09d2f6f5-3df2-4bbd-aa35-96a19e73c709 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I1-6435-283/2020 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00208-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; (S) 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 29 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas R. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, ir R. L.) skundu, kurį patikslino, pateikdamas skundo trÅ«kumų paÅ¡alinimÄ (toliau – abu dokumentai vadinami skundu) kreipėsi į administracinį teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), priteisti 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 14.32 val. Panevėžio AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė) nusižudė jo brolis L. L. (toliau – ir pareiÅ¡kėjo brolis, ir L. L.). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo brolis, vartojęs alkoholį, narkotikus, buvo sulaikytas ir uždarytas AreÅ¡tinėje. Kadangi staigiai nutraukus alkoholio ir narkotikų vartojimÄ , yra paveikiama žmogaus psichika, todėl jo brolis nusižudė. Teigė, kad nors AreÅ¡tinės pareigÅ«nams buvo žinoma, kad jo brolis dėl abstinencijos bÅ«senos vartojo vaistus, todėl turi bÅ«ti imtasi veiksmų, skirtų užtikrinti jo saugumÄ , tačiau to nebuvo padaryta.

Tvirtino, kad Areštinėje nesukurta tinkama ir pakankama suimtųjų priežiūros sistema, o esanti suimtųjų priežiūros sistema veikė netinkamai. Tvirtino, kad Areštinės kamerose nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar kitos sistemos, kurių pagalba būtų galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, o bendro naudojimo bei gyvenamosiose patalpose nėra stacionaraus posto, kuriame budėtų pareigūnas. R. L. tvirtino, kad jo brolis, (duomenys neskelbtini) dienos metu buvęs kameroje, nebuvo stebimas, Panevėžio AVPK pareigūnai nesugebėjo prižiūrėti jo brolio, todėl jis ir turėjo galimybę nusižudyti.

PareiÅ¡kėjas vertino, kad AreÅ¡tinės pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumas pasireiÅ¡kė netinkamu teisės aktais nustatytos pareigos prižiÅ«rėti ir apsaugoti suimtuosius, įskaitant ir jo brolį, vykdymu, ir tai yra tiesioginė neturtinės žalos atsiradimo priežastis, sudarė sÄ lygas (neužkirto kelio) jo broliui pasikėsinti į savo gyvybę. PareiÅ¡kėjas teigė, kad dėl brolio netekties jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , sielvartÄ , liÅ«desį, iÅ¡gyvenimus, nuolat iÅ¡gyvena emocinę depresijÄ , patyrė psichologinę ir moralinę neturtinę žalÄ .

Tvirtino, kad Panevėžio AVPK net nepranešė jam apie brolio netektį, į tai buvo žiÅ«rima aplaidžiai, dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , nežiniÄ , pyktį, sielvartÄ (b. l. 1–13, 22–23). Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu į skundÄ (b. l. 28–31) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad L. L. 2020 m. birželio 2 d. į AreÅ¡tinės kamerÄ Nr. 19 buvo uždarytas, vadovaujantis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21657-20 priimtu nutarimu.

IÅ¡ asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o skilties „Medicininė kortelė“ duomenų matyti, kad, įvertinus L. L. bÅ«klę, buvo nustatyta, kad jis gali bÅ«ti areÅ¡tinėje, ir nurodyta asmenį stebėti. Asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o skiltyje „Asmens požymiai“ nebuvo nurodyta, kad asmuo linkęs žudytis. Panevėžio AVPK paaiÅ¡kino, kad Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui atliekant aplinkybių patikslinimÄ , buvo iÅ¡analizuoti AreÅ¡tinės kameros Nr. 19 stebėjimo (duomenys neskelbtini) vaizdo įraÅ¡ai.

PeržiÅ«rėjus Å¡iuos vaizdo įraÅ¡us, buvo nustatyta, kad AreÅ¡tinės darbuotoja, prieÅ¡ pastebėdama L. L. savižudybę, kamerÄ Nr. 19 tikrino 13.55 val., 13.58 val., 14.01 val., 14.06 val., 14.16 val.; tai, kad L. L. kilpoje, ji pastebėjo 14.25 val.; apie įvykį buvo nedelsiant praneÅ¡ta Greitosios medicinos pagalbos medikams; 14.26 val. AreÅ¡tinės pareigÅ«nai ir AreÅ¡tinės slaugytoja įėjo į kamerÄ Nr. 19 ir slaugytoja pradėjo gaivinti L. L., buvo panaudotas dirbtinio kvėpavimo aparatas; 14.33 val.

į įvykio vietÄ atvyko Greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie 20 min. gaivino L. L.. Atsakovės atstovas teigė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareigÅ«nai veikė teisės aktų nustatyta tvarka: įvertino L. L. sveikatos bÅ«klę ir nustatė, kad asmuo gali bÅ«ti areÅ¡tinėje. Kadangi L. L. nuolatinis stebėjimas nebuvo skirtas, jis buvo stebimas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nustatyta tvarka, t. y. periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kas 30 min.

Tvirtino, kad atsitikus įvykiui, pareigÅ«nai veikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) nustatyta tvarka – nedelsdami suteikė pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Dėl įvykio Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas aplinkybių patikslinimas, kurio metu priežastinis ryÅ¡ys tarp policijos pareigÅ«nų veiksmų ir L.

L. mirties nebuvo nustatytas, todėl tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Atsakovės atstovė teigė, kad pareigÅ«nai tinkamai vykdė teisės aktų priskirtas funkcijas, elgėsi rÅ«pestingai ir atsakingai. Nurodė, kad teisės aktai nenumato, kurie konkrečiai mirusiojo artimieji turi bÅ«ti informuojami apie mirties faktÄ , o apie L. L. mirties faktÄ (duomenys neskelbtini) buvo informuoti du artimiausi giminaičiai – brolis ir sutuoktinė. Teigė, kad, įvertinus tai, jog pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir realių galimybių pasirÅ«pinti mirusiojo palaikais neturėjo, tai, kad policijos pareigÅ«nai jam nepranešė apie brolio mirtį, negali bÅ«ti laikoma kaip teisės aktų pažeidimas.

Panevėžio AVPK teigė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , esančiÄ priežastiniame ryÅ¡yje su Panevėžio AVPK pareigÅ«nų galimai neteisėtais veiksmais, ir vertino, kad nėra sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Skundas atmetamas. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Panevėžio AVPK areÅ¡tinės pareigÅ«nų galimai neatliktomis pareigomis prižiÅ«rėti AreÅ¡tinėje kalintÄ L.

L., dėl ko pastarasis (duomenys neskelbtini) AreÅ¡tinėje nusižudė. Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje teisės normoje įtvirtinta vieÅ¡oji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė.

Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus Å¡ios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iÅ¡ jų yra tai, kad Å¡io delikto padarymas suponuoja griežtÄ civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės, CK 6.271 straipsnyje nustatytai vieÅ¡ajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sÄ lyga nėra bÅ«tina. Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io (CK 6.247 straipsnis).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo brolis (b. l. 2–3, 5, 13, 22–24). Panevėžio AVPK nurodytos aplinkybės neginčijo.

Teismas neturi pagrindo abejoti faktu, jog pareiÅ¡kėjas R. L. yra (duomenys neskelbtini) nusižudžiusio L. L. brolis. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 29), asmens kortelės iÅ¡raÅ¡e (b. l. 33–35), asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡e (b. l. 38), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21657-20 byloje (toliau – Ikiteisminis tyrimas) esančio Panevėžio PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) praneÅ¡ime apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-21657-20 (Ikiteisminio tyrimo b. l. 1–2) esančiais duomenimis, Ikiteisminio tyrimo byloje esančiais kito ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07671-20 (Ikiteisminio tyrimo b. l. 53–58) duomenimis, nustatyta, kad L.

L. 2020 m. birželio 2 d. buvo uždarytas į Panevėžio AVPK areÅ¡tinę, ir 10.25 val. paskirtas į kamerÄ Nr. 19 (b. l. 29, 33–35, 38). L. L. buvo laikinai sulaikytas, remiantis Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2020 m. birželio 2 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, dėl įtarimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07671-20.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi L. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams terminui (b. l. 33; Ikiteisminio tyrimo b. l. 57–58). Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 29), asmens kortelės iÅ¡raÅ¡e (b. l. 33–35), asmens paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡e (b. l. 38), Panevėžio AVPK darbuotojų tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 40–47, 50) esantys duomenys patvirtina iÅ¡vadÄ , kad L.

L. buvo kalinamas AreÅ¡tinės kameroje Nr. 19 (toliau – ir kamera) nuo 2020 m. birželio 2 d. iki (duomenys neskelbtini), kameroje buvo laikomas vienas. L. L. asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o skilties „Medicininė kortelė“ duomenys patvirtina, kad: 1) 2020 m. birželio 2 d., 10.43 val. L. L. medicinos darbuotojui nurodė, kad jis ilgÄ laikÄ , be paliovos vartojo alkoholinius gėrimus, skundėsi sunkiomis pagiriomis; medicinos darbuotojas užfiksavo, kad stebimas viso kÅ«no tremoras (drebulys), gausus prakaitavimas;

L. L. matuotis arterinį kraujo spaudimÄ atsisakė; pamatuota kÅ«no temperatÅ«ra; L. L. skirta vaisto; medicinos darbuotojas į asmens kortelę įrašė nurodymÄ L. L. stebėti ir davė iÅ¡vadÄ , kad jis AreÅ¡tinėje bÅ«ti gali; 2) (duomenys neskelbtini), 8.44 val. L. L. medicinos darbuotojui teigė, kad jis negali užmigti, skundėsi nemiga, abstinencija; medicinos darbuotojas įrašė, kad asmuo neagresyvus, tačiau iÅ¡sigandęs, pamatuotas kraujospÅ«dis, temperatÅ«ra; paskirta medikamentų ir vartoti daugiau skysčių; medicinos darbuotojas į asmens kortelę įrašė nurodymÄ L.

L. stebėti ir davė iÅ¡vadÄ , kad jis AreÅ¡tinėje bÅ«ti gali (b. l. 36). Minėta, kad, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 171 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21657-20 L. L. mirties priežasčiai nustatyti, suteikiant kodÄ (duomenys neskelbtini) (Ikiteisminio tyrimo b. l. 1–9). Be to, remiantis Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (duomenys neskelbtini) tarybinio praneÅ¡imo „Dėl aplinkybių patikslinimo“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta patikslinti aplinkybes ir spręsti klausimÄ dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo pagal Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus specialisto J.

I. tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. 50-PR2-5911 (b. l. 40). Panevėžio AVPK darbuotojų tarnybinių praneÅ¡imų duomenimis, (duomenys neskelbtini), nuo 7 iki 19 val. (t. y. ir tuo laikotarpiu, kai L. L. nusižudė) AreÅ¡tinėje budėtoju dirbo Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus specialistas J. I., budėtojo padėjėjo pareigas vykdė vyriausiasis postinis B. B., 2-ojo posto postinės pareigas vykdė vyriausioji postinė I. T. (b. l. 40, 44–47, 50–51).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai buvo apklausti J. I., B. B., I. T. apie L. L. mirties areÅ¡tinės kameroje aplinkybes (Ikiteisminio tyrimo b. l. 45, 61-62, 67-68). Budėtojo pareigas vykdęs J. I. paaiÅ¡kino, kad jo budėjimo metu L. L. kameroje elgėsi ramiai, patikrinimų metu apie suicidÄ nekalbėjo, jo elgesys įtarimų nesukėlė. Budėtojo padėjėjo pareigas vykdęs B. B. irgi paaiÅ¡kino, kad jo budėjimo metu L. L. elgesys jokių įtarimų nesukėlė. AreÅ¡tinės 2-ojo posto postinės pareigas vykdžiusi I.

T. nurodė, kad jos budėjimo metu L. L. niekuo nesiskundė, kameroje elgėsi ramiai, įtarimų nesukėlė. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus paaiÅ¡kinimus apie L. L. bÅ«senÄ ir elgesį nurodyti Panevėžio AVPK pareigÅ«nai pateikė ir savo parengtuose tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 44, 46, 50). Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 29), Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 40-41) nurodytais duomenimis, vaizdo įraÅ¡u (b. l. 70), daroma iÅ¡vada, kad 2-ojo posto postinė I.

T. (duomenys neskelbtini) kamerÄ Nr. 19 pro duryse esantį stebėjimo langelį tikrino 13.55 val., 13.58 val., 14.01 val., 14.06 val., 14.16 val., o patikrinusi Å¡iÄ kamerÄ 14.25 val., pastebėjo L. L. savižudybę. Atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 29), asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o skilties „Medicininė kortelė“ (b. l. 36), Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 40–41), Panevėžio AVPK vyriausiųjų postinių I.

T. ir B. B. tarnybinių praneÅ¡imų (b. l. 44, 50), Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus specialisto J. I. tarnybinio praneÅ¡imo (b. l. 46; Ikiteisminio tyrimo b. l. 42), AreÅ¡tinės bendruomenės slaugytojos J. K. praneÅ¡imo (b. l. 48), Panevėžio PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-21657-20 (Ikiteisminio tyrimo, b. l. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto iÅ¡vado Nr. M158/2020(05) (Ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 37), J.

I., I. T. ir B. B. liudytojų apklausos protokolų (Ikiteisminio tyrimo b. l. 45, 61–62, 67–68), Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (Panevėžys) prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 01-1-21657-20 (Ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 71–72) duomenys patvirtina, kad 2-ojo posto postinė I. T. (duomenys neskelbtini), 14.25 val. pro kameros Nr. 19 stebėjimo langelį duryse pamatė, jog L. L. kaba kilpoje, vienÄ patalynės skiautės galÄ užkabinęs ant drabužių kabyklos, kitÄ užsinėręs ant kaklo; tai pamačiusi, I.

T. nedelsdama bėgo iki AreÅ¡tinės budėtojų posto ir bėgdama Å¡aukė budėtojÄ J. I., bėgdama sutiko budėtojo padėjėjÄ B. B., su kuriuo atbėgo iki kameros Nr. 19 ir atrakinę kameros duris 14.26 val. įėjo į kamerÄ ; I. T. su B. B. iÅ¡laisvino L. L. iÅ¡ kilpos ir paguldė ant grindų; 14.26 val. į kamerÄ atbėgo ir AreÅ¡tinės bendruomenės slaugytoja J. K., kuri pradėjo daryti L. L. iÅ¡orinį Å¡irdies masaÅ¾Ä ; 14.27 val. B. B. atnešė plaučių vėdinimo įtaisÄ , kuris buvo panaudotas L.

L. gaivinimui; gaivinti L. L. padėjo B. B. ir atbėgę kiti AreÅ¡tinėje dirbę darbuotojai – Panevėžio AVPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos AreÅ¡tinės ir konvojaus skyriaus virÅ¡ininkas G. M. ir Å¡io skyriaus specialistas L. M.. Be to, aukščiau iÅ¡vardinti duomenys patvirtina, kad budėtojas J. I. apie 14.27 val., bÅ«damas įskaitos kabinete, iÅ¡girdęs, kad I. T. jį Å¡aukia, iÅ¡kart nubėgo į 2-Ä jį postÄ , į kamerÄ Nr. 19 ir iÅ¡kvietė GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ ; AreÅ¡tinės darbuotojai pakaitomis L.

L. gaivino kameroje Nr. 19 iki 14.33 val. atvyko Greitosios medicinos pagalbos medikai; atvykus Greitosios medicinos pagalbos medikams, visi kartu L. L. iÅ¡nešė į koridorių ir 14.34 val. medikai pradėjo gaivinti L. L.; L. L. buvo gaivinamas 20 min., o 14.54 val. konstatuota jo mirtis. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus tyrimÄ , Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje Nr. M158/2020(05) konstatavo, kad L. L. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklÄ kilpa; kaklo suspaudimas kilpa galėjo bÅ«ti padarytas paties nukentėjusiojo (originale - nukentėjusiojo veiksmų pasekoje);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas (duomenys neskelbtini) davė iÅ¡vadÄ Nr. T-A3077/2020(01), kad paimtame L. L. kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta (Ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 37-38). Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (Panevėžys) prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu Ikiteisminis tyrimas L. L. mirties priežasčiai nustatyti buvo nutrauktas, nustačius, kad L. L. mirtis nėra susijusi su veika, turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros (Panevėžys) prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp L. L. mirties ir kitų asmenų neteisėtos veikos (Ikiteisminio tyrimo b. l. 71–75). Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (duomenys neskelbtini) tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl aplinkybių patikslinimo“ duomenimis, tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susipažinta su J.

I., I. T., B. B., J. K. tarnybiniais pranešimais, L. L. asmens kortelės išrašu, išanalizuotas Areštinės koridoriaus vaizdo įrašas ir, remiantis surinktais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų veiksmų ir L. L. mirties, todėl pasiūlyta nepradėti tarnybinio patikrinimo (b. l. 40–42). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų (2019 m. gruodžio 31 d.

įsakymo Nr. 5-V-978 redakcija) 80 punktas nustato, kad policijos įstaigos areštinėje įrengiama nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo (areštinės kamerose ir pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe) ir areštinės kamerose esančių asmenų ir policijos areštinės budėtojo (su policijos areštinės budėtoju, stebinčiu areštinės kameras ir pasivaikščiojimų kiemelius vaizdo monitoriuje, susisiekti skirti domofonai) ryšio sistemos.

Å . T. policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai nustato naujai statomų areÅ¡tinių projektavimo, statybos, esamų areÅ¡tinių rekonstravimo, kapitalinio remonto pagrindinius reikalavimus, jų materialinį ir techninį aprÅ«pinimÄ bei lygį (1 punktas), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju Å¡is teisės aktas Panevėžio AVPK AreÅ¡tinei nėra taikomas. Policijos areÅ¡tinėse dirbančių policijos pareigÅ«nų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiÅ«ros tvarkÄ nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, nauja redakcija iÅ¡dėstyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-889. Instrukcija apibrėžia, kad policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigÅ«nų veiksmų visuma, skirta policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir Å¡ių vietų užpuolimui užkardyti (3.9 punktas); policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų izoliavimas – tai policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų paskirstymas po kameras, siekiant užtikrinti įstatymų nustatytų tarpusavio santykių, santykių su policijos areÅ¡tinės darbuotojais, giminaičiais ir kitais asmenimis apribojimų įgyvendinimÄ (3.10 punktas); policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų priežiÅ«ra – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nų veiksmų visuma, skirta policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areÅ¡tinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areÅ¡tinę kontrolę, policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areÅ¡tinės kamerų bei patalpų apžiÅ«ras, paÅ¡to ar perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų tikrinimÄ , pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areÅ¡tinėje, užtikrinimÄ (3.11 punktas).

Instrukcijos 38 punkte nurodyta, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugÄ yra Å¡ių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areÅ¡tinės kameras ir jų priežiÅ«ra, o pagal 39 punkto nuostatas, viena ir policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų apsaugos priemonių yra periodiÅ¡kas jų stebėjimas (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas). Instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jei policijos areÅ¡tinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigÅ«nas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis Å¡ia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areÅ¡tinėje esančių areÅ¡tinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimÄ bei užtikrina, kad bÅ«tų sureaguota į netinkamÄ Å¡ių asmenų elgesį, jų teisėtus praÅ¡ymus ir pan.; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areÅ¡tinėse gali bÅ«ti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka.

Teismas vertina, kad Instrukcijos 101 punktas nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti nuotolinio asmenų stebėjimo sistemÄ . Pagal nurodyto punkto prasmę, tuo atveju, jeigu policijos areÅ¡tinėje vaizdo stebėjimo sistema nėra įrengta, joje vykdomas periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius. Pagal Instrukcijos 93.3, 34 punktus, jeigu tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis ar papildomas stebėjimas, vykdomas nurodyto pobÅ«džio asmenų stebėjimas. Atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 29), Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D.

Ž. tarnybinio pranešimo (b. l. 41), vaizdo įrašo (b. l.

70) duomenimis, vaizdo stebėjimo sistema buvo įrengta Panevėžio AVPK Areštinės koridoriuose. L. L., kalinamas kameroje Nr. 19, buvo periodiškai stebimas per kameroje esantį langelį. Teismas sprendžia, kad toks L. L. stebėjimas atitiko Instrukcijos 101 punkto reikalavimus. Remiantis tuo, kas nurodyta, kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, kad Areštinės kamerose turėjo būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kad ja naudojantis, būtų užtikrinamas nuolatinis areštinės kamerose laikomų asmenų stebėjimas ir sureagavimas į šių asmenų elgesį .

Instrukcijos 3.5 punkte apibrėžta, kad  policijos areÅ¡tinės apsaugos postas – tai apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos areÅ¡tinės apsaugÄ užtikrinantys policijos pareigÅ«nai ir kiti darbuotojai stebi ir saugo policijos areÅ¡tinėje laikomus asmenis bei vykdo kitas instrukcijoje nustatytas užduotis. Pagal Instrukcijos 3.7 punktÄ , policijos areÅ¡tinės postinio funkcijas atliekantis pareigÅ«nas – tai policijos pareigÅ«nas, vykdantis policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų stebėjimÄ kamerose, pasivaikščiojimo kiemelyje ir kitose patalpose bei laisvu nuo asmenų stebėjimo laiku atliekantis kitas su Å¡ių asmenų apsauga susijusias funkcijas, tokias kaip asmenų lydėjimas policijos areÅ¡tinės teritorijoje, jų stebėjimas pasivaikščiojimų ir pasimatymų metu, Å¡ių asmenų krata, kamerų apžiÅ«ra, perduodamų daiktų tikrinimas, dokumentacijos pildymas ir kt., o pagal Instrukcijos 3.1 punktÄ , apsaugos budinčioji pamaina – tai policijos areÅ¡tinės budėtojo, jo padėjėjo, policijos areÅ¡tinės postinio funkcijas atliekantys pareigÅ«nai, kiti pareigÅ«nai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato virÅ¡ininko nustatytu laiku policijos areÅ¡tinėje atliekantys policijos areÅ¡tinės ir joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.

Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini), nuo 7 iki 19 val. (t. y. tuo laikotarpiu, kai L. L. nusižudė) Areštinėje budėtojo pareigas vykdė Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus specialistas J. I., budėtojo padėjėjo pareigas – vyriausiasis postinis B. B., o 2-ojo posto postinės pareigas – vyriausioji postinė I. T. (b. l. 40, 44–47, 50–51). Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ginčo laiku Areštinėje kalinto ir L.

L. apsauga ir stebėjimas buvo organizuojamas Instrukcijos nustatyta tvarka. Instrukcijos 86.4 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės vadovo funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo, atsižvelgdamas į policijos areÅ¡tinėje laikomų asmenų ypatybes, nustatyti jų periodinio stebėjimo areÅ¡tinės kamerose intervalÄ ; esant bÅ«tinumui, tam tikriems asmenims skirti nuolatinį stebėjimÄ . Instrukcijos 93.3 punktas nustato, kad policijos areÅ¡tinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigÅ«nas privalo periodiÅ¡kai, bet ne rečiau kaip kartÄ kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktÄ patikrinimÄ informuoti policijos areÅ¡tinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigÅ«nÄ ; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamÄ jų stebėjimÄ .

Instrukcijos 33 punktas nustato, kad esant informacijai apie asmens ketinimÄ Å¾udytis, žalotis, užpulti ar pasiprieÅ¡inti policijos areÅ¡tinės pareigÅ«nams ar Å¡iam bandžius žudytis, susižalojus, užpuolus ar pasiprieÅ¡inus policijos areÅ¡tinės pareigÅ«nams, policijos areÅ¡tinės vadovo funkcijas atliekantis pareigÅ«nas visÄ surinktÄ medžiagÄ apie įvykį teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato virÅ¡ininkui, o Å¡is per vienÄ darbo dienÄ priima sprendimÄ dėl tokio asmens priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar prieÅ¡intis asmenų kategorijai.

Instrukcijos 34 punkte nustatyta, kad asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar prieÅ¡intis asmenų kategorijai, taikomi papildomi režimo reikalavimai – atliekamos papildomos Å¡ių asmenų kratos ir kamerų, kuriose Å¡ie asmenys laikomi, apžiÅ«ros, vykdomas papildomas Å¡ių asmenų stebėjimas; papildomų asmens kratų, kamerų apžiÅ«rų skaičių bei papildomo stebėjimo periodiÅ¡kumÄ nustato policijos areÅ¡tinės vadovo funkcijas atliekantis pareigÅ«nas.

Bylos duomenimis, AreÅ¡tinėje dirbusi medicinos darbuotoja, 2020 m. birželio 2 d. įvertinusi L. L. sveikatos bÅ«klę, nustatė, kad jis AreÅ¡tinėje gali bÅ«ti, tačiau davė nurodymÄ jį stebėti (b. l. 37). Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L. L. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. 19 elgėsi ramiai, jo elgesys AreÅ¡tinės pareigÅ«nams J. I., B. B. ir I. T. įtarimų nesukėlė, L. L. suicidinių minčių neiÅ¡sakė (b. l. 44, 46, 50; Ikiteisminio tyrimo b. l. 45, 68, 71).

Be to, minėta, kad L. L. asmens kortelės skiltyje „Asmens požymiai“ nebuvo įraÅ¡o, kad asmuo linkęs žudytis (b. l. 33). Byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, jog Panevėžio AVPK turėjo kitokių žinių apie L. L. polinkį žudytis ar jo ketinimÄ Å¾udytis, kad buvo pagrindas priskirti L. L. linkusių žudytis asmenų kategorijai. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad nėra pagrindo teigti, jog Panevėžio AVPK turėjo pagrindÄ priimti sprendimÄ dėl L.

L. priskyrimo linkusių žudytis asmenų kategorijai, vykdyti L. L. papildomÄ , periodinį ar nuolatinį stebėjimÄ , taikyti kitus Instrukcijos 34 punkte nustatytus papildomus režimo reikalavimus. Bylos duomenimis, AreÅ¡tinės 2-ojo posto postinė I. T. (duomenys neskelbtini) kilpoje esantį L. L. pro kameros Nr. 19 duryse esantį stebėjimo langelį pamatė 14.25 val., prieÅ¡ tai L. L. stebėjo 13.55 val., 13.58 val., 14.01 val., 14.06 val., 14.16 val. (b. l. 29, 41, 70). Taigi, po paskutinio patikrinimo (14.16 val.) iki to momento (14.25 val.), kai postinė pamatė, kad L.

L. kilpoje, praėjo 9 min., t. y. mažiau negu 30 min., kaip nurodyta Instrukcijos 93.3 punkte. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma iÅ¡vada, kad AreÅ¡tinės 2-ojo posto postinės I. T. vykdytas L. L. stebėjimo dažnumas atitiko Instrukcijos 93.3 punkto reikalavimus. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 punktÄ , policijos areÅ¡tinėje turi veikti bendruomenės slaugytojas, o nesant tokios pareigybės, asmens sveikatos priežiÅ«rai įgyvendinti yra sudaromos sutartys su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigomis.

Taisyklės nustato, kad pirmÄ jÄ medicinos pagalbÄ areÅ¡tantui Å«mios, gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti policijos areÅ¡tinės darbuotojai (52 punktas); areÅ¡tantui privalo bÅ«ti užtikrintas asmens sveikatos priežiÅ«ros specialisto skirtas medikamentinis gydymas; jei policijos areÅ¡tinėje nėra medicinos punkto, už tai, kad asmens sveikatos priežiÅ«ros specialisto skirti medikamentai areÅ¡tantui bÅ«tų pateikti laiku, atsako policijos areÅ¡tinės vadovo (jo nesant – policijos areÅ¡tinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas (55 punktas).

Instrukcijos 43 punktas nustato, kad kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areÅ¡tinės vadovo ar policijos areÅ¡tinės budėtojo (budėtojo padėjėjo) funkcijas atliekantis pareigÅ«nas, dalyvaujant dar mažiausiai vienam apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nui. L. L. asmens kortelės iÅ¡raÅ¡o skilties „Medicininė kortelė“ duomenys patvirtina, kad: 1) 2020 m. birželio 2 d., 10.43 val. apžiÅ«ros metu medicinos darbuotoja L. L. pamatavo kÅ«no temperatÅ«rÄ , paskyrė vaistÄ ; 2) (duomenys neskelbtini), 8.44 val. medicinos darbuotojas pamatavo L.

L. kraujospÅ«dį, temperatÅ«rÄ , paskyrė vaistinių preparatų, nurodė vartoti daugiau skysčių (b. l. 36). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad AreÅ¡tinės 2-ojo posto postinė I. T., pamačiusi L. L. kilpoje, iÅ¡kart pranešė budėtojui J. I., be to, ji ir budėtojo padėjėjas B. B. įėjo į kamerÄ ir iÅ¡laisvino L. L. iÅ¡ kilpos; AreÅ¡tinės bendruomenės slaugytoja J. K. ir AreÅ¡tinės darbuotojai B. B., G. M., L. M. gaivino L. L. iki atvyko iÅ¡kviesti Greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie toliau gaivino L.

L. (b. l. 29, 36, 40–41, 44, 46, 48, 50, 70; Ikiteisminio tyrimo b. l. 1, 42, 45, 61–62, 67–68, 71–72). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad AreÅ¡tinės pareigÅ«nai ir slaugytoja tinkamai vykdė Taisyklių 51, 52, 93.3 punktų reikalavimus. Be to, nustačius, kad kameros Nr. 19 duris atidarė ir į kamerÄ Ä¯Ä—jo du apsaugos budinčiosios pamainos pareigÅ«nai – postinė I. T. ir budėtojo padėjėjas B. B., sprendžiama, kad tokie pareigÅ«nų veiksmai atitiko Instrukcijos 43 punkto reikalavimus.

Byloje nustačius, kad L. L., kalintas kameroje Nr. 19 (duomenys neskelbtini) buvo stebimas tinkamu dažnumu, kad policijos pareigÅ«nai, pamatę, jog L. L. kilpoje, iÅ¡kart ėmėsi veiksmų jo gyvybei iÅ¡gelbėti (išėmė iÅ¡ kilpos, nedelsiant ėmė jį gaivinti, iÅ¡kvietė GreitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , kuri toliau gaivino L. L.), kaip nepagrįsti atmetami pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai, kad L. L. nusižudė dėl to, jog AreÅ¡tinės pareigÅ«nai ir slaugytoja nesugebėjo jo prižiÅ«rėti (b. l. 23).

PareiÅ¡kėjas teigė, jog neturtinę žalÄ sukėlė ir tai, kad Panevėžio AVPK nepranešė jam apie brolio L. L. netektį, į tai pažiÅ«rėjo aplaidžiai, dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimÄ , nežiniÄ , pyktį, sielvartÄ (b. l. 23). Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių bÅ«klių įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad apie asmens mirties faktÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka turi bÅ«ti praneÅ¡ta jo giminėms ar artimiesiems. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių bÅ«tinųjų veiksmų reaguojant į praneÅ¡imus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ patvirtintas Reagavimo į praneÅ¡imÄ apie mirties faktÄ (kai nėra duomenų apie nusikalstamÄ veikÄ ) algoritmas – bÅ«tinųjų veiksmų seka įvykio vietoje (b. l. 66-68) numato, kad apie mirusįjį informuojami artimieji. Teismas sprendžia, kad iÅ¡vardinti teisės aktai nenustato, jog apie asmens mirtį turi bÅ«ti praneÅ¡ta visiems artimiesiems bei nepateikia konkretaus Å¡ių artimųjų sÄ raÅ¡o.

Atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l.

30) ir Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo „Dėl mirusiojo L. L.“ (Ikiteisminio tyrimo b. l.

39) duomenimis, apie L. L. mirtį telefonu buvo praneÅ¡ta kitam jo broliui – V. L. ir sutuoktinei A. L.. V. L. telefoninio pokalbio metu policijos pareigÅ«nui nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, nusižudžiusio L. L. brolis dvynys, atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomÄ teisinį reguliavimÄ , daro iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas, nepraneÅ¡damas pareiÅ¡kėjui apie jo brolio mirtį, teisės normų reikalavimų nepažeidė.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad pagrindo konstatuoti neteisėtus Panevėžio AVPK ir Å¡ios institucijos pareigÅ«nų veiksmus nėra. Nenustačius neteisėtų vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sÄ lygos, o nesant Å¡ios sÄ lygos, negali kilti ir atsakomybė už žalÄ .

Dėl Å¡ios priežasties pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : R. L. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus.

Teisėja Dalytė Zlatkuvienė