Legislator Case Law & Legislation
09d24f72-9f87-42c9-bf9d-190a3ff7553a AI generated

09d24f72-9f87-42c9-bf9d-190a3ff7553a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 09d24f72-9f87-42c9-bf9d-190a3ff7553a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. I-548-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02364-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena PaulauskienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

09d24f72-9f87-42c9-bf9d-190a3ff7553a · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas teise į ieÅ¡kinį pasinaudojo tik 2016 m. birželio 6 d., todėl yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas 1–5 gydymo laikotarpiais. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo dėl netinkamų gydymo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad periodiÅ¡kai buvo gydomas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. birželio 30 d., tačiau iÅ¡ LAVL pateiktų duomenų matyti, kad gydymas vyko laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. birželio 11 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-548-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02364-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena PaulauskienėraÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. T. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Ž. T. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PaaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. birželio 30 d. periodiÅ¡kai buvo gydomas LAVL pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. teko bÅ«ti perpildytose palatose, kuriose nuolat kildavo konfliktų. Per visÄ gydymo laikotarpį bÅ«davo suteikiama tik 1 valanda per parÄ pasivaikščioti lauke.

Be to, palatose buvo prastas apÅ¡vietimas, vyravo Å¡altis ir drėgmė. PareiÅ¡kėjas teigė, kad atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ LAVL asmens ir daiktų krata buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, jis esant žemai oro temperatÅ«rai buvo verčiamas nusirengti iki apatinio trikotažo, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes. Atliekant kratÄ pusnuogis buvo filmuojamas, patyrė patyčių. Taigi dėl netinkamų gydymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumų, dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinį sukrėtimÄ , galimybių bendrauti sumažėjimÄ , orumo pažeminimÄ .

LAVL atsiliepime praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. birželio 11 d. periodiÅ¡kai buvo gydomas LAVL Chirurgijos skyriaus 1 kamerų tipo palatoje (32,60 m2, 8 lovos), 2 kamerų tipo palatoje (24,92 m2, 7 lovos), 3 kamerų tipo palatoje (28,49 m2, 6 lovos), 4 kamerų tipo palatoje (34,06 m2, 8 lovos) ir 9 kamerų tipo palatoje (15,51 m2, 6 lovos). Statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nedaroma ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiÅ¡kėju buvo palatose, pateikti negali.

LAVL negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionariosios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, jei jie serga užkrečiamosiomis ligomis. Įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui.

Tik atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iš karto užtikrinamas teisės aktuose nustatytas plotas.Atkreipė dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame buvo gydomas pareiškėjas, yra sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro laisvu nuo medicininių procedūrų laiku būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitiktis teisės aktų reikalavimams buvo kompensuota sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse).

PareiÅ¡kėjas buvo gydomas administracinėje teritorijoje esančiuose skyriuose, kurių palatos nėra rakinamos ir pacientai laisvu nuo procedÅ«rų metu gali laisvai iÅ¡eiti į pasivaikščiojimo kiemus.VasarÄ vienas kameros lango rėmas iÅ¡imamas, kad bÅ«tų užtikrintas vėdinimas per atidarytÄ langÄ ir nebÅ«tų patalpoje karÅ¡ta, o žiemÄ lango rėmas įdedamas, kad patalpoje bÅ«tų Å¡ilta. Lietuvos higienos normoje 76:2010 nurodyta, kad gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Kiekvienoje kameroje yra langai, pritaikyti vėdinti (atidarant ir uždarant langÄ ), ir ventiliacinė vėdinimo Å¡achta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliacijÄ ir vėdinimÄ patalpoje. LAVL palatose bei kamerų tipo palatose apÅ¡vietimas įrengtas atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 76:2010 nuostatas. Visose patalpose yra langai. LAVL nurodė, kad atliekant asmens ir daiktų kratas visas procedÅ«ras įstaigos administracija atlieka operatyviai, nepažeisdama galiojančių teisės aktų.

Patalpa, kurioje atliekama visuminė ar dalinė asmens krata, atitinka visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus. LAVL teigimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kuriomis grindžia neturtinės žalos (10 000 Eur dydžio) atsiradimÄ .

Atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas teise į ieÅ¡kinį pasinaudojo tik 2016 m. birželio 6 d., todėl yra suėjęs ieÅ¡kinio senaties terminas 1–5 gydymo laikotarpiais. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo dėl netinkamų gydymo sÄ lygų.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad periodiÅ¡kai buvo gydomas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. birželio 30 d., tačiau iÅ¡ LAVL pateiktų duomenų matyti, kad gydymas vyko laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2014 m. birželio 11 d.

Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalÄ taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies praÅ¡ymui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ tokį praÅ¡ymÄ pateikė.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. birželio 6 d. Vadovaujantis nurodytomis ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis jam gali bÅ«ti priteista žala tik nuo 2013 m. birželio 6 d., o ne nuo 2012 m. spalio 17 d., kaip nurodo pareiÅ¡kėjas. Taigi pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestina reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 17 d. iki 2013 m. birželio 6 d.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad, nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos.

Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Taisyklių 111.4 punktas (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Nustatyta, kad pareiškėjas buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 2 kamerų tipo palatoje    (24,92 m2, 7 lovos) laikotarpiais 2013 m. lapkričio 8–13 d., 2014 m. sausio 17–24 d., 2014 m. balandžio 25–30 d., 2014 m. gegužės 23–birželio 11 d., 3 kamerų tipo palatoje (28,49 m2, 6 lovos) – 2013 m. rugpjūčio 2–14 d., 4 kamerų tipo palatoje (34,06 m2, 8 lovos) – 2013 m. birželio 21–liepos 3 d., 2013 m. spalio 4–11 d., 2014 m. vasario 21–26 d., 2014 m. kovo 21–28 d., 9 kamerų tipo palatoje – 2013 m. lapkričio 22–29 d. (b. l. 11–12).

LAVL nagrinėjamu atveju nepateikė informacijos, kiek konkrečiai asmenų su pareiÅ¡kėju ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma tose palatose, nes tokie duomenys nefiksuojami. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl palatų užimtumo, todėl darytina iÅ¡vada, kad minimalus plotas ligoninės palatoje jam nebuvo užtikrintas 96 buvimo LAVL dienas.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukelia Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudla prieÅ¡ LenkijÄ , 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ). Be to, pagal EŽTT praktikÄ vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalai priteisti (žr.

EŽTT sprendimÄ Mandić ir Jović prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5774/10 ir 5985/10) ir Å trucl ir kt. prieÅ¡ SlovėnijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, kad toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytÄ palatos plotÄ , pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas taip pat teigia patyręs neturtinę žalÄ , nes atvykstant ar iÅ¡vykstant etapu iÅ¡ LAVL asmens ir daiktų krata buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis, jis esant žemai oro temperatÅ«rai buvo verčiamas nusirengti iki apatinio trikotažo, o daiktus dėti į neÅ¡varias dėžes.

Atliekant kratÄ pusnuogis buvo filmuojamas, patyrė patyčių. Taisyklių 57 punktas nustato, kad priimtiems į pataisos įstaigÄ nuteistiesiems daroma asmens krata, o jų turimi daiktai ir reikmenys patikrinami.Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos, kurių 152 punktas nustato, kad suimtųjų ir nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (iÅ¡rengiant) ir dalinę (neiÅ¡rengiant).

Tų pačių instrukcijų 153 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , taip pat iÅ¡vykstant iÅ¡ jos.Remiantis nurodytomis nuostatomis matyti, kad LAVL administracija turėjo pareigÄ atlikti visuminę (iÅ¡rengiant) pareiÅ¡kėjo kratÄ jam atvykstant ir iÅ¡vykstant iÅ¡ ligoninės, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad palatose buvo prastas apÅ¡vietimas, vyravo Å¡altis ir drėgmė.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2006 m. sausio 11 d. priimtų Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.1 punkte nustatyta, kad kaliniams skirtų patalpų, ypač miegamųjų, bÅ«klė turi užtikrinti pagarbÄ Å¾mogaus orumui ir, kiek įmanoma, privatumui bei atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus, tinkamas dėmesys turi bÅ«ti skiriamas klimato sÄ lygoms, ypač gyvenamosios patalpos plotui, kubinei oro talpai, apÅ¡vietimui, Å¡ildymui ir ventiliacijai.Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko patikrinimus palatose, tačiau higienos normų pažeidimų nenustatė (b. l. 31–53), todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjas perpildytose palatose su pertraukomis buvo 96 dienas. Be to, jis teismui nepateikė duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos dėl sÄ moningo LAVL elgesio, siekio iÅ¡skirti jį iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų. PrieÅ¡ingai, atsakovės atstovė nurodė, kad įstaigos administracija stengiasi pagal galimybes paskirstyti pacientus į palatas atsižvelgdama į rekomendacijas dėl ploto normų vienam asmeniui ir atsiradus galimybei suimtiesiems / nuteistiesiems iÅ¡ karto užtikrinti teisės aktų nustatytÄ plotÄ .

Esant Å¡ioms aplinkybėms ir nenustačius kitų pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus įvertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Taigi įvertinus anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ ir trukmę (96 dienos), taip pat Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, jam priteisiama 999 Eur suma, kuri yra adekvati jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.Teismas pažymi, kad nors Å¡i byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 2 dalis), tačiau Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo                  Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas nustato pareiÅ¡kėjams palankesnį vieno mėnesio sprendimo apskundimo terminÄ , todėl jis taikytinas vietoje anksčiau galiojusio keturiolikos dienų apskundimo termino.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais (1999 m. sausio 14 d.

įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Ž. T. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui Ž. T. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 999 (devynis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis) eurus neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant praÅ¡ymÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                  Irena Paulauskienė