2024-03-20 Nr. AB-4807-4-44-3-00011-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1456-624/2024

Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00011-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K., jo atstovei advokatei A. A.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui M. K.,

vertėjui Tadui Tvarijonui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio M. K. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymą iki 2024 m. gegužės 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

2. URC teikime nurodė, kad:

2.1. Užsienietis atvyko į Lietuvos Respubliką 2021 m. lapkričio 12 d. per tarptautinį Rygos oro uostą, turėdamas galiojantį pasą ir Lenkijos Respublikos „D“ tipo daugkartinę vizą, galiojusią nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d;

2.2. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) išdavė Užsieniečiui leidimą laikinai gyventi, galiojusį nuo 202[neįrašyta] m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 24 d., ir leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d. (toliau – ir Leidimas laikinai gyventi);

2.3. Migracijos departamentas, be kita ko, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. spalio 30 d. raštu [Nr. 19-969S] (toliau – ir VSD raštas), kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) radikalios islamistinės organizacijos narys, kurios ideologija prieštarauja demokratijos principams, pateisina smurto naudojimą, kelia antivalstybinės veiklos riziką, skatina antisemitizmą, viešai kviečia karui prieš „Izraelį“ ir žydus, ir padaryta išvada, jog Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, priėmė 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 23S200324, kuriuo panaikinto Užsieniečiui išduotą Leidimą laikinai gyventi, nes Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Dėl to paties motyvo Migracijos departamentas priėmė 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 23S202164, kuriuo uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos ir nurodė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl šio draudimo;

2.4. Užsienietis, 2023 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu gavęs 2023 m. lapkričio 10 d. pranešimą Nr. 23SD23975 „Pranešimas apie uždraudimą atvykti į LR, kai į SIS įtrauktas įspėjimas“ (toliau – ir Pranešimas), kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį. Migracijos departamentas priėmė 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. 23S204926, kuriame nusprendė priimti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti skubos tvarka, motyvuojant tuo, kad yra rimtų priežasčių manyti, jog Užsienietis gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui;

2.5. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas 2023 m. lapkričio 15 d. apie 15.40 val. sulaikė Užsienietį, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Užsienietis buvo apgyvendintas URC;

2.6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu byloje Nr. A20.-582-617/2023 tenkino URC teikimą, t. y. sulaikė Užsienietį iki 2024 m. vasario 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2746-442/2023 nutarė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą;

2.7. Šengeno informacinėje sistemoje yra pranešimai apie paskelbtą įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo, kuriuos įkėlė Lenkijos Respublika (įspėjimas galiojo nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublika (įspėjimas galioja nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2028 m. lapkričio 9 d.);

2.8. nors Užsienietis turi teisę ginti savo interesus ir įgyvendinti savo procedūrines teises, jo teisės negali būti priešpriešinamos valstybės interesams, būtina užtikrinti teisingą valstybės, visuomenės ir Užsieniečio teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Tokią pusiausvyrą atitinka pozicija, kad Lietuvos Respublikoje laisvai gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės valstybės saugumui. Šiuo atveju valstybės interesas yra svarbesnis už Užsieniečio galbūt dėl šios pozicijos patiriamus nepatogumus ir neigiamas pasekmes;

2.9. Užsieniečio tapatybė nustatyta, bet yra pripažinta, jog Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, be to, jis gali siekti išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir kitų valstybinių narių migracinius įstatymus ir tokiu būdu keldamas nelegalios migracijos grėsmę. Dėl šių priežasčių būtina pratęsti Užsieniečio sulaikymą.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2023 m. vasario 14 d. sprendimu tenkino URC teikimą, t. y. pratęsė Užsieniečio sulaikymą VSAT iki 2024 m. gegužės 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

4. Teismas nustatė:

4.1. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. lapkričio 12 d. per tarptautinį Rygos oro uostą, turėdamas pasą [Nr. (duomenys neskelbtini)], galiojantį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2029 m. birželio 21 d., ir Lenkijos Respublikos „D“ tipo daugkartinę vizą, galiojusią nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.;

4.2. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, galiojęs iki 2023 m. rugsėjo 24 d., ir Leidimas laikinai gyventi, galiojantis nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2025 m. rugpjūčio 11 d.;

4.3. Migracijos departamentas priėmė 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą, kuriuo panaikino Užsieniečiui išduotą Leidimą laikinai gyventi, nes Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo uždraudė Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, įtraukti įspėjimą į Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo Užsieniečiui atvykti ir apsigyventi 5 metus nuo sprendimo priėmimo dienos, nes Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui. Šie Migracijos departamento sprendimai priimti vadovaujantis VSD raštu, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, jog Užsienietis yra (duomenys neskelbtini) radikalios islamistinės organizacijos narys, kurios ideologija prieštarauja demokratijos principams, pateisina smurto naudojimą, kelia antivalstybinės veiklos riziką, skatina antisemitizmą, viešai kviečia karui prieš Izraelį ir žydus, todėl Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.;

4.4. Užsienietis, 2023 m. lapkričio 10 d. elektroniniu paštu gavęs Pranešimą, kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu suteikti prieglobstį;

4.5. Migracijos departamentas priėmė 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą, kuriuo priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį skubos tvarka, nes Užsienietis dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui;

4.6. 2023 m. lapkričio 15 d. apie 15.40 val. VSAT pareigūnas sulaikė Užsienietį 48 valandoms, nes jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;

4.7. Užsienietis 2023 m. lapkričio 15 d. apgyvendintas URC;

4.8. Vilniaus regiono apylinkės teismas Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu [tenkino VSAT URC teikimą,] sulaikė Užsienietį iki 2024 m. vasario 15 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje;

4.9. Užsienietis nesutiko su Vilniaus regiono apylinkės teismas Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu, todėl padavė apeliacinį skundą;

4.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą;

4.11. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registre nėra duomenų apie Užsienietį;

4.12. Šengeno informacinėje sistemoje yra pranešimai apie įspėjimą dėl Užsieniečio neįsileidimo, kuriuos įkėlė Lenkijos Respublika (įspėjimas galiojo nuo 2022 m. balandžio 28 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) ir Lietuvos Respublika (įspėjimas galioja nuo 2023 m. lapkričio 10 d. iki 2028 m. lapkričio 9 d.).

5. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) normomis (113 str. 4 d. 5 p., 115 str. 1 d.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018), Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07).

6. Teismas taip pat nustatė, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimo priėmimo dienos nepasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, o Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas ir 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas nėra apskųsti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, kad egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, todėl Užsieniečio sulaikymas pratęstinas. Teismas, atsakydamas į Užsieniečio ir jo atstovės prašymą taikyti Užsieniečiui su judėjimo laisvės apribojimu nesusijusią alternatyvią sulaikymui priemonę, vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad Užsienietis pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, todėl jam negali būti paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą, t. y. iš dalies tenkinti URC teikimą ir taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigoti Užsienietį elektroninių ryšių priemonėmis tris kartus per savaitę URC nustatytu laiku pranešti VSAT apie savo buvimo vietą. Užsienietis taip pat prašo atsižvelgti į jo 2024 m. vasario 5 d. papildomus paaiškinimus dėl organizacijos (duomenys neskelbtini) ideologijos ir veiklos, kurie pateikti Migracijos departamento Prieglobsčio skyriui, nagrinėjančiam Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį. Taip pat Užsienietis pateikė naują dokumentą – 2023 m. rugpjūčio 25 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.

8. Užsienietis nesutikimą su teismo sprendimu grindžia šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

8.1. Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, laisvė gali būti apribota tik remiantis įstatymu, toks apribojimas kiekvienu atveju turi būti proporcingas, t. y. adekvatus ir būtinas, pagrįstas individualiomis su prieglobsčio prašytoju susijusiomis aplinkybėmis;

8.2. byloje nustatytos aplinkybės (žr. šios teismo nutarties 4.1 ir 4.2 p.) patvirtina, kad Užsienietis ilgą laiką gyveno Europos Sąjungos valstybėse jam išduotų leidimų laikinai gyventi ir darbo vizos pagrindais ir jautėsi saugus, todėl jis neteikė prašymo suteikti prieglobstį. Taip pat šios aplinkybės patvirtina, kad Užsienietis savo elgesiu įrodė, jog jo gyvenimas tiek Lenkijos Respublikoje, tiek Lietuvos Respublikoje nepažeidė visuomenės ar valstybės saugumo nuostatų. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie Užsieniečio elgesį arba tai, kad Užsienietis yra padaręs teisės pažeidimus, kurie realiai pagrįstų, jog Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;

8.3. nesant duomenų, kurie patvirtintų, jog Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia realią grėsmę valstybės saugumui, nėra pagrindo Užsieniečiui taikyti griežčiausią asmens laisves suvaržančią priemonę – sulaikymą. Be to, teismas nepasisakė dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo motyvų pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 ir 14 punktus;

8.4. teismo išvada, kad Užsieniečiui negali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, laikytina nepagrįsta. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą šiuo konkrečiu atveju patvirtina šios aplinkybės: nustatyta Užsieniečio tapatybė; Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje nekelia realios ir pakankamai didelės grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai; Užsienietis teikė pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui, siekiant nustatyti jo teisinę padėtį, bendradarbiavo su VSAT ir kitomis institucijomis; Užsienietis turi gyvenamąją vietą Lietuvoje, moka nuomos mokestį, ir tai leis Migracijos departamentui bei VSAT užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas dėl Užsieniečio, vykdymą;

8.5. Užsienietis nepažeidė jam nustatyto draudimo atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę, nes šis draudimas buvo pritaikytas tuo pačiu metu, kai buvo panaikintas Leidimas laikinai gyventi. Todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip įrodančią, jog Užsienietis nesilaiko Europos Sąjungos migracinių įstatymų ir kyla jo pasislėpimo pavojus.

9. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

10. URC iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. URC papildomai teigia, kad byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus jam alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimą jo prieglobsčio byloje. Be to, URC pažymi, kad išvada dėl Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui buvo padaryta remiantis VSD raštu, o Migracijos departamentui nesuteikta teisė nesivadovauti VSD pateiktomis išvadomis. URC taip pat mano, kad, atsižvelgiant į visas Užsieniečio byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema, nes, praradęs galimybę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje ir siekdamas išvengti išsiuntimo į kilmės valstybę, jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, nors jis turėjo tokią galimybę tuo laikotarpiu, kai turėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 11. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo Užsieniečiui pritaikyto sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2024 m. gegužės 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

13. Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 (šio nutarimo nauja redakcija buvo patvirtinta Vyriausybės 2024 m. vasario 21 d. nutarimu Nr. 134 ir įsigaliojo 2024 m. kovo 1 d.) ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

14. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai yra įtvirtinti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, tarp jų – kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).

15. Įstatymo 4 straipsnio (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1277 redakcija) 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka VSD. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 4 dalyje nurodytų institucijų (ginčui aktualiu atveju – VSD) įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 7 ir 8 dalis, be kita ko, VSD, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, arba kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, o Migracijos departamentas, gavęs tokią informaciją, teisės aktų nustatyta tvarka priima atitinkamus sprendimus.

16. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 46410/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3521-968/2021).

17. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją (pareiškimo Nr. 1365/07)). Administracinių teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018).

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

18.1. Užsienietis turi galiojantį asmens dokumentą, t. y. (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, galiojantį nuo 2019 m. birželio 22 d. iki 2029 m. birželio 21 d. (dokumento kopija, b. l. 18);

18.2. Lenkijos Respublika išdavė Užsieniečiui „D“ tipo daugkartinę vizą, galiojančią nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. (dokumento kopija, b. l. 19);

18.3. Užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lenkijos Respublikoje, galiojantis nuo 2020 m. lapkričio 16 d. iki 2023 m. rugsėjo 24 d. (dokumento kopija b. l. 22);

18.4. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. lapkričio 12 d., per tarptautinį Rygos oro uostą;

18.5. Užsieniečiui 2023 m. rugpjūčio 11 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 11 d.;

18.6. Migracijos departamentas gavo VSD 2023 m. spalio 30 d. raštą Nr. 19-969S, kurio neįslaptintoje dalyje nurodyta, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis yra (duomenys neskelbtini) (liet. (duomenys neskelbtini), toliau – ir (duomenys neskelbtini)) radikalios islamistinės organizacijos narys, dalyvaujantis jos veikloje. VSD duomenimis, (duomenys neskelbtini) yra islamo sklaidą Vidurio Rytuose, Azijos regionuose ir Europos šalyse vykdanti musulmonų organizacija, siekianti įkurti islamišką kalifatą, priešintis Jungtinių Amerikos Valstijų, Europos Sąjungos ir Izraelio interesams musulmoniškose valstybėse. (duomenys neskelbtini) politiniai tikslai prieštarauja demokratijos principams, pateisina smurto naudojimą, kelia antivalstybinės veiklos riziką, skatina antisemitizmą, viešoje propagandoje kviečia karui prieš Izraelį ir žydus (Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 23S200324, b. l. 5–7);

18.7. Užsieniečiui išduotas Leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 23S200324 (b. l. 5–7), vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, t. y. tuo pagrindu, kad asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, atsižvelgiant į VSD rašte pateiktą išvadą dėl Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie Užsieniečio įdarbinimą Lietuvoje arba jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvoje. Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 23S202164 (b. l. 8–11) nusprendė uždrausti Užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikoma Šengeno acquis (Šveicarijos Konfederacija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteino Kunigaikštystė, Islandija), teritorijoje) 60 mėnesių (5 metus) nuo sprendimo priėmimo dienos. Nei bylos medžiagoje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje („Liteko“) nėra duomenų apie minėtų Migracijos departamento sprendimų apskundimą;

18.8. išraše iš Šengeno informacinės sistemos (b. l. 30–32) nurodyta, kad Lenkijos Respublika 2022 m. balandžio 28 d. paskelbė pranešimą apie Užsienietį, galiojantį iki 2023 m. gruodžio 31 d., paskelbimo priežastis – asmens atsargus patikrinimas dėl nacionalinio saugumo (Reglamento (ES) 2018/1862 36 str. 4 d.); Lietuvos Respublika 2023 m. lapkričio 10 d. paskelbė pranešimą apie Užsienietį, galiojantį iki 2028 m. lapkričio 9 d., paskelbimo priežastis – trečiosios šalis pilietis, kuriam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi (Reglamento (ES) 2018/1861 24 ir 25 str.);

18.9. Užsienietis 2023 m. lapkričio 15 d. atvyko į Migracijos departamento Vilniaus skyrių ir žodžiu pasiprašė prieglobsčio. Migracijos departamento Vilniaus skyriaus tarnautojai, atsižvelgdami į tai, kad dėl Užsieniečio buvo priimtas Migracijos departamento 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimas Nr. 23S202164, apie Užsieniečio atvykimą informavo VSAT pareigūnus (2023 m. lapkričio 16 d. tarnybinis pranešimas Nr. MD-2613, b. l. 14–15). Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. 23S204926 (b. l. 23–24) priėmė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir nusprendė šį prašymą nagrinėti iš esmės skubos tvarka, nes asmuo dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui;

18.10. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus vyresnysis specialistas 2023 m. lapkričio 15 d. 15 val. 40 min. priėmė sprendimą Nr. 23S205150 (b. l. 16–17), kuriuo nusprendė sulaikyti Užsienietį 48 valandoms VSAT Užsieniečių registracijos centre, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 7 punktu („Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais: <...> kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai“) ir 114 straipsnio 1 dalimi;

18.11. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išraše, suformuotame 2023 m. lapkričio 16 d. (b. l. 27), nenurodyti duomenys apie dėl Užsieniečio Lietuvos Respublikoje pradėtą ikiteisminį tyrimą ar kaltinimą privataus kaltinimo byloje ir teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį;

18.12. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. lapkričio 17 d. sprendimu byloje Nr. A20.-582-617/2023 tenkino URC teikimą, t. y. nusprendė sulaikyti Užsienietį URC iki 2024 m. vasario 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2746-442/2023 atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo;

18.13. URC 2024 m. sausio 30 d. pateiktame teikime prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymą iki 2024 m. gegužės 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino šį teikimą ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą VSAT iki 2024 m. gegužės 15 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šiuo atveju yra pagrindas apriboti Užsieniečio judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje, nes egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytas pagrindas sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Šioje byloje yra kompetentingos institucijos – VSD – išvada, kad Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis yra (duomenys neskelbtini) narys, dalyvaujantis šios radikalios islamistinės organizacijos veikloje. Užsienietis savo procesiniuose dokumentuose pripažįsta, jog jis yra (duomenys neskelbtini) narys, bet jis nesutinka su valstybės institucijų ir įstaigų (įskaitant pirmosios instancijos teismą) pateiktu minėtos organizacijos vertinimu bei tvirtina, kad ši organizacija siekia taikiu keliu skleisti savo idėjas, ji yra uždrausta ne visose valstybėse, įskaitant Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija, pakartodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartyje išdėstytą poziciją, pažymi, kad ta aplinkybė, jog minėtos organizacijos veikla yra uždrausta ne visose valstybėse, savaime nėra pagrindas abejoti dėl Migracijos departamento (atitinkamai, ir VSD) surinktos informacijos apie (duomenys neskelbtini) veiklą ir tikslus teisingumo. Užsieniečio argumentai papildomuose paaiškinimuose, kuriais jis siekė pagrįsti, kad kilmės valstybėje asmenys dėl realaus arba tariamo priklausymo minėtai organizacijai patiria intensyvų persekiojimą ir veiksmus, nesuderinamus su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsniu, yra susiję su prieglobsčio suteikimo jam klausimu, o ne su sulaikymo klausimu, todėl tokie argumentai šioje administracinėje byloje plačiau nenagrinėtini. Taigi, Užsieniečio ir jo atstovo advokato argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui.

20. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

21. Pagal Įstatymo 14019 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIV-2427 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. gruodžio 30 d.) 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (3 p.). Įstatymo 10419 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 10419 straipsnio 21 dalyje nurodyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš apgyvendinimo vietos rizika.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl konkrečios judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės – sulaikymo – taikymo Užsieniečiui pratęsimo bei galimybės jam skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, formaliai rėmėsi vien tik ta aplinkybe, jog Užsienietis buvo pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, ir nepagrįstai neatsižvelgė į kitas Užsienietį apibūdinančias individualias aplinkybes: Užsieniečio tapatybė yra nustatyta ir jis turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. lapkričio 12 d. ir joje teisėtai buvo iki tol, kol Migracijos departamentas 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 23S200324 panaikino Leidimą laikinai gyventi; Užsienietis, 2023 m. lapkričio 10 d. (tokia data nurodyta URC teikime) gavęs aptartus Migracijos departamento sprendimus, 2023 m. lapkričio 15 d. savanoriškai atvyko į Migracijos departamentą ir paprašė suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje; nėra duomenų apie Užsieniečio padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus, taip pat apie jo nebendradarbiavimą su Migracijos departamento ir kitų valstybės įstaigų tarnautojais, bandymus pasislėpti ir / ar neteisėtai išvykti iš Lietuvos teritorijos, anksčiau pritaikytos judėjimo laisvės apribojimo priemonės sąlygų pažeidimą ir pan.

Ta aplinkybė, kad Užsienietis yra minėtos radikalios organizacijos narys, suponuoja jo keliamą grėsmę valstybės saugumui, tačiau šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepagrindžia, jog, siekiant Įstatyme įtvirtintų tikslų, sulaikymo pratęsimas yra vienintelė priemonė, kuri šioje individualioje situacijoje gali būti pritaikyta Užsieniečiui. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p. redakcijoje, įsigaliojusioje 2023 m. gruodžio 30 d., – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo) – pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus formaliai ir yra laikoma alternatyvia sulaikymui, toks asmuo yra atskirtas nuo kitų gyventojų, netekęs judėjimo laisvės, todėl 2013 m. birželio 26 d.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, 2 straipsnio h punkto prasme jis yra laikytinas asmeniu, kuriam taikomas sulaikymas (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo M. A., C-72/22 PPU, EU:C:2022:505, 41–42 p.). Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šiuo atveju yra pagrindas pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.).

23. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neatliko kompleksinio visų nagrinėjamai bylai teisinę reikšmę turinčių aplinkybių vertinimo ir netinkamai įvertino Užsieniečiui pritaikytos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo priemonės termino pratęsimo proporcingumą. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio M. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. K. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, – iki 2024 m. gegužės 15 d., bet ne ilgiau nei iki bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė