09d248ae-4396-4bf8-8a75-8a85a3938986 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-3015-251/2012Teisminio proceso Nr.2-07-3-00110-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 113.1; 116. (S) Å IAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 5 d. Å iauliai Å iaulių miesto apylinkės teismo teisėja Gema JanuÅ¡ienė,sekretoriaujant Rasai Jonaitienei,dalyvaujant ieÅ¡kovui R. P., dalyvaujant atsakovui P. B., jo atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. P. ieÅ¡kinį atsakovui P. B. dėl skolos, palÅ«kanų, delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 4230,00 Lt skolÄ , 1522,80 Lt delspinigius, 14593,50 Lt palÅ«kanas, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 20346,30 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 1300,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas – 700,00 Lt žyminį mokestį ir 600,00 Lt advokato pagalbos iÅ¡laidas. Nurodo, kad 2002-05-29 atsakovas pasirašė paskolos sutartį, pagal kuriÄ pasiskolino 4230,00 Lt ir skolÄ Ä¯sipareigojo grÄ Å¾inti iki 2004-05-29 mokant 3 procentų palÅ«kanas už 1 mėnesį.

Paskolos sutarties 2 d. atsakovas, pažeidęs prievolės įvykdymo terminÄ Ä¯sipareigojo už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ mokėti paskolos davėjui 0,2 procento delspinigius nuo neapmokėtos sumos. Nurodo, kad ne kartÄ kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti paskolÄ , tačiau atsakovas savo prievolės nevykdo aÅ¡tuonerius metus ir skolos iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ atsakovo skolÄ , delspinigius, palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas P. B. nurodė, kad skolÄ pripažįsta, nurodė, kad skola susidarė ne pagal paskolos sutartį, o už pokalbius iÅ¡ ieÅ¡kovui priklausiusio mobilaus telefono, tačiau nesutinka su neprotingai dideliais delspinigiais ir palÅ«kanomis.

Nurodo, kad Å¡iuo metu jo finansinė padėtis yra sunki ir visos praÅ¡omos priteisti sumos jis sumokėti ieÅ¡kovui neturės galimybių. Atsakovo atstovė advokatė Daiva Jurevičienė nurodė, kad paskolos sutartis turi bÅ«ti realinė, t.y. pagal jÄ turi bÅ«ti atsakovui pasiraÅ¡ytinai perduoti pinigai, o Å¡iuo atveju jokie pinigai atsakovui nebuvo paskolinti, sutartis buvo suraÅ¡yta kaip skolos raÅ¡telis už mobilaus ryÅ¡io paslaugas, praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ .IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Dėl skolos priteisimo IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad Å¡alys 2002-05-29 sudarė paskolos sutartį pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovui paskolino 4230,00,00 Lt, ieÅ¡kovas atsakovui perdavė pinigus, o atsakovas įsipareigojo skolÄ grÄ Å¾inti iki 2004-05-29, kas mėnesį mokant 3 procentų palÅ«kanas už mėnesį, o pavėlavus grÄ Å¾inti paskolÄ mokėti 0,2 procentų delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvienÄ dienÄ . Atsakovas savo pažado nevykdė ir skolos iki Å¡iol negrÄ Å¾ino.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis numato, kad paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jei sutartis nenustato ko kita.

Å io straipsnio 2 dalis numato, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sÄ lygos – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ . Tik esant Å¡ioms sÄ lygoms laikoma, kad tarp Å¡alių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų.

RaÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.871 straipsnio 3 dalis).Civilinių bylų nagrinėjimas teismuose yra grindžiamas Å¡alių rungimosi procese, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12 str., 18 str.). Tai reiÅ¡kia, kad kiekviena ginčo Å¡alis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų arba savo atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.).

Vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, bÅ«tina taikyti tikimybių pusiausvyros principÄ : jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nėra nustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Byloje pateikta Å¡alių sudaryta paskolos sutartis, savo turiniu ir forma atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870-6.871 straipsnių reikalavimus. Paskolos gavėjas privalo grÄ Å¾inti gautÄ paskolÄ paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Skolininko prievolė, kilusi iÅ¡ paskolos sutarties, kaip ir bet kuri kita, turi bÅ«ti vykdoma sÄ Å¾iningai, tinkamai ir nustatytu terminu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Paskolos sutartis yra realinė – ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.870 straipsnis), bendroji įrodymų naÅ¡tos paskirstymo taisyklė iÅ¡ paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolÄ suteikė, o skolininkas – kad paskolÄ grÄ Å¾ino. Be to, nagrinėjant iÅ¡ paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikÅ¡mė, kol nėra įrodyta prieÅ¡ingai.

Skolos dokumento buvimas pas ieÅ¡kovÄ yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (Civilinio kodekso 6.65 straipsnis), todėl atsakovas, norėdamas Å¡iÄ prielaidÄ nuginčyti, turi įrodyti, kad yra prieÅ¡ingai. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pagal 2002-05-29 paskolos sutartį realiai pinigų jis negavo, o sutartį pasirašė kaip skolos raÅ¡telį už mobilaus telefono pokalbius, už kuriuos yra sumokėję ieÅ¡kovas. Å ios sumos atsakovas ieÅ¡kovui iki Å¡iol nėra grÄ Å¾inęs, todėl ieÅ¡kovas turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo grÄ Å¾inti 4230,00 Lt skolÄ .

Ä®vertinus bylos medžiagÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo P. B. pasiraÅ¡yta paskolos sutartis (kuri vertintina kaip skolos raÅ¡telis) įrodo, kad ieÅ¡kovas R. P. ir atsakovas P. B. savo veiksmais siekė sukurti civilines teises ir pareigas ir juos siejo faktiniai sutartiniai santykiai. Pagal Å¡alių parodymus ir byloje esančius įrodymus vertintina, kad tarp Å¡alių susiklostė ne paskolos santykiai, o faktiniai sutartiniai santykiai, kurie įforminti ne skolos, o paskolos sutartimi. Ginčo Å¡alys skirtingai vertina tarp jų susiklosčiusius faktinius sutartinius santykius, tačiau teismui pateikti dokumentai neįrodo paskolos sutarties sudarymo, nes Å¡alys ginčija faktinį paskolintų lėšų perdavimÄ â€“ priėmimÄ .

Å alims skirtingai aiÅ¡kinant ir vertinant esmines jų sudarytos sutarties sÄ lygas, nuo sutarties sudarymo praėjus ilgam laiko tarpui ir nesant galimybės nustatyti tikrosios Å¡alių valios ir teisiÅ¡kai įvertinti tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius, tačiau Å¡alims neginčijant 4320,00 Lt skolos už mobilų ryšį, 2004 m. gegužės 29 d. paskolos sutartis pripažintina skolos grÄ Å¾inimo įsipareigojimu, kurio neįvykdžius, ieÅ¡kovas reikalavo grÄ Å¾inti visÄ skolÄ , tačiau atsakovas savo sutartinės prievolės nevykdė ir skolos ieÅ¡kovui negrÄ Å¾ino.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso Å¡eÅ¡tosios knygos (Prievolių teisė) I dalies III skyriuje reglamentuotas prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės. Kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymÄ , privalo duoti skolininkui pakvitavimÄ apie visiÅ¡kÄ ar dalinį prievolės įvykdymÄ , jeigu sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra kreditoriui iÅ¡davęs prievolei patvirtinti skolos dokumentÄ , tai kreditorius, priimdamas visÄ prievolės įvykdymÄ , privalo tÄ dokumentÄ skolininkui grÄ Å¾inti, o kai tokios galimybės nėra, – nurodyti tai pakvitavime.

Pakvitavimui prilygsta įraÅ¡as apie prievolės įvykdymÄ gražinamame skolos dokumente (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1, 2 dalys). Tokie yra bendrieji prievolės įvykdymo patvirtinimÄ reglamentuojantys įstatymų reikalavimai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.65 straipsnio 1-3 dalys). Pažymėtina, kad skolos raÅ¡telis yra pas kreditorių (ieÅ¡kovÄ ), todėl darytina iÅ¡vada, jog skola yra negrÄ Å¾inta. Taip pat pažymėtina, kad skolos raÅ¡telyje nėra jokių įrašų apie skolos (ar jos dalies) sumokėjimÄ .Prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai, sÄ Å¾iningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.).

Bet koks iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimÄ , laikomas sutarties nevykdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str.1 d.2 p., 6.205 str.). Skolingas asmuo privalo grÄ Å¾inti skolÄ sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.873 straipsnis). Bylos duomenimis įrodyta, kad P. B. 4230,00 Lt skolos ieÅ¡kovui R. B. negrÄ Å¾ino, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistina 4320,00 Lt. skola. Dėl delspinigių priteisimo. Netesybos – tai įstatymų ar sutarties nustatyta pinigų suma, kuriÄ kaltoji sutarties Å¡alis (skolininkas) privalo mokėti kreditoriui jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 str. 1 d., 6.258 str. 1 d.).

Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.260 str. 1 d.). Netesybos turi atlikti kompensuojamÄ funkcijÄ , jos nustatomos siekiant atlyginti nukentėjusiai Å¡aliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti nukentėjusiajai Å¡aliai (ieÅ¡kovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies (atsakovės) sÄ skaita. Jeigu netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės arba prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d.).

Nors Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir tais atvejais, kai Å¡alys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties Å¡aliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo netesybų dydžio, teismo pareiga kontroliuoti netesybų dydį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.

įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas vien dėl to, kad jos pernelyg didelės (neprotingos), taip pat dėl to, jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Toks vertinimas turi bÅ«ti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1522,80 Lt delspinigių už paskutinius 6 mėnesius. Atsakovas ieÅ¡kovui įsipareigojo grÄ Å¾inti 4320,00 Lt skolÄ iki 2004-05-29, o praleidęs terminÄ Ä¯vykdyti prievolę mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo visos nesumokėtos sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vengė grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui skolÄ ilgÄ laikÄ , ignoravo ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti skolÄ , ir į tai, kad skola nėra grÄ Å¾inta iki Å¡iol, teismas laiko, kad 0,2 procentų delspinigiai už praleistÄ terminÄ prievolei įvykdyti nėra nepagrįstai dideli, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkintinas ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui yra priteistini 1522,80 Lt delspinigiai. Dėl palÅ«kanų priteisimo PalÅ«kanas pagal prievolę, jų nustatymo pagrindus, palÅ«kanų dydžio nustatymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuoja CK 6.37 str.

CK 6.872 str. yra specialioji norma, numatanti palÅ«kanas už paskolas. Å ios teisės normos suteikia teisę Å¡alims pasirinkti palÅ«kanų dydį, nustatyti sutartimi jų mokėjimo tvarkÄ arba mokėti palÅ«kanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių 2002-05-29 pasiraÅ¡yta paskolos sutartis nėra laikytina paskolos sutartimi, o ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti palÅ«kanos yra priteisiamos tik už paskolÄ , t,y, realiai paskolintus pinigus, įsipareigojant juos grÄ Å¾inti mokant Å¡alių sutartÄ palÅ«kanų dydį, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 14593,50 Lt palÅ«kanų netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl įstatyminių palÅ«kanų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, jog atsakovas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 5842,80 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-01-05 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, Å¡is praÅ¡ymas pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies 28,71 procento, iš atsakovo ieškovui proporcingai patenkinto reikalavimo sumai priteistinos 373,00 Lt bylinėjimosi išlaidos – 201,00 Lt žyminis mokestis ir 172,00 Lt advokato pagalbos išlaidos (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str. 1 d.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 259 -260 str., 272 str., teismas n u s p r e n d ė: Ieškinį tenkinti iš dalies.Priteisti iš atsakovo P. B. ieškovui R.

P. 4230,00 Lt (keturių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų trisdeÅ¡imties) skolÄ , 1522,80 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų dvideÅ¡imt dviejų Litų, 80 centų) delspinigius, 5 (penkių) procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 5842,80 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012-01-05 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 373,00 Lt (trijų Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt trijų litų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių miesto apylinkės teisme.

Teisėja                           Gema Janušienė