A-261-102-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-102/2013

Teisminio proceso numeris Nr. 3-61-3-02222-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 10.4.; 10.6.2.; 10.8.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo atstovui Linui Ramanauskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno MTA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno MTA“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno MTA“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Kauno MTA“, bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1-3) prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) 2011 m. gegužės 3 d. Supaprastinto parikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/45-0346S(toliau – ir Ataskaita); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2011 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-234 (toliau – ir Muitinės departamento sprendimas); 3) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. S-214(7-165/2011) (toliau – ir Komisijos sprendimas).

Nurodė, kad Kauno teritorinė muitinė 2011 m. gegužės 3 d. surašė Supaprastinto parikrinimo ataskaitą Nr. 1KM19/45-0346S, kuria UAB „Kauno MTA” buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei: 47908 Lt muito, 95018 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 28853 Lt PVM delspinigių bei skirta 42878 Lt bauda nuo nesumokėtų mokesčių (I t., b. l. 51-70).

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-234 patvirtino Muitinės Ataskaitą (I t., b. l. 71-74).

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. S-214(7-165/2011) patvirtino Muitinės departamento 2011 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-234 (I t., b. l. 41-50).

Savo reikalavimus ir nesutikimą su priimtais sprendimais UAB „Kauno MTA” pagrindė tuo, kad Muitinės sprendimo dalies priėmimo motyvas buvo bendrovės praleistas terminas, įteikiant patikrinimo objektais buvusių automobilių vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias automobilių sandorio vertes. Ataskaitą Muitinė surašė patikrinusi bendrovės importuotų automobilių, deklaruotų importo bendrojo administracinio dokumento rinkiniais Nr. 7KR10411658 (2007 m. spalio 9 d.), Nr. 7KR10412854 (2007 m. spalio 27 d.), Nr. 7KR10412859 (2007 m. spalio 27 d.), Nr. 7KR10413013 (2007 m. spalio 29 d.), Nr. 7KR10413183 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413184 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413187 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413188 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KR10413206 (2007 m. lapkričio 5 d.), Nr. 7KR10413678 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KR10413687 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KR10413688 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KR10413893 (2007 m. lapkričio 13 d.), Nr. 7KR10413895 (2007 m. lapkričio 13 d.), Nr. 7KR10413995 (2007 m. lapkričio 14 d.), Nr. 7KR10414059 (2007 m. lapkričio 15 d.), Nr. 7KR10414155 (2007 m. lapkričio 17 d.), Nr. 7KR10414440 (2007 m. lapkričio 21 d.), Nr. 7KR10414543 (2007 m. lapkričio 22 d.), Nr. 7KR10414638 (2007 m. lapkričio 24 d.), Nr. 7KR10414649 (2007 m. lapkričio 24 d.), Nr. 7KR10414760 (2007 m. lapkričio 26 d.), Nr. 7KR10415101 (2007 m. lapkričio 30 d.), Nr. 7KR10415769 (2007 m. gruodžio 10 d.), Nr. 7KR10415841 (2007 m. gruodžio 11 d.), Nr. 7KR10416001 (2007 m. gruodžio 13 d.), Nr. 7KR10416098 (2007 m. gruodžio 14 d.), Nr. 7KR10416101 (2007 m. gruodžio 14 d.), Nr. 7KR10416133 (2007 m. gruodžio 15 d.), Nr. 7KR10416592 (2007 m. gruodžio 21 d.), Nr. 7KR10416713 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KR10416790 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KR10416806 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416811 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416814 (2007 m. gruodžio 24 d.) (toliau – ir BAD rinkiniai), muitinės vertės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumą.

Ataskaitoje nepagrįstai nurodoma, jog, nustatant importuotų automobilių muitinę vertę, Muitinė vadovavosi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 13 ir 78 straipsniais bei Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 9.3 punktu, atliko pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad bendrovė iš JAV į Bendrijos muitų teritoriją importavo naudotus, sužalotus lengvuosius automobilius, kuriems Muitinėje įforminta išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra pagal BAD rinkinius, kuriuose Bendrovė importuotų automobilių muitinę vertę deklaravo sandorio vertės metodu pagal muitinio įforminimo metu muitinei vertei pagrįsti pateiktus dokumentus ir nuo deklaruotos muitinės vertės apskaičiavo importo mokesčius.

UAB „Kauno MTA“ paaiškino, kad iki termino pabaigos, dėl kurio praleidimo bendrovei kilo neigiami mokestiniai padariniai, Muitinė nepripažino UAB „Silberauto” išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, kaip atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje, surašytų tikrinimo protokolų Metodikos 20.1.2 punkto prasme. Taigi, bendrovė, teikdama Muitinei minėtas vertinimo ataskaitas kartu su PVM sąskaitomis faktūromis, pažeidė terminą ne dėl savo kaltės, o dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sąskaitas faktūras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2 punkto prasme jau po minėto termino, t. y. vadovaudamasi 2009 m. spalio 16 d. Komisijos sprendimu Nr. S-325(7-289/2009) (toliau – ir Komisijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimas).

Bendrovė skunde Komisijai teigė, kad turto vertintojo ataskaitų nepateikė dėl to, kad Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau Komisija teigė, kad šis bendrovės teiginys yra neteisingas, nes vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas niekada neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus. Pažymėjo, kad joks vidutiniškai protingas žmogus neteiktų atitinkamiems subjektams dokumentų, žinodamas, kad tie dokumentai bus tų subjektų atmesti arba visai nenagrinėjami, todėl bendrovė laikėsi pozicijos, kad dokumentų įteikimo terminas buvo praleistas ne dėl jos kaltės. Komisija teigė, kad Metodika, esant objektyvioms priežastims, suteikia teisę deklarantui pateikti prašymą pratęsti turto vertintojo ataskaitų pateikimą ne ilgiau kaip dviem mėnesiams, ir kad bendrovė šia teise nepasinaudojo ir jokių prašymų neteikė. Tačiau bendrovė vadovaujasi logika, jog jei Muitinė nepripažįsta atitinkamų dokumentų, tai teikti prašymą pratęsti tų dokumentų pateikimo terminą yra beprasmiška. Be to, Komisija leidžia suprasti, jog bendrovei kreipusis dėl termino pratęsimo, jis galėjo būti pratęstas, o per pratęstą terminą pateiktos turto vertintojų ataskaitos turėtų būti pripažintos. UAB „Kauno MTA” įsitikinimu, tiek pavėluotai, tiek ir per pratęstą terminą pateiktų turto vertintojų ataskaitų teisinė ir įrodomoji reikšmė yra ta pati. Pripažindama tai, pati Muitinė savo 2008 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 1B-19.6-45-24438 prašė pateikti naujai parengtas ar patikslintas turto vertintojų ataskaitas. Dėl to, kad turto vertintojų ataskaitos buvo pateiktos Muitinei pavėluotai, jos, o kartu ir jose pateikiami duomenys, netapo neteisingais, neteisėtais ar negaliojančiais. Nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog pažeidus Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, pateiktos turto vertintojų ataskaitos laikomos negaliojančiomis.

Bendrovė paaiškino, kad Komisija nenagrinėjo tam tikrų jos skundo elementų, tokių kaip neteisingi Muitinės departamento teiginiai. Jie liudija apie aplaidų sprendimo priėmimą. Muitinės departamentas teigė, kad Komisijos sprendimas skųstas nebuvo, dėl to yra vykdytinas. Šis teiginys neteisingas, kadangi Komisijos sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėjamas teismine tvarka teisminėse instancijose. Taip pat Muitinės departamentas teigė, kad bendrovė nepaaiškino, kodėl dalį ataskaitų pateikė praleidusi terminą. Šis Muitinės departamento teiginys taip pat neatitinka tiesos, nes bendrovė ne kartą aiškino, dėl ko buvo praleistas terminas. Akivaizdu, kad Muitinės departamentas, priimdamas sprendimą, išsiaiškino ne visas reikšmingas aplinkybes, ne iki galo atliko tyrimą, dėl kurio priėmė skubotą ir nepagrįstą sprendimą bendrovės atžvilgiu. Bendrovė, siekdama pagrįsti minėtų importuotų automobilių sandorio vertes, be kitų dokumentų, yra pateikusi ir kiekvieno iš importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitas, pagrindžiančias jų rinkos kainas. Bendrovės įsitikinimu, Muitinė, atsisakiusi taikyti sandorio vertės metodą importuojamų automobilių muitinės vertei nustatyti, privalėjo vadovautis Metodikos 19 punktu ir importuotų automobilių muitinę vertę nustatyti, remiantis turto vertintojų surašytomis ir Bendrovės pateiktomis turto vertintojų ataskaitomis, kurios yra parengtos, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytais reikalavimais. UAB „Kauno MTA“ įsitikinimu, turto vertintojų ataskaitos ir juose pateikiamos išvados apie importuotų automobilių rinkos vertę yra teisėtos, teisingos ir jomis privaloma vadovautis.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

Paaiškino, kad Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendimu, išnagrinėjusi UAB „Kauno MTA“ skundą dėl Muitinės departamento 2009 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 1A-4.13-573 (toliau – ir Muitinės departamento 2009 m. liepos 23 d. sprendimas) pagrįstumo, nusprendė panaikinti minėtą sprendimą dėl nurodymų bendrovei sumokėti 92171 Lt muitą, 182504 Lt importo PVM, 34603 Lt importo PVM delspinigius bei 82405 Lt importo mokesčių baudą ir bendrovės skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo. Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendimu, kuris įstatymų nustatyta tvarka skųstas nebuvo, pažymėjo, kad bendrovės importuotų automobilių muitinė vertė nustatytina, remiantis bendrovės pateiktomis šių automobilių vertinimo ataskaitomis, tačiau, vertinant pirmiau paminėtas ataskaitas, kaip automobilių muitinę vertę pagrindžiančius dokumentus, turi būti atsižvelgta į aplinkybę, jog dalis turto vertinimo ataskaitų pateiktos praleidus Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198 patvirtintos Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 26 punkte nustatytą terminą.

Muitinė atliko pakartotinį patikrinimą ir surašė 2011 m. gegužės 3 d. Ataskaitą. Bendrovė importuotų automobilių, deklaruotų BAD rinkiniais Nr. 7KRI0413183 (2007 m. spalio 31 d.), Nr. 7KRI0413206 (2007 m. lapkričio 5 d.), Nr. 7KRI0413678 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KRI0413688 (2007 m. lapkričio 10 d.), Nr. 7KRI0413895 (2007 m. lapkričio 13 d.), Nr. 7KRI0414059 (2007 m. lapkričio 15 d.), Nr. 7KRI0414760 (2007 m. lapkričio 26 d.), Nr. 7KR10415101 (2007 m. lapkričio 30 d.), Nr. 7KR10416001 (2007 m. gruodžio 13 d.), Nr. 7KRI0416101 (2007 m. gruodžio 14 d.), Nr. 7KRI0416592 (2007 m. gruodžio 21 d.), Nr. 7KRI0416713 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KRl0416790 (2007 m. gruodžio 22 d.), Nr. 7KRl0416806 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416811 (2007 m. gruodžio 24 d.), Nr. 7KR10416814 (2007 m. gruodžio 24 d.), turto vertintojo ataskaitas pateikė tik 2008 m. kovo 31 d., t. y. praleidusi Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, todėl Komisija skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad duomenų, jog bendrovė būtų kreipusis su prašymu į Muitinę, prašydama pratęsti ataskaitų pateikimo terminą, nėra. Bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas faktūras.

Bendrovės skundo argumentas, jog turto vertintojų ataskaitų pateikimas yra formalus trūkumas, dėl kurio teisinė ir įrodomoji ataskaitų reikšmė išlieka ta pati, yra klaidingas. Metodika suteikia pakankamai teisinių priemonių įrodinėti deklaruotų automobilių muitinę vertę. Bendrovės teiginiai, jog turto vertintojo ataskaitos nebuvo teiktos dėl to, kad Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas faktūras, neteisingas, kadangi vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus. Be to, bendrovė nepaaiškino, kodėl, esant toms pačioms aplinkybėms, dalį turto vertintojo ataskaitų pateikė nustatytu terminu, o kitų ataskaitų pateikimo terminą praleido. Atsižvelgusi į tai, kad automobilių, įformintų pirmiau išvardintais BAD importo rinkiniais, muitinei vertei pagrįsti turto vertintojo ataskaitos netaikytinos, Muitinė vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir muitinę vertę nustatė, remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis, 2007 m.)”.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė atsiliepime į pareiškėjo UAB „Kauno MTA“ skundą su skunde išdėstytais reikalavimais nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Muitinė, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartį bei Muitinės departamento 2009 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-876, atliko pakartotinį supaprastintą mokestinį patikrinimą dėl UAB „Kauno MTA“ iš JAV importuotų automobilių, deklaruotų BAD rinkiniais, nurodytais skundžiamo Muitinės sprendimo 1 lentelės 2 skiltyje, muitinės vertės ir importo mokesčių apskaičiavimo teisingumo. Muitinė, atlikusi Bendrovės importuotų naudotų, sužalotų automobilių, įformintų minimais BAD rinkiniais, muitinės vertės patikrinimą, nepripažino deklaruotos sandorio vertės ir, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, Bendrovės importuotų automobilių muitinę vertę nustatė, remdamasi duomenimis, kuriuos galima gauti Bendrijoje. Pažymėjo, kad Komisija 2009 m. spalio 16 d. sprendime konstatavo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino Bendrovės pateiktų automobilių vertinimo ataskaitų, nes bendrovė pateikė atitinkamos markės automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytus tikrinimo protokolus pagal Metodikos 20.2.2. punkto reikalavimus. Komisijos nuomone, UAB „Silberauto“ pateikti paaiškinimai prieštarauja pačios įmonės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose užfiksuotiems tikrinimo protokolams ir byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad bendrovės pateiktų vertinimo ataskaitų negalima laikyti minėtų automobilių muitinę vertę pagrindžiančiais dokumentais, tačiau tos vertinimo ataskaitos, kurios pateiktos pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, negali būti laikomos automobilio muitinę vertę pagrindžiančiais dokumentais, o dalies automobilių muitinė vertė nustatytina, remiantis bendrovės pateiktomis automobilių vertinimo ataskaitomis, todėl Muitinė įpareigota perskaičiuoti automobilių, įformintų 19 BAD rinkiniais, muitinę vertę.

Vadovaudamasi minėtomis teisės normomis ir pakartotinio patikrinimo metu patikrinusi bendrovės sandorio vertei pagrįsti pateiktus dokumentus, nustatė, jog dokumentuose nurodyti duomenys yra neišsamūs, jų teisingumas kelia abejones. Pakartotinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės atitiko nuostatas, nurodytas Metodikos 7.1. punkte, o muitinė importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudotų automobilių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai ir kai pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti. Metodikos 7.2. punktas numato, kad automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neišsamūs arba jų teisingumas kelia abejonių. Muitinė palygino visų importuotų automobilių deklaruotą muitinę vertę su atitinkamos markės ir modelio bei atitinkamų pagaminimo metų automobilių importo kainomis, nurodytomis žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis 2007 m.)“, ir nustatė, kad importuotų automobilių deklaruota sandorio vertė yra žymiai mažesnė (nuo 4 iki 14 kartų) už tapačių ir panašių markių ir modelių bei tokio pat senumo naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge).

Kadangi bendrovė savo teise ne vėliau kaip per mėnesį nuo BAD importo rinkinių, kuriais importuoti automobiliai buvo deklaruoti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, priėmimo dienos pateikti teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitas nepasinaudojo, todėl turi prisiimti neigiamas šios savo tiesioginės pareigos, nustatytos teisės aktuose, nevykdymo pasekmes. Todėl daroma išvada, kad Bendrovė Muitinei neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių, nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių deklaruotos sandorio vertės teisingumą, ir šios aplinkybės atitinka Metodikos 7.4. punkte nurodytas aplinkybes.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 dalimi, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Bendrijos muitinės kodekso Įgyvendinimo nuostatas, 181 a straipsnio 1 dalimi, Metodikos 7 punktu, sandorio vertės metodas minėtais 25 BAD rinkiniais UAB „Kauno MTA“ deklaruotiems importuotiems automobiliams, netaikytas. Atsižvelgiant į tai, kad automobiliams, deklaruotiems 16 BAD, turto vertinimo ataskaitos pateiktos, pažeidžiant Metodikos 26 punkto reikalavimus, jos nevertintinos ir Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies (c) punkto nuostatos netaikytinos. Įvertinus tai, kad 9 BAD rinkinių importuotų automobilių vertė, nustatytina pagal prekių vieneto kainą, yra didesnė už šių automobilių deklaruotą muitinę vertę, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies (c) punkto ir Metodikos 23.2. punkto nuostatomis, importuotų automobilių, įformintų 9 BAD rinkiniais, muitine verte laikytina vertė, nustatytina pagal prekių vieneto kainą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Kauno MTA” skundą atmetė.

Teismas, sistemiškai aiškindamas Metodikos nuostatas, padarė išvadą, jog, netaikius sandorio vertės metodo, importuotų prekių muitinė vertė gali būti nustatoma, remiantis turto vertinimo ataskaitomis, tačiau šios turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir mokesčių administratoriui jos turi būti pateiktos, nepraleidus nustatyto vieno mėnesio nuo BAD rinkinių, kuriais apgadinti automobiliai buvo deklaruoti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, priėmimo dienos. Šiuo aspektu pažymėjo, kad Metodika suteikia muitinei teisę nesiremti pateikta netinkama turto vertinimo ataskaita ir nereikalauja, kad muitinė turto vertinimo ataskaitą nuginčytų kokia nors atskira ir specialia tvarka.

Nustatė, kad faktas, jog bendrovė praleido terminą dalies automobilių vertinimo ataskaitoms pateikti, patvirtintas galiojančiu ir bendrovės neskųstu Komisijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimu. Teismas kaip nepagrįstą atmetė bendrovės skundo teiginį, kad minėtas Komisijos sprendimas buvo apskųstas ir nagrinėjamas teismine tvarka, nes tokių duomenų nei byloje, nei teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra. Atsakydamas į bendrovės skundo argumentus, kad dalies BAD rinkiniais deklaruotų importuotų automobilių vertinimo ataskaitas mokesčių administratoriui pateikė 2008 m. kovo 31 d., t. y. praleidusi Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, tačiau dėl pačios Muitinės kaltės, kuri minėtas PVM sąskaitas faktūras pripažino tikrinimo protokolais Metodikos 20.1.2. punkto prasme jau po minėto termino, t. y. vadovaudamasi 2009 m. spalio 16 d.

Komisijos sprendimu, teismas padarė išvadą, kad bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto” išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl Muitinės atsisakymą pripažinti UAB „Silberauto“ išrašytas sąskaitas faktūras tikrinimo protokolais bendrovė visiškai nepagrįstai sieja su turto vertinimo ataskaitų savalaikiu nepateikimu.

Tai, kad pirminio patikrinimo metu Muitinė nepripažino UAB „Silberauto“ pateiktų PVM sąskaitų faktūrų automobilių gamintojo įgalioto atstovo Lietuvoje surašytais patikrinimo protokolais, nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti bendrovei laiku Muitinei pateikti turto vertinimo ataskaitas arba pasinaudoti teise prašyti pratęsti terminą šioms ataskaitoms pateikti. Teismas sutiko su Muitinės departamento teiginiais, jog bendrovės teiginiai, kad turto vertintojo ataskaitos nebuvo teiktos dėl to, jog Muitinė atsisakė pripažinti UAB „Silberauto” išrašytas sąskaitas faktūras, neteisingi, kadangi vienų ar kitų įrodymų pripažinimas ar nepripažinimas niekada neužkerta kelio teikti papildomus dokumentus.

Kadangi Bendrovė savo teise, ne vėliau kaip per mėnesį nuo BAD rinkinių, kuriais importuoti automobiliai buvo deklaruoti išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai, priėmimo dienos pateikti teritorinei muitinei turto vertinimo ataskaitas nepasinaudojo, todėl turi prisiimti neigiamas šios savo tiesioginės pareigos, nustatytos teisės aktuose, nevykdymo pasekmes.

Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir bendrovės teiginį, jog pavėluotai ar per pratęstą terminą, jei toks būtų buvęs, pateiktų turto vertinimo ataskaitų teisinė ir įrodomoji reikšmė nepakinta, nes nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas nenumato, jog, pažeidžiant Metodikos 26 punkte nustatytą terminą, pateiktos turto vertinimo ataskaitos tampa negaliojančiomis. Teismas padarė išvadą, kad Metodikos 26 punkto nuostata, nustatanti terminą, per kurį turi būti pateikiama pagal Metodikos 20 punkto reikalavimus parengta turto vertinimo ataskaita, ir 27 punktas imperatyviai tvirtina, jog, jeigu importuotojas per Metodikos 26 punkte nustatytą laiką nepateikia teritorinei muitinei tame punkte nurodytų dokumentų arba importuotojo pateikti dokumentai neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė nustatoma pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas. Nurodytos Metodikos nuostatos yra neginčytinas pagrindas išvadai, kad pavėluotai pateiktos turto vertinimo ataskaitos nebevertinamos ir automobilių muitinė vertė nustatoma kitu metodu, t. y. pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Kauno MTA“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (I t., b. l. 174-177) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, sutikdamas su Kauno teritorinės muitinės argumentais, kurie yra nepagrįsti ir nelogiški, priėmė neteisingą sprendimą.

2. Kauno teritorinė muitinė 2008 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 1B-19.6-45-24438 kreipėsi į pareiškėją ir prašė pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius sandorio vertės metodo taikymo pagrįstumą. Bendrovė 2008 m. gruodžio 12 d., 2009 m. vasario 2 d. ir 2009 m. vasario 27 d. raštais prašė Kauno teritorinės muitinės pratęsti dokumentų pateikimo terminą ir tai grindė tiek didele dokumentų, kuriuos reikia surinkti ir išversti į lietuvių kalbą apimtimi (iš viso 35 BAD dokumentų rinkiniai), tiek ir bendrovės savininkei susiklosčiusiomis nenumatytomis šeimyninėmis aplinkybėmis, kurias pagrindžiantys įrodymai buvo pateikti Kauno teritorinei muitinei. 2009 m. kovo 4 d. raštu Nr. 1B-19.5-45-3942 Kauno teritorinė muitinė atsisakė patenkinti paskutinįjį bendrovės prašymą pratęsti dokumentų pateikimo terminą. Pareiškėjas dar nebuvo spėjęs surinkti ir išversti visų reikiamų pateikti Kauno teritorinei muitinei dokumentų, todėl Ataskaitą Kauno teritorinė muitinė priėmė be papildomų dokumentų.

3. Ataskaitoje Kauno teritorinė muitinė nurodo, kad bendrovė nepateikė transportavimo dokumentų ir atsiskaitymo už transportavimą iki Bendrijos muitų teritorijos dokumentų, kurie leistų nustatyti pinigų sumas, būtinas pridėti prie mokėtinos ar faktiškai sumokėtos už importuotus automobilius sumos pagal Bendrijos muitinės kodeksą. Tačiau pareiškėjo pateiktoje pirkimo-pardavimo sutartyje bei sąskaitose yra nurodytos prekių pristatymo sąlygos DEQ. Pagal Tarptautinių prekybos rūmų Oficialiąsias prekybos terminų aiškinimo taisykles „Incoterms 2000“ DEQ pristatymo sąlygos reiškia, kad visas prekių gabenimo iki pirkėjo nurodyto paskirties uosto krantinės išlaidas, prekių iškrovimo iš laivo jų paskirties uoste išlaidas, eksporto mokesčius apmoka, taip pat prekių eksporto ir atitinkamais atvejais tranzito per užsienio valstybių teritoriją formalumus sutvarko pardavėjas (5.4.3. punktas). Todėl Kauno teritorinės muitinės reikalaujamus dokumentus turi pardavėjas (JAV kompanija Transbaltica Inc.), o ne pirkėjas (pareiškėjas). Pirkėjas privalo sumokėti tik sutartą prekių kainą ir nepatiria jokių kitų papildomų išlaidų. Esant tokioms prekių pristatymo sąlygoms, akivaizdu, jog civilinėje apyvartoje visos ir bet kokios prekių pristatymo ir perdavimo pirkėjo dispozicijon išlaidos, kurias patiria pardavėjas, yra padengiamos pirkėjo pardavėjui mokama prekių kaina. Tai patvirtina tarp bendrovės ir JAV kompanijos Transbaltica Inc. 2006 m. gegužės 1 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 3 2.1.2 punktas, kuriama nurodyta, jog krovinio gabenimo ir draudimo išlaidos įskaičiuojamos į transporto priemonės pardavimo kainą. Sąskaitose faktūrose yra nurodomos galutinės bendrovės už automobilius ir jų pristatymą į Klaipėdos uostą (Bendrijos muitų teritoriją) mokėtinos kainos (net atskira eilute išskiriant transportavimo ir draudimo kainas), todėl šios kainos savyje apima ir Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje nurodomas sumas, kurios turėtų būti įskaičiuotos, nustatant prekių muitinę vertę.

4. Ataskaitoje nurodyta, kad automobiliai įsigyti aukcione, ir reikalauta pateikti įsigijimo aukcione išlaidas. Tačiau bendrovė automobilius importavo iš JAV kompanijos Transbaltica Inc. ir pateikė tai įrodančius dokumentus, t. y. Invoice (pirkimo-pardavimo sąskaita). JAV kompanija Transbaltica Inc. automobilius įsigijo aukcione ir/ar kitose jų pardavimo vietose. Visos ir bet kokios automobilių įsigijimo aukcione išlaidos, kurias turėjo ar galėjo turėti JAV įmonė Transbaltica Inc., yra įskaičiuotos į automobilių kainas, kurias sumokėjo pareiškėjas. Kaip matyti iš JAV įmonės Transbaltica Inc. pasiūlymų įsigyti automobilius, jų kainos šiuose pasiūlymuose yra nurodomos galutinės, į kurias nėra įskaičiuotos tik transportavimo išlaidos. Bendrovė nėra mokėjusi nei JAV įmonei Transbaltica Inc., nei bet kokiems kitiems asmenims jokių kitų papildomų sumų už automobilių pirkimą aukcionuose ar kitų su tuo susijusių sumų, kurios nėra nurodytos sąskaitose faktūrose.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 1-3) nurodomi iš esmės tie patys argumentai kaip ir atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Komisijos 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo Nr. S-214 (7-165/2011), teisingai konstatavo, jog pareiškėjo importuotų automobilių muitinei vertei nustatyti turto vertintojų ataskaitos netaikytinos, o muitinės sprendimai vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei remiantis žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“ yra pagrįsti ir teisėti. Taip pat teismas skundžiamame sprendime teisingai konstatavo, kad duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į muitinę prašydamas pratęsti ataskaitų pateikimo terminą nėra.

Muitinės departamentas sutinka su skundžiamame Teismo sprendime išdėstytu teiginiu, jog pareiškėjas, siekdamas pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaudamasis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinimo protokolus – UAB „Silberauto“ išrašytas sąskaitas faktūras.

Muitinės departamentas pritaria skundžiamame Teismo sprendime išdėstytam motyvui, kad pareiškėjas praleido terminą dalies automobilių vertinimo ataskaitoms pateikti, o minėtas faktas yra patvirtintas galiojančiu ir neapskųstu Komisijos 2009 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. S-325 (7- 289/2009).

Muitinės departamentas pažymi, kad Apelianto teiginiai dėl transportavimo į Bendrijos teritoriją bei automobilių įsigijimo aukcione išlaidų nėra susiję su nagrinėjamu ginču. Šis ginčas kilo dėl to, ar muitinė pagrįstai nustatė muitinę vertę vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi bei remdamasi žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos (spalis-gruodis, 2007 m.), o ne vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punktu ir remdamasi pareiškėjo pateiktomis turto vertintojo ataskaitomis. Pirmiau paminėti bendrovės argumentai turėtų reikšmę tuo atveju, jei vyktų ginčas dėl sandorio vertės metodo, numatyto Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnyje, taikymo priimtinumo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime (II t., b. l. 4-6) nurodomi iš esmės tie patys argumentai, kaip atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodoma, kad:

1. Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčijamame sprendime pasisakė, jog bendrovė savo skunde iš esmės nekelia ginčo dėl jos importuotiems automobiliams netaikyto sandorio vertės metodo, todėl teismas dėl to nepasisakė (7 lapas 4 pastraipa). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 130 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

2. Pagal Metodikos 6 punkto nuostatas, jeigu importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomas sandorio vertės metodas, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už automobilį, pridėjus pirkėjui tenkančias Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant automobilių gabenimo iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas. Šiuo atveju importuojamų naudotų automobilių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis automobilio pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaita faktūra (invoice), sutartimi (kontraktu), transporto paslaugų sąskaita faktūra.

Vadovaudamasi minėtomis teisės normomis ir pakartotinio patikrinimo metu patikrinusi Bendrovės sandorio vertei pagrįsti pateiktus dokumentus, muitinė nustatė, kad dokumentuose nurodyti duomenys yra neišsamūs, jų teisingumas kelia abejonių. Bendrovės pateiktoje 2006 m. gegužės 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. 3 nėra informacijos apie konkretaus perkamo automobilio kainą. Tiek minėtoje sutartyje, tiek sąskaitose nurodytos prekių pristatymo sąlygos DEQ, tačiau transportavimo dokumentai ir atsiskaitymo už transportavimą iki Bendrijos muitų teritorijos dokumentai, kurie suteiktų galimybę nustatyti pinigų sumas, būtinas pridėti prie mokėtinos ar faktiškai sumokėtos už importuotus automobilius sumos pagal Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnį, nepateikti.

Taip pat pagal sąskaitas mokėjimo dokumentai nepateikti. Automobilių, nurodytų Muitinės sprendimo 1 lentelės 2 skiltyje, muitinė vertė (BAD 46 langelis) deklaruota pagal duomenis, nurodytus muitinio įforminimo metu pateiktose sąskaitose, į prekių (automobilių) muitinę vertę (esant pristatymo sąlygoms „DEQ Klaipėda“) įskaityta po 690 USD krovinio gabenimo ir 10 USD draudimo išlaidų, nurodytų atskira eilute sąskaitose, tačiau bendrovės pateiktose minėtose sąskaitose nenurodytos sumos, susijusios su automobilių saugojimu nuo pardavimo momento iki atkrovimo į laivą, pakrovimo bei iškrovimo iš laivo ir kt., taip pat sąskaitose nenurodyti duomenys apie prekių (automobilių) gabenimą (maršrutą, transporto rūšį), kurie reikalingi sandorio vertei nustatyti.

Todėl remiantis Metodikos 7.1. punktu, kurio nuostatos numato, kad muitinė, importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudotų automobilių sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai ir kai pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti, Muitinė netaikė sandorio vertės metodo.

3. Bendrovė Muitinei nepateikė dokumentų (informacijos), pagrindžiančių automobilių įsigijimo aukcione išlaidas bei nepateikė informacijos ir įrodymų, ar į deklaruotą automobilių muitinę vertę pardavėjas šiuos mokesčius įskaitė, ir kas juos apmokėjo. Muitinės sprendime nustatyta, kad bendrovė nepasinaudojo jai suteikta galimybe pagrįsti deklaruotų prekių sandorio vertę ir muitinei nepateikė dokumentų (mokėjimo dokumentų už įsigytas prekes (automobilius), pardavėjo komercinių pasiūlymų, pirkėjo rašytinių patvirtinimų, pardavėjo pranešimų apie prekių išsiuntimą, šalies siuntėjos eksporto deklaracijų, uosto važtaraščių) bei nepaaiškino ir nepagrindė įrodančiais dokumentais tos aplinkybės, kad automobilių UAB „Kauno MTA“ pardavė ne automobilių savininkai, o firma „Transbaltica INC“. Muitinė, dar 2009 m. atlikusi dokumentinių įrodymų tyrimą, nustatė, jog dauguma atvejų, pirkimo pardavimo sandoriai tarp pareiškėjo ir firmos „Transbaltica INC“ vykdyti ankstesnėmis datomis nei nurodyta nuosavybės teisės pažymėjimuose, išduotuose aukciono pagrindu. Todėl bendrovė Muitinei sąmoningai neatskleidė visų sandorio sudarymo aplinkybių ir nepateikė visų dokumentų, pagrindžiančių deklaruotos sandorio vertės teisingumą, ir šios aplinkybės atitinka Metodikos 7.4 punkte nurodytas aplinkybes.

4. Sutinkama su Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, jog bendrovė, siekdama pagrįsti importuotų automobilių muitinę vertę, mokesčių administratoriui, vadovaujantis Metodikos 19 punktu, turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitas, kuriuose apskaičiuota importuojamų automobilių rinkos vertė, o ne tikrinamo protokolus – UAB „Silberauto“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, todėl muitinės atsisakymą pripažinti UAB „Silberauto“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras tikrinimo protokolais bendrovė visiškai nepagrįstai sieja su turto vertinimo ataskaitų savalaikiu nepateikimu. Tas faktas nesutrukdė ir negalėjo sutrukdyti bendrovei laiku pateikti turto vertinimo ataskaitas arba pasinaudoti teise prašyti pratęsti terminą šioms ataskaitoms pateikti. Metodikos 26 ir 27 punktų nuostatos yra neginčijamas pagrindas išvadai, kad pavėluotai pateiktos turto vertinimo ataskaitos nebevertinamos ir automobilių muitinė vertė nustatoma kitu metodu, t. y. pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiškino nesutikimo argumentus su apeliacinio skundu ir prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Bylos ginčas yra dėl pareiškėjui apskaičiuotų importo mokesčių procedūrų teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad mokesčiai apskaičiuoti teisingai, todėl pareiškėjo skundo netenkino.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas, sprendžiant ginčą, yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

Vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnyje nustatytu mokesčio apskaičiavimo teisingumo pagrindimu, mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas (1 d.), o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos (2 d.).

Mokesčių administratorius šiuo atveju pagrindė mokestinės prievolės atsiradimą, o mokesčių mokėtojas neįrodė savo atsikirtimų pagrindo, dėl kurio būtų pagrindas iš naujo vertinti mokesčių administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes. Pareiškėjas savo skundą iš esmės grindė ta apimtimi, kad mokestinio patikrinimo metu nebuvo remtasi jo pateiktomis importuotų automobilių turto vertinimo ataskaitomis.

Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas ištyrė ir pagrįstai pripažino, kad yra praleistas vieno mėnesio terminas, numatytas Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos 26 punkte (2006 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 1B-532 galiojusi redakcija nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d.), per kurį turi būti pateiktos mokesčių administratoriui turto vertinimo ataskaitos. Todėl mokesčių mokėtojas prarado teisę grįsti savo atsikirtimus dėl automobilių muitinės vertės nustatymo minėtais įrodymais. Remiantis byloje surinktais įrodymais, kitaip vertinti šių aplinkybių nėra pagrindo.

Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Todėl pirmosios instancijos argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo neatkartoja.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

uždarosios akcinės bendrovės „Kauno MTA“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas