėtų priešų. J. gyveno su savo mama. KartÄ buvo atvejis, kad R. prašė nuvežti jo motinÄ susitvarkyti dokumentų. Kartu važiavo Raimundo mama J. ir močiutė. Buvo ilgas kelias. Visos trys kalbėjosi, nesimatė konfliktų. Su J. ji nedaug bendravo, nes ji studentė, gyvena (duomenys neskelbtini), pas tėvus grįžta tik savaitgalį. Nebuvo nusiskundimų, kad kažkas jai grasintų.

Kiek jai žinoma, D. neturėjo jokių konfliktų su J.. J. buvo rami. Gali tik pačius geriausius žodžius apie jÄ pasakyti. Ji R.rÅ«pindavosi, ruoÅ¡davo jam valgyti, rÅ«bus skalbdavo.Liudytoja V. L. parodė, kad nužudytoji J. S. buvo jos pusseserė. Gyvena tame pačiame kaime, tik kitoje gatvėje. Dirba laiÅ¡kininke, D. V. atneÅ¡davo pensijÄ . Palaidojo pusseserės vyrÄ ir susirinko gedulingų pietų. Po to D. G., pusseserė O. iÅ¡ Kauno nuvažiavo pas J. S. į namus. Ji nuvažiavo namo su vyru ir anÅ«kais, persirengė ir apie 16 valandÄ atvažiavo pas juos.

Ten buvo pasidengę stalÄ ir gėrė. Buvo dar J. ir A.. A. sėdėjo prieÅ¡ais, taip ir bendravo. Visi gėrė degtinę. Buvo dar J. mama, bet ji negėrė. A. tik iÅ¡eidavo parÅ«kyti ir ilgai, ilgai sėdėdavo lyg susimastęs, užsisvajojęs. Sėdėdavo kieme, prie garažo. Nematė, kad A. bÅ«tų iÅ¡siėmęs protezus. Nežino, ar J. su A. draugavo. Net nežinojo, kad jie bendrauja. Ateidavo sakė A. pas J. pasikalbėti. Buvo kalba, kad: ,,tu neturi žmonos, aÅ¡ neturiu vyro, susieisim“, ,,aÅ¡ ten biÅ¡ki turiu žemės, tu biÅ¡ki turi žemės, va susidėsim“.

J. sakė, kad: ,,tu buvai atėjęs pas mane pirÅ¡tis, bet aÅ¡ nepriėmiau“. J. A. pirÅ¡lybų nepriėmė. Gal 19 valandÄ pusseseres iÅ¡ Kauno O. ir D. iÅ¡sivežė O. sÅ«nus. Jos iÅ¡važiavo, o jie dar pasiliko. Kadangi pasibaigė degtinė, A. davė 5 eurus ir sakė, kad reikia nuvažiuoti ir parvežti butelį. Kadangi jų dukra buvo atvažiavusi parsivežti, jie su tėvu nuvažiavo dar atvežti butelio. 0,5 l ,,Bajorų“ degtinės parvežė iÅ¡ parduotuvės. A. nepasakytų, kad buvo girtas.

Ji, vyras iÅ¡gėrė po stikliukÄ ir apie 20 valandÄ iÅ¡važiavo. Liko A., J. ir D. V.. A. L. stovis buvo normalus. Jei nebÅ«tų mačius, kad gėrė, nepasakytų iÅ¡ pažiÅ«ros, kad A. buvo girtas. TÄ vakarÄ A. buvo ramus. Nebuvo netinkamo elgesio, nuotaikų kaitos. Nesipyko, santykių nesiaiÅ¡kino. Po dvyliktos valandos J. sÅ«nus D. S. atvažiavo ir papasakojo, kad jo mama nužudyta. Su A. L. nebendraudavo, kiek matydavo jį gatve einant ir viskas. Jis gatvėje netriukÅ¡maudavo, nesibardavo. Pas A.

L. į namus ji neidavo. Su D. V. kalbėdavo, bet ji nesusivokia, nelabai eidavo susikalbėti, neatsimena, užsimiršta. D. V. nestipri moteris. Būna, kad išeina į gatvę, pamiršta kur namai, pasiklysta. J. su mama gražiai bendravo, draugavo. J. S. prižiūrėjo D. V.. Vaikai padėdavo, jei reikdavo pas daktarus kur nuvežti. J. S. nebuvo piktybinė, su visais bendravo draugiškai. Ji neturėjo didelių turtų. J. S. iš D. V. gyveno, vaikai gal padėjo. Neužsiėmė daugiau jokia veikla. Liudytojas G.

L. parodė, kad grįžo iÅ¡ kavinės. Dvi pusseserės iÅ¡ Kauno ir jo žmona susitarė, kad pabus pas J. S.. Nuvažiavo namo, persirengė ir apie pusę 16.30 val. atvažiavo pas J. S.. Pas J. namuose buvo dvi pusseserės, močiutė, J. ir A.. Jie visi sėdo prie stalo. Gėrė po truputį degtinės butelį. Močiutei taip pat su česnakais Å¡iek tiek įpylė. D. V. judri, Å¡neki. Visai atskirai sėdėjo A. ir J.. Jis nueidavo į laukÄ pasižiÅ«rėti anÅ«kų, kuriuos buvo atsivežęs. A. taip pat buvo lauke ir rÅ«kė.

Nepastebėjo, kad A. bÅ«tų be dantų protezų. Susikalbėjo su juo. Atvažiavo duktė jų pasiimti ir juos parvežti. A. davė 5 litus ir prašė parvežti iÅ¡ parduotuvės ,,Bajorų“ degtinės. Nuvažiavo, nupirko 0,5 l ,,Bajorų“ butelį. Po stikliukÄ iÅ¡gėrė su J. ir iÅ¡važiavo apie 20 valandÄ . Daugiau butelių nebuvo. Kai iÅ¡važiavo, namuose liko A., J. ir močiutė. Jokių piktumų nebuvo. Naktį atvažiavo policija, apklausė. KitÄ dienÄ vyko į komisariatÄ .

Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes, parodymus tvirtina. Liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad žmona V. L. turėjo pusseserę J. S.. 2015-08-26 su žmona buvo laidotuvėse. Po laidotuvių buvo gedulinguose pietuose. Po gedulingų pietų grįžo namo, persirengė ir abu su žmona nuvažiavo pas J. į namus, kur buvo pati J., jos motina D., dar dvi J., O., D. ir A. L.. Visi vaišinosi, gėrė degtinę ir kalbėjosi. Apie 19:30 išvažiavo D. ir O. - išsivežė O. sūnus.

Juos su žmona namo iÅ¡vežė jų duktė. Kai jie iÅ¡ J. namų iÅ¡važiavo, A. paliko sėdintį virtuvėje prie stalo ant kėdės prie įėjimo į virtuvę. J. sėdėjo ant kėdės prie įėjimo į D. kambarį. D. sėdėjo ant virtuvinio kampo, prie sienos lango, link savo kambario. Jiems iÅ¡važiuojant, J. juos iÅ¡lydėjo į kiemÄ . Apie tai, kad J. buvo nužudyta, sužinojo tik kitÄ dienÄ iÅ¡ J. sÅ«naus (2 t., 84-86 b. l.).Liudytoja O. V. parodė, kad iÅ¡ Kauno atvažiavo į pusseserės vyro laidotuves (duomenys neskelbtini) kapinėse.

Laidojo tÄ dienÄ , kai nužudė pusseserę. Jie atvažiavo į Marijampolę. J. S. yra jos pusseserė, pas kuriÄ važiavo po laidotuvių. J. gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pas J. buvo sesuo D. G., ji, J. S. ir tas vyras – kaltinamasis. V., D., ji ir J. yra pusseserės. Sesuo V. juos atvežė iki pusseserės ir iÅ¡važiavo namo. Pasėdėjo, pakalbėjo, po to namo iÅ¡važiavo. Truputį vartojo degtinę. Nė vienas nebuvo apsvaigęs ir prisigėręs. TÄ vyrÄ matė pirmÄ kartÄ . Jai sakė, kad tai kaimynas.

Tai yra kaltinamasis. Nebuvo jokių pykčių. Kaltinamasis sėdėjo prie stalo. Nebuvo agresyvus. Su J. bendraudavo tik per laidotuves. J. gyveno su mama. Nežino, ar ji draugÄ turėjo. Nekreipė dėmesio į tai, ar kaltinamasis rodė dėmesį J. Tas vyras eidavo parÅ«kyti į laukÄ . Nekreipė dėmesio, ar vyriÅ¡kis buvo girtas. IÅ¡važiuojant atmosfera namuose nepasikeitė. IÅ¡lydėjo J. S., atsisveikino ir iÅ¡važiavo. Kai J. išėjo, nesvirduliavo. Jai atrodė, kad ji buvo pakankamai blaivi.

Pas J. buvo gal porÄ valandų, kol sÅ«nus grįžo iÅ¡ Lenkijos ir juos paėmė. Pirmiausia jie iÅ¡važiavo. D. irgi iÅ¡važiavo kartu. Liko Vida ir jos vyras, J., jos mama ir tas vyras. J. mama buvo prie stalo. Su ja truputį bendravo, bet ji nelabai pažino juos, nes retai mato. Sesuo D. paskambino ryte ir pasakė, kad J. nužudė. Ä®tarė kartu buvusį vyriÅ¡kį. Kai buvo namuose visi prie stalo naudojo peilį su siaura geležte ir plastmasiniu kotu, kuris buvo ant stalo. Liudytoja D. G. parodė, kad pasibaigus laidotuvėms, važiavo ji, sesuo O.

V., V. L., jos vyras G. ir kaltinamasis pas pusseserę J. S. į svečius. KaltinamÄ jį matė pirmÄ kartÄ . Jis paprašė parvežti jį po laidotuvių. Sėdėjo, gėrė butelį ir kalbėjosi apie vaikus. Valgė, pjaustė maistÄ , turėjo vienÄ peiliukÄ plona geležte. Neprisigėrė, girtų nebuvo. Kaimynas iÅ¡gėrė kelis stikliukus, paskui negėrė. IÅ¡eidavo į laukÄ pasėdėti, vėl ateidavo. Viskas tvarkoje atrodė. NetriukÅ¡mavo, nekonfliktavo kaimynas. Jis nekalbus buvo, gal klausėsi, kÄ jie Å¡nekėjo.

Atmosfera buvo gera. Galvojo, kad jis padeda J. S., kad gal jis buityje reikalingas. Gal kažkiek kaimynas rodė J. dėmesį, bet ji nekreipė į tai dėmesio. Priėjęs apsikabindavo ar kÄ pasakydavo jai. Pusseserių neapkabindavo, tik J. S., kuri nelabai reaguodavo į jo apkabinimus, tik jam sakydavo, kad ,,nu eik, eik“. Tai buvo žaisminga, nepiktybinė situacija, įkyriai nelindo, nesikabinėjo. Jokių pykčių nebuvo. J. nesakė apie jokius konfliktus. Sesuo sakydavo, kad: ,,ko jis čia sėdi? Galėtų namo eiti“.

Ji atsakydavo, kad gal jis namų ruoÅ¡oje reikalingas. Juos pas J. atvežė sesers O. V. sÅ«nus. Jis, grįždamas iÅ¡ Lenkijos, juos iÅ¡sivežė. Liko namuose V. L., jos vyras, J., jos mama ir kaimynas. Kaimynas sėdėjo lauke. Kai iÅ¡važiavo, viskas normaliai buvo. Pusę pirmos ar pirmÄ valandÄ nakties jai paskambino iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusseserė V. L., kuri pasakė, kad atvažiavo policija ir pranešė, kad J. papjovė. Galvojo, kad kaimynas tai padarė, nes jis liko, kai jie iÅ¡važiavo.

Vida ne visai teigiamai kaltinamÄ jį apibÅ«dino. Sakė, kad agresyvokas žmogus, mėgėjas iÅ¡gerti. IÅ¡ iÅ¡vaizdos tÄ dienÄ jai neatrodė, kad jis agresyvus ir mėgėjas iÅ¡gerti. A. sakė, kad turėjo daug moterų, nei viena moteris neskalbė, nežiÅ«rėjo vaikų. AiÅ¡kiai kalbėjo A., piktas ant moterų buvo. Gal tai truputį pakeltu tonu jis kalbėjo apie moteris. Ant J. nepyko, gal ji nebuvo jo moteris. Nežino, ar jis su ja kada bendravo. Su J. susitikdavo tik per laidotuves. Pas J. užsukdavo, jei važiuodavo pro Å¡alį ar jei ko reikėdavo (duomenys neskelbtini).

J. gyveno su savo mama. J. mama labai nedaug geria alkoholio, kadangi toks garbingas jos amžius. J. mama vaikÅ¡to labai gerai, bet jos atmintis prasta. Santykiai tarp J. ir mamos buvo normalÅ«s. Kartais mamÄ tekdavo užrakinti dėl saugumo namuose, nes J. bijodavo, kad išėjusi mama nepasimestų. Jai sakė J., kad mamai į kiÅ¡enę įdėdavo adresÄ , jei pasimestų, bijojo iÅ¡leisti vienÄ , nes ne visÄ laikÄ gali sugrįžti. Liudytoja O. A. parodė, kad yra nužudytosios kaimynė. Buvo visi laidotuvėse.

Po gedulingų pietų grįžo namo pas J. S.. Pas jÄ buvo atėję vienos pusseserės anÅ«kai. Nematė, kas buvo atvažiavę pas J. S., nes jos namo langai yra kitoje pusėje. Negirdėjo jokių barnių, triukÅ¡mo iÅ¡ J. S. namų. Apie J. mirtį sužinojo tik ryte, kai jai paskambino V. L. ir pasakė, kad J. nudurta. Svarstė, kad tai galėjo padaryti tik A. L., nes jis pas J. S. liko, kai visi iÅ¡važiavo. Ji gerai sutardavo su J., bendraudavo, bet į svečius viena pas kitÄ neidavo. Kai ji atsikeldavo ryte, J. jau dirbdavo, buvo darbÅ¡ti.

Nebuvo ji agresyvi, priešų neturėjo. J. visÄ laikÄ buvo linksma, maloni. J. gyveno su mama. Mamai reikėjo pagalbos. Mamos vienos J. S. nepaleisdavo. Abi kartu eidavo į parduotuvę. Abi eidavo į darÅ¾Ä . J. turėjo keturis vaikus. Vaikai su Å¡eimomis atvažiuodavo dažnai pas mamÄ . J. bendraudavo su sÅ«numis, jų Å¡eimomis. AnÅ«kai mylėjo močiutę. Ji žaisdavo su jais. Jauniausias sÅ«nus draugauja su M. L.. Jai atrodo, kad Monika su J. gerai sutardavo. Draugo neturėjo J.. Nesilankydavo A.

L. pas J. S.. A. L. matydavo tik gatve einant iÅ¡gėrusį, nes svirduliuodavo. Jis neÅ¡Å«kaudavo, nedainuodavo, vienas vaikščiodavo. Nežino, ar jis turėjo moterį. Nebuvo kitų versijų. Kaime buvo kalbos, kad tik A. L. tai padarė.Liudytojas D. D. parodė, kad dirba Mobilaus bÅ«rio patruliu. Ä®vykio metu dirbo apklausos protokole nurodytose pareigose. IÅ¡ Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) kaime, adreso neatsimena, nužudyta moteris.

Jiems atvykus, jau buvo atvykę medikai. Su medikais prasilenkė ir juos jie informavo, kad yra mirusi moteris. Užėję į vidų, rado gulintį moters lavonÄ ant slenksčio tarp virtuvės ir koridoriaus. Ä®einant į virtuvę, ji gulėjo kojomis į priekį, galva į duris. Jos galva buvo ant koridoriaus slenksčio. Moters neapžiÅ«rinėjo, nesimatė akivaizdžiai mirties priežasties. Medikai pasakė, kad mirusi. Virtuvėje sėdėjo prie stalo vyriÅ¡kis. Nustatė jo asmenybę, bet neatsimena nei vardo, nei pavardės. ApžiÅ«rėjus įvykio vietÄ , ant stalo buvo rasti peiliai.

Peiliai buvo kaip ir nuplauti, bet kriaunyse buvo rasta kraujo. Tas vyriÅ¡kis, kuris sėdėjo, sakė, kad miegojo ir nieko nematė. VyriÅ¡kio paprašė parodyti rankas. Rankos buvo kaip ir Å¡varios. PaÅ¡vietus prožektoriumi, buvo matyti kraujo mažytės dėmelės, matėsi, kad rankos buvo plautos. ViskÄ pasakė kriminalistams. VyriÅ¡kio daugiau neapklausinėjo. Jie ėmėsi visų kitų bÅ«tinų veiksmų. Kitam kambaryje už durų buvo močiutė. Ji nieko nematė. VyriÅ¡kis, kuris sėdėjo, sakė, kad buvo kitas žmogus, kurio jis nepažįsta.

Močiutė nieko negirdėjo, nematė. Vyriškis nieko nepaaiškino ir teigė, kad miegojo. Kilo įtarimų dėl jo. Jis elgėsi neramiai. Jam buvo pasakyta sėdėti ramiai, nieko nedaryti. Jis norėjo tuos peilius kaip ir griebti, kaip ir norėjo juos liesti labai. Vyriškio klausė kodėl jis lietė moterį, jis atsakė, kad moters nelietė. Vyriškis kategoriškai teigė, kad jis miegojo ir nieko nematė. Kiek vėliau atvažiavo kriminalistai. Vyras už stalo sėdėjo toje pačioje vietoje, jam nebuvo leista pasitraukti iš įvykio vietos.

Jis buvo kampe, peiliai buvo netoli jo ant stalo. Jis su pirÅ¡tinėmis patraukė peilius į kitÄ vietÄ , kad vyras jų nepasiektų. Neatsimena, kiek peilių buvo. Kriauklėje buvo ir kempinėlės, ir skuduriukai. Nesimatė, kad buvo plauta. NežiÅ«rinėjo vyriÅ¡kio rÅ«bų, liepė jam nesikelti. Ant rÅ«bų akivaizdžiai kraujo dėmių nesimatė. Nepamena, kaip buvo vyras apsirengęs. Neatsimena, ar buvo daug kraujo įvykio vietoje. Gavo užduotį močiutei nustatyti girtumÄ , bet dėl senatvės nepavyko jo nustatyti.

Močiutės iÅ¡orinių neblaivumo požymių nesimatė. Jos veiksmai buvo koordinuoti. Nuo močiutės alkoholio kvapo nesijautė. Ji daug kartų bandė pÅ«sti, bet dėl amžiaus jai neišėjo. Jis susikalbėjo su ja. Ji paaiÅ¡kino, kad miegojo. Ji nurodė, kad vyko iÅ¡gertuvės, o ji miegojo kitame kambaryje. VyriÅ¡kis sakė, kad miegojo ant kampo virtuvėje, prie stalo. Nenurodė vyriÅ¡kis, kad buvo kur išėjęs. Tas žmogus, ant kurio rankų pastebėjo kraujÄ , yra kaltinamasis.

Ikiteisminio tyrimo metu teisingai nurodė aplinkybes, parodymus patvirtina. Liudytojas D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-08-26 dirbo Marijampolės apskrities VPK VTS Patrulių kuopos mobilaus bÅ«rio patruliu. Apie 22.40 val. iÅ¡ Marijampolės AVPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), kadangi yra sumuÅ¡ta moteris. Kai atvyko į įvykio vietÄ , jau buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, medikė pasakė, kad konstatuota moters mirtis, kad yra durtinės žaizdos krÅ«tinės ir pilvo srityje.

Å iÄ informacijÄ perdavė budėtojui. Įėjęs į namo vidų, virtuvėje prie stalo ant virtuvinio kampo netoli lango sėdėjo vyras. Buvo nustatyta, kad jis yra A. L.. Virtuvėje ant grindų gulėjo negyva moteris. Kambaryje buvusi senyvo amžiaus moteris vis kartojo žodžius ,,kas taip galėjo padaryti“. Taip pat ta moteris sakė, kad ji miegojo kitame kambaryje, kada jÄ pažadino A. L. atėjęs į kambarį, kuris pasakė, kad žmogus negyvas. Tada ji atsikėlė ir nuėjo į virtuvę.

A. L. sėdėdamas prie stalo lietė ant virtuvinio stalo stovėjusius du peilius medine rankena. A. L. sakė, kad močiutė lietė ir nuplovė tuos peilius. A. L. buvo pasakyta nieko neliesti. Jis apžiūrėjo A. L. rankas. Rankas pašvietus žibintuvėliu matė, kad jo rankos buvo kruvinos, tačiau jau plautos. A. L. aiškino, kad nežino kas įvyko, nes miegojo (2 t., 107- 108 b. l.).Liudytoja I. G. parodė, kad dirba Marijampolės greitosios pagalbos stotyje skubios pagalbos medicinos slaugos specialiste.

Dispečerė perdavė kvietimÄ , kad yra nukritusi moteris. Sakė, kad močiutė įsijungė Å¡viesÄ ir rado lavonÄ ant grindų. Atvažiavus rando kambaryje gulinčiÄ moterį. Ji gulėjo ant slenksčio ar Å¡alia slenksčio, bet gulėjo link durų nukritusi. Toks vaizdas, kad ji kritusi ant slenksčio ir galvÄ prasiskėlusi. Nesimatė, ar galva praskelta. Kad negyva – iÅ¡kart pamatė, nes buvo sustingusi. Ant drabužių kraujo nesimatė, bet dÅ«rimo vietose buvo plėmai. Pakėlus palaidinę, buvo daug dÅ«rių krÅ«tinės ir pilvo srityje.

Kraujas lyg po ja buvo pabėgęs. Kiek atsimena, ant veido ir rankų kraujo nematė. Jos nebejudino ir policija viskÄ tvarkė. Matė mamÄ jos ir vyriÅ¡kį už stalo sėdintį. Nematė kraujo ant vyro ar močiutės. Tas vyras sėdėjo ant kėdžių kaip apsimiegojęs, kažkiek alkoholio kvapas jautės. VyriÅ¡kis pasakė, kad nieko nežino, nes miegojo. Daugiau nieko nesiaiÅ¡kino. Jiems bÅ«nant, policija atėjo. Močiutė buvo neorientuota. Paprašė pasÄ paieÅ¡koti, bet ji pavaikščiojo, iÅ¡eina, ateina.

Nesusikalbėjo su ja. Iš močiutės alkoholio kvapo nejautė. Ji nieko nesugebėjo paaiškint. Kažkas sakė, kad buvo daugiau čia asmenų. Ar tas vyriškis sakė, ar policija pradėjo pati ieškoti. Buvo maisto likučiai, o ar buvo alkoholio butelių, neatsimena. Dūrius peilių matė. Pilvo srityje kokios 2-3 ir krūtinės srityje žaizdos. Neskaičiavo, bet matė, kad ne vienas dūris buvo. ,,112“ atrodo, kad iškart kvietė. Patys jau nekvietė policijos, kartu buvo iškviesta.

Ant stalo buvo peilių, bet jų nežiūrėjo. Prie tos moters negulėjo jokie peiliai. Tas vyras sėdėjo ir nekrutėjo. Įvertino būklę, paklausė, kas atsitiko. Surašė reikalingus duomenis ir išvyko.2015-08-27 Marijampolės apskrities VPK KP NTS vyriausiojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-08-26 apie 22:30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje ant grindų rastas tuose namuose gyvenusios J. S., gim. (duomenys neskelbtini) lavonas su ne mažiau devyniomis durtinėmis žaizdomis krūtinėje, pilve, dešiniame šone (1 t., 1 b. l.).2015-08-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, apžiūrėta, aprašyta, nufilmuota, nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 6-16, 17-47 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2015-08-27-2015-11-10 specialisto išvadoje Nr. M172/2015 (09), nurodyta, kad:1.

J. S. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio – pjautinio krÅ«tinės lÄ stos sienelės sužalojimo, pasireiÅ¡kusio kiaurymine durtine – pjautine žaizda tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, trimis kiauryminėmis durtinėmis – pjautinėmis žaizdomis deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje.2.

J. S. mirtis įvyko prieÅ¡ 3-5 val. iki jos lavono teismo med. apžiÅ«ros įvykio vietoje 2015-08-27, 01 val. 10 min. Tai patvirtina lavoninių reiÅ¡kinių bÅ«klė lavono apžiÅ«ros metu įvykio vietoje. Tam neprieÅ¡tarauja įvykio aplinkybės.3. J. S. lavone konstatuoti pavirÅ¡inės durtinės pjautinės žaizdos nosies nugarėlėje (viena), krÅ«tinėje (Å¡eÅ¡ios), pilve (trys), deÅ¡iniame Å¡one (dvi) deÅ¡inio žasto srityje (viena), nubrozdinimai kairio dilbio srityse, kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, trys kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje buvo padaryti kietais smailiais plokščiais aÅ¡triabriauniais duriančiai-pjaunančio tipo įrankiais, galimai neužilgo iki mirties ir tiek kiekvienÄ nubrozdinimÄ bei pavirÅ¡inę durtinę žaizdÄ paėmus atskirai, tiek visus kartu, gyviems asmenims vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, trys kiauryminės durtinės-pjautinės žaizdos deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, tiek kiekvienÄ jų paėmus atskirai, tiek visus kartu – sunkiu sveikatos sutrikdymu.4.

Ä® klausimÄ jei ant lavono yra sužalojimų, tai dėl kurių konkrečiai sužalojimų (ar jų visumos) įvyko mirtis, atsakyta 1 punkte.5. J. S. lavone konstatuoti sužalojimai buvo padaryti prieÅ¡ jos mirtį. Tai patvirtina kraujavimo bei gijimo požymiai sužalojimų vietose.6. J. S. lavone konstatuoti sužalojimai deÅ¡inio žasto bei kairio dilbio srityse galėjo bÅ«ti padaryti, kad ir jai besiginant.7. Galima manyti, jog J. S. konstatuotus kÅ«no sužalojimus galėjo pasidaryti, kad ir pati.8.

J. S. po sužalojimų padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmu, pvz. judėti, gintis, šaukti ir pan. tol, kol dėl sužalojimų įvykusio nukraujavimo išsivystė su gyvybe nesuderinami organizmo gyvybinių funkcijų pokyčiai.9. Galima teigti, jog J. S. po sužalojimo, kurio metu buvo pažeista aorta, galėjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt sekundžių, nes minėtas sužalojimas nėra suderinamas su žmogaus gyvybe, todėl galima teigti, jog išgelbėti J. S. gyvybę praktiškai nebuvo galimybės.10.

J. S. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti dvideÅ¡imčia trauminių poveikių.11. J. S. lavone konstatuoti sužalojimai buvo padaryti kietais smailiais aÅ¡triais plokščiais duriančiais – pjaunančio tipo įrankiais. Kiek konkrečiau pasakyti apie žalojančių įrankių savybes bus galima atlikus trasologinį sužalojimų tyrimÄ .12. Konkrečiai identifikuoti sužalojimus padariusius peilius bus galima tik atlikus jų trasologinius tyrimus kriminalistikos laboratorijoje.13.

J. S. lavone sužalojimų, kurie galėtų bÅ«ti padaryti jai krentant ir kontaktuojant su kietu pagrindu ar aplinkos daiktais, nekonstatuota.14. Kadangi J. S. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti artimu vienas kitam metu, todėl pasakyti, kokia seka buvo padaryti sužalojimai, nėra galimybės.15. J. S. drabužiuose konstatuoti audinio pažeidimai atitinka jos kÅ«ne konstatuotų sužalojimų matmenis, skaičių bei iÅ¡sidėstymÄ .16. Duomenų, jog po mirties buvo keista J. S. lavono poza, nekonstatuota.17.

J. S. lavone konstatuoti širdies vainikinių arterijų ir aortos aterosklerozės bei kepenų riebalinės distrofijos morfologiniai požymiai.18. J. S. lavono kraujyje rasta 2,77 ‰ promilės etilo alkoholio. Tai gyviems asmenims atitinka sunkiam neblaivumo laipsniui.19. J. S. skrandžio turinyje išskirti konkrečių maisto produktų negalima dėl vykusio skrandyje virškinimo proceso jai esant gyvai (1 t., 61-66 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio 2015-08-28 specialisto išvadoje Nr. G724/2015 (09) nurodyta, kad:1.

A. L. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota.2. Kadangi A. L. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (1 t., 69 b. l.).Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole užfiksuota, kad 2015-08-27 paimti pavyzdžiai lyginamajam tyrimui – A. L. kairės ir dešinės rankos plaštakų nuoplovos (1 t., 72-73 b. l.).Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokole nurodyta, kad 2015-09-07 paimtas A. L. seilių ėminys DNR tyrimui atlikti (1 t., 70- 71 b. l.).Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2015-08-27 paimti A.

L. vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis su užrašu ,,Washe“, vyriškos tamsios spalvos kostiuminės kelnės su užrašu ,,Melton“, vyriškas juodos spalvos odinis diržas, vyriškas tamsios spalvos kostiumo švarkas su užrašu ,,Melton“, vyriškas kaklaraištis su užrašu ,,Sinsabang“, vyriškos apatinės trumpikės, dvejos vyriškos kojinės, pora rudos spalvos vyriškų batų su užrašu „Lambbrella“ (1 t., 75 b. l.).Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2015-09-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio teismo med. ekspertas pateikė J.

S. drabužius: palaidinę, džinsines kelnes, apatinius bei J. S. žaizdas (1 t., 76-77 b. l.).SavanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad 2015-09-03 nukentėjusysis D. S. pateikė į popierių suvyniotÄ sudaužytÄ stikliukÄ bei dantų protezus (1 t., 78-81 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos 2015-10-29- 2015-12-14 specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 351/15(01) nurodyta, kad:1. Ant septynių peilių (5-11 obj.) žmogaus kraujo nerasta.2. Ant įlenktos peilio geležtės (3 obj.), peilių geležčių (12, 14 obj.) rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ ant peilių geležčių (3, 14 obj.), peilio ruda medine rankena (12, 13 obj.) gautas DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe; atlikus DNR tyrimÄ ant peilių rankenų (4, 15 obj.) DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.3. Ant A. L. kostiuminio Å¡varko, kaklaraiščio, trumpikių, dviejų kojinių dėmių ir sutepimų tinkančių kraujo tyrimui, nerasta.4. Ant A. L. kostiuminių kelnių (1 obj.) rastas žmogaus kraujas, skuduro, rasto kelnių kiÅ¡enėje (2 obj.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa A. L. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe.5. Atlikus DNR tyrimÄ ant cigarečių nuorÅ«kų (17- 20 obj.) gautas DNR profilis sutampa su A. L. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe.6. Atlikus DNR tyrimÄ ant cigaretės nuorÅ«kos (21 obj.) DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.7. Ant stiklinės taureles (23 obj.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe.8. Atlikus DNR tyrimÄ ant sudužusios stiklinės taurelės DNR profilio tinkamo vertinimui negauta.9.

Nuoplovoje nuo A. L. deÅ¡inės rankos ir A. L. marÅ¡kinių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ ant marÅ¡kinių ( 29 obj.), bei nuoplovoje nuo deÅ¡inės rankos (26 obj.) gautas miÅ¡rus, nedaugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su A. L. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe, o kitas sutampa su J. S. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe; ant marÅ¡kinių (30 obj.) gautas DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe.10.

Nuoplovoje nuo A. L. kairės rankos rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimÄ gautas A. L. DNR profilis su 99, 999999999999 % tikimybe, kito asmens DNR profilio negauta.11. Atlikus DNR tyrimÄ ant stiklinės taurelės (22 obj.) gautas DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe ir yra nedidelė DNR priemaiÅ¡a, kuri netinka vertinimui.12. Ant A. L. batų žmogaus kraujo nerasta (1 t., 89-109 b. l.).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos 2016-02-01- 2016-03-10 specialisto iÅ¡vadoje Nr. MK 108/15 (01) nurodyta, kad:1.

Tikėtina, kad tirti pateiktos J. S. žaizdos ir šonkaulio pažeidimas padaryti tirti pateiktu peiliu Nr.

9. KategoriÅ¡ka iÅ¡vada dėl Å¡io peilio negalima, nes sutampančių požymių visuma nėra individuali.2. J. S. palaidinės priekyje yra iÅ¡sidėstę dvylika kiaurinių, linijinių pažeidimų, kurie padaryti 9 trauminiais poveikiais. Palaidinės nugarinėje pusėje yra iÅ¡sidėstę 5 kiauriniai, linijiniai pažeidimai. Palaidinės deÅ¡inės rankovės priekyje ir nugarinėje pusėje yra iÅ¡sidėstę po vienÄ kiaurinį, linijinį pažeidimÄ , Pažeidimai yra durtiniai-pjautiniai, padaryti plokščiu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu.

J. S. liemenėlės priekyje yra išsidėstę penki kiauriniai, linijiniai pažeidimai, kurie padaryti 5 trauminiais poveikiais. Liemenėlės nugarinėje pusėje yra išsidėstęs 1 kiaurinis, linijinis pažeidimas. J. S. juodos spalvos liemenės įdėkle yra du kiauriniais, linijiniai pažeidimai, kurie padaryti 2 trauminiais poveikiais. J. S. raudono spalvos liemenės įdėkle yra vienas kiaurinis, linijinis pažeidimas, kuris padarytas vienu trauminiu poveikiu ir keturi nekiauriniai, linijiniai pažeidimai, kurie padaryti dvejais trauminiais poveikiais per mezginio klostes.

J. S. džinsinėse kelnėse, apatinėse kelnaitėse nėra kiaurinių pažeidimų, kurie būtų padaryti duriančių-pjaunančių savybių įrankiu. J. S. palaidinės priekio ir nugarinės pusės pažeidimai, liemenėlės pažeidimai savo bendru pažeidimų skaičiumi atitinka J. S. kūno sužalojimus nurodytus specialisto išvadoje Nr. M172/2015 (09). Konkrečiai įvardinti, kuris palaidinės ir liemenėlės, liemenėlės įdėklų durtinis-pjautinis pažeidimas atitinka kūne išsidėsčiusius sužalojimus nėra galimybės dėl palaidinės paslankumo kūno atžvilgiu.

J. S. palaidinės deÅ¡inės rankovės pažeidimai J. S. kÅ«no sužalojimuose atitikmens neturi, tai gali bÅ«ti paaiÅ¡kinama tuo, kad padarant palaidinės deÅ¡inės rankovės pažeidimus, kÅ«nas nebuvo sužalotas (1 t., 117-125, 126-135 b. l.).2016-03-17 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad buvo apžiÅ«rėtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Samsung SGH-B130“ su ,,Labas“ SIM kortele, abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (nustatytas A. L. mobiliojo ryÅ¡io telefono numeris). PeržiÅ«rėjus informacijÄ , esančiÄ apžiÅ«rimame mobiliojo ryÅ¡io telefone bei SIM kortelėje, reikÅ¡mingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nerasta;Antras apžiÅ«rėtas objektas yra mobiliojo ryÅ¡io telefonas ,,Nokia 6030“ su ,,Labas“ SIM kortele, IMEI (duomenys neskelbtini).

Ä® mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ ,,Nokia 6030“ įdėta LABAS SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), abonento numeris nežinomas. LABAS SIM kortelės yra aktyvus PIN kodas, kuris nėra žinomas. Prie apžiÅ«rimo mobiliojo ryÅ¡io telefono ir SIM kortelės prisijungti nėra galimybės, todėl negalima patikrinti juose esančios informacijos (1 t., 144- 146 b. l.).IÅ¡ 2015-11-11 gautos iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡o stenogramos matyti (PC – pagalbos centras, AL – A. L.):Pirmas įraÅ¡as:„PC: 112.AL:

Rastas žmogus negyvas, sodų bendrijoje, (toliau nesuprantamai kalba).PC: Labai nesuprantu, labai neaiškiai kalbate, kas yra?AL: Rastas žmogus negyvas.PC: Negyvas?AL: Taip, sodų bendrijoje 112.PC: Koks miestas?AL: (Nesuprantamai kalba) sodų bendrijoje, (duomenys neskelbtini).PC: (duomenys neskelbtini) miestas.AL: Taip, sodų bendrija, (duomenys neskelbtini).PC: (duomenys neskelbtini), tai kokia gatvė ir to namo numeris?AL: (duomenys neskelbtini)PC: O tai palaukite, kur jis ten guli, lovoje ar kur?AL: (Nesuprantamai kalba) guli va nežinau nei kur ten moteris ar vyras?PC:

Tai nebuvote užėjęs į vidų?AL: AÅ¡ užėjęs, aÅ¡ va apie jį vaikščioju.PC: Tai kaip jis? Tai pažiÅ«rėkit ten moteris ar vyras?AL: Man atrodo, kad vyras (juokiasi) aÅ¡ kelnių nežiÅ«rėjau.PC: JÅ«s čia juokaujate ar rimtai?AL: Ne aÅ¡ nejuokauju, bet aÅ¡ kelnių nenuausiu ir nežiÅ«rėsiu ar ten moteris ar vyras.PC: Sakykit dabar tai kur jis guli?AL: Visas kruvinas.PC: Visas kruvinas?AL: Jo ir aÅ¡ nežinau.PC: Ar jÅ«s tikrinote ar jis pulsÄ turi, ar neturi?AL: Neturi, jau nieko, jau viskas.PC: tai jau sustingęs, Å¡altas?AL:

Taip.PC: SumuÅ¡tas jisai?AL: Nu kÄ Å¾inau, aÅ¡ nežinau.PC: Tai jÅ«s į veidÄ nepažiÅ«rėjot ar dar kažkÄ ? Smurto žymių ant jo matyti?AL: Rankos Kruvinos.PC: Kaip? JÅ«s labai neaiÅ¡kiai kalbate.AL: Sakau, ir veidas ir rankos ir pilvas kruvinas ir daugiau nieko nematau.PC: V. P., jÅ«sų?AL: L.PC: Kaip?AL: L.PC: L.. Vardas?AL: Tai kol jÅ«s iÅ¡siaiÅ¡kinsit ir čia nieko nebus.PC: Bus tai jei normaliai atsakinėsite į klausimus, bus.AL: AÅ¡ nežinau, čia paskambini ir 20 minučių kalbi su juo.PC:

Tai bus (duomenys neskelbtini), palaukit, (duomenys neskelbtini). Taip, toks adresas?AL: Taip. (Ä®raÅ¡o trukmė 3.45)“Antras įraÅ¡as:„AL: Klausau.PC: Sveiki iÅ¡ BPC patrukdė.AL: Nu.PC: JÅ«s ten praneÅ¡inėjote, kad pas jus lavonas..AL: Taip, taip aÅ¡.PC: nu tai adresÄ ne tokį pasakėt.AL: (duomenys neskelbtini).PC: Palaukit, palaukit, galit neskubėti, palengva, koks kaimas?AL: (duomenys neskelbtini)PC: Palaukit, o čia tie namai yra jÅ«sų ar čia kažkokios moters?AL: (Nesuprantamai kalba).PC:

Ar jÅ«s galite duoti kitÄ Å¾mogų paÅ¡nekėti, nes iÅ¡ jÅ«sų Å¡nekos nieko neįmanoma suprasti.AL: Ar jÅ«s (nesuprantamai kalba).PC: Man atrodo, kad jÅ«s nelabai blaivus aÅ¡ tai darbe, ar galite duoti kitÄ Å¾mogų. (Pauzė), alio, alio, alio ponia ar girdit? (girdisi moters balsas).OD: Girdžiu.PC: Pone koks adresas jÅ«sų?OD: Nu, kad čia (kalba nesuprantamai) kaip čia jum pasakyti.PC: JÅ«s pirma man sakykit koks kaimas?OD: Kaimas tai (duomenys neskelbtini) kaimas.PC: Koks (duomenys neskelbtini)?OD: (duomenys neskelbtini)PC:

Palaukit ponia neskubėkit, (duomenys neskelbtini)?OD: (duomenys neskelbtini).PC: Koks kaimas? (Girdisi vyriškas balsas).PC: Ponia jūs nueikit toliau nuo to vyro girto su juo neįmanoma susikalbėti.OD: (duomenys neskelbtini).PC: Palaukit ponia neskubėkit, kokia pirma raidė?OD: (duomenys neskelbtini).PC: (duomenys neskelbtini).OD: (duomenys neskelbtini)PC: (duomenys neskelbtini) taip, o dabar gatvė kokia?OD: (duomenys neskelbtini)PC: O gatvė kokia?AL: (duomenys neskelbtini) gatvė.OD: (duomenys neskelbtini) gatvė.PC: (duomenys neskelbtini)?OD: (duomenys neskelbtini) numeris mūsų namo.PC: (duomenys neskelbtini) numeris, taip čia jūs, ponia čia jūsų namas?OD:

Jo, jo.PC: Čia jÅ«sų namas, o tas kitas žmogus kur Å¡nekėjo, čia jÅ«sų kas? Čia kaimynas?OD: Kaimynas, kaimynas, jo..PC: O tas kur mirė žmogus, kaip pas jus pateko?OD: Tai čia mano dukra, ir kaip čia gyvena, aÅ¡ atsiguliau, o jÄ palikau virtuvėj, aÅ¡ atsiguliau ir paskui atėjo kaimynas, kad sako negyva guli.PC: O kiek jÅ«sų dukrai metų?OD: Kiek metų?PC: Aha.OD: Kaži kiek čia jai metų gali bÅ«ti.PC: Nu maždaug (duomenys neskelbtini)?OD: Tai net galvoju kiek čia jai.PC: Nežinot kiek dukrai metų?OD:

Apie (duomenys neskelbtini) metus.PC: Apie (duomenys neskelbtini) metų, taip?OD: Taip.PC: Taip seniai prieš (duomenys neskelbtini) metų gimdėt ir nežinot. Vardas, Pavardė dukros?OD: S. J..PC: S.?OD: S..PC: S.?OD: S., jo J..PC: O ten kraujo matosi, jūs buvote prie jos?OD: Jo čia guli virtuvėje negyva.PC: tai ji ant žemės guli ar lovoje?OD: Ant žemės, ant žemės, na, ant žemės prie durų.PC: o jūsų vardas, pavardė jūsų pačios?OD: mano V. D..PC: Kaip?OD: V. D., mano vardas pavardė V.PC:

Supratau ponia laukit, laukit.(Ä®raÅ¡o trukmė 4.48)“Trečias įraÅ¡as:„PC: 112AL: Mes skambinom. (duomenys neskelbtini), yra lavonas.PC: Informuoti ponia ir policija ir greitoji palaukite, laukite ponia atvažiuos į vietÄ .AL: Mes jau laukiam pusę valandos.PC: laukite, atvažiuos ponia, informuotos visos tarnybos, laukite, viso gero (1 t., 169- 172 b.l.). 2016-02-10 slapto sekimo protokole užfiksuoti pokalbiai tarp įtariamojo A. L. (toliau A.L.) ir nežinomo asmens (toliau N.A.), įvykę 2015-08-29 ir 2015-08-30 Marijampolės AVPK areÅ¡tinėje:Garso įraÅ¡e nuo 0:00:21iki 0:00:51 (failas 0008_2015_08_29_12_06_38):„A.L.

O, aÅ¡ dar neprisipažinau. Tai jie labai nori, kad aÅ¡ „prisipažyčia“. KÄ aÅ¡ prisipažysiu, kad aÅ¡ neatsimenu.N.A. Nežinau žinok to įvykio.A.L Kaip gali sakyt, kad žudžiau bobÄ , kad aÅ¡ jeigu nežinau. Tai man turėjo bÅ«t ir kostiumas, ir marÅ¡kiniai, ir batai viskas kruvina. Ten Å¡itiek dÅ«rių tai... viskas Å¡varu, kÄ jie ten Å¡neka ant manęs...“.N. A. O tai kas ten policijÄ iÅ¡kvietė pas jumis?A. L. KÄ ?N. A. O, kas policijÄ iÅ¡kvietė?A. L. PolicijÄ ? Kur?N. A.

Nu ten į tÄ Â namÄ , kas policijÄ iÅ¡kvietė? Ta močiutė ar kas?A. L. AÅ¡ pats iÅ¡kviečiau policijÄ .N.A. JÅ«s pats iÅ¡kvietėt policijÄ ?A. L. ŽiÅ«riu guli lavonas, močiutė vaikščiojo aplink tÄ lavonÄ , tai aÅ¡ paėmiau ir paskambinau 112. O „būčia“, jeigu pabėgęs, mažu bÅ«tų buvę geriau“.Garso įraÅ¡e nuo 0:03:54 iki 0:07:22 (failas 0008_2015_08_29_14_57_45):„A. L. O jei kÄ dėl manęs tai, jau aÅ¡ kaip įklimpau nežinau net kÄ . Tikrai aÅ¡ jos, už kÄ man te buvo jÄ Å¾udyt.

Jokios tokios minties net nebuvo.N. A. Nu va matai kÄ alkoholis daro. Viskas visada tik per alkoholį.L. A. ViskÄ â€žÅ¡nopsas“ padarė.N. A. KÄ ?L.A. Å nopsas.N. A. Tai va.A. L. Jeigu aÅ¡ ja nužudžiau tai per Å¡nopsÄ . Bet jeigu, jau jeigu nužudžiau. Jie mane nepaleido, areÅ¡tavo. Kiba atsirastų nauji kokie liudytojai ar kas?N. A. O tai ar pats kalbėjai su ta močiute, kaip ten buvo jinai?L. A. KÄ ?N. A. Ar pats kalbėjai su ta močiute, ar ne?L. A. Kalbėjau.N. A. O ka jinai sako?L. A. Nieko, ji dÄ daugiau tylėjo.

AÅ¡ tik paklausiau, a kas čia toks lavonas ? Tai sakė, J. čia. Kaip čia viskas buvo sakau. Ji tylėjo, nieko nesakė man. Ir aÅ¡ paskui paskambinau 112 ir atvažiavo tie ir mane už sprando ir iÅ¡sivežė. Daugiau nieko nebuvo.L. A. DÄ aÅ¡ neprisipažinau, o kaip bus toliau neaiÅ¡ku. DÄ aÅ¡ pasikviesiu iÅ¡ kaimo, kokį, kad mane aplankytų, ateitų. Mažu kokių naujų žinių turės ar ko. DÄ mažu brolis, kuris atvažiuos. Neatvažiuos jau broliai, nevažiuos, nei vienas... Nužudei žmogų ir aik tu ir kalėk.

I sesuo nevažiuos, nieko... DÄ jeigu svetimas koks draugelis atvažiuotų. Pirmadienį paskambinsiu draugui, kad atvažiuotų. Broliai žino, jeigu neatvažiuoja, tai eina jie... Jie žino, kad mane iÅ¡sivežė. Neatvažiuos nereiks. O, aÅ¡ jeigu ne, ne ... „atsėdėt“, numirsiu, tai ten zonoj užkasa, ten yra jų kapinės ane?N.A. Nežinau“.Garso įraÅ¡e nuo 0:02:10 iki 0:03:00 (failas 0008_2015_08_29_15_17_53):„A. L. Bet aÅ¡ nesijaučiu, kad aÅ¡ jÄ nužudžiau, nežinau.

Dabar, nežinau, ar nužudžiau tikrai. O nusižudyt pačiam, tai... NeiÅ¡eina“.Garso įraÅ¡e nuo 0:01:00 iki 0:02:01 (failas 0008_2015_08_29_15_27_56):„A.L. Būčiau žinojęs, kad aÅ¡ tep padarysiu tai tikrai aÅ¡ nebūčiau nėjęs į tÄ ant tų vaiÅ¡ių, ant to gėrimo viso ir. Ir dÄ vienu momentu buvo noras iÅ¡eit. Galvoju, reik man eit. Pasigersiu čia ir kaip bus, a. Ma jį velnias. A, viens gyvenu kaip..., tai už tai tep ir yra... Nes pasodys nereikės nei bobų. Nu, kad mÄ jų ir tep nereik. ...kap čia išėjo, tai nežinau“.Garso įraÅ¡e nuo 0:08:15 iki 0:08:50 (failas 0008_2015_08_29_18_19_03):„A.L.

Nusivyliau viskuo, visu gyvenimu. Bet aÅ¡ vat nejaučiu, kad aÅ¡ jÄ Å¾udžiau. Kaip nė jaudulio neturiu. Nieko, nieko. Atrodo, kad aÅ¡ jos nepažinojau, neatsimenu. I viskas. Tik vot man visas Å¡itas baisu, visos, Å¡ita aplinka. O, jei jÄ , kad, aÅ¡ nežudžiau ir neprisimenu nieko, kad kaip žudžiau, nu. Visai apie tai negalvoju“.Garso įraÅ¡e nuo 0:02:55 iki 0:04:22 (failas 0008_2015_08_29_18_29_07):„A.L. Jau jeigu penkiolika kartų durta, pjaustyta boba ir nė kraujo niekur nėra, tai nesamonė.

Tai, kažkur čia ant rankos rado kažkÄ tai. Tai aÅ¡ mačiau tÄ peilį, paskui po to, kai „mentai“ atvažiavo jau ten kažkur nusimetė. Bet, tep pjaut žmogų ir niekur ne iÅ¡kruvyt, aÅ¡ nežinau ane? Nė marÅ¡kiniai, nė rankovės, nė niekas.N. A. Turėtų kraujo bÅ«ti tikrai jau.A. L. O, Å¡itie kriminalistai sako, kad prisipažyk, atsimink, prisipažyk. Gal „srokas“ sumažės ar kas? Kaip aÅ¡ sakau galiu pasakyt, kad aÅ¡ dÅ«riau, kad aÅ¡ neatsimenu, kad aÅ¡ dÅ«riau.

Nemažiau, nežinau, nejaučiau, kad dÅ«riau. Kaip aÅ¡ galiu sakyt, kad dÅ«riau.N.A. Tai gi va“.Garso įraÅ¡e nuo 0:02:25 iki 0:05:01 (failas 0008_2015_08_30_09_45_04):„A.L. AÅ¡ versijų daug turiu... Galėjau..... tÄ senukę. AÅ¡ užmigau. J. užmigo, jeigu. Tai atėjo... badė i viskas, i kas? Ir aÅ¡ kaltas ane? O, ji sau ramiai, ramiai valo peilius. KraujÄ Å¡luosto.N. A. O tai kas ta močiutė ten tokia? Mama jos?L. A. KÄ ?N. A. Ta močiutė, kas ji tokia ten mama jos, ar kas?L. A. Mama.N. A.

Jos mama?L. A. Jo.N. A. O Jezau Marija.A. L. Valo kraujÄ sau ramiai, nei ji rėkia, nei ji Å¡aukia pagalbos, nė nieko. Sakau padėk tuos peilius aÅ¡, paskambinsiu tarnybai, atvažiuos policija. Tegu jie įrodinėja... Čia ta motka pasinaudojo proga, kad abudu miegam i viskas. AÅ¡ už tai nesijaučiu. AÅ¡ visiÅ¡kai neturėjau jokios tokios nuomonės, jokios visai, kad jÄ Å¾udyt, kad jÄ pamylėt, Ä kÄ ? Ten visai tokio dalyko nebuvo. Vai rupūže... Tegu jie kriminalistai tiria viskÄ , tiria ane?N. A.

AhaA. L. Jo, ba jie tiktai, rado mažu, reiÅ¡kia vietoj kaltas ir viskas. Už ausų į čia, viskas. O drabužiai nekruvini, niekas nekruvina mano, nieks nieko. O senė mažu dÄ turėjo laiko i persirengt, o kas tę žino. Jie turėjo tikryt i ieÅ¡kot visko. AÅ¡ turiu teisę apskųst Å¡itÄ jų, kad uždarė mane, prokurorui“.Garso įraÅ¡e nuo 0:06:46 iki 0:10:00 (failas 0008_2015_08_30_11_05_35):„A.L. Tegu daugiau įrodymų surenka. O aÅ¡ dÄ turiu teisę gintis. Ir per visÄ dienÄ , jeigu įrodys, kad aÅ¡ kaltas, prisipažįsiu.

Jo dÅ«riau, daviau. Kad aÅ¡, neatsimenu. Ä®rodys, kad aÅ¡ taip padariau, tada aÅ¡ mažu prisipažinsiu.N. A. Tai jie dar tÄ močiutę turi apklaust vis tiek.L. A. KÄ ?L. A. Tegu apklausinėja, tÄ močiutę visi, apklausinėja. Dar tę jos sÅ«nus ar ne tik buvo parvažiavęs. KÄ tas matė, kÄ jis girdėjo. Ar barėsi, ar kaip buvo ane ? Kad tę nieko neiÅ¡tyrė. Močiutei davė pÅ«st, tai ji nepajėgė įpÅ«st nieko.N. A. Nepajėgė įpÅ«st. Tai ji ant tiek girta buvo?L. A.

Nu ji iÅ¡gėrus buvo ta močiutė irgi jau. Kad ji bÅ«t neiÅ¡gėrus, tai aÅ¡ kitaip galvočiau. Ji iÅ¡gėrus, tas jÄ stumdydavo, skriausdavo. I galė jÄ i pataisyt. Atėjo, rado mane miegantį, tÄ dukrÄ miegančiÄ ant stalo. Davė, davė peiliu, nuvartė nuo kėdės. Guli tos... Prabudau. Ji rankose peilį turi, du peiliai rankose. SkudriukÄ kÄ Å¾kÄ tai Å¡luosto. Sakau tu neÅ¡luostyk, ba aÅ¡ kviečiu 112 senutei. Tai paskui... kraujo. Moteris. Kraujo ten pribėgę.... bandyt Å¡luostyt.

Nelysk sakau tu čia, ba atvažiuoja milicija. Tai aÅ¡ būčiau, jeigu, aÅ¡ būčiau kaltas buvęs, tai aÅ¡ būčiau Å¡okęs bėgt kai prabudau, ane?N. A. Gal.L. A. Tai aÅ¡ būčiau nešęs muilÄ namo, užsirakinęs a, kÄ ? Nusiprausęs a, kÄ ? Jeigu aÅ¡ jau kruvinas, a koks. Nu aÅ¡ niekur nėjau, niekur nebėgau, niekur nesiprausiau, nieko. Nu.N. A. Nu nežinau žinok. Vot alkoholis viskÄ daro.L. A. Ir aÅ¡ niekam, neatsimenu, niekam nežinau, kas galėjo ten jÄ badyt tÄ moterį.

I dÄ taip penkiolika kartų. O aÅ¡ vyras, tai būčiau porÄ kartų stuktelėjęs peiliu.... Penkiolika kartų, tai reikėjo ten jÄ badyt. KokiÄ valandÄ .N. A. Nu bet jau neatsikeltų tikrai jau.L. A. KÄ ?N. A. Kad jau tikrai nebeatsikeltų.L. A. Jo. Ir penkiolika kartų, mažu tę tik po biÅ¡kį įdurta“.Garso įraÅ¡e nuo 0:00:18 iki 0:02:20 (failas 0008_2015_08_29_11_15_39):„L. A. Nieko aÅ¡ dabar Å¡itep, jeigu... Kriminalistams taip ir pasakysiu Å¡itÄ atvejį, paskui. KitÄ atvejį.

IeÅ¡kokit sakysiu. Apie antradienį Å¡iukÅ¡lių vežimas bus, konteineriai. Tai aÅ¡ jiems pasakysiu, nuvažiuokit jÅ«s patikrinkit jos konteinerį. Gal bus iÅ¡metus kÄ nors, kokį daiktinį įrodymÄ , ane ?N. A. Tai jau bus patikrinę tokį dalykÄ . Tau jau tokius dalykus tikrai iÅ¡ieÅ¡kos.L. A. Tegul nuvažiuoja, apsižiÅ«ri... O mane, tik už rankų..... kaltas. Kad aÅ¡ neturėjau už kÄ jÄ Å¾udyt tÄ moterį. Neturėjau.L. A. Man bÅ«davo, jei įpilk. Ä®pili ir iÅ¡geria visÄ pilnÄ .

AÅ¡ pilnÄ , jinai pilnÄ . Tai aÅ¡ jeigu užsnaudžiu, tai ir jinai turėjo užsnaust, va. DÄ aÅ¡ ginsiuosi, man trys mėnesiai duotas areÅ¡tas. AÅ¡ galiu gintis... DÄ dÄ neprisipažinsiu. Tegul įrodo kriminalistai mano kaltę, tikrai įrodo.N. A. Tai aiÅ¡ku. Jeigu tikrai neatsimeni, tai jo tada, tik taip.L. A. Tegul įrodo, tiksliai. Ä®rodytų tada. Tada, kraujas, viskas.... radom ten jos, an jo“.Garso įraÅ¡e nuo 0:00:14 iki 0:07:22 (failas 0008_2015_08_29_17_48_12):„L. A. Ne, neprisipažinsiu nieko, aÅ¡ nepadariau.

AÅ¡ jos nepjausčiau. AÅ¡ Å¡itoks diedas, tai aÅ¡ būčiau penkiolika kartų sudablinęs, būčiau buvęs kruvinas. Ir rankos ir kostiumas. Su kostiumu buvau laidotuvėse. Su Å¡variais baltais marÅ¡kiniais. Tie nekruvini nieko.N. A. Nu.L. A. Å neka. Advokatui viskÄ pasakysiu. Sakysiu žiÅ«rėkit.“ (1 t., 138- 143 b. l.).Baudžiamoji atsakomybė už nužudymÄ pagal BK 129 straipsnį kyla tam, kas nužudė kitÄ Å¾mogų, t. y. tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę.

Nužudymas gali bÅ«ti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam asmeniui ir norėjo jÄ atimti. Kaltininkas nužudyti gali veikdamas tiesiogine apibrėžta tyčia t.y. siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kuomet veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatÄ , ar atimti jo gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo padarytos pavojingos veikos padariniams (sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių jis savo sÄ monėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iÅ¡ jų atsiradimo.

Netiesiogine tyčia padaromas nužudymas tuo atveju, kai kaltininkas supranta, jog savo veiksmais kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali jÄ atimti kitam žmogui, ir, nors jis ir nenori atimti gyvybės, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. SÄ moningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiÅ¡kia kaltininko abejingumÄ galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2005, 2K-469/2007, 2K-281/2008 2K-302/2010, 2K-22/2013).Nors kaltinamasis A.

L. kaltu neprisipažino, tačiau byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , kad jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė bÅ«tent jis. Å iÄ teisėjų kolegijos iÅ¡vadÄ neabejotinai patvirtina teismo apklaustų liudytojų V. L., G. L., O. V., D. G., M. L., D. D., I. G., nukentėjusiojo R. S. parodymai bei nukentėjusiosios D. V. parodymai, tiek, kiek juos patvirtina kiti teismo iÅ¡tirti įrodymai, bei kiti teismo iÅ¡tirti įrodymai.

Apklausti liudytojai ir nukentėjusieji patvirtino, kad 2015-08-26 po laidotuvių ir gedulingų pietų, pas J. S. į namus atvyko Vida ir G. L., O. V., D. G. bei J. S. kaimynas A. L.. Namuose taip pat buvo J. S. motina D. V.. Minėti asmenys vaiÅ¡inosi, vartojo alkoholį. IÅ¡ liudytojų parodymų nustatyta, kad vieÅ¡nagės metu namų Å¡eimininkei J. S. kaimynas A. L. rodė dėmesį, jÄ apsikabindavo, meilinosi, tačiau teigiamo atsako negavo, bet tarp susirinkusių asmenų jokių konfliktų nebuvo, buvo teigiama atmosfera.

IÅ¡ J. S. namų iÅ¡vykus visiems svečiams, namuose liko J. S., jos motina D. V. ir A. L., kuris liko sėdėti ant kėdės virtuvėje prie stalo, tai patvirtino liudytojai V. L. ir G. L., iÅ¡ dalies ir pats kaltinamasis A. L.. Niekas į namus paÅ¡alinis atėjęs nebuvo, slaptų ar drastiÅ¡kų patekimo į namus požymių taip pat nustatyta nebuvo. Nenustatyta, kad J. S. turėjo kokių priešų, nesutarimų su kuo nors, visi jÄ iÅ¡skirtinai charakterizavo tik teigiamai.Nors kaltinamasis A. L. neigia nužudęs J.

S., tačiau jo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu yra prieÅ¡taringi, nenuoseklÅ«s, o jų nepatvirtina ir jokie kiti byloje surinkti įrodymai, todėl teismas juos vertina kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar norÄ palengvinti savo teisinę padėtį. Kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklaustas du kartus, nuosekliai negalėjo paaiÅ¡kinti kokiomis aplinkybėmis jis rado ir pamatė tariamai kito asmens nužudytÄ J.

S.. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. L. nurodė, kad gerai nepamena kur iÅ¡vykus svečiams jis buvo ar lauke ar namo viduje, miegojo, tačiau kur užmigo, nepamena. Jis nurodė, kai grįžo iÅ¡ lauko pamatė ant grindų gulintį kruvinÄ Å¾mogų, jo neatpažino. Nurodė, kad po namus su peiliais rankose vaikščiojo J. S. mama, juos valė skudurėliu. J. S. mama nurodė, kad tai guli J., kuri jam dar pasakė, kad tai padarė „jo gražuolė“, jis suprato, kad J. S. nurodė jo dukterėčiÄ M.

L.. Jis išėjo į laukÄ skambinti pagalbos numeriu. Gali bÅ«ti, kad tikrino J. S. pulsÄ , bet to tiksliai neprisimena. Nesupranta kodėl ant jo buvo rasta kraujo. Tačiau A. L. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo užmigęs namuose prie stalo, o kai prabudo po kokių 20 min. aplink vaikščiojo J. S. mama, rankose turėjo du peilius, kurie buvo kruvini, ir juos turėdama rankose, valė kažkokiu skuduru. Matė virtuvėje ant grindų gulintį žmogų. IÅ¡ pradžių nesuprato kas Å¡is žmogus, ir J.

S. mama pasakė, kad tai yra J.. Jis pats nieko nelietė, nei peilių, nei J. S., jis kruvinas nebuvo. Jis iÅ¡kvietė telefonu pagalbÄ ir kol jie atvažiavo, jis iÅ¡ virtuvės išėjęs nebuvo. J. S. gulinčios ant virtuvės grindų neatpažino, ji buvo labai kruvina, matė žaizdas pilve, veidas buvo kruvinas. Jis nepamena, kad peiliu ar kitu kokiu įrankiu bÅ«tų sužalojęs J. S.. Tuo metu kaip jis buvo užsnaudęs jokio triukÅ¡mo negirdėjo, jokių paÅ¡alinių žmonių jis nematė ir negirdėjo, taip pat J.

S. nesakė, kad dar ko nors laukė. Virtuvės patalpa nebuvo didelė, bet jis tikrai užsnaudęs negirdėjo jokio triukÅ¡mo, taip pat nepamena, kad J. mama bÅ«tų buvus kur nors išėjusi, jam atrodo, kad ji visÄ laikÄ buvo kartu virtuvėje. Jis mano, kad buvo vidutiniÅ¡kai girtas, kadangi kai kurių aplinkybių nepamena. Jis gyvena vienas, iÅ¡ J. namų jis išėjęs nebuvo nuo to laiko kai grįžo iÅ¡ laidotuvių, jis visÄ laikÄ buvo J. namuose. 2016-04-11 apklaustas A. L. parodė, kad svečiuodamasis pas J.

S., kur su kitais atvykusiais svečiais vartojo alkoholinius gėrimus, jis dažnai iÅ¡eidavo parÅ«kyti iÅ¡ namo vidaus prie garažo. Kai jis išėjo į kiemÄ parÅ«kyti, jam atrodo, kad J. S. giminaitės dar buvo namo viduje. Jis dažnai iÅ¡eidavo į tÄ vietÄ parÅ«kyti. Atsimena, kai jis išėjo į J. S. gyvenamosios sodybos kiemÄ prie garažo parÅ«kyti, atsisėdęs toje vietoje užmigo. Jam atrodo, kad jis toje vietoje miegodamas pametė savo dantų protezus, dantų protezų jis namuose tikrai negalėjo palikti.

Atsikėlęs sugrįžo į namo vidų. A. L. nurodė, kad įėjęs į virtuvę pamatė ant grindų gulinčiÄ J. S., kurios plaukai buvo sutarÅ¡yti, ant jos veido kraujo žymių nematė, taip pat nepastebėjo, kad ji bÅ«tų kruvina, nors 2015-08-27 apklausos metu kaltinamasis teigė prieÅ¡ingai, nurodydamas, kad jos nepažino, tai jis patvirtino ir pokalbyje su Bendrojo pagalbos centro operatore metu. Pasak A. L., kai jis priėjo prie J. S., gulinčios ant grindų ant nugaros, iÅ¡girdo, kaip ji pasakė ,,pažiÅ«rėk kÄ tavo gražuolė padarė“.

Ä®taria, kad J. S. galėjo nužudyti J. S. bÅ«sima marti, tai yra J. jauniausio sÅ«naus draugė M. L.. Nors A. L. nurodė, kad jis paskambino trumpuoju numeriu 112 ir pranešė apie įvykį, kad rado negyvÄ moterį ir pasitikslinti adresÄ buvo išėjęs į laukÄ , kur ir pasitiko atvykstančius medikus su policijos pareigÅ«nais, tačiau Å¡ie jo parodymai paneigti pokalbio Bendrojo pagalbos centro įraÅ¡o stenograma bei liudytojų I. G. bei D. D. parodymais, kad atvykus greitajai medicinos pagalbai A.

L. buvo rastas namo viduje, sėdintis prie stalo. Kad A. L. paliko namuose, patvirtino ir liudytojai V. ir G. L., o ne kaip jis teigė, jog iÅ¡važiuojant paskutiniams svečiams jis buvo lauke. FaktÄ , kad kaltinamojo dantų protezai buvo rasti namuose, o ne lauke, patvirtino nukentėjusysis D. S., kuris dantų protezus, kurių niekas kitas namuose nenaudojo, pateikė į bylÄ (1 t., 78-81 b. l.). Nors kaltinamasis A. L. iÅ¡kėlė versijÄ , kad J. S. galėjo nužudyti jo dukterėčia M. L. ar J. S. motina, D.

V., bÅ«dama, 87 metų amžiaus, serganti (3 t., 136, 160 b. l.), jai nuo 2015-04-07 neterminuotai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (4 t., 25, 27 b. l.), dėl ko ji net negalėjo bÅ«ti apklausta teisme, paneigta byloje surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma. Tai yra nustatyta, kad M. L. J. S. namuose tÄ dienÄ iÅ¡ viso nebuvo, o ji buvo su R. S., su kuriuo kartu vyko į KaunÄ , po to grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), kur prie J. S. namų jau buvo atvykusi policija. Dėl nukentėjusiosios D.

V. byloje iÅ¡ viso nėra jokių objektyvių duomenų, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, kad bÅ«tų galima manyti, jog ji nužudė savo dukrÄ J. S.. Taip pat pažymėtina, kad nebuvo gauta jokių duomenų, kad į namus galėjo patekti kokie kiti asmenys. Nenustatyta, kad nužudytoji J. S. turėjo kokių priešų, nes pasak liudytojų ir nukentėjusiųjų, ji su visais gerai sutarė.Pažymėtina, kad netiesioginiai įrodymai – tai tokie įrodymai, kuriais įrodinėjamas tarpinio fakto buvimas.

Tarpiniai faktai – tai aplinkybės, buvusios prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, atsiradusios kartu su įvykiu ar susiklosčiusios kaip nagrinėjamo įvykio padarinys. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai neturi pranaÅ¡umo vieni prieÅ¡ kitus – ir vieni, ir kiti yra svarbÅ«s įrodinėjimo procese (kasacinė nutartis 2K-177/2014).Nors A. L. tik teisme iÅ¡kėlė versijÄ , kad jis galimai tikrino J. S. pulsÄ , tačiau jis ikiteisminio tyrimo metu teigė visiÅ¡kai prieÅ¡ingai, kad J. S. jis tikrai nelietė, jos nečiupinėjo, nevartė, tai nenustatyta ir iÅ¡ pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore metu (1 t., 169-172 b. l.).

Nors A. L. tvirtino, kad jis rankų neplovė, tačiau liudytojas policijos pareigÅ«nas D. D. patvirtino, kad matė, jog A. L. rankos buvo kruvinos, tačiau jau plautos, Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir objektyvieji duomenys. Tai yra, kad A. L. deÅ¡inės rankos nuoplovoje ir ant A. L. marÅ¡kinių buvo rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ ant marÅ¡kinių (29 obj.), bei nuoplovoje nuo deÅ¡inės rankos (26 obj.) gautas miÅ¡rus, nedaugiau nei dviejų asmenų DNR profilis, iÅ¡ kurių dominuojantis DNR profilis sutampa su A.

L. DNR profiliu su 99, 999999999999 % tikimybe, o kitas sutampa su J. S. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe; ant marÅ¡kinių (30 obj.) gautas DNR profilis sutampa su J. S. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe. IÅ¡ teismo iÅ¡tirtų įrodymų matyti, kad J. S. buvo nužudyta nusikaltimo įrankiu – peiliu, tai patvirtina anksčiau nurodytos specialistų iÅ¡vados (1 t., 89-109 b. l., 1 t., 117-125, 126-135 b. l.). Kad A. L. įvykdė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ patvirtina ir 2016-02-10 slapto sekimo protokole užfiksuoti pokalbiai, kuriuos A.

L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad tai jo balsas ir tai jo pokalbiai. Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad A. L. svarsto, kad gal jam jau prisipažinti nužudžius J. S., tačiau nenori to daryti, kadangi neprisimena įvykio aplinkybių. Teigia, jeigu nužudė, tai tik per degtinę, kadangi buvo nemažai išgėręs. Analizuoja surinktus ir nustatytus byloje duomenis, teigia tegul kriminalistai surenka įrodymus ir įrodo, tik tada galbūt jis ir prisipažins. A. L. analizuoja savo veiksmus ir motyvus, kad jam nebuvo jokio pagrindo žudyti J.

S., keliÄ versijÄ , kad tai galėjo padaryti J. S. motina (1 t., 138-143 b. l.). Nors aiÅ¡kus motyvas dėl ko buvo nužudyta J. S. nenustatytas, tačiau pats nusikaltimo faktas patvirtina, jog tai įvyko dėl staiga neaiÅ¡kių priežasčių kilusio tarpusavio konflikto. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir specialisto iÅ¡vadoje nurodyti duomenys, kad kai kurie sužalojimai ant J. S. kÅ«no yra bÅ«dingi savigynai, o tai leidžia teigti, buvus tarp kaltinamojo ir nužudytosios grumtynes (konfliktÄ ). Taigi iÅ¡ analizuotų įrodymų visumos teisėjo kolegija konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A.

L. nužudė J. S.. Kaltinamojo asmeninės savybės (jo amžius, gyvenimo patirtis), nužudytajai padaryti daugybiniai kÅ«no sužalojimai bei specialistų iÅ¡vadoje nurodomas sužalojimų kiekis bei padarymo mechanizmas, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad daug kartų smÅ«giuodamas į gyvybiÅ¡kai svarbius organus peiliu, jis gali atimti kito asmens gyvybę ir to siekė, todėl pripažintina, kad nusikalstama veika padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Nors kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu iÅ¡ viso neigė, kad nužudė J.

S. ir teigė, jog įvykio (nužudymo fakto) nepamena, tačiau iÅ¡ jo teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad jis pakankamai detaliai nurodė tos dienos aplinkybes, iÅ¡skyrus jam nenaudingas aplinkybes, dėl kurių parodymus jis nuolat keitė, kai iÅ¡ bylos sužinodavo kokie joje yra surinkti jo kaltę patvirtinantys duomenys, t.y. jis teigia, jog nepamena, jog bÅ«tų nužudęs J. S.. Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo teiginiai dėl nusikaltimo neigimo ir įvykio aplinkybių neprisiminimo, tėra jo nenoras pripažinti savo kaltę ir vertintini kaip gynybinė kaltinamojo taktika.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ (kankinant ar kitaip itin žiauriai), kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iÅ¡ didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Å iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kÅ«no sužalojimų sukeltÄ skausmÄ .

Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktÄ , jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ . Ä®statymų leidėjo vartojama sÄ voka ,,itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, todėl teismas konstatuoja tokį nužudymo ypatumÄ remdamasis objektyviai nustatytomis įvykio aplinkybėmis. Tai požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ . Pažymėtina ir tai, kad ypatingo žiaurumo požymio veikoje konstatavimas yra teisinė kategorija, o tai reiÅ¡kia, kad dėl Å¡io požymio buvimo veikoje sprendžia teismas, atsižvelgęs į visas faktines bylos aplinkybes ir atlikęs įrodymų vertinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-364/2014).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis nužudytajai J. S. tyčia 20 kartų peiliu dÅ«rė į įvairias kÅ«no vietas, padarydamas daugybinius kÅ«no sužalojimus, tuo padarydamas jai pavirÅ¡ines durtines-pjautines žaizdas nosies nugarėlėje (vienÄ ), krÅ«tinėje (Å¡eÅ¡ias), pilve (tris), deÅ¡iniame Å¡one (dvi), deÅ¡inio žasto srityje (vienÄ ), nubrozdinimus kairio dilbio srityse, kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdÄ , tarpe tarp kairiųjų priekrÅ«tinkaulinės ir vidurinės raktikaulinės linijos III-me tarpÅ¡onkauliniame tarpe su tarpÅ¡onkaulinių raumenų, Å¡irdiplėvės priekinės sienelės bei aortos kylančiosios dalies priekinės sienelės sužalojimais, tris kiaurymines durtines-pjautinės žaizdas deÅ¡inės užpakalinės pažastinės linijos projekcijoje VI-o tarpÅ¡onkaulinio tarpo bei VII-o Å¡onkaulio srityse su VII-o Å¡onkaulio nupjovimu bei tarpÅ¡onkaulinių raumenų sužalojimais su kraujosruvomis juose bei deÅ¡inio plaučio apatinės skilties trimis sužalojimais iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, nuo to nukentėjusioji J.

S. netrukus įvykio vietoje mirė. Teisėjų kolegijos vertinimu, A. L. padarytų J. S. sužalojimų pobūdis, sužalojimų padarymo mechanizmas, jų kiekis, žalojimui panaudoto įrankio specifiškumas – virtuvinis peilis, juo suduodant dvidešimt smūgių nukentėjusiajai į įvairias, tame tarpe ir gyvybiškai svarbias kūno vietas, sužalojimai padaryti prieš pat mirtį, smurto intensyvumas, kuris buvo pakankamai stiprus ir agresyvus, nes nužudytajai net buvo nupjautas šonkaulis, o pasak specialisto, J.

S. po sužalojimų galėjo atlikti savarankiÅ¡kus veiksmus (judėti, gintis, Å¡aukti ir pan.), tol kol nukraujavo, vadinasi, mirė ne iÅ¡ karto po pirmų smÅ«gių sudavimo, todėl leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog J. S. prieÅ¡ mirtį tam tikrÄ laikÄ kentė nuo skausmų, iÅ¡gyveno dideles fizines kančias, o A. L. suvokė savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu itin žiaurų pobÅ«dį ir norėjo taip elgtis. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinusi įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, pripažįsta, kad A.

L. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri teisingai kvalifikuo­ta pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ . Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes Å¡iÄ aplinkybę kaltinamasis A. L. ir pats patvirtino pokalbiuose, kurie užfiksuoti slapto sekimo protokole.Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytÄ Lietuvos Respublikos BK 41 str.Skirdamas bausmę kaltinamajam A.

L. teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, kaltės formÄ ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ . Tai yra A. L. tiesiogine tyčia, padarė vienÄ baigtÄ labai sunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ ir į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę. Be to, atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, kad A. L. yra 70 metų amžiaus, iÅ¡situokęs, pensininkas, byloje apklaustų liudytojų charakterizuojamas neigiamai, Sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), kurioje gyveno, iki tol, kol iÅ¡vyko gyventi į (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas gerai, tačiau apibÅ«dinamas kaip asmuo, mėgstantis iÅ¡gerti (4 t., 9 b. l.), 1987-07-03 teistas pagal tuo metu galiojusį BK 225 str. 3 d., už vieÅ¡oje vietoje – ligoninėje, sugyventinės sužalojimÄ peiliu, kuriai dÅ«rė į pilvo – krÅ«tinės sritį tris kartus (4 t., 49-55 b. l.), jam teistumas iÅ¡nykęs, todėl laikomas neteistu, jis yra baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad jis sirgtų kokia nors sunkia nepagydoma liga, dėl kurios jam laisvės atėmimo bausmę atlikti bÅ«tų per sunku, turi registruoto nekilnojamojo turto, gauna 171,71 EUR senatvės pensijÄ (3 t., 194 b. l.), nekilnojamajam turtui ir gaunamoms pajamos teismas yra pritaikęs laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ , su pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais kaltinamasis nesutiko, jų savanoriÅ¡kai neatlygino. Už A.

L. padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p., yra numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų, arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, o taip pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad A. L. bausmės tikslai bus pasiekti, jam už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 str. 2 d. 6 p., paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nustatant artimÄ vidutinei BK straipsnio, kuriuo jis yra kaltinamas, sankcijoje numatytai bausmei (pvz. kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2014).

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015-08-26 iki 2016-11-24. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016-11-24. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. S. civilinis ieÅ¡kinys dėl 3596,67 EUR turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiÅ¡kai, kadangi turėtos iÅ¡laidos yra pagrįstos pateiktais į bylÄ raÅ¡ytiniais įrodymais (2 t., 49-60 b. l.; 4 t., 14-20 b. l.). Todėl civiliniam ieÅ¡kovui R. S. iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo A.

L. priteistina 3596,67 EUR turtinės žalos atlyginimui. Byloje nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai R. S., R. S., J. S., D. S. ir D. V. pateikė civilinius ieÅ¡kinius ir dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame teismo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo priteisti jiems po 30 000 EUR neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad žinia apie tyčinį mamos ir dukros nužudymÄ juos pribloÅ¡kė, jie pasijuto sugniuždyti, iki Å¡iol negali atsigauti nuo patirto Å¡oko. MamÄ ir dukrÄ ieÅ¡kovai labai mylėjo, juos siejo stiprus dvasinis ryÅ¡ys.

Dėl juos stipriai sukrėtusio įvykio, ieÅ¡kovai patyrė smarkų sukrėtimÄ , patyrė itin didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , patyrė didžiulę dvasinę netektį. IeÅ¡kovei D. V., kuri ja nuolatos rÅ«pinosi, po jauniausios dukros J. S. beprasmės mirties pablogėjo sveikata, dažnai svaigsta galva, skauda Å¡irdį, kankina nemiga, dėl to vartoja vaistus (4 t., 57-62, 63-66 b. l.). Pagal įstatymÄ neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymÄ privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys).

Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y.

į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-117/2010, 2K-89-139/2016).Byloje iÅ¡ surinktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų teisme nustatyta, jog nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai R. S., R. S., J. S., D. S. ir D. V., dėl A. L. padaryto labai sunkaus nusikaltimo, kada buvo nužudyta nukentėjusiųjų mama ir dukra J. S., su kuria juos siejo itin glaudus dvasinis ryÅ¡ys, patyrė jų ieÅ¡kiniuose nurodytus padarinius, ilgalaikius neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , emocinį stresÄ , kitus besitęsiančius nepatogumus, kuriuos dar ilgai patirs ateityje, susijusius su sveikatos pablogėjimu, kurie turi bÅ«ti atlyginti.

Teismas taip pat atsižvelgia, kad kaltinamasis A. L. yra 70 metų amžiaus, pensininkas, sveikatos negalavimais nesiskundžia, turi savo vardu registruoto turto, kuriam pritaikytas byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas, su jam pareikÅ¡tais civiliniais ieÅ¡kiniais nesutiko. Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, į suformuotÄ teismų praktikÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-289/2009, 2K-592//2010, 2K-252/2011, 2K-410/2011, 2K-118/2013, 2K-7/2014, 2K-165/2014, 2K-364/2014, 2K-8-696/2015, 2K-41-697/2015, 2K-343-507/2016, 2K-353-139-2016,), bei vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams R.

S., R. S., J. S., D. S. ir D. V. iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. L. priteistina po 20 000 EUR, o visiems bendrai iÅ¡ viso 100 000 EUR neturtinė žala.Nukentėjusiųjų atstovė advokatė Gintarė RaiÅ¡utienė pateikė teismui duomenis apie jai sumokėtus iÅ¡ viso 1600,53 EUR už advokato paslaugas (4 t., 78-88, 114-118). Nors sÄ skaitos yra iÅ¡raÅ¡ytos visiems penkiems atstovaujamiesiems nukentėjusiesiems, tačiau iÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad Å¡ias iÅ¡laidas advokatei Gintarei RaiÅ¡utienei apmokėjo vienas iÅ¡ nukentėjusiųjų R.

S.. Atsižvelgiant į bylos apimtį, sudėtingumÄ ir atliktų veiksmų mÄ stÄ byloje, Å¡ios 1600,53 EUR iÅ¡laidos pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo A. L. nukentėjusiajam R. S., kadangi teismas nenustatė aplinkybių, kad kaltinamasis neiÅ¡gali sumokėti proceso iÅ¡laidų (BPK 103 str., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.). Be to, byloje teismo nutartimis liudytojų V. L., O. A. iÅ¡laidos, turėtos dėl dalyvavimo teisiamajame posėdyje, iÅ¡ viso 21,92 EUR, buvo pripažintos proceso iÅ¡laidomis, ir jos buvo atlygintos iÅ¡ teismo lėšų (3 t., 177; 4 t., 42).

Å ios proceso iÅ¡laidos taip pat priteistinos valstybei iÅ¡ kaltinamojo A. L. (BPK 103 str., 105 str. 1 d.).Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo A. L. vardu registruotÄ nekilnojamojo turto dalį, banko sÄ skaitÄ , leidžiant banko sÄ skaitoje, esančioje AB Swedbank, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. kas mėnesį disponuoti 50 proc. gaunamos 171,71 EUR (3 t., 194 b. l.) senatvės pensijos dalimi, tai yra po 85,86 EUR, pratęstinas iki priteistų civilinių ieÅ¡kinių atlyginimo.Klausimas dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, iÅ¡spręstinas vadovaujantis BPK 94 str. nuostatomis.Kardomoji priemonė – suėmimas, neiÅ¡nykus jos skyrimo pagrindams, kaltinamajam nekeistina ir paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Byloje, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 5, 7 p. kaltinamajam A. L. teismo ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo paskirtas gynėjas, advokatas D. Karabinas. Kadangi nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, teismas sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos 824,26 EUR iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos, todėl tokios iÅ¡laidos apmokėtinos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304-305 str., 307 str., 308 str. n u s p r e n d ž i a:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ ir nubausti jį laisvės atėmimo bausme trylikai metų.Ä®skaityti į bausmės laikÄ laikino sulaikymo ir suėmimo laikÄ nuo 2015-08-26 iki 2016-11-24.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ A. L. pratęsti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.Priteisti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams R. S., R. S., J. S., D. S. ir D.

V. iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. L. po 20 000 EUR neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti civiliniam ieÅ¡kovui R. S. iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. L. 1600,53 EUR advokato paslaugoms apmokėti.Priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. L. 21,92 EUR proceso iÅ¡laidų valstybei. Nepriteisti iÅ¡ kaltinamojo A. L. 824,26 EUR valstybei proceso iÅ¡laidų už jam suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ .Procesinę prievartos priemonę laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯: 1. 1/8 registro Nr. 70/ 34088 užregistruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini):1.1.

PastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 7002 EUR;1.2. PastatÄ - daržinę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 351 EUR;1.3. PastatÄ - tvartÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1018 EUR;1.4. PastatÄ - tvartÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 713 EUR;1.5. PastatÄ - garaÅ¾Ä , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutine rinkos vertė: 875 EUR;1.6.

PastatÄ - Å¡iltnamį, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 300 EUR;1.7. Kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (tvora, skysto kuro rezervuaras), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 109 EUR.Bendraturčiai: D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. T. Å eÅ¡tokienė, a.k. (duomenys neskelbtini) P. G. L., a.k. (duomenys neskelbtini)2. 1/8 registro Nr. 18/11300 užregistruotÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: 5160/0005:8 (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė 1622 EUR.Bendraturčiai:

D. Å ., a.k. (duomenys neskelbtini) Z. L., a.k. (duomenys neskelbtini) V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. T. Å eÅ¡tokienė, a.k. (duomenys neskelbtini) Petras G. L., a.k. (duomenys neskelbtini)3. 1/2 registro Nr. 70/58248 užregistruotų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). (adreso objektui adresas nesuteiktas):3.1. PastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nenurodyta;3.2.

PastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nenurodyta;3.4. Kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius (lauko tualetas), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡e nenurodyta.Bendra turto, į kurį apribojama nuosavybės teisė vertė – 11990 EUR (vienuolika tÅ«kstančių devyni Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt eurų), iÅ¡ kurių turto už 1498,75 EUR (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 75 centus) priklauso A.

L.;- piniginėms lėšoms, esančioms A. L. AB „Swedbank“ sÄ skaitoje (duomenys neskelbtini), kurioje 2016-01-08 buvo 261,37 EUR, uždraudžiant valdyti, naudoti, disponuoti Å¡ioje banko sÄ skaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, leidžiant A. L. sÄ skaitoje kas mėnesį disponuoti 85,86 EUR gaunamos senatvės pensijos dalimi, pratęsti iki bus padengti civiliniai ieÅ¡kiniai.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiÅ«ros metu 2015-08-26 (duomenys neskelbtini), paimtus:1.

Daktiloskopinę plokÅ¡telę su rankų pėdsakais,2. Metalinę peilio geležtę su mediniu kotu,3. Tualetinio popieriaus ritinėlį, ant kurio matoma rausvos spalvos dėmė,4. Specialų konteinerį su rausvos spalvos dėmės mėginiu, kuris paimtas nuo virtuvinio sėdimojo kampo dalies,5. Cigaretės nuorÅ«kÄ , paimta iÅ¡ lėkÅ¡tės stovėjusios ant stalo,6. Cigarečių ,,Minsk“ pakelį,7. Keturias cigarečių nuorÅ«kas, paimtas iÅ¡ molinės talpos,8. Baltos spalvos popierinę servetėlę su raudonos spalvos dėmėmis,9.

Stiklinę taurelę su raudonos spalvos dėmėmis,10. Apie 22 cm ilgio peilį, paimtÄ nuo stalo su rausvos spalvos dėmėmis ant geležtės,11. Apie 26 cm ilgio peilį, paimtÄ nuo stalo su rausvos spalvos dėmėmis ant geležtės,12. Specialų konteinerį su rausvos spalvos dėmės mėginiu, kuris paimtas nuo grindų virtuvėje po stalu,13. Žalios spalvos medžiaginę staltiesę su ant jos esančiomis rausvos spalvos dėmėmis (1 t., 6-16 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;CD laikmenas:1.

VienÄ CD laikmenÄ , kurioje įraÅ¡ytas įvykio vietos apžiÅ«ros metu filmuotas vaizdo įraÅ¡as bei nuotraukos (1 t., 6-16, 17-47 b. l.),2. VienÄ CD laikmenÄ , kurioje įraÅ¡ytas garso įraÅ¡as iÅ¡ BPC (1 t., 166, 167-168, 139-172 b. l.),3. Penkias CD laikmenas, kuriose įraÅ¡ytas garso įraÅ¡as atliekant slaptÄ sekimÄ (1 t., 138-143 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos;2015-09-07 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iÅ¡ A. L. paimtÄ :1. A. L. seilių ėminį DNR tyrimui (1 t., 70-71 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;2015-09-07 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iÅ¡ A.

L. paimtas:1. A. L. kairės ir deÅ¡inės rankų nuoplovas (1 t., 72-73 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;2015-08-27 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. L. pateiktus:VyriÅ¡kus marÅ¡kinius, kostiumines kelnes, dirÅ¾Ä , kostiuminį Å¡varkÄ , kaklaraiÅ¡tį, apatines trumpikes, kojinių porÄ , batų porÄ (1 t., 75-80 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti A. L.;2015-09-21 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu teismo med. eksperto pateikti J.

S. rÅ«bus:Palaidinę, kelnes, apatines kelnaites, liemenėlę (1 t., 76-77 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;2015-09-03 savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu D. S. pateiktÄ sudaužytÄ stikliukÄ (1 t., 78-81 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ . Kolegijos pirmininkas                           RamÅ«nas Antanavičius Teisėjai                           Algirdas Remeika                                        Danguolė Å iugždinytė