09d37c5d-7deb-43e6-9645-cf4f2d2324ef · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2695-362/2015Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01655-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. liepos 23 d. Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Vilmai Å arauskienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L.,nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. L. patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.Patikslintame skunde ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Å TI) buvo laikomas nuo 2008-10-15 iki 2009-12-02.

Å TI kalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos, kameroje buvo 17 žmonių, visi, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjÄ , rÅ«kantys. Kameroje tamsu, kadangi geležinės grotos trukdė nuvalyti lango stiklÄ . Dėl vietos stokos kildavo pastovÅ«s konfliktai, sienos juodos, apsineÅ¡usios sveikatai pavojingu pelėsiu. Nuo lubų varvėjo vanduo, kameroje laikėsi 70 proc. drėgmė. Nebuvo jokios ventiliacijos, kriauklė geležinė, padengta rÅ«dimis. Gamtinius reikalus atlikdavo į padarytÄ skylę grindyse, iÅ¡ jos sklisdavo dvokas po visÄ patalpÄ .

Naktį neįmanoma miegoti, nes kandžiodavosi parazitai (utelės, blakės). Naktimis iš tos skylės lysdavo žiurkės. Apatinių ir viršutinių rūbų niekas neskalbdavo, administracija teisinosi, kad tam neturi nei patalpų, nei skalbimo mašinų. Nebuvo šilto vandens, patys turėjo skalbti rūbus šaltame vandenyje, džiovinti toje pačioje kameroje kur gyveno. Dėl didelės drėgmės rūbai nedžiūdavo, pradėdavo pūti. Dėl šviesos trūkumo neįmanoma buvo skaityti.

Visi Å¡ie veiksniai, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nuolat psichologiÅ¡kai neigiamai veikė. Tai buvo pastovus pažeminimas, nuolatinė depresija. PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 10 000 Eur.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Teismui pateiktame atsiliepime (18–26 d. l.) nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant.Atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo A.

L. skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti reikalavimo senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas skundžiamu laikotarpiu įstaigoje buvo laikomas periodiÅ¡kai nuo 2008-10-30 iki 2009-12-31. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Civilinio kodekso 1.134 straipsnio 1 punkto nuostata, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių atsirandantiems reikalavimams, kaip iÅ¡aiÅ¡kinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, o iÅ¡ asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ieÅ¡kinio senatis taikoma.

Atsakovas, vykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas, praÅ¡o teismo nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Taip pat nurodo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamÄ neturtinę žalÄ , skundÄ grindė abstrakčiais teiginiais, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .PareiÅ¡kėjo A. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas pažeidžiant teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK6.249 straipsnis), tačiau LR CK6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Byloje pateikta Å iaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus 2015-06-11 pažyma Nr. 60/09-19994 „Dėl A.

L.“ (28 b. l.), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2008-10-30 ir laikytas periodiÅ¡kai iki 2009-12-31. Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimas. Kaip nurodė pareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu, jis iÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti 10 000 Eur už laikotarpį nuo 2008-10-15 iki 2009-12-02, todėl teismas Å¡iame sprendime neaptarinės laikotarpio nuo 2009-12-03 iki 2009-12-31.Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pažymėtina, jog pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises.

Reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo Å¡aliai reikalaujant taikyti ieÅ¡kinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas civilinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje A.

S. v. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kt., bylos Nr. 3K-3-449/2009). Teisės į ieÅ¡kinį atsiradimas, kartu ir ieÅ¡kinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimÄ ), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad Å¡ios yra pažeistos. Teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarÄ jÄ aplinkybę jis turi įrodyti.

Be to, siekiant nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė yra pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų bÅ«ti skaičiuojamas ieÅ¡kinio senaties terminas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2014-08-25 administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 nurodė, kad ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimÄ teismine tvarka (CK1.131 str. 1 d.).

Dėl to tuo atveju, kai atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį, tik teismui iÅ¡sprendus šį klausimÄ ir nustačius, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas arba praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas, ieÅ¡kinio reikalavimai nagrinėjami iÅ¡ esmės, t. y. tikrinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas (CK1.131 str. 2 d.). Remiantis CK1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Klausimas, ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).

Atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o, teismo posėdžio metu nurodė, kad senaties terminas negali bÅ«ti taikomas, nes tokio termino nėra, „toks įstatymas priimtas tik 2012 metais“, todėl, teismo vertinimu, spręsti klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo nėra pagrindo.Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas, nuo 2008-10-30 iki 2009-12-02 periodiÅ¡kai kalintas Å iaulių tardymo izoliatoriuje, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realiÄ galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, bei taikomų higienos normų reikalavimų.

Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas, gavęs atsiliepimÄ iÅ¡ atsakovo, kuriame praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, neprašė jo atnaujinti. Lietuvos higienos norma HN 76:1999, nustačiusi, kad kamerų tipo patalpoje ploto vienam žmogui norma – ne mažiau kaip 5 kv. m, ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, yra vieÅ¡ai paskelbti teisės aktai.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo praÅ¡ymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, tai yra nuo 2015 m. gegužės 20 d. (spaudas ant voko, b. l. 5), ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui, nustačius valstybės pareigÄ atlyginti neturtinę žalÄ , ji galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 20 d.

Teismas, taikydamas atsakovo praÅ¡omÄ trejų metų senaties terminÄ bei atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ laikotarpį bei reikalavimÄ , konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti žalÄ už laikotarpį nuo 2008-10-15 iki 2009-12-02, yra taikytinas trejų metų senaties terminas ir skundas atmestinas.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85–87str., 88 str. 1 d. 5 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008-10-15 iki 2009-12-02, suėjus senaties terminui, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                  Arvydas Martinavičius