Legislator Case Law & Legislation
09d21a1b-6f9b-45e7-b5f6-84df41d0d615 AI generated

09d21a1b-6f9b-45e7-b5f6-84df41d0d615 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 09d21a1b-6f9b-45e7-b5f6-84df41d0d615
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2022 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo 2021 m. liepos 12 d. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo parduota transporto priemonė KIA Sportage, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 6 578,00 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, priteisti atsakovui transporto priemonę KIA Sportage, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

09d21a1b-6f9b-45e7-b5f6-84df41d0d615 · Vilniaus apygardos teismas: PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, patikros ataskaitoje yra užfiksuoti ne defektai, tačiau atkartoti paslaugÄ užsakančio asmens nusiskundimai. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad automobilio pavarų dėžė bÅ«tų iÅ¡ardyta, apžiÅ«rėta ir tinkamai įvertinta, nėra suraÅ¡ytas joks defektinis aktas, nėra nurodyti gedimai, jų priežastys ir atsiradimo laikas, taip pat nieko neužsimenama apie ieÅ¡kovės nurodytÄ automobilio kondicionavimo sistemos nesandarumÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-2476-794/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34612-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.2; 2.6.11.16; 3.2.6.1; 3.3.1.1; 3.3.1.2; 3.3.1.11; 3.3.1.13; 3.3.1.18.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (ieÅ¡kovės) S. L. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3779-918/2022 pagal ieÅ¡kovės S. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui A.

S. dėl vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. 2022 m. sausio 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kuriuo praÅ¡oma nutraukti ieÅ¡kovės ir atsakovo 2021 m. liepos 12 d. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo parduota transporto priemonė KIA Sportage, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 6 578,00 Eur sumÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas, priteisti atsakovui transporto priemonę KIA Sportage, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad ieÅ¡kojo Å¡eimai tvarkingo, geros komplektacijos automobilio. Tinklapyje www.autoplius.lt buvo rasta informacija apie parduodamÄ automobilį KIA Sportage. 2021 m. liepos 10 d. susisiekus telefonu su pardavėju, pardavėjas nurodė, jog automobilis yra tvarkingas, be jokių trÅ«kumų. 2021 m. liepos 12 d. atvykus apžiÅ«rėti automobilio ir ieÅ¡kovei apžiÅ«rėjus automobilį, savo iÅ¡vaizda dydžiu automobilis tiko. Atsakovas apžiÅ«ros metu patvirtino, jog automobiliui tvarkyti nieko nereikia, iÅ¡skyrus įprastinį tepalų bei filtrų pakeitimÄ , automobilis yra važiuojantis, tvarkingas.

Automobiliu pabandžius pavažiuoti mieste jokių trÅ«kumų nebuvo matyt, todėl buvo pasiraÅ¡yta pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje atsakovas dar kartÄ patvirtino, kad automobilis trÅ«kumų neturi. Degalinėje užsipylus kuro ieÅ¡kovė važiavo į KaunÄ , tačiau nuvažiavus 30 km. teko sustoti, kadangi reikėjo prisipÅ«sti priekinę vairuotojo pusės padangÄ , taip pat ieÅ¡kovė pajautė, kad nebeveikia kondicionierius. Bandant užvesti automobilį, jis iÅ¡ pirmo karto nebeužsivedė, pakartojus veiksmÄ po kelių sekundžių variklis pradėjo savo darbÄ .

Važiuojant greitėjimo juosta, spustelėjus akseleratoriaus pedalÄ , pasirodė variklio klaidos kodas, automobilio apsukos sukilo virÅ¡ normos, o automobilis negreitėjo. IeÅ¡kovė paskambino atsakovui, tačiau atsakovas atsakė, jog dėl pasirodžiusių klaidų jis nieko nežino, kadangi automobiliu atsakovas pats nevažinėjo. IeÅ¡kovei grįžus į KaunÄ ir nuvykus papildyti kondicionieriaus sistemos, jÄ iÅ¡testavus gautas atsakymas, kad galimi sistemos nesandarumai, freono sistemoje nėra, kondicionieriaus kompresoriaus magnetas neprisitraukia, todėl kondicionierius neatlieka savo funkcijos.

IeÅ¡kovės teigimu, įsigijus automobilį paaiÅ¡kėjo tokie automobilio trÅ«kumai – neveikia kondicionierius, automobilis užsiveda ne iÅ¡ karto, automatinės pavarų dėžės gedimas. IeÅ¡kovė 2021 m. liepos 19 d. UAB „Ivuana“ atliko automobilio defektavimÄ , kurio metu buvo nustatytas automatinės pavarų dėžės defektas, kurio Å¡alinimas įvertintas daugiau, nei mokėta už patį automobilį, taip pat buvo patvirtinta, kad nesandari automobilio kondicionavimo sistema. IeÅ¡kovė nurodo, kad jai kreipusis į advokatÄ paaiÅ¡kėjo, jog atsakovas užsiima automobilių perpardavimo veikla, nes iÅ¡ vieÅ¡ai internete prieinamų duomenų matyti, jog atsakovas yra deklaravęs Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad vykdo individualiÄ veiklÄ , be to buvo gauti duomenys iÅ¡ specializuotÄ automobiliais prekiaujančios tinklapio administruojančios įmonės, jog atsakovas į atitinkamÄ tinklapį yra įkėlęs 31 skelbimÄ apie parduodamus automobilius.

Todėl dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis. IeÅ¡kovė, atsižvelgdama į tai, kad parduotas automobilis buvo su defektais, kurių paÅ¡alinimas kainuotų brangiau nei pats automobilis, ieÅ¡kovė renkasi ginti savo teises nutraukdama sutartį ir praÅ¡o grÄ Å¾inti visÄ sumokėtÄ kainÄ . Susitarus dėl įsigyto automobilio patikros įgalioto atstovo servise atsakovas apie apžiÅ«ros datÄ ir vietÄ buvo informuotas sekančiÄ dienÄ , kviečiant dalyvauti automobilio patikrinime, tačiau atsakovas į apžiÅ«rÄ neatvyko, neprašė perkelti automobilio patikros dienos, kas ieÅ¡kovės manymu reiÅ¡kia, kad atsakovas sÄ moningai atsisakė dalyvauti transporto priemonės patikrinime.

3. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieÅ¡kinį, triplike) nurodo, kad 2021 m. kovo 15 d. atsakovas nupirko transporto priemonę KIA Sportage, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ trečiojo asmens ir patalpino vieÅ¡Ä skelbimÄ apie automobilio pardavimÄ . 2021 m. liepos 10 d. su atsakovu dėl parduodamo automobilio susisiekė ieÅ¡kovė ir jos pažįstamas asmuo.

Atsakovas telefonu nurodė, jog automobilis yra naudotas 10 metų, bet važiuojantis ir tinkamas eksploatuoti, automobilį jis neseniai įsigijo, nieko jam nedarė, taip pat nurodė, kad transporto priemonės neeksploatavo, todėl prieÅ¡ perkant automobilį pirkėjai reikėtų jį pasitikrinti savo sÄ skaita. 2021 m. liepos 12 d. atsakovas pateikė ieÅ¡kovei automobilio identifikacinį numerį, kad pirkėja galėtų susipažinti su transporto priemonės specifika, eksploatavimo ir remonto istorija.

IeÅ¡kovės pasitelktas pažįstamas asmuo paskambino ir nurodė, kad automobilis yra tinkamas ir ketina jį pirkti. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė ir jÄ kartu lydėjęs asmuo iÅ¡samiai apžiÅ«rėjo automobilį, nuodugniai tikrino iÅ¡orę ir prietaisų veikimÄ , susipažino su techninėmis savybėmis, buvo atsidarę variklio gaubtÄ , tikrino variklį, alyvos lygį ir kitas dalis. IeÅ¡kovė atliko bandomÄ jį važiavimÄ , įsitikino, kad variklis dirba tolygiai, transporto priemonė yra techniÅ¡kai tvarkinga, o jos trauka yra normali.

Atsakovas prieÅ¡ pat sandorio sudarymÄ dar kartÄ pasiÅ«lė ieÅ¡kovei nuodugniai pasitikrinti transporto priemonę su specialistu arba autoservise, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė atlikti specialisto patikrinimÄ , iÅ¡reiÅ¡kė norÄ iÅ¡ karto pirkti automobilį, nes daikto bÅ«klė visiÅ¡kai tenkino pirkėjÄ . 2021 m. rugpjūčio 12 d. ieÅ¡kovė pateikė pretenzijÄ â€žDėl netinkamos kokybės daikto“, kuri pareikÅ¡tÄ dėl trijų neesminių ir pirkėjos subjektyviai įvertintų įsigytos transporto priemonės trÅ«kumų, kurių pagrindu ieÅ¡kovė siekė nutraukti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovas nurodo, kad kartu su ieÅ¡kiniu į bylÄ pateikta PVM sÄ skaita IVUA Nr. 12104357, tačiau Å¡is mokėjimo dokumentas iÅ¡raÅ¡ytas ne ieÅ¡kovei, o kitam, su ginčo dalyku nesusijusiam asmeniui. Nepaisant įrodymų sÄ sajumo stokos, pateikto mokėjimo dokumento forma ir turinys atskleidžia, kad automobilių servise buvo užsakytas techninės bÅ«klės įvertinimas, besikreipiantis asmuo siekė ne nustatyti kažkokius konkrečius defektus, tačiau bendrai įvertinti transporto priemonės bÅ«klę.

PrieÅ¡ingai nei teigiama ieÅ¡kinyje, patikros ataskaitoje yra užfiksuoti ne defektai, tačiau atkartoti paslaugÄ užsakančio asmens nusiskundimai. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, kad automobilio pavarų dėžė bÅ«tų iÅ¡ardyta, apžiÅ«rėta ir tinkamai įvertinta, nėra suraÅ¡ytas joks defektinis aktas, nėra nurodyti gedimai, jų priežastys ir atsiradimo laikas, taip pat nieko neužsimenama apie ieÅ¡kovės nurodytÄ automobilio kondicionavimo sistemos nesandarumÄ .

Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė neįrodė jokių parduoto automobilio trÅ«kumų buvimo fakto. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovė turėjo įvertinti ir suvokti, jog perkamos transporto priemonės ilgainiui nusidėvinčios detalės profilaktiÅ¡kai turėtų bÅ«ti patikrintos ir prireikus remontuojamos/keičiamos vien dėlto, kad transporto priemonė yra naudota 10 metų ir nuvažiavusi ženklų kilometrų skaičių. Atsakovo manymu, ieÅ¡kovė, bÅ«dama apdairi ir protinga, prieÅ¡ įgydama automobilį turėjo pasirÅ«pinti nuodugnia jo bÅ«klės apžiÅ«ra, o prieÅ¡ pradėdama jį eksploatuoti, turėjo atlikti prevencinį automobilio aptarnavimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; iÅ¡ ieÅ¡kovės S. L. atsakovui A. S. priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti; priteisė iÅ¡ S. L. į valstybės biudžetÄ 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

5. Teismas įvertinęs, kad atsakovas turi verslo liudijimÄ Å¡ioje srityje, o ieÅ¡kovė transporto priemonę pirko asmeninių poreikių tenkinimui, konstatavo, jog Å¡alių sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi.

6. Teismas nustatė, jog prieÅ¡ sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ieÅ¡kovė turėjo galimybę įvertinti perkamos transporto priemonės bÅ«klę, atlikti bandomÄ jį važiavimÄ . Tačiau Å¡ia galimybė nepasinaudojo, todėl vien ta aplinkybė, jog po transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo paaiÅ¡kėjo tam tikri jos trÅ«kumai (tikėtina, buvę ir transporto priemonės pirkimo metu ir neatskleisti atsakovo), savaime nelemia kraÅ¡tutinės priemonės taikymo – teisės nutraukti sutartį realizavimo.

Teismas sprendė, jog byloje nėra duomenų, jog tinkamai neidentifikuoti automobilio gedimai būtų tokie, jog jų nebūtų įmanoma pašalinti suremontuojant transporto priemonę (ir reikalaujant iš pardavėjo nuostolių atlyginimo). Pirkėja neįrodė aplinkybių, kad dėl paaiškėjusių automobilio trūkumų yra pagrindas nutraukti sutartį, t. y. kad po sutarties sudarymo išaiškėję defektai gali būti laikomi esminiu sutarties pažeidimu, t. y. kartu ir pagrindu nutraukti sutartį.

7. Teismas sprendė, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė (automobilio pirkėja) pasirinko reikalauti iÅ¡ atsakovo (automobilio pardavėjo) grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisė pasirinkti savo teisių gynimo bÅ«dÄ priklauso ieÅ¡kovei. Å iuo atveju ieÅ¡kovė neprašė sumažinti transporto priemonės kainos ar atlyginti nuostolius dėl transporto priemonės remonto, o iÅ¡ karto iÅ¡reiÅ¡kė siekį atsisakyti sutarties. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, kad pirkėjos pasirinktas pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra neproporcingas.

Teismo vertinimu ieÅ¡kovė neįrodė, jog nupirkto daikto kokybės trÅ«kumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieÅ¡kovei atsisakyti sutarties, todėl reikalavimas nutraukti pirkimo – pardavimo sutartį atmestinas. Atmetus pagrindinį ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl sutarties nutraukimo, atmestini reikalavimai ir dėl restitucijos taikymo bei nuostolių atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė S. L. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog tarp Å¡alių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis, ginčo iÅ¡sprendimui turėjo taikyti specialiÄ sias vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančias įstatymo nuostatas, o pritaikęs bendrÄ sias normas netinkamai iÅ¡sprendė bylÄ . Teismas taikydamas bendrÄ sias pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančias teisės normas (CK 6.305-349 str., ypač 6.334 str.) ir atitinkamai dėl jų suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog nupirkto daikto kokybės trÅ«kumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieÅ¡kovei atsisakyti sutarties (Sprendimo 36 p.), dėl ko ieÅ¡kinį atmetė.

Tačiau teismas turėjo taikyti vartojimo – pirkimo pardavimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, kurios kitaip reglamentuoja tiek pardavėjo, tiek ir pirkėjo teises bei pareigas. 8.2. Ne ieÅ¡kovei, o atsakovui kaip pardavėjui (verslininkui) teko pareiga įrodyti, kad daikto trÅ«kumas buvo mažareikÅ¡mis, kuris siekia CK 6.363 straipsnio 8 dalyje nustatytos iÅ¡lygos dėl daikto trÅ«kumo mažareikÅ¡miÅ¡kumo taikymo ir/ar egzistuoja kitos įstatyme įtvirtintos sÄ lygos, kurioms esant jis galėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo atsakomybės, tačiau atitinkamų aplinkybių atsakovas neįrodinėjo.

Todėl teismui konstatavus, jog tarp Å¡alių sudaryta Sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (Sprendimo 16 p.) ir nagrinėjamu atveju nustačius, kad transporto priemonės trÅ«kumai buvo pastebėti netrukus po jos įsigijimo (tÄ pačiÄ dienÄ ) - tai patvirtino ne tik pati ieÅ¡kovė ir, bet iÅ¡ esmės ir atsakovas (Sprendimo 32 p.), o atsakovui net neįrodinėjant, jog atitinkami trÅ«kumai turėtų bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais, teismas turėjo tenkinti ieÅ¡kinį dėl sutarties nutraukimo.

Tuo metu teismas, reikalaudamas, jog ieÅ¡kovė įrodytų, kad nupirkto daikto trÅ«kumai yra esminis sutarties pažeidimas, tuo bÅ«du taikydamas CK 6.334 straipsnio nuostatas, padarė materialinės teisės normų pažeidimÄ , kuris sÄ lygojo neteisėto sprendimo priėmimÄ . 8.3. Automobilio remontas kainuotų daugiau kaip dvigubai brangiau nei pats Automobilis. IeÅ¡kovė tokiomis lėšomis nedisponavo, o be to, bÅ«tų ir visiÅ¡kai neprotinga naudoto automobilio remontui iÅ¡leisti tokias lėšas.

Todėl ieÅ¡kovė negalėjo pasinaudoti ir įtvirtinta teise reikalauti atlyginti trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas. Galima paminėti, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kojo kur gal bÅ«t bÅ«tų galima ir pigiau suremontuoti automobilį (važinėjo ne tik oficialius Automobilio gamintojo servisus), tačiau pastarieji nurodė, jog garantijų nesutiks, o ir remonto kainos buvo tikrai labai didelės. Tuo pačiu ieÅ¡kovei neturėjo galimybės ir reikalauti sumažinti kainÄ , nes atitinkamu Automobiliu negalima (nesaugu) naudotis.

O tam, kad bÅ«tų galima naudotis kaina turėjo bÅ«ti sumažinta daugiau nei kainavo pats Automobilis. Todėl ieÅ¡kovės pasirinktas teisių gynimo bÅ«das buvo iÅ¡ esmės vienintelis bÅ«das, kuriuo ieÅ¡kovė galėjo pasinaudoti, todėl toks teisių pasirinkimo bÅ«das yra teisingiausias, sÄ Å¾iningiausias ir protingiausias. Todėl net ir taikius bendrÄ sias pirkimo – pardavimo sutartis reglamentuojančias teisės normas (CK 6.334 str.), ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti tenkintas. 8.4.

Nors teismas abejoja UAB „Ivuana“ patikrinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, neva nėra aiÅ¡ku ar tai pačios ieÅ¡kovės nusiskundimai ar nustatyti gedimai, tačiau vien iÅ¡ atitinkamo dokumento pavadinimo – automobilio patikros ataskaita (e. b. t. 1, b. l. 138), akivaizdu, kad jame pateikti duomenys apie UAB „Ivuana“ meistrų nustatytas aplinkybes, o ne ieÅ¡kovės nusiskundimus. Atkreipia dėmesį į ieÅ¡kovės, liudytojo ir serviso meistrų vartota terminologijÄ . Meistrai atitinkamus gedimus įvardijo, kaip „gr. dėžės buksavimas“ (speciali terminologija), tuo metu tiek ieÅ¡kovė, tiek liudytoju apklaustas A.

K. atitinkamÄ gedimÄ apibÅ«dino taip, kaip jis pasireiÅ¡kė – t. y. nurodė gedimo požymius - paspaudus greičių pedalÄ , variklio apsukos didėja, o automobilis negreitėja (e. b. t. 1, b. l. 123). Tačiau tikrai nei ieÅ¡kovė, nei liudytoju apklaustas A. K., nebuvo kompetentingi įvardinti gedimo, kurį įvardijo serviso meistrai - „gr. dėžės buksavimas“. Be to, po teismo sprendimo priėmimo, ieÅ¡kovės gyvenimo draugas A. K. dar kartÄ kreipėsi į oficialų Automobilio gamintojo servisÄ UAB „Ivuna“, jog pastaroji paaiÅ¡kintu savo iÅ¡vadas.

Prie Å¡io skundo pridedamoje UAB „Ivuana“ pažymoje paaiÅ¡kinta, jog atlikus kompiuterinę diagnostikÄ , buvo rasta klaidų (P0741 ir P0732) susijusių su pavarų dėže. Bandomojo važiavimo metu, buvo juntamas automatinės pavarų dėžės darbo sutrikimas ir nesklandus bėgių jungimas, bei sankabų praslydimas. Ko pasėkoje, pagal rastus klaidų kodus buvo atlikta patikra pagal KIA gamintojo standartus gedimo nustatymui. Patikros metu buvo rastas užsikirtęs automatinės pavarų dėžės frikcinis žiedas, reikalingas automatinės pavarų dėžės keitimas.

Atliekant patikra dėl pavarų dėžės gedimo, pastebėta, kad variklio karteris leidžia tepalÄ , reikalingas keitimas. 8.5. Nors teismas ir nurodo, jog „byloje nėra ginčo, kad transporto priemonės pardavėjas siÅ«lė transporto priemonę apžiÅ«rėti servise, tačiau ieÅ¡kovė tokia galimybe nesinaudojo“ (Sprendimo 28 p.), Å¡ios aplinkybės neatitiko tikrovės. Tiek dublike, tiek ir teismo posėdžio metu, tiek ir liudytoju apklaustas A. K., nurodė, jog atsakovas neleido Automobiliu net iÅ¡važiuoti į Vilniaus apvažiavimÄ , kuriame bÅ«tų galima Automobiliu įsibėgėti didesniu greičiu.

Taip pat, teismo posėdžio metu, pats atsakovas patvirtino, jog marÅ¡rutÄ Automobilio iÅ¡bandymui parinko bÅ«tent jis. Todėl, atsakovas tikrai nesiÅ«lė transporto priemonės pasitikrinti. IeÅ¡kovė turėjo tikslÄ atitinkamÄ transporto priemonę pasitikrinti autoservise, tačiau važiuojant į susitikimÄ su atsakovu skambinant autoservisams, nei vienas negalėjo iÅ¡ kart priimti. Todėl ieÅ¡kovė neturėdama galimybės kur pasitikrinti, atsakovo net neprašė leisti tokia galimybe pasinaudoti.

Tikėtina, jog ieškovei būtų neleista, nes atsakovas neleido išvažiuoti net į greitkelį. Todėl tikrai, teismo išvada, kad atsakovas siūlė transporto priemonę apžiūrėti servise, tačiau ieškovė tokia galimybe nesinaudojo, neatitinka tikrovės.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovas A. S. praÅ¡o skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 9.1. IeÅ¡kovė Automobilio trÅ«kumus iÅ¡ esmės įrodinėjo vieninteliu įrodymu – 2021 m. liepos 19 d. UAB “Ivuana” Automobilio patikros ataskaita (toliau – Ataskaita). Atsakovas sutinka su teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei įrodinėjant ieÅ¡kinio pagrindÄ pateikta Ataskaita, yra matyti, kad joje kaip atliktos kompiuterinės diagnostikos rezultatas abstrakčiai nurodoma:

“yra klaidų“, kaip pakabos patikros rezultatas nurodoma „apsukos kyla iki 5000, gr. dėžė buksuoja. Važiuojant jaučiasi gr. dėžės smÅ«giavimai“, ir pan., tačiau iÅ¡ Å¡ios patikros Ataskaitos net nėra aiÅ¡ku, ar serviso darbuotojas Å¡iuos aspektus užfiksavo, ar tik atpasakojo kliento nusiskundimus. Ataskaitoje nėra nurodyti jokie Automobilio gedimai, jų priežastys ir kiti tokius trÅ«kumus (defektus) identifikuojantys duomenys, net nėra užsimenama apie kokį nors konkretų vidinės Automobilio sistemos defektÄ .

Ataskaitoje taip pat nieko neužsimenama apie ieÅ¡kovės nurodytÄ Automobilio kondicionavimo sistemos nesandarumÄ . IeÅ¡kovė net tik neįrodė, bet ir nenurodė jokių konkrečių Automobilio defektų, o vien tik Ataskaitoje nurodytas „greičių dėžės buksavimas ir smÅ«giavimas“ gali bÅ«ti juntamas dėl daugybės priežasčių, tame tarpe ir subjektyvių, t. y. asmens vairuojančio Automobilį subjektyvaus vertinimo (pajautimo, kt.) ar veiksmų (pvz. netinkamo vairavimo, per staigios akceleracijos, kitų gamintojo nurodymų vairuojant automobilį nesilaikymo), gali bÅ«ti momentinis ir pan., todėl tai negali bÅ«ti laikoma tinkamu defektų įrodymu. 9.2.

IeÅ¡kovė posėdžio metu patvirtino, kad Ataskaitoje techninės bÅ«klės įvertinimas buvo atliktas serviso darbuotojams tik atlikus bandomÄ jį važiavimÄ ir padarius kompiuterinę diagnostikÄ . IÅ¡ to buvo daroma tik prielaida, jog gali bÅ«ti kokie nors greičių dėžės gedimai. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad Automobilis ir jo vidiniai mechanizmai niekada nebuvo ardomi, tikrinami, nebuvo sudarytas defektinis aktas, todėl teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, kad Automobilio greičių dėžė nebuvo iÅ¡samiai tikrinama, t. y. nebuvo nustatytas tikslus gedimas ir kaip konkretų gedimÄ galima paÅ¡alinti (Sprendimo 33 p.).

Byloje nesant duomenų dėl konkrečių Automobilio trÅ«kumų, atsakovas net negalėtų įrodinėti jų mažareikÅ¡miÅ¡kumo, kadangi nebÅ«tų žinoma kokius konkrečiai trÅ«kumus (gedimus, kt.) reikia vertinti. 9.3. Nors atsakovas nesutinka, kad ieÅ¡kovė įrodė kokius nors konkrečius Automobilio trÅ«kumus, tačiau net jeigu bÅ«tų nustatyti konkretÅ«s panaÅ¡aus pobÅ«džio trÅ«kumai (defektai), jie turėtų bÅ«ti laikomi mažareikÅ¡miais. 9.4. Byloje nustatyta, kad siekiant sudaryti Sutartį, iki Automobilio fizinės apžiÅ«ros atsakovas ieÅ¡kovei buvo pateikęs Automobilio VIN kodÄ (SMS žinute, atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas Nr. 2), todėl ieÅ¡kovei dar iki Sutarties sudarymo buvo žinoma, kad Automobilis buvo dalyvavęs eismo įvykyje.

Taigi, Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė žinojo, kad perkamas daiktas (Automobilis) yra ne tik naudotas, bet ir dalyvavęs eismo įvykyje, todėl bÅ«dama protingu ir rÅ«pestingu asmeniu galėjo tikėtis, kad su laiku gali paaiÅ¡kėti ar atsirasti kokie nors naudoto Automobilio trÅ«kumai. IeÅ¡kovės lÅ«kestis perkant 10 metų senumo naudotÄ ir avarijoje dalyvavusį Automobilį negalėjo bÅ«ti toks pat kaip perkant naujÄ ar mažai naudotÄ ir eismo įvykyje nedalyvavusiÄ transporto priemonę. Å alių elgesys ir joms žinomos aplinkybės sudarant Sutartį dėl Automobilio pagrindžia tai, kad net ir nustačius kokius nors defektus, kurie netrukdo naudotis Automobiliu pagal jo paskirtį, jie turėtų atitikti ieÅ¡kovės kaip pirkėjos lÅ«kesčius pagal Sutartį. 9.5.

IeÅ¡kovė galėjo pateikti visus įrodymus pirmosios instancijos teismui. IeÅ¡kovė, atstovaujama profesionalaus atstovo nesirÅ«pino tinkamu ieÅ¡kinio pagrindo įrodinėjimu, nesuteikia teisės ieÅ¡kovei piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis ir selektyviai, atsižvelgiant į Sprendimo motyvus, teikti papildomus įrodymus taip užkertant keliÄ atsakovui tinkamai dėl jų atsikirsti. Tiek teismas, tiek atsakovas negali patikrinti Pažymos turinio patikimumo, apklausti jÄ sudariusių asmenų, patikrinti joje nurodytų aplinkybių, kadangi tam reikia apžiÅ«rėti Automobilį, patikrinti Automobilio gedimų istorijos po Sutarties sudarymo ir panaÅ¡iai.

Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovas mano, kad Pažyma neturėtų bÅ«ti priimta kaip naujas įrodymas. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieÅ¡kovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį faktinių bei teisinių argumentų.

12. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl transporto priemonės prikimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, kuriomis reglamentuojama ieÅ¡kovės kaip pirkėjos teisė nutraukti sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl naujo įrodymo priėmimo 13. Apeliantė praÅ¡o priimti naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ivuana“ pateiktÄ automobilio patikrinimo pažymÄ . PraÅ¡ymÄ grindžia tuo, jog tik priėmus skundžiamÄ sprendimÄ iÅ¡kilo bÅ«tinybė gauti patikslinančius duomenis iÅ¡ atitinkamo raÅ¡ytinio įrodymų rengėjo. UAB „Ivuana“ pateikė pažymÄ papildomai paaiÅ¡kinančiÄ jos pradiniame patikrinimo akte nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, jog Å¡io įrodymo pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo teismui suabejojus pateiktais įrodymais, be to, atitinkamas įrodymas bylos nagrinėjimo metu neegzistavo (suraÅ¡ytas tik 2022 m. rugpjūčio 3 d.), mano yra pagrindas prijungti prie bylos pridedamÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ , kurį ir praÅ¡o prijungti prie bylos.

14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15. Pagal kasacinio teismo praktikÄ draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui, iÅ¡imtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , bei atsižvelgti į praÅ¡omo naujai priimti įrodymo įtakÄ Å¡alių ginčui iÅ¡spręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sÄ lygų taikyti CPK 314 straipsnyje iÅ¡vardytas iÅ¡imtis ir šį įrodymÄ priimti (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008).

Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (LAT 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

16. PraÅ¡omu priimti nauju įrodymu (2022 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Ivuana“ automobilio patikrinimo ataskaita) siekiama įrodyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes (automobilio techninę bÅ«klę). Byloje ir anksčiau buvo poreikis nustatyti Å¡iÄ aplinkybę, tačiau po skundžiamo sprendimo priėmimo Å¡i aplinkybė Å¡alims tapo akivaizdi. Nors Å¡is įrodymas galėjo bÅ«ti į bylÄ pateiktas ir anksčiau, tačiau atsižvelgiant į tai, jog Å¡iuo įrodymu įrodinėjama bylai reikÅ¡minga aplinkybė, su juo turėjo galimybę susipažinti ir kita Å¡alis, naujai pateiktas įrodymas detalizuoja ankstesnį byloje esantį įrodymÄ - 2021 m. liepos 19 d.

UAB „Ivuana“ atlikto automobilio defektavimo ataskaitÄ , vertintina, kad Å¡io naujo įrodymo priėmimas galimas, bylos nagrinėjimo neužvilkins, todėl įrodymas priimamas ir vertinamas visų byloje esančių įrodymų kontekste. Nenustatyta, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiautų Å¡iuo institutu, todėl kolegijos teisėjai sprendžia, jog naujai pateiktas įrodymas reikÅ¡mingas teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, iÅ¡sprendimui, ir proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta iÅ¡imtimi prijungti naujÄ Ä¯rodymÄ .

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių 17. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 12 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi S. L. įsigijo iÅ¡ A. S. transporto priemonę KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 500,00 Eur sumÄ (I tomas b. l. 57). IÅ¡ 2021 m. liepos 19 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros serija IVUA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad techninės bÅ«klės įvertinimas kainavo 78,00 Eur (I tomas b. l. 36.). IÅ¡ 2021 m. spalio 4 d. UAB „IVUANA“ autocentro pasiÅ«lymo matyti, kad variklio karterio keitimas – 97,52 Eur; pavarų dėžės keitimas – 390,08 Eur; papildomos eksploatacinės med. – 8,26 Eur; pavarų dėžė – 10 932,31 Eur; karteris – 75,15 Eur; transmisinė alyva – 473,74.

Bendra suma – 14 492,24 Eur (I tomas b. l. 41).

18. IeÅ¡kovė S. L. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pretenzija kreipėsi į atsakovÄ A. S. ir nurodė, kad nusipirkus automobilį ir juo nuvažiavus apie 30 km pasireiÅ¡kė Å¡ie automobilio defektai – automobilio kondicionierius neÅ¡aldo; automobilio variklis pasileidžia tik iÅ¡ antro karto; automobilio automatinės pavarų dėžės gedimas. IeÅ¡kovė pretenzija pareikalavo: nutraukti 2021 m. liepos 12 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį; grÄ Å¾inti sumokėtÄ 6 500,00 Eur sumÄ ; kompensuoti 78,00 Eur už automobilio patikrÄ ; kompensuoti 100,00 Eur už konsultacijÄ su UAB „Autopretenzija“; pardavėjo sÄ skaita iÅ¡sigabenti automobilį. 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakymu į 2021 m. rugpjūčio 12 d. pretenzijÄ â€ždėl netinkamos kokybės daikto“ atsakovas A.

S. nesutiko su pretenzija, nurodė, kad taip pat nesutinka su prielaidomis, jog transporto priemonės gedimai atsirado dėl priežasčių, už kurias bÅ«tų atsakingas atsakovas, o ieÅ¡kovės reikalavimai nėra pagrįsti nei teisiÅ¡kai, nei faktiÅ¡kai. Nurodė, kad vien galimai nustatytų gedimų aplinkybė, savaime negali patvirtinti tyčia paslėptų defektų buvimo iki sandorio sudarymo ar automobilio pardavimo metu, o gedimų pobÅ«dis nepagrindžia besÄ lyginės pardavėjo atsakomybės (I tomas b. l. 122-, 90-94.).

UAB „Ivuana“ 2021 m. liepos 19 d. automobilio patikros ataskaitoje nurodyti automobilio gedimai, pvz., kaip atliktos kompiuterinės diagnostikos rezultatas nurodoma :“yra klaidų“, kaip pakabos patikros rezultatas nurodoma „gr.dėžė buksuoja, važiuojant jaučiasi gr. dėžės smÅ«giavimai“, yra klaidų, prarÅ«dijęs karteris, bėga alyva, ir kt. (I tomas b .l. 138). Dėl ieÅ¡kovės teisės nutraukti naudotos transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartį 19. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog nupirkto automobilio kokybės trÅ«kumai yra esminis sutarties pažeidimas, suteikiantis teisę reikalauti ieÅ¡kovei atsisakyti sutarties.

20. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o Å¡is – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai iÅ¡dėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų – įprastus reikalavimus.

Nuostatos dėl pirkimo-pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, ir pagal Å¡io straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sÄ lygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trÅ«kumų, dėl kurių daiktų nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trÅ«kumus žinodamas, arba apskritai nebÅ«tų tų daiktų pirkęs, arba nebÅ«tų už juos tiek mokėjęs.

21. Kaip yra iÅ¡aiÅ¡kinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymÄ , todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiÅ¡kia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamÄ daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiÅ¡kiai apibrėžtais pagrindais. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trÅ«kumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, gali pareikÅ¡ti pardavėjui Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus:

1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;

2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;

3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti;

4) grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

22. Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo-pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises bei pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.

23. Byloje nustatyta, kad 2021 m. liepos 12 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta ne naujos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė S. L. įsigijo iÅ¡ atsakovo A. S. transporto priemonę KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 500,00 Eur sumÄ (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Sutartyje nenurodyti jokie transporto priemonės trÅ«kumai.

24. Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį, pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, Å¡eimos ar namų Å«kio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktÄ , o jei jie sutartyje neaptarti – daiktÄ , atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 straipsniai).

25. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieÅ¡kovė, sudarydama automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, atsisakė kreiptis į specializuotÄ servisÄ , jai tuo metu automobilio bÅ«klė buvo tinkama, todėl dėl vėliau atsiradusių trÅ«kumų pati turi prisiimti iÅ¡ to kylančias neigiamas pasekmes.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieÅ¡kovė, pirkdama naudotÄ automobilį, kaip apdairus ir protingas žmogus, privalėjo pasinaudoti teise patikrinti automobilio techninę bÅ«klę (kokybę), tačiau Å¡ia teise nepasinaudojo, prisiimdama su tuo susijusiÄ rizikÄ . Pažymėtina, kad pirkėjas turi teisę patikrinti perkamus daiktus (CK 6.328 straipsnis), bet ne pareigÄ , o pardavėjas turi pareigÄ patvirtinti (garantuoti) daikto kokybę, praneÅ¡ti apie parduodamo daikto trÅ«kumus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo-pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-182/2009).

27. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas, pirkdamas naudotÄ automobilį, negalėjo tikėtis tokių pačių garantijų, kaip tuo atveju, jei pirktų visiÅ¡kai naujÄ . Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 4 dalimi, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos bÅ«tų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai bÅ«dingi tokio paties pobÅ«džio daiktams. Pripažintina, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.), savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas. Taigi, ir parduodamas nenaujas automobilis turi bÅ«ti tinkamas naudoti pagal paskirtį.

28. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovė automobilį iÅ¡ atsakovo įsigijo 2021 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Gedimai atsirado tÄ pačiÄ dienÄ . UAB „Ivuana“ įgalioto KIA atstovo Lietuvoje 2021 m. liepos 19 d. automobilio patikros ataskaitoje nurodyti automobilio gedimai, pvz., kaip atliktos kompiuterinės diagnostikos rezultatas nurodoma :“yra klaidų“, kaip pakabos patikros rezultatas nurodoma „gr.dėžė buksuoja, važiuojant jaučiasi gr. dėžės smÅ«giavimai“, yra klaidų, prarÅ«dijęs karteris, bėga alyva, ir kt. 2022 m. rugpjūčio 3 d.

UAB „Ivuana“ pažymoje nurodoma, jog KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pristatyta bei apžiÅ«rėtas 2021 m. liepos 19 dienÄ . IÅ¡analizavus automobilio defektus nustatyta - atlikus kompiuterinę diagnostikÄ , buvo rasta klaidų (P0741 ir P0732) susijusių su pavarų dėže, bandomojo važiavimo metu buvo juntamas automatinės pavarų dėžės sutrikimas ir nesklandus bėgių jungimas bei sankabų praslydimas, ko pasekoje pagal rastus klaidų kodus buvo atlikta patikra pagal KIA gamintojo standartus gedimo nustatymui.

Patikros metu rastas užsikirtęs automatinės pavarų dėžės frikcinis žiedas, reikalingas automatinės pavarų dėžės keitimas, taip pat atliekant patikrÄ dėl pavarų dėžės keitimo, pastebėta, kad variklio karteris leidžia tepalÄ , reikalingas keitimas.

29. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktÄ Ä¯ bylÄ UAB „Ivuana“ 2021 m. liepos 19 d. automobilio patikros ataskaitÄ , pažymėjo, jog abstrakčiai nurodyti gedimai, pvz., kaip atliktos kompiuterinės diagnostikos rezultatas nurodoma :“yra klaidų“, kaip pakabos patikros rezultatas nurodoma „gr.dėžė buksuoja. Važiuojant jaučiasi gr. dėžės smÅ«giavimai“, ir pan., negali patvirtinti, kad transporto priemonės trÅ«kumai yra trukdantys jÄ eksploatuoti. Vien tai, kad UAB „Ivuana“ byloje nedalyvaujančiam asmeniui pateikė komercinį pasiÅ«lymÄ keisti automatinę pavarų dėžę, neįrodo, kad nurodytÄ greičių dėžės jaučiamus smÅ«giavimus galima paÅ¡alinti tik keičiant visÄ automatinę pavarų dėžę.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia, kad ginčo Å¡alys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

31. Atsižvelgiant į nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ bei įvertinus bylos aplinkybes, spręstina, jog labiau tikėtina, jog nurodyti automobilio gedimai yra esminiai, trukdantys eksploatuoti transporto priemonę. Teisėjų kolegija pastebi, jog prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra, o atsakovas, kuriam buvo praneÅ¡ta apie galimybę dalyvauti automobilio apžiÅ«roje UAB „Ivuana“ įgalioto KIA atstovo Lietuvoje servise (I tomas b. l. 137), Å¡ia teise nepasinaudojo, taip pat nepateikė visiÅ¡kai jokių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad atsakovas yra verslininkas, vykdantis automobilių pardavimo veiklÄ (I tomas b. l. 188). Byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad ieÅ¡kovė įtakojo automobilio defektų atsiradimÄ . IeÅ¡kovė tuoj pat po automobilio įsigijimo informavo atsakovÄ apie automobilio gedimus, vėliau pateikė atsakovui pretenzijÄ , nurodydama konkrečius automobilio gedimus praÅ¡ydama nedelsiant grÄ Å¾inti už automobilį sumokėtus pinigus. Minėti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo pat automobilio įsigijimo (2022 m. liepos 12 d.) visÄ laikÄ reikalavo grÄ Å¾inti pinigus už automobilį.

Todėl atsakovo ir pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieškovės pateikti įrodymai surinkti nepadalyvaujant atsakovui ir/ar gedimai galėjo atsirasti dėl pačios ieškovės yra visiškai nepagrįsti, dėl to atmestini.

32. Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas).

Ä®vertinusi byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo parduotas ieÅ¡kovei su paslėptais defektais –užsikirtęs automatinės pavarų dėžės frikcinis žiedas, reikalingas automatinės pavarų dėžės keitimas, variklio karteris leidžia tepalÄ , reikalingas keitimas ir kt. Byloje nustatytų nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad automobilis, jau perleidimo ieÅ¡kovei nuosavybėn metu turėjo paslėptų trÅ«kumų, kurie atsirado iki automobilio perdavimo ieÅ¡kovei ir apie kuriuos ieÅ¡kovė nebuvo informuota.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad pardavėjas turi prievolę patvirtinti daikto kokybę pagal įstatymÄ , t. y. net tais atvejais, kai pardavėjas sutartimi nesuteikia daiktui garantijos, pardavėjas turi perduoti daiktus, atitinkančius įprastus reikalavimus, kad daiktÄ bÅ«tų galima naudoti tam, kam įprastai tokie daiktai naudojami, sprendžia, kad atsakovas yra atsakingas už paslėptus automobilio trÅ«kumus.

34. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kovei įsigijus automobilį ir tÄ pačiÄ dienÄ paaiÅ¡kėjus tokiems trÅ«kumams, dėl kurių jo iÅ¡ esmės nebuvo galima tinkamai naudoti pagal paskirtį. Ä®prasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iÅ¡ esmės bÅ«tų techniÅ¡kai tvarkingas ir juo bÅ«tų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį - važiuoti. Pardavėjui buvo žinomas ieÅ¡kovo įsigijimo tikslas – automobilio naudojimas asmeniniams tikslams.

35. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį, šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kuo didesnis yra atotrÅ«kis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties nevykdymas, esant ginčui, bus pripažintas esminiu. Esminį sutarties pažeidimÄ nulemia tai, ar nukentėjusioji Å¡alis negavo didžiÄ ja dalimi to, kÄ pagal sutartį per visÄ jos terminÄ pagristai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios Å¡alies teisėti, pagrįsti lÅ«kesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas yra esminis, nes:

1) ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės negavo to, ko tikėjosi, t. y. ieÅ¡kovė tikėjosi įsigyti automobilį, atitinkantį Å¡ios transporto priemonės parametrus bei komplektacijÄ ;

2) griežtas transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės, t. y. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.4311 straipsnyje ir Motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡e yra nustatyti imperatyvÅ«s sutartyje nurodytini duomenys, jie turi bÅ«ti nurodomi nepriklausomai nuo Å¡alių pasirinkimo juos nurodyti ar ne;

3) atsakovas galimai dėl didelio neatsargumo bei siekdamas nepatirti nuostolių, neinformavo ieškovės apie parduodamo automobilio paslėptus defektus;

4) atsakovas nepatirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta, Å¡alys bÅ«tų grÄ Å¾intos į padėtį iki sutarties sudarymo, t. y. atsakovui bÅ«tų grÄ Å¾intas jo parduotas automobilis, ieÅ¡kovei – jos už automobilį sumokėti pinigai. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus spręstina, jog ieÅ¡kovė dėl netinkamo Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo, kuris buvo esminis sutarties pažeidimas, įgijo teisę Å¡iÄ sutartį nutraukti.

38. Minėta, kad atsakovas, kaip pardavėjas, turėjo byloje įrodyti, kad automobilio trūkumai ieškovei buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis), taip pat turėjo įrodyti atsakovo atsakomybę šalinančius pagrindus. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas šių aplinkybių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

39. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad automobilis jo perleidimo ieÅ¡kovei nuosavybėn metu jau turėjo paslėptų trÅ«kumų, atsiradusių iki automobilio perdavimo ieÅ¡kovei, tai, jog ieÅ¡kovė yra vartotojas, t. y. silpnesnioji Å¡alis, o atsakovas – profesionalas, teikiantis automobilių pardavimo paslaugas (CK 6.228 straipsnis), teismas sprendžia, kad atsakovas nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sÄ lygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trÅ«kumų, dėl kurių automobilio nebÅ«tų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, todėl turi atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimÄ .

40. CK 6.334 straipsnyje įtvirtintos netinkamos kokybės daiktÄ nusipirkusio pirkėjo teisės. CK 6.363 straipsnyje tokios pačios teisės yra įtvirtintos vartotojo, kuris yra pirkėjas, atžvilgiu. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad daiktas, sutartyje apibÅ«dintas pagal rūšį, bÅ«tų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, iÅ¡skyrus atvejus, kai trÅ«kumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės arba, kad bÅ«tų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, taip pat reikalauti kad pardavėjas neatlygintinai per protingÄ terminÄ paÅ¡alintų daikto trÅ«kumus arba atlygintų pirkėjo iÅ¡laidas jiems iÅ¡taisyti, jei trÅ«kumus įmanoma paÅ¡alinti, grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.

41. Kaip kasacinis teismas yra konstatavęs, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas).

42. Vartojimo prekės kokybės trÅ«kumams paaiÅ¡kėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytÄ Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trÅ«kumai, iÅ¡aiÅ¡kėję per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trÅ«kumo pobÅ«džiu. Atsižvelgiant į tai, CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis.

43. IeÅ¡kovė pirko naudotÄ automobilį, turėdama tikslÄ jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilio trÅ«kumai nebuvo tokie akivaizdÅ«s, kad bet koks atidus pirkėjas bÅ«tų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo. Kadangi atsakovas turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai jis atsakingas už paslėptus Å¡io automobilio trÅ«kumus. O kadangi ieÅ¡kovė yra vartotojas, taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Automobilis sugedo po labai trumpo laiko nuo jo pardavimo, todėl akivaizdu automobilio trÅ«kumai, nors ir paaiÅ¡kėjo vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieÅ¡kovei momentu.

44. Pažymėtina, kad vadovaujantis teismų praktika, CK 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta vartotojo teisių apsaugos priemonė yra specialus vartotojo teisių gynimo bÅ«das, kurio taikymo galimybė nėra saistoma daikto nepaÅ¡alinamų trÅ«kumų egzistavimo, taigi jis gali bÅ«ti taikomas ir tada, kai daikto trÅ«kumai gali bÅ«ti paÅ¡alinami. Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaiÅ¡tingos kokybės daiktÄ , todėl net ir neesminiai daikto trÅ«kumai gali bÅ«ti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-915/2018, 28 ir 29 punktai). Taigi, Å¡iuo atveju, ieÅ¡kovė net ir esant (kaip nurodė atsakovas) mažareikÅ¡miams trÅ«kumams, turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ .

45. IeÅ¡kovė kaip savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ pasirinko pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimÄ , kas nagrinėjamu atveju iÅ¡ esmės atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , t. y. grÄ Å¾inti sumokėtÄ kainÄ ir atsisakyti sutarties, kai netinkamo kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Patenkinus ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. priteisus ieÅ¡kovei iÅ¡laidas už sumokėtÄ automobilį (6.500,00 Eur) bei patirtas iÅ¡laidas už gedimo priežasties nustatymÄ (78,00 Eur), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. sausio 12 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis), ieÅ¡kovė turi grÄ Å¾inti atsakovui automobilį KIA Sportage, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl procesinės bylos baigties 46. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus motyvus, vadovaudamasis aktualiu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pirmiau aptartus motyvus ir nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ , dėl to sprendžia, kad netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas ir nepagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė kaip vartotoja yra atsakinga dėl jai parduoto automobilio trÅ«kumus.

47. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Tenkinus ieškinį, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, ieškovės S. L. patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš atsakovo A. S.

49. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. IeÅ¡kovės 1512,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, ir 148,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, sumokant žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , yra pagrįstos ir nevirÅ¡ija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 1.660,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos.

50. Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje patyrė 8,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos, ieÅ¡kinį patenkinus, į valstybės biudžetÄ priteistinos iÅ¡ atsakovo (CPK 92 straipsnis).

51. Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumÄ , todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės S. L. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti 2021 m. liepos 12 d. tarp S. L. ir A. S. sudarytÄ transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Priteisti iÅ¡ A. S. ieÅ¡kovei S. L. 6.500,00 Eur (Å¡eÅ¡i tÅ«kstančiai penki Å¡imtai eurų) už automobilį, 78,00 Eur (septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai 08 ct) už gedimo priežasties nustatymÄ , 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ (6.578,00 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 12 d. ) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1.660,50 Eur (vienas tÅ«kstantis Å¡eÅ¡i Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Ä®pareigoti ieÅ¡kovę S. L. grÄ Å¾inti atsakovui A. S. automobilį KIA Sportage, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisti iÅ¡ atsakovo A. S. valstybei 8,96 Eur (aÅ¡tuoni eurai devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i centai) procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad nurodyta suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5662. Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Alvydas Barkauskas Vaclovas Paulikas Inga Staknienė