09d45dec-61ea-4795-bead-9cc943d5b46c · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-579-614/2018             Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02465-2016-8Procesinio sprendimo kategorija 3.5.1.13. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2018 m. vasario 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. I. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo (buvusio Vilniaus rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo G.

I. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl nuosavybės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas G. I. pateikė teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl žemės sklypų amalgamacijos projekto (pagal taikos sutarties priedo Nr. 1 nurodytas sÄ lygas) patvirtinimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus skyriuje ir pakeisti Nekilnojamojo turto registro duomenis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus regiono apylinkės teismas 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Teismas padarė iÅ¡vadas, kad vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimas pažeistų hipotekos kreditoriaus interesus ir neatitiktų CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatų. IeÅ¡kovas turi galimybę įgyvendinti banko nurodytas sÄ lygas (pagal taikos sutarties 2 punktÄ atsakovė jam jau turi bÅ«ti sumokėjusi iÅ¡ viso 15 435,00 Eur), gauti banko sutikimÄ ir sėkmingai įvykdyti taikos sutartį. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai PareiÅ¡kėjas G. I. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:4.1. Nors bankas nebuvo įtrauktas į Å¡iÄ bylÄ kaip trečiasis asmuo, tačiau pareiÅ¡kėjas apie bylos nagrinėjimÄ bankÄ informavo dar 2016 m. spalio 17 d., bet bankas nepateikė ieÅ¡kovui jokios pozicijos. Pažymi, kad bankas pareiÅ¡kėjui pateikdamas finansinę leidimo atidalinti žemės sklypus iÅ¡davimo sÄ lygÄ (t. y. kad kredito likutis bÅ«tų ne didesnis kaip 19 980 Eur) ne nagrinėjamoje civilinėje byloje, o tik pareiÅ¡kėjui kaip kredito sutarties Å¡aliai, iÅ¡ esmės atsisakė ginti savo interesus byloje, apie kurios nagrinėjimÄ Å¾inojo.

Kita vertus, Bankas nurodė, kad jis privalo bÅ«ti įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu, tačiau tokio praÅ¡ymo teismui nepateikė.4.2. Pažymi, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) pateikė ieÅ¡kinį, reikalaudamas nugriauti atsakovei priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , kurio dalis yra neteisėtai pastatyta jo žemės sklype, pareiÅ¡kėjas kartu su ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu pateikė ir savo nuosavybės teisę į žemės sklypÄ patvirtinantį Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovui priklausantis žemės sklypas yra įkeistas bankui „Nordea“ (Å¡iuo metu – „Luminor“).

Taigi teismas, vertindamas bylos eigÄ , turėjo teisę spręsti klausimÄ dėl banko įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu. Be to, pareiÅ¡kėjas, siekdamas užtikrinti hipotekos kreditoriaus galimybę iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl vykstančio ginčo, kreipėsi į bankÄ , informuodamas apie vykstančiÄ civilinę bylÄ ir suteikdamas bankui galimybę ginti savo interesus tuo atveju, jeigu Å¡alys nuspręstų pasiraÅ¡yti taikos sutartį.4.3. Teismas skundžiamoje nutartyje pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad „ieÅ¡kovas ir atsakovė neprašė įtraukti bankÄ suinteresuotu asmeniu, taikos sutartį sudarė neįtraukiant banko (triÅ¡alės taikos sutarties nebuvo)“.

Teismas 2017 m. vasario 1 d. posėdžio metu nutarė į bylÄ Ä¯traukti Nordea bankÄ trečiuoju asmeniu ir į tai, kad kita posėdžio data buvo nustatyta 2017 m. vasario 22 d., Å¡alys pateikė teismui tvirtinti taikos sutartį, tačiau 2017 m. vasario 25 d. sužinojo, kad teismas priėmė nutartį tvirtinti taikos sutartį, taip ir neinformavęs banko apie Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ ir teismui pateiktÄ taikos sutartį. Taigi teismas nenustatė, kad Å¡alių pasiraÅ¡yta taikos sutartis prieÅ¡tarauja banko interesams ar imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui, dėl kurių taikos sutartis negalėtų bÅ«tų tvirtinama (CPK 42 str. 2 d.), todėl Å¡alys ėmėsi Å¡iÄ taikos sutartį įgyvendinti, turėdamos teisinį lÅ«kestį, kad banko neįtraukimas į civilinę bylÄ nekliudys tai daryti.4.4.

Pažymi, kad teismo nurodyta situacija, jog taikos sutarties įvykdymas yra susijęs su trečiuoju asmeniu – hipotekos kreditoriumi, susiklostė ne po to, kai teismas priėmė nutartį patvirtinti taikos sutartį, o iki taikos sutarties pateikimo teismui tvirtinti.4.5. Teismo svarstymai apie tai, ar pareiÅ¡kėjas turi galimybę įgyvendinti banko nurodytas sÄ lygas, kai iÅ¡ pradžių bankas atsisakė savo interesus ginti civilinėje byloje, o vėliau ir teismas nusprendė neįtraukti banko į civilinę bylÄ , vertintini kaip nepagrįstas teismo bandymas iÅ¡taisyti savo paties padarytÄ procesinę klaidÄ neįtraukti banko į civilinę bylÄ ir atsakomybės už tai naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovui ir atsakovei.Atsiliepimai į atskirÄ jį skundÄ negauti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių Å¡iuo atveju nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtino Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-184-723/2017 pagal ieÅ¡kovo G. I. ieÅ¡kinį atsakovei M. M. dėl nuosavybės teisės pažeidimo paÅ¡alinimo. PareiÅ¡kėjas (ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. e2-184-723/2017 pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį (t. y. sutarties priedo Nr. 1 nurodytas sÄ lygas).

Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. spalio 6 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Å ioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamÄ nutartį, kuria atsisakė iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . Teismo sprendimÄ dėl vykdomojo raÅ¡to (ne)iÅ¡davimo pagal taikos sutartį ar jos dalį lemia buvimas aplinkybių, įrodančių, kad viena iÅ¡ sutarties Å¡alių pažeidė (neįvykdė) sutartyje nustatytas prievoles (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1359/2014).

IÅ¡ atskirojo skundo argumentų darytina iÅ¡vada, kad apeliantas (pareiÅ¡kėjas) iÅ¡ esmės skundžia įsiteisėjusiÄ pirmosios instancijos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta Å¡alių sudaryta taikos sutartis, dėl neįtraukto į bylÄ AB Luminor bankas (buvusio Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius) trečiuoju asmeniu. Apelianto teigimu, iÅ¡ pradžių pats bankas atsisakė savo interesus ginti civilinėje byloje, o vėliau teismas nusprendė neįtraukti banko į civilinę bylÄ , vertintini kaip nepagrįstas teismo bandymas iÅ¡taisyti savo paties padarytÄ procesinę klaidÄ neįtraukti banko į civilinę bylÄ ir atsakomybės už tai naÅ¡tÄ perkelti ieÅ¡kovui ir atsakovei.

Pažymėtina, kad kaip nurodyta teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties rezoliucinėje dalyje, Å¡alys per 7 dienas nuo Å¡ios nutarties kopijos įteikimo dienos galėjo skųsti atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, tačiau to nedarė, todėl 2017 m. kovo 7 d. nutartis įsiteisėjo. Taigi teismo patvirtinta taikos sutartis turi Å¡alims galutinio teismo sprendimo (res judicata) galiÄ ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008).

Pažymėtina, kad kasacinio teismo teisėjų kolegija yra iÅ¡aiÅ¡kinusi, kad sprendžiant vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo pagal teismo patvirtintÄ taikos sutartį klausimÄ , taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sÄ lygos, dėl kurių vykdymo praÅ¡oma iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , yra aiÅ¡kios, nedviprasmiÅ¡kos ir gali bÅ«ti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sÄ lygos nėra aiÅ¡kios, Å¡alys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raÅ¡tas pagal tokias sÄ lygas negali bÅ«ti iÅ¡duodamas.

Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė Å¡alies praÅ¡ymu peržiÅ«rėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Taigi, kad bÅ«tų galima svarstyti klausimÄ , ar yra prielaidos iÅ¡duoti/atsisakyti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu iÅ¡duotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, teismo procesiniu sprendimu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis yra susaistyta taikos sutarties sÄ lygų. Å iuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra abejonė dėl patvirtintos taikos sutarties vykdymo galimumo apskritai, neįtraukus į bylÄ trečiuoju asmeniu AB Luminor bankas. Kaip pats pareiÅ¡kėjas atskirajame skunde patvirtina, Å¡iuo atveju banko neįtraukimas į civilinę bylÄ kliudo įgyvendinti taikos sutartį (sutarties priedo Nr. 1 nurodytas sÄ lygas).

Tokie klausimai negali bÅ«ti iÅ¡spręsti sprendžiant vykdomojo raÅ¡o iÅ¡davimo klausimÄ . Todėl Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nėra teisinio pagrindo iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, atsisakęs iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl taikos sutarties sÄ lygų vykdymo, turėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡alims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiÅ«rėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

Todėl apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina Å¡alims, kad nagrinėjamoje byloje kilus neaiÅ¡kumams dėl taikos sutarties sÄ lygų vykdytinumo, Å¡alys turi teisę kreiptis į teismÄ dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiÅ«rėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentais pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis paliktina iÅ¡ esmės nepakeista, papildomai Å¡ios nutarties rezoliucinėje dalyje patikslinant ir iÅ¡aiÅ¡kinant Å¡alims teisę kreiptis į teismÄ dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiÅ«rėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 str. 3 d.) (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismasn u t a r i a:Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ , patikslinant Å¡ios nutarties rezoliucinę dalį ir iÅ¡aiÅ¡kinant Å¡alims teisę kreiptis į teismÄ dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiÅ«rėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Teisėja                                                                                                         Eglė Surgailienė