09da0352-ba25-4e7e-bfa2-9c7cf6219d24 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-5833-394/2019 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01034-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1.; (S) 55.1.1. REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 4 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėja JarÅ«nė Sedalienė, sekretoriaujant Janinai MorkÅ«nienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. J., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas S. J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (1 t., 1-2 b. l.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovė, Å iaulių TI), 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių TI nuo 2018-07-16 iki 2018-11-28. Dėl sveikatos problemų jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, bet tris savaites jis tokio maitinimo negavo, negalėjo valgyti paprasto maisto.

Iki patalpinant į Šiaulių TI jo sveikatos būklė buvo normali, bet buvimo Šiaulių TI laikotarpiu sveikata pablogėjo, atsirado atvira tuberkuliozės forma, kuria užsikrėtė Šiaulių TI. Buvo kalinamas kamerose Nr. 40, 28 ir kitose, kamerų plotas apytiksliai buvo 20 kv. m, kamerose buvo laikoma apie 8-10 asmenų. Kamerose buvo dviaukštės lovos, kurių apytiksliai išmatavimai 110x200 cm, tokių lovų kamerose buvo 10 vnt. Kamerose buvo tamsu, gulint 1-o aukšto lovose skaityti ir rašyti buvo neįmanoma.

Langai neÅ¡varÅ«s, stiklas apsinešęs purvu, neskaidrus, jo nuvalyti nėra galimybių, nes iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra grotos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalÄ â€“ pablogėjo sveikata, patyrė psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė irzlus, nuolat jaučia baimę ir apatijÄ . Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė, kad iÅ¡ karto atvykęs į Å iaulių TI prašė gydytojo skirti jam dietinį maitinimÄ , Å¡is liepė pateikti dokumentÄ , kad serga tokia liga, pagal kuriÄ dietinis maitinimas priklauso.

Kai motina atnešė dokumentÄ , pateikė jį gydytojui, bet ir tada dietinis maitinimas buvo paskirtas ne iÅ¡ karto. Po to dietinį maitinimÄ gavo iki pat buvimo Å iaulių TI pabaigos. Nei laisvėje, nei atvykęs į Å iaulių TI tuberkulioze nesirgo, susirgo laikomas kameroje Nr. 22, kurioje buvo drėgna, Å¡alta, toje kameroje buvo laikomas vienas senukas, kuris visÄ laikÄ kosėjo, neaiÅ¡ku, nuo ko, nes daug rÅ«kė, pareigÅ«nams dėl to senuko nieko nesakė. Mano, kad galėjo užsikrėsti arba susirgo dėl blogų laikymo sÄ lygų, drėgmės kameroje.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių TI, apie teismo posėdį praneÅ¡ta tinkamai (2 t., 17 b. l.), pateikė teismui atsiliepimÄ (1 t., 56-62 b. l.), kuriame prašė skundÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3. punktas nustato, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2018-07-16 iki 2018-11-28 kamerose Nr. 29, 64, 40, 82, 22 ir 36, vienas arba su dar 1-5 asmenimis ir jam teko nuo 3,72 iki 10 kv. m. Ä®sakymas nenustato minimalaus ploto vienam asmeniui skaičiavimo metodologijos, t. y. neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . PareiÅ¡kėjui visas kalinimo dienas teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus.

Atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 p. nustato, kad Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Lietuvos higienos norma HN 134:2015 įtvirtina analogiÅ¡ko pobÅ«džio nuostatÄ : veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Å iaulių tardymo izoliatorius pastatytas ir įrengtas dar iki Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl analizuojant pareiÅ¡kėjo laikymo įstaigoje sÄ lygas taikytinos tik tos Taisyklių nuostatos ir tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus.

NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas gyvenamosioms patalpoms higienos normoje nenumatytas, o jo padidinimas susijęs su kamerų langų angų padidinimu, kas priskiriama pastato rekonstrukcijos darbams. Esant natÅ«ralios Å¡viesos trÅ«kumui ji kompensuojama dirbtiniu apÅ¡vietimu. Kamerų remontas atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus. Atsakovė nurodo, kad Å iaulių TI kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriamas inventorius bei valymo priemonės, numatytos teisės aktuose.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarkÄ kamerose, už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Kalintys asmenys turi visas galimybes nusivalyti langus, o grotos to padaryti nekliudo. Nuo 2017 m. birželio mėn. į kameras iÅ¡duodamas WC Å¡epetys, Å¡luota, Å¡iukÅ¡lių semtuvėlis. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas (sienų, lubų, langų, palangių, įrenginių, baldų ir kt.).

Atsakovė nurodo, kad laisvės atėmimo vietose kalintys asmenys, turintys sveikatos sutrikimų, atsižvelgiant į medicinines indikacijas gali bÅ«ti maitinami pagal specialius valgiaraščius, tačiau Å¡iuo klausimu bÅ«tinos kalinimo įstaigos sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vados. Å iaulių TI skiriant maitinimÄ dirbantiems vyrams ar dietinį maitinimÄ visada įvertinama asmens sveikatos bÅ«klė, bÅ«tinumas skirti ar neskirti dietinį maitinimÄ , vegetariÅ¡kÄ maitinimÄ ar maitinimÄ dirbantiems vyrams.

Dietinis maitinimas skiriamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ir sveikatos priežiÅ«ros specialistui įvertinus medicinines indikacijas tokio maitinimo skyrimui. PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu skirti dietinį maitinimÄ kreipėsi 2018-08-02, dietinis maitinimas jam paskirtas 2018-08-07. PareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, ir kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygomis. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.271 str. pagrindu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje pabrėžiamus neturtinės žalos instituto taikymo aspektus, siekiant nustatyti pareiÅ¡kėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama į konkrečias kalinimo sÄ lygas, turi bÅ«ti įvertinti įrodymai, pagrindžiantys pareiÅ¡kėjos patirtÄ neturtinę žalÄ o ne prielaidos apie galimÄ teisių pažeidimÄ Atsakovė pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų.

To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.

PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas S. J. nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta pakankama gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis Å¡io straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (galiojo iki 2019-03-05) 1.3.1 punktÄ vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš byloje esančios 2019-05-22 pažymos Nr. 60/09-18649 (1 t., 64-67 b. l.) matyti, kad pareiškėjas S. J. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2018-07-16 iki 2018-11-28, viso 130 dienų, gyvenamosiose kamerose Nr. 29, 64, 40, 82, 22 ir 36, vienas arba su dar 1-5 asmenimis, ir jam teko nuo 3,72 iki 10,14 kv. m, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti kameros gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotÄ , pirmiausiai iÅ¡ bendro ploto turėtų bÅ«ti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas, iÅ¡analizavęs duomenis apie kamerų, kuriose nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, dydžius (1 t., 64-67 b. l.), sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ (1 t., 68-69 b. l.) ir kamerose buvusių asmenų skaičių (1-6), nustatė, kad tik kameroje Nr. 40, kai joje buvo laikomi 6 asmenys, iÅ¡ kameros ploto (22,93 kv.

m) atėmus sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (1,879 kv.

m) pareiÅ¡kėjui teko 3,50 kv. m, t. y. mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau negu 3 kv. m. Kai Å¡ioje kameroje buvo laikoma mažiau asmenų, taip pat kitose pareiÅ¡kėjo laikymo kamerose, net ir atėmus sanitarinių mazgų užimamÄ plotÄ pareiÅ¡kėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Nors pažymoje apie baldų užimamÄ plotÄ (1 t., 70-73 b. l.) nurodyta, kad kameroje Nr. 22 yra penki dviaukščiai gultai, o kameroje galima laikyti daugiausia 5 asmenis, tačiau net ir tuo atveju iÅ¡ kameros ploto (20,29 kv.

m) atėmus sanitarinio mazgo ir baldų užimamÄ plotÄ (1,204+7,37 kv.

m) lieka 11,72 kv. m laisvo grindų ploto, todėl nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiÅ¡kėjo galimybė judėti tarp baldų buvo itin suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad kamerose buvo tamsu, gulint 1-o aukÅ¡to lovose skaityti ir raÅ¡yti neįmanoma, langai neÅ¡varÅ«s, stiklas apsinešęs purvu, neskaidrus, jo nuvalyti nėra galimybių, nes iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės yra grotos. Kameroje Nr. 40 krito tinkas nuo lubų, kameroje Nr. 22 buvo drėgna ir Å¡alta.

Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908. Å ios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi bÅ«ti techniÅ¡kai tvarkingi, įrengti ir prižiÅ«rimi, kad juos naudojant bÅ«tų iÅ¡vengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktÄ , gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx, o 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«rÄ , kuri turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę – nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Higienos normos 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas, jos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o pagal 39 punktÄ ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių.

Atsakovė į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Å iaulių departamento patikrinimo aktus (1 t., 88-96 b. l.), iÅ¡ kurių matosi, kad atliktų patikrinimų metu buvo patikrintos pareiÅ¡kėjo laikymo kameros Nr. 29, 40, 64 ir 82. 2018 m. birželio 1 d. kameroje Nr. 29 iÅ¡matuota dirbtinė apÅ¡vieta atitiko higienos normos reikalavimus, nurodyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nėra, kameroje esantys langų stiklai suimtųjų/nuteistųjų praÅ¡ymu iÅ¡imti (1 t., 88-89 b. l.). 2018 m. lapkričio 12 d. kameroje Nr. 64 atlikti oro temperatÅ«ros, santykinės oro drėgmės ir apÅ¡vietimo matavimai, bendra apÅ¡vieta kameroje nustatyta mažesnė nei reglamentuoja higienos norma - 143±23 lx (HN 134:2015 14 punkto pažeidimas), oro temperatÅ«ra prie atviro lango iÅ¡matuota 18,5±0,2°C, santykinė oro drėgmė atitiko reikalavimus, nurodyta, kad galimybė iÅ¡vėdinti kamerÄ per langus sudaryta, vizualiai matomų pelėsių nėra (1 t., 90-92 b. l.). 2018 m. lapkričio 16 d. dirbtinės apÅ¡vietos, oro temperatÅ«ros ir santykinės oro drėgmės matavimai atlikti kamerose Nr. 40 ir 82, kameroje Nr. 40 dirbtinė apÅ¡vieta sudarė tik 136±22 lx, nes nedegė viena iÅ¡ keturių lempų, sugadintas Å¡viestuvas (HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai), kameroje Nr. 82 dirbtinė apÅ¡vieta atitiko reikalavimus, kameroje Nr. 40 oro temperatÅ«ra nustatyta žemesnė kaip 18 °C (pažeidžiamas HN 134:2015 16 punktas), oro temperatÅ«ra kameroje Nr. 82, santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 40 ir 82 atitiko reglamentuojamÄ , galimybė iÅ¡vėdinti kameras per langus sudaryta, kameroje Nr. 40 lubos nesaugios – lubų danga vietomis iÅ¡trupėjusi (HN 134:2015 12 punkto pažeidimas), patikrinimo metu įvertinus kameras dėl ant lubų ir sienų vizualiai matomų pelėsių, nustatyta, kad kamerose Nr. 40 ir 82 vizualiai matomų pelėsių nėra (1 t., 93-95 b. l.).

Šiaulių TI 2019-02-25 rašte Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentui nurodyta, kad pagal 2018-11-16 patikrinimo akte Nr. PA-8051 nurodytus HN 134:2015 12 ir 14 punktų reikalavimų pažeidimus gyvenamojoje kameroje Nr. 64 einamasis remontas bus pradėtas 2019-02-26, oro temperatūra patikrinimo metu atitiko higienos normos 16 punkto reikalavimus, pagal 2018-11-22 patikrinimo akto Nr. PA-8284 nurodytus higienos normos 12 ir 14 punktų pažeidimus kameroje Nr. 40 sumontuoti šviestuvai, oro temperatūra atitiko reikalavimus (1 t., 96 b. l.).

Ūkio skyriaus pažymos apie 2018 metais atliktus remonto darbus (1 t., 77-87 b. l.) matosi, kad buvo remontuojama tik viena pareiškėjo laikymo kamera Nr. 29. 2018 m. vasario mėn. šioje kameroje nuo pelėsių nuvalytos sienos ir lubos, užtaisyti įtrūkimai, perdažytos grotos, perstatytos lovos, stalas, o 2018 m. balandžio mėn. šioje kameroje perglaistytos ir perdažytos sienos, perklijuotos plytelės, išardyti seni WC vamzdynai, įrengti nauji, įrengtas naujas WC su nuleidimo bakeliu. Dirbtinės apšvietos pažeidimas kameroje Nr. 64 nustatytas 2018 m. lapkričio 12 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., atsakovas nepateikė duomenų, kad dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 64 pareiškėjo laikymo metu atitiko reikalavimus, todėl laikytina, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Higienos normos HN 134:2015 12 ir 14 punktų pažeidimai kameroje Nr. 40 nustatyti 2018 m. lapkričio 16 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2018 m. rugsėjo – spalio mėn., atsakovė nepateikė duomenų, kad šių pažeidimų nebuvo pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu, todėl laikytina, kad jie buvo ir 2018 m. rugsėjo – spalio mėn. Kadangi oro temperatūros pažeidimas kameroje Nr. 40 nustatytas lapkričio mėn., o pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas šiltesniuoju metų laiku, t y. rugsėjo – spalio mėn., nėra pagrindo laikyti, kad šis pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu.

Tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų apie kamerų Nr. 22 ir 36 atitikimÄ higienos normos reikalavimams, nors pagal nors pagal įrodinėjimo naÅ¡tos bylose dėl žalos atlyginimo taisyklę (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, LVAT 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-227-858/2016 ir kt.) pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad kameroje Nr. 22 buvo drėgna ir šalta, atsakovas nepateikė jokių duomenų, paneigiančių šį pareiškėjo teiginį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikoma, kad byloje nesant duomenų, jog kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiktų ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių higienos normos reikalavimų, ir byloje esant nevienareikšmiškiems aktualiems ginčo laikotarpiui visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktams apie kameras, kuriose pareiškėjas nebuvo laikomas, t. y. kad dalyje kamerų higienos normos pažeidimai nustatyti, o dalyje kamerų – nenustatyti, tačiau atsižvelgus į tai, kad įkalinimo įstaiga nepateikė duomenų, jog kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, atitiko higienos normų reikalavimus, higienos normų pažeidimai pripažįstami pagrįstais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-348-552/2018).

Todėl teismas, atsižvelgdamas į teismų praktikoje nurodytÄ Ä¯rodinėjimo pareigos paskirstymÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, laiko, kad pareiÅ¡kėjas kamerose Nr. 22 ir 36 buvo laikomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ 14 punkto, reglamentuojančio patalpų dirbtinį apÅ¡vietimÄ , reikalavimus, bei kameroje Nr. 22, pažeidžiant ir 16 punkto, reglamentuojančio oro temperatÅ«rÄ bei santykinę oro drėgmę, reikalavimus, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Å iaulių TI neteisėtus veiksmus.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 natūralaus patalpų apšvietimo nereglamentuoja, higienos normos 15 punktas numato tik tai, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val., todėl konstatuoti higienos normos pažeidimo dėl galimai netinkamos natūralios gyvenamųjų kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, apšvietos teismas neturi pagrindo. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d.

Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1. papunktyje numatyta, kad tardymo izoliatorių gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti langas, užtikrinantis natÅ«ralios dienos Å¡viesos patekimÄ , lango angoje įstatomos metalinės grotos, lango stiklas gali bÅ«ti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Å i nuostata turi bÅ«ti vertinama kartu su Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d.

įsakymu Nr. 1R-172, 109 punkte įtvirtinta suimtųjų pareiga kamerose palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ bei higienos normos HN 134:2015 37 punkte numatyta įstaigos administracijos pareiga skirti valymo inventorių ir priemones. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad langai kameroje buvo purvini, neskaidrÅ«s, jų nuvalyti nebuvo jokios galimybės, nes iÅ¡ vidaus ir iÅ¡orės buvo grotos, tačiau nepateikė jokių duomenų, jog buvo aktyvus ir rÅ«pinosi, kad jo gyvenamojoje patalpoje langai bÅ«tų nuvalyti (kreipėsi į administracijÄ , praÅ¡ydamas atitinkamų priemonių, pranešė administracijai, kad negalima nuvalyti langų dėl grotų buvimo ir pan.), o įstaigos administracija nesiėmė jokių priemonių, nesuteikė jam reikalingo valymo inventoriaus, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-6-146/2017, 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2167-146/2016, 2016 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1809-146/2016, 2015 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1277-858/2015 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad atvykęs į Å iaulių TI visÄ mėnesį negavo dietinio maitinimo, nors toks maitinimas jam priklauso pagal nustatytÄ ligÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintas Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (redakcija, galiojanti nuo 2015-07-20, toliau – Taisyklės).

Taisyklių 5 punkte numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija, 6 punkte nurodyti asmenų maitinimo valgiaraščiai, 7 punkte nurodoma, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

IÅ¡ byloje esančių dokumentų (Å iaulių TI turto valdymo skyriaus 2019-06-04 pažymos Nr. 62/08-131, įrašų Asmens sveikatos istorijoje, dietinio maitinimo sÄ rašų – 1 t., 12, 102, 103-204 b. l.) matosi, kad dietinis maitinimas pareiÅ¡kėjui gydančio gydytojo buvo paskirtas 2018 m. rugpjūčio 6 d., po to, kai pareiÅ¡kėjas pateikė epikrizę apie patirtÄ miokardo infarktÄ . Sveikatos priežiÅ«ros skyriaus pažyma dėl dietinio maitinimo pagal NaC1? valgiaraÅ¡tį iÅ¡raÅ¡yta 2018 m. rugpjūčio 7 d., dietinį maitinimÄ pareiÅ¡kėjas pradėjo gauti nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. ir gavo, kaip pats patvirtino teismo posėdžio metu, iki pat buvimo Å iaulių TI pabaigos, t. y. 2018 m. lapkričio 28 d.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes daroma iÅ¡vada, kad gydytojui paskyrus dietinį maitinimÄ pareiÅ¡kėjas jį gavo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Å iaulių TI pareigÅ«nai pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius suimtųjų ir nuteistųjų maitinimÄ , t. y. nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å iaulių TI jis dėl laikymo sÄ lygų susirgo arba buvo užkrėstas tuberkulioze. IÅ¡ įrašų pareiÅ¡kėjo Asmens sveikatos istorijoje (1 t., 12 b. l.) matosi, kad pirminės gydytojų apžiÅ«ros, atliktos 2018 m. liepos 17 d., metu tuberkuliozė pareiÅ¡kėjui nebuvo nustatyta ir prie esamų ir įtariamų ligų nebuvo pažymėta. 2018 m. lapkričio 22 d. vizito pas gydytojÄ metu užfiksuota temperatÅ«ra 38°C, kiti nusiskundimai, lapkričio 25 d. pareiÅ¡kėjas atvežtas į ligoninės priėmimo skyrių, o lapkričio 26 d. jam diagnozuotas tuberkuliozinis pleuritas, jis iÅ¡siųstas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, kur gydomas iki Å¡iol (1 t., 3 b. l.).

Nors byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ia liga buvo užkrėstas Å iaulių TI, bet tuberkuliozinis pleuritas nustatytas po keturių mėnesių laikymo Å iaulių TI kamerose, pareiÅ¡kėjas nurodo, kad susirgo bÅ«damas kameroje Nr. 22, kurioje buvo labai drėgna, atsakovas Å¡ių pareiÅ¡kėjo teiginių nepaneigė, todėl laikytina, kad bÅ«tent laikymo sÄ lygos nulėmė pareiÅ¡kėjo sveikatos pablogėjimÄ , ir jis dėl to patyrė neturtinę žalÄ . Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgus į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, kurie sukelia dvasinius pergyvenimus, į kitus pirmiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri negali bÅ«ti kompensuojama vien tik pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o laikomas pas atsakovÄ aukščiau aptartomis sÄ lygomis, pareiÅ¡kėjas patyrė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka apskaičiuotinÄ neturtinę žalÄ .

PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerose pažeidžiant higienos normos reikalavimus, po keturių mėnesių laikymo susirgo sunkia liga, visa tai sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmÄ , dvasinį sukrėtimÄ , be to, neturtinė žala padaryta asmens sveikatai. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ bei priteisti jam visÄ jo reikalaujamÄ sumÄ â€“ 7 000 Eur. Å iuo aspektu pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas kalinimo laikotarpiu Å iaulių TI administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kamerų bÅ«klės ir nepatogumų, susijusių su Å¡iuo faktu, ar kitų jos laikymo sÄ lygų nesiskundė (1 t., 98-99 b. l.), nepagrindė, kodėl patirtÄ neturtinę žalÄ vertina bÅ«tent tokia suma, todėl teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog kitos jo laikymo sÄ lygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę ir intensyvumÄ , atsižvelgęs į Å¡iai bylai aktualiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2018-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-857-520/2019, 2019-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. A-932-556/2019, 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1367-624/2019 ir kt.), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 500,00 Eur.

Todėl pareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių TI, 500,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 str., 88 str. 5 p., 132 straipsnio 1 dalimi, teismas, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo S. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui S. J. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 500,00 Eur (penkis Å¡imtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimÄ priėmusio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja JarÅ«nė Sedalienė