09d6d50b-edc1-4c69-a657-bfa002f300fe · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2S-1810-221/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00230-2016-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.12; 3.3.2.5; 3.6.1.2 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo D.

K. ieÅ¡kinį atsakovei I. K. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, iÅ¡vadÄ duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas D. K. (toliau – ieÅ¡kovas) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisto iÅ¡laikymo nepilnamečiams H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir H. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), dydį nuo 190 Eur iki 140 Eur kiekvienam vaikui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimÄ , nutraukė atsakovės I. K. (toliau – atsakovė) paieÅ¡kÄ , paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo.

3. Teismas nustatė, kad atsakovė su Å¡alių nepilnamečiais vaikais gyvena Australijoje, o pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Dėl to teismas sprendė, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 4. Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1. Netinkamai nustatyta faktinė aplinkybė dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsakovė neinformavo ieÅ¡kovo, jog ketino kartu su Å¡alių vaikais persikelti iÅ¡ Lietuvos Respublikos į kitÄ valstybę (AustralijÄ ). IeÅ¡kovas atsakovei nėra davęs sutikimo dėl vaikų nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės (Lietuvos Respublikos) pakeitimo kita vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe. Aplinkybę, kad atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybę, ieÅ¡kovas sužinojo tik 2019 m. liepos 3 d. gavęs informacijÄ iÅ¡ Alytaus apylinkės teismo.

Kadangi atsakovė be ieÅ¡kovo sutikimo pakeitė jų nepilnamečių vaikų nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybę, ji pažeidė ieÅ¡kovo globos teises. 1996 metų Hagos konvencijoje (7 straipsnis), 1980 metų Hagos konvencijoje (10 straipsnis), reglamente „Briuselis II bis“ (10 straipsnis) yra įtvirtinta, kad, esant neteisėtam vaiko iÅ¡vežimui ir (ar) laikymui, jurisdikcijÄ tėvų pareigų bylose iÅ¡laiko iki iÅ¡vežimo buvusios vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybės teismas.

Iki neteisėto šalių nepilnamečių vaikų išvežimo jų nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos valstybė yra Lietuvos Respublika, todėl civilinė byla, susijusi su tėvų pareigomis, turėtų būti teisminga Lietuvos Respublikos teismui. 4.2. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas ir atsakovė yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nepaisant jų gyvenamosios vietos, gali būti taikoma papildoma jurisdikcija (Išlaikymo reglamento 56 straipsnis) ir reikalavimas dėl išlaikymo modifikavimo nagrinėjamas Lietuvos Respublikos teisme.

5. Atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi paliko nenagrinėtÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovei dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, motyvuodamas tuo, kad atsakovė su Å¡alių nepilnamečiais vaikais gyvena Australijoje, o pagrindinis Å¡ios kategorijos bylų teismingumÄ nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad faktinė aplinkybė dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatyta netinkamai.

9. Teismas užsienio (tarptautinį) elementÄ turinčioje byloje privalo iÅ¡spręsti jurisdikcijos klausimÄ ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesÄ reglamentuoja nacionalinė teisė, dviÅ¡alės ir daugiaÅ¡alės sutartys. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje iÅ¡spręsti teismingumo klausimai, turi bÅ«ti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylÄ nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dviÅ¡alė sutartis, tarptautinė daugiaÅ¡alė sutartis, Europos SÄ jungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

10. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad sprendžiant jurisdikcijos klausimÄ Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vadovaujamasi 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo iÅ¡laikymo prievolių srityje (toliau – IÅ¡laikymo reglamentas).

11. IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikcijÄ nagrinėti su iÅ¡laikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi:

a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikcijÄ nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl iÅ¡laikymo, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡i jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iÅ¡ Å¡alių pilietybe.

12. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio c ir d punktus, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio reikalavimo dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo teismingumo klausimÄ , nepakankamai argumentuotai sprendė, jog ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktus.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieÅ¡kovui, kad vien atsakovės iÅ¡vykimas į užsienį su Å¡alių nepilnamečiais vaikais nėra pakankamas įrodymas atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinei gyvenamajai vietai nustatyti. PrieÅ¡ingai, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio turinį, bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo iniciatyva gautus duomenis, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo galėtų bÅ«ti teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktus.

13. Tam, kad bÅ«tų pagrindas jurisdikcijos klausimÄ spręsti pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktus, turi bÅ«ti nustatyta atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinė gyvenamoji vieta. Nesant Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikos, aiÅ¡kinančios IÅ¡laikymo reglamente įtvirtintÄ Ä¯prastinės gyvenamosios vietos sampratÄ , nėra aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad ji turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama kitaip, nei 2003 m. lapkričio 27 d.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiu ReglamentÄ (EB) Nr. 1347/2000 (toliau – reglamentas „Briuselis II bis“) nurodyta nuolatinės gyvenamosios vietos samprata. Reglamente „Briuselis II bis“ nėra pateikiama asmens nuolatinės gyvenamosios vietos sÄ voka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 nurodė, kad terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiÅ¡kinamas autonomiÅ¡kai, pirmiausia atsižvelgiant į ESTT praktikoje nurodytus principus: bÅ«tina atsižvelgti į individualiÄ asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbÅ«s yra Å¡ie kriterijai:

1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė;

2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas;

3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sÄ lygos;

4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys;

5) pilietybė;

6) darbo vieta ir sÄ lygos;

7) kalbos mokėjimas;

8) šeimos ir socialiniai ryšiai;

9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje B. M. prieš R. C., C-497/10, 41–57 punktai; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai).

14. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesivadovavo paminėtais ESTT praktikoje nurodytais principais, o iÅ¡vadÄ , kad atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta yra Australijoje, padarė vadovaudamasis tuo, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. liepos 3 d. pažymoje nurodyta, jog nustatyta atsakovės gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), Australija.

Visgi, atsižvelgus į nurodytus gyvenamosios vietos kaip nuolatinės vertinimo kriterijus, vien aplinkybė, kad atsakovė Å¡iuo metu gyvena nurodytu adresu Australijoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nurodytu adresu yra jos ir Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinė (nuolatinė) gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad fizinis vaiko buvimas valstybėje narėje negali bÅ«ti pripažintas pakankamu kriterijumi vaiko nuolatinei gyvenamajai vietai nustatyti. Tam, visų pirma, reikia atsižvelgti į tai, jog toks buvimas nėra laikinas ar atsitiktinis ir ten gyvendamas vaikas yra integravęsis į socialinę ir Å¡eiminę aplinkÄ (2009 m. balandžio 2 d. sprendimo A, C-523/07, 33, 38 punktai; 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo B.

M. prieÅ¡ R. C., C-497/10, 49 punktas). Nustatant vaiko nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , be fizinio jo buvimo tam tikroje valstybėje narėje, reikia atsižvelgti ir į kitus papildomus veiksnius, galinčius atskleisti, kad toks buvimas visai nėra laikinas ar atsitiktinis. Tokiomis aplinkybėmis gali bÅ«ti tėvų pareigų turėtojo ketinimas įsikurti su vaiku kitoje valstybėje narėje, iÅ¡reikÅ¡tas tam tikromis konkrečiomis priemonėmis, kaip antai bÅ«sto priimančiojoje valstybėje narėje įsigijimas arba iÅ¡sinuomojimas, kurios gali bÅ«ti nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo rodiklis (2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo A, C 497/10 40, 45–50 punktai).

Norint atskirti nuolatinį gyvenimÄ nuo laikino buvimo reikia pabrėžti, kad Å¡io buvimo trukmė turi bÅ«ti tokia, kad atsirastų tam tikras stabilumas.

15. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad Å¡alių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Australijoje, nesiaiÅ¡kino, kada atsakovė iÅ¡vyko į AustralijÄ , ten iÅ¡vyko nuolat ar laikinai gyventi, jeigu į AustralijÄ iÅ¡vyko gyventi nuolat, ar buvo gautas ieÅ¡kovo sutikimas dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Pažymėtina, kad, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo (pvz., iÅ¡vykimo nuolat gyventi į užsienį) ir turėtų bÅ«ti laikoma, kad Å¡iuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu.

Geriausių vaiko interesų paisymas ir pagarba tėvų valdžios lygybės principui, sprendžiant svarbiausius vaiko gyvenimo klausimus, suponuoja poreikį gauti skyrium gyvenančio tėvo sutikimÄ kitam iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, siekiančiam su vaiku iÅ¡vykti gyventi nuolat į užsienį. Kadangi nurodyto sutikimo davimas iÅ¡plaukia iÅ¡ Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo, tai jo privalomumo įraÅ¡ymas į teismo sprendimÄ bÅ«tų perteklinis.

Skyrium gyvenančio tėvo nesutikimas daro negalimÄ vaiko iÅ¡vežimÄ Ä¯ užsienį nuolatiniam gyvenimui, nebent teismas pripažintų tokį nesutikimÄ teisiÅ¡kai nepagrįstu (neatitinkančiu vaiko interesų). Pareiga įrodyti, kad vaiko iÅ¡vežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iÅ¡ esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali iÅ¡vykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinės gyvenamosios vietos, nesiaiÅ¡kino Å¡alių nepilnamečių vaikų gyvenimo Australijoje trukmės, teisėtumo, sÄ lygų ir priežasčių, taip pat mokyklos lankymo, kalbų žinių ir Å¡eiminių bei socialinių vaikų ryÅ¡ių Australijoje.

Å ios aplinkybės yra svarbios ir nustatant atsakovės įprastinę gyvenamÄ jÄ vietÄ pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a punktÄ . Tik nustatęs, kad atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra Australijoje, vaikai ten lanko mokyklas (bÅ«relius), turi draugų, atsakovė turi darbÄ (studijuoja), turi ten įgijusi (iÅ¡sinuomojusi) nekilnojamojo turto, bÅ«tų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl civilinės bylos neteismingumo Lietuvos Respublikos teismams.

16. Kaip minėta, jurisdikcijos klausimui iÅ¡spręsti pagal IÅ¡laikymo reglamento 3 straipsnio a ir b punktus turi bÅ«ti nustatyta atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinė gyvenamoji vieta, tačiau nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neiÅ¡tyrė aplinkybių, susijusių su atsakovės ir Å¡alių nepilnamečių vaikų įprastinės gyvenamosios vietos nustatymu, o tai sudaro pagrindÄ panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieÅ¡kinys dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, ir ieÅ¡kinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikÅ¡mės teisingam nagrinėjimo klausimo iÅ¡sprendimui, todėl dėl jų nepasisakytina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutarties dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieÅ¡kovo D. K. ieÅ¡kinys atsakovei I. K. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, ir perduoti ieÅ¡kinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams klausimÄ Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Virginija Lozoraitytė