09d105f0-5df3-46dc-8d5f-d6ff7f0fcfb9 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. e2A-1082-340/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28138-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.11.5; 3.3.1.20. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 2 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės ,,Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ ieÅ¡kinį atsakovams M.

S. ir I. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. ieÅ¡kovė akcinė bendrovė „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ (toliau – AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų M. S. ir I. S. 1 158,44 Eur skolÄ už Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, 119,72 Eur palÅ«kanų, 5 proc. procesines palÅ«kanas bei lygiomis dalimis 31,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 15,78 Eur.

2. Nurodė, kad 2002 m. vasario 1 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“ (toliau – UAB „Vilniaus energija“), Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ sudarė Vilniaus miesto Å¡ilumos Å«kio nuomos sutartį, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. licencijuotÄ Å¡ilumos tiekimo veiklÄ Vilniaus mieste vykdė Å¡ilumos tiekimo licencijÄ turėjusi UAB „Vilniaus energija“. 2017 m. kovo 29 d. nuomos sutartis baigė galioti, nuo 2017 m. kovo 30 d.

Å¡ilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieÅ¡kovė. 2017 m. birželio 16 d. raÅ¡tu Nr. 013-01-3567 UAB „Vilniaus energija“ patvirtino apie reikalavimo teisių į turimas vartotojų skolas perleidimÄ ieÅ¡kovei ir 2017 m. birželio 22 d. perdavimo priėmimo aktu perdavė ieÅ¡kovei dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, taip pat visas reikalavimo teises į atsakovus. IeÅ¡kovė tiekia centralizuotÄ Å¡ilumos energijÄ butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovams.

Atsakovų skola ieÅ¡kovei laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d. tiektÄ Å¡ilumos energijÄ yra 1 158,44 Eur. IeÅ¡kovė taip pat prašė priteisti 5 proc. palÅ«kanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. kovo 29 d., t. y. 119,72 Eur, nes atsakovai laiku nevykdė prievolės atsiskaityti (CK 6.38 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, jog skola už karÅ¡tÄ vandenį atsakovams yra skaičiuojama pagal 2009-2010 m. pakeistÄ teisinę bazę, todėl suderinus su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) bei savivaldybės taryba karÅ¡to vandens tiekėjas nuo 2010 m. gegužės 1 d. vartotojų butuose pradėjo įrenginėti bÅ«tent karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančius karÅ¡to vandens skaitiklius.

IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindė 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016. Teigė, kad 2019 m. balandžio 30 d. ieÅ¡kovė pakartotinai raÅ¡tu kreipėsi į atsakovus su praÅ¡ymu sudaryti galimybę / sÄ lygas (leisti) bendrovei įrengti karÅ¡to vandens skaitiklį bute iki 2019 m. gegužės 28 d. Å iuo tikslu prašė suderinti priimtinÄ tokio įrengimo datÄ ir laikÄ su bendrovės klientų aptarnavimo centro vadybininku-Å¡ilumininku, tačiau atsakovai nebendradarbiavo.

IeÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, kad tik naujų karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo funkcija įrengimas ir naudojimas užtikrina teisingÄ ataskaitiniu laikotarpiu name suvartotos Å¡ilumos energijos kiekio paskirstymÄ viso namo vartotojams ir tokiu bÅ«du apsaugo jų interesus.

3. Atsakovai M. S. ir I. S. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ iki 2017 m. kovo 29 d. informavo atsakovus apie ketinimÄ pakeisti jų bute karÅ¡to vandens skaitiklius, t. y. pati ieÅ¡kovė nesilaikė įstatymo jai nustatytų pareigų dėl vartotojų tinkamo informavimo apie ketinimÄ pakeisti jų bute karÅ¡to vandens skaitiklius, nederino konkretaus skaitiklių pakeitimo laiko su vartotojais. Pažymėjo, kad 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016 priimtas konstatavus, kad abonentas moka už faktiÅ¡kai sunaudotÄ energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu normatyvai suvartotam energijos kiekiui nustatyti apskritai gali bÅ«ti taikomi tik tada, jeigu nėra objektyvios galimybės pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenims nustatyti suvartotÄ energijos kiekį.

Pasak atsakovų, nėra jokio pagrindo teigti, kad po minimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės ir ieÅ¡kovė įgijo teisę skaičiuoti suvartotÄ energijÄ ruoÅ¡ti karÅ¡tam vandeniui pagal normatyvus. IeÅ¡kovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovai netinkamai vykdė pareigÄ atsiskaityti už faktiÅ¡kai suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį, kaip ir nepateikė įrodymų, kad iki 2017 m. kovo 29 d. kreipėsi į atsakovus dėl naujo karÅ¡to vandens skaitiklio įvedimo.

IeÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti atsakovų skola susidarė per 2015-2016 metus. Å iai dienai atsakovai neturi skolos AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, t. y. ieÅ¡kovė Å¡iuo ieÅ¡kiniu siekia prisiteisti jai perduotas UAB „Vilniaus energija“ skolas, apie kurias detaliai buvo pasisakyta teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016. Atsakovai akcentavo, kad UAB „Vilniaus energija“ skaičiavo suvartoto karÅ¡to vandens kiekį pagal normatyvus, nesant teisėto pagrindo, kadangi atsakovai visada sÄ Å¾iningai deklaruodavo suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį bei už jį mokėdavo, be to, tuo metu buvo atlikta skaitiklių metrologinė patikra.

IeÅ¡kovė nepateikia jokių realių įrodymų, kad iki 2017 m. kovo 29 d. UAB „Vilniaus energija“ turėjo pagrindÄ skaičiuoti suvartojamo karÅ¡to vandens kiekį pagal normatyvus.

5. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu prašė ieškinį tenkinti visiškai.

6. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu c. b. Nr. e2A-2772-585/2016 iÅ¡sprendė įsiskolinimo priteisimo reikalavimÄ už karÅ¡tÄ vandenį pagal normÄ laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kuriuo nusprendė atmesti ieÅ¡kinį. Tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovai, minėtu teismo sprendimu teismas nesprendė reikalavimo už karÅ¡tÄ vandenį pagal normÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. pagrįstumo. Be to, esminis motyvas, kodėl Vilniaus apygardos teismas tada atmetė bendrovės reikalavimus buvo tai, kad bendrovė tariamai neįrodė, kad apeliantai atsisakė perduoti jos nuosavybėn karÅ¡to vandens skaitiklį, o ne dėl to, kad bendrovė arba Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė neinformavo atsakovų apie ketinimÄ pakeisti jų bute karÅ¡to vandens skaitiklius.

Trečiasis asmuo sutiko su ieÅ¡kovės teiginiu, jog karÅ¡to vandens skaitiklio įrengimas apsaugo visų namo vartotojų interesus. Pažymėjo, jog pagal LR energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 18.2 punktÄ , karÅ¡to vandens tiekėjas, įsigaliojus minėtoms taisyklėms, visais atvejais, be iÅ¡imčių, privalo įrengti savo karÅ¡to vandens skaitiklį, todėl atmestini kaip nepagrįsti atsakovų argumentai, jog jiems neįsileidus ir neleidus įrengti karÅ¡to vandens skaitiklio, normatyvas yra taikomas neteisėtai.

Be to, Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, 16 straipsnio 4 dalis, t. y. galiojantys teisės aktai nei vartotojui, nei tiekėjui nenumato galimybės atsisakyti leisti įrengti tokius skaitiklius, karÅ¡to vandens tiekėjas visais atvejais privalo įrengti jam priklausančius karÅ¡to vandens skaitiklius, vienodus visam namui. Nurodė, jog nuo 2013 m. spalio 1 d. ieÅ¡kovė pagrįstai pradėjo taikyti karÅ¡to vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus 2009 m. kovo 10 d. Komisijos nutarimu „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjų bei Å¡ių sistemų prižiÅ«rėtojų atstovus, metodikos patvirtinimo“ Nr. 03-26 (t. y. 92 litrų per parÄ normatyvÄ vienam gyventojui).

Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovų nurodytu argumentu, jog atsakovai nėra gavę atitinkamo turinio praÅ¡ymo (raÅ¡to) apie ieÅ¡kovės pageidavimÄ patekti į atsakovams priklausantį butÄ . Visi bendrovės registruotu paÅ¡tu siųsti praneÅ¡imai (apie numatomÄ karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimÄ ), bendrovei atgal, kaip neįteikti negrįžo, todėl laikytina, jog minėto buto savininkai, t. y. atsakovai, buvo tinkamai informuoti ir turėjo pareigÄ Ä¯sileisti įgaliotus bendrovės atstovus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ atsakovui I. S. 1 161,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė valstybei iš ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 3,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

8. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės skolÄ už Å¡ilumos energijÄ karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti paskaičiuoti pagal normatyvÄ ; ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovų priteisti iÅ¡ UAB „Vilniaus energija“ perimtÄ 1 178,71 Eur skolÄ už karÅ¡tÄ vandenį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

9. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal normatyvÄ priteisimo už kitÄ laikotarpį, 17 punkte teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos nurodomas tikslas, įformintas 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymais, Å ilumos Å«kio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies prasme buvo teisėtas patekimo į apeliantų butÄ tikslas, bei padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės taikyti Å ilumos Å«kio įstatymo 26 straipsnio 2 dalies numatytų pasekmių, tai yra nustatyti apeliantų suvartoto karÅ¡to vandens kiekio pagal Å ilumos ir karÅ¡to vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjus bei Å¡ių sistemų prižiÅ«rėtojus, metodikÄ , patvirtintÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

Teismas pažymėjo, kad jis yra saistomas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendime padarytų iÅ¡vadų, kurios Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingos ir Å¡ioje byloje. Atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi privalomÄ jÄ galiÄ , nustatyta, kad ieÅ¡kovė neturėjo teisės paskaičiuoti mokesčių už suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį pagal normatyvus, taip pat į tai, kad iki ar po nurodyto sprendimo priėmimo ir sprendime minimų 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų iki 2019 m. ieÅ¡kovė nesikreipė į atsakovus dėl patekimo į jų butÄ ir skaitliukų keitimo, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė pagrįstai reikalauja skolos už karÅ¡tÄ vandenį, paskaičiuotÄ ne pagal skaitliuko parodymus, o pagal normatyvÄ .

10. Teismas pažymėjo, jog nors patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad pagrindas perskaičiuoti mokesčius buvo teismo sprendimas ir jame padarytos iÅ¡vados, tačiau, įvertinęs Å ilumos Å«kio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, kurios reglamentuoja atvejus, kada suvartotas Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kiekis gali bÅ«ti nustatytas pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytÄ metodikÄ , teismas nematė pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė laikėsi Å ilumos Å«kio įstatymo 26 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytos tvarkos, kad atsakovai pažeidė ieÅ¡kovės teisę patekti į butÄ ir pakeisti apskaitos prietaisÄ .

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti pagal normatyvÄ perskaičiuotÄ mokestį už karÅ¡tÄ vandenį negali bÅ«ti pagrįstas, todėl atmestinas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 11.1. Nagrinėjamojoje byloje egzistuoja CPK 330 straipsnyje numatytas pagrindas panaikinti sprendimÄ , kadangi teismas netinkamai pritaikė nebegaliojusiÄ teisės normÄ Å¡alių santykiams, reglamentuojantiems karÅ¡to vandens iÅ¡pirkimÄ ir karÅ¡to vandens normos taikymÄ . Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė grindė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 182 ir 183 punktų nuostatomis: namo buto savininkui priklausantys karÅ¡to vandens skaitikliai turėjo bÅ«ti perduoti (parduoti) karÅ¡to vandens tiekėjui iki Taisyklių įsigaliojimo, tai yra iki 2010 m. lapkričio 1 d. 2013 metais Å¡ilumos tiekėjas jau nebeturėjo pareigos pirkti mechaninius skaitiklius iÅ¡ vartotojų.

Galiojantys teisės aktai nei vartotojui, nei tiekėjui nenumato galimybės atsisakyti įrengti naujus, metrologiškai patikrintus ir teisės aktų reikalavimus atitinkančius karšto vandens skaitiklius, priklausančius ieškovei. 11.2. Pagrindinis argumentas dėl ko anuomet Vilniaus apygardos teismas atmetė ieškinį buvo faktas, jog karšto vandens tiekėjas neišpirko atsakovams priklausančio skaitiklio ir vien dėl to Vilniaus apygardos teismas karšto vandens tiekėjo 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymų dėl leidimo įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį išvis nevertino.

Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje jau buvo nustatyta nauja aplinkybė – prievolė iÅ¡pirkti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisÄ iÅ¡ atsakovų buvo apribota terminu: „Iki Taisyklių įsigaliojimo“. Pasisakydamas dėl prejudicinių faktų, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytos pozicijos, jog pagrindinis argumentas, dėl kurio Vilniaus apygardos teismas atmetė Bendrovės ieÅ¡kinį, jau yra nebegaliojantis ir ne kartÄ paneigtas tiek Valstybinės energetikos reguliavimo Tarybos, tiek pačių teismų. 2013 metais Å¡ilumos tiekėjas jau nebeturėjo pareigos pirkti mechaninius skaitiklius iÅ¡ vartotojų.

KarÅ¡to vandens tiekėjas 2013 m. pažeidimo konstatavimo pagrindu teisėtai taikė ir toliau (po Apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo) karÅ¡to vandens suvartojimo normÄ . 11.3. Atmestinas, kaip neatitinkantis tikrovės pirmosios instancijos teismo nurodytas argumentas, jog ieÅ¡kovė privalėjo dar kartÄ , po nurodytų, sprendime minimų, 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų iki 2019 m. pakartotinai kreiptis į atsakovus dėl patekimo į jų butÄ . Nei vienas teisės aktas nenustato Å¡ilumos tiekėjai pareigos asmeniÅ¡kai ir po kelis kartus siųsti praneÅ¡imus apie numatomus karÅ¡to vandens skaitiklių pakeitimus.

2. Atsakovai M. S. ir I. S. atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus: 12.1. Atsakovai niekada neatsisakė leisti jų bute įrengti skaitiklį – UAB „Vilniaus energija“ buvo įrengusi skaitiklį, kuriam buvo atlikta metrologinė patikra, ir kurio duomenų pagrindu atsakovai mokėjo už suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį. 2013 m. atsakovai nesutiko su UAB „Vilniaus energija“ vienaÅ¡aliÅ¡ku sprendimu pakeisti skaitiklį kitu, nes pakeitus atsakovams bÅ«tų atsiradusi pareiga mokėti už naujojo skaitiklio priežiÅ«rÄ , tuo tarpu 2012 m. lapkričio 20 d. atlikta skaitiklio metrologinė patikra parodė, kad karÅ¡to vandens skaitiklis yra tinkamas naudojimui ir atitinka teisės aktų reikalavimus.

UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinys buvo atmestas, nes ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovai pažeidė prievolę atsiskaityti už faktiÅ¡kai suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį, nes mokėjimus atliko pagal metrologiÅ¡kai patvirtintus jų bute esančius skaitiklio duomenis. 12.2. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė pati nesilaikė įstatymo jai nustatytų pareigų dėl vartotojų tinkamo informavimo apie ketinimÄ pakeisti atsakovų bute karÅ¡to vandens skaitiklius, nederino konkretaus skaitiklių pakeitimo laiko su vartotojais. 12.3.

Galimybė skaičiuoti suvartojamo karÅ¡to vandens kiekį pagal normatyvus numatyta tam, kad sureguliuoti situacijÄ , kai dėl kokių nors objektyvių priežasčių teikėjas neturi realių duomenų, koks yra suvartotas karÅ¡to vandens kiekis (pavyzdžiui, vartotojas nedeklaruoja suvartoto karÅ¡to vandens kiekio) arba kai tie duomenys nepatikimi (pavyzdžiui, gauti pagal metrologiÅ¡kai nepatikrintÄ skaitiklį). Kitoks teisės aktuose numatytos galimybės suvartotÄ karÅ¡to vandens kiekį skaičiuoti pagal normatyvus taikymas prieÅ¡tarautų pačiai Å¡ilumos (energijos) pirkimo–pardavimo sutarties esmei.

Å iuo konkrečiu atveju, apeliantė skaičiavo suvartoto karÅ¡to vandens kiekį pagal normatyvus, nesant teisėto pagrindo, kadangi atsakovai visada sÄ Å¾iningai deklaruodavo suvartotÄ karÅ¡tÄ vandenį bei už jį mokėdavo, be to, buvo atlikta skaitiklių metrologinė patikra. 12.4. Apeliantė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo skaičiuoti mokesčius už karÅ¡tÄ vandenį nuo 2013 m. spalio 1 d. pagal karÅ¡to vandens suvartojimo normatyvus, kadangi mokesčiai buvo mokami pagal metrologiÅ¡kai patikrintus karÅ¡to vandens skaitiklius, kurie buvo tinkami naudojimui ir atitiko teisės aktų reikalavimus.

3. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ tenkinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimÄ panaikinti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1. Kaip teisingai nurodo ieÅ¡kovė AB „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“, Vilniaus miesto apylinkės teismas, suraÅ¡ydamas skundžiamÄ sprendimÄ rėmėsi tik vienu motyvu – vadovavosi suformuotu precedentu – Nutarties 17 p. „ieÅ¡kovė neįrodė, jog jos nurodomas tikslas (įrengti skaitiklius), įformintas 2013-04-08 ir 2013-07-10 praÅ¡ymais“.

PrieÅ¡ingai nei dabar nurodo pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismas nesprendė reikalavimo už karÅ¡tÄ vandenį pagal normÄ už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. pagrįstumo. 13.2. Kaip teisingai nurodo apeliantė, bendrovė įvykdė teismo sprendimÄ â€“ už karÅ¡tÄ vandenį mokesčius laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. perskaičiavo pagal skaitiklio rodmenis ir atsakovams pateikė 2017 m. kovo 29 d. sÄ skaitÄ su perskaičiavimu, bet Å¡is perskaičiavimas, o taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016 negali ir negalėjo bÅ«ti pagrindu ir toliau skaičiuoti mokesčius atsakovams už karÅ¡tÄ vandenį pagal mechaninį atsakovams priklausantį skaitiklį, nes pagal įstatymų leidėjo valiÄ , tik naujų karÅ¡to vandens tiekėjui priklausančių karÅ¡to vandens skaitiklių su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo funkcija įrengimas ir naudojimas užtikrina teisingÄ ataskaitiniu laikotarpiu name suvartotos Å¡ilumos energijos kiekio paskirstymÄ viso namo vartotojams ir tokiu bÅ«du apsaugo jų interesus. 13.3.

Bendrovė, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 15, 16 straipsniuose numatytas pareigas, įrenginėjo name, kur yra atsakovams priklausantis butas, karÅ¡to vandens skaitiklius. Vadovaujantis Bendrosiomis sÄ lygomis buvo raÅ¡tu ne kartÄ kreiptasi į atsakovus, kad bÅ«tų sudarytos sÄ lygos karÅ¡to vandens skaitiklių pakeitimui, tačiau sÄ lygos karÅ¡to vandens skaitiklio įrengimui sudarytos taip ir nebuvo. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai atsakovams nuo 2013 metų spalio 1 d. mėnesio mokesčiai už karÅ¡tÄ vandenį buvo pradėti skaičiuoti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka. 13.4.

Atmestinas, kaip neatitinkantis tikrovės, atsakovų argumentas, jog atsakovai nėra gavę atitinkamo turinio praÅ¡ymo (raÅ¡to) apie ieÅ¡kovės pageidavimÄ patekti į atsakovams priklausantį butÄ . Visi bendrovės registruotu paÅ¡tu siųsti praneÅ¡imai (apie numatomÄ karÅ¡to vandens skaitiklių įrengimÄ ), bendrovei atgal, kaip neįteikti, negrįžo, todėl akivaizdu, jog buto savininkai, t. y. atsakovai buvo tinkamai informuoti ir turėjo pareigÄ Ä¯sileisti įgaliotus bendrovės atstovus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas atmetamas.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės teisės skolÄ už Å¡ilumos energijÄ karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti paskaičiuoti pagal normatyvÄ ; ieÅ¡kovė prašė iÅ¡ atsakovų priteisti iÅ¡ UAB „Vilniaus energija“ perimtÄ 1 178,71 Eur skolÄ už karÅ¡tÄ vandenį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d.

16. Tarp bylos Å¡alių yra susiformavę energijos pirkimo–pardavimo santykiai. IeÅ¡kovė atsakovų suvartotam karÅ¡to vandens kiekiui apskaičiuoti (nustatyti) taiko karÅ¡to vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26, nes atsakovai, pažeisdami Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 235.5 punktÄ , nesudarė ieÅ¡kovei galimybės patekti į butÄ ir pakeisti karÅ¡to vandens skaitiklį. Byloje nėra ginčo, kad atsakovai ginčo laikotarpiu deklaravo duomenis už karÅ¡tÄ vandenį pagal bute įrengtÄ jiems priklausantį karÅ¡to vandens skaitiklį ir pagal deklaruotus duomenis skolÄ sumokėjo. Nepriemoka atsirado dėl to, kad ieÅ¡kovė skaičiavo suvartoto vandens kiekį pagal normatyvus.

17. Nagrinėjamojoje byloje aktualu nustatyti, ar ieÅ¡kovė turėjo teisinį pagrindÄ taikyti atsakovams paminėtus normatyvus.

18. Apeliantė savo skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes; teismas nevertino ir nepasisakė dėl karÅ¡to vandens tiekėjo 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų dėl leidimo įrengti / pakeisti karÅ¡to vandens skaitiklį suvartotam karÅ¡to vandens kiekiui apskaičiuoti. Bylos duomenimis, Å¡ie praÅ¡ymai buvo atsakovams įteikti. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. spendime civilinėje byloje e2A-2772-585/2016 karÅ¡to vandens tiekėjo ieÅ¡kinį atmetė, pripažinęs, kad tiekėjas turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti vartotojams perduoti (parduoti) ieÅ¡kovei karÅ¡to vandens techniÅ¡kai tvarkingus, su galiojančia metrologine patikra skaitiklius; siÅ«lyti įsileisti atstovus į butÄ tikslu įrengti / pakeisti skaitiklius tiekėjas neturėjo teisinio pagrindo.

19. Apeliantės vertinimu, vartotojai turėjo perduoti (parduoti) karÅ¡to vandens skaitiklius iki naujų Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių įsigaliojimo, iki 2010 m. lapkričio 1 d., t. y. ieÅ¡kovė turėjo pagrindÄ praÅ¡yti įsileisti jos atstovus į atsakovų butÄ tikslu įrengti/pakeisti skaitiklį; atsakovų pareiga įsileisti į butÄ karÅ¡to vandens tiekėjo atstovus pagal 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymus tebegaliojo ir po apygardos teismo sprendimo priėmimo. Ä®statymai nenumato tiekėjo pareigos pakartotinai kreiptis su praÅ¡ymais dėl leidimo įrengti / pakeisti karÅ¡to vandens skaitiklį jų bute.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais. Vilniaus apygardos tesimas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016 iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė analogiÅ¡kÄ Å¡alių ginÄÄ dėl 847,41 Eur nepriemokos už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, apskaičiuotÄ pagal normatyvus už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir ieÅ¡kinį dėl nepriemokos priteisimo atmetė. Apygardos teismas pripažino, kad tiekėjas turėjo pareigÄ pasiÅ«lyti vartotojams perduoti (parduoti) jam karÅ¡to vandens techniÅ¡kai tvarkingus, su galiojančia metrologine patikra skaitiklius.

Teismas nurodė, kad pagrindas naujam karšto vandens skaitikliui įrengti egzistuoja, kai vartotojas atsisako perduoti (parduoti) karšto vandens tiekėjui skaitiklį su galiojančia metrologine patikra (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 175 punktas). Ieškovė neįrodė, kad apeliantai atsisakė perduoti jos nuosavybėn karšto vandens skaitiklį. Todėl nebuvo pagrindo naujam karšto vandens skaitikliui įrengti. Teismas pripažino, kad ieškovės 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymai dėl leidimo įrengti / pakeisti karšto vandens skaitiklį yra nepagrįsti.

21. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pasisakė dėl ieÅ¡kovės 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų dėl leidimo įrengti / pakeisti karÅ¡to vandens skaitiklį pagrįstumo. Sprendimas įsiteisėjo nuo jo paskelbimo momento (CPK 331 straipsnio 6 dalis), ieÅ¡kovė jį pripažino ir įvykdė, perskaičiavusi atsakovų skolÄ už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. pagal teismo sprendimo nurodymus, pagal faktiÅ¡kai suvartotÄ Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens kiekį.

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatyme nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos ir viena iÅ¡ tokių – prejudicinis faktas. Kad tam tikras faktas bÅ«tų pripažintas prejudiciniu faktu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktÄ , jis turi atitikti tokias sÄ lygas: faktas turi bÅ«ti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi bÅ«ti įsiteisėję; teismo sprendimas ar nutartis turėjo bÅ«ti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; teismo sprendimas ar nutartis turėjo bÅ«ti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; aplinkybė turėjo bÅ«ti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009, ir kt.) 23.

Nurodytos kasacinio teismo praktikos kontekste Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatytas faktas, kad ieškovės 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymai yra nepagrįsti, buvo pagrįstai pripažintas prejudiciniu faktu nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu nustatyti faktai ir išvados, padarytos byloje tarp tų pačių šalių, iškeltoje tuo pačiu pagrindu, saisto teismų išvadas nagrinėjamoje byloje, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

24. Apeliantė iš esmės nesutinka su įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo išvadomis; priešingai, nei nustatė teismas, apeliantė teigia, kad po 2010 m. lapkričio 1 d. ji neturėjo pareigos siūlyti vartotojui perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklius, todėl jos 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. prašymai buvo ir yra pagrįsti bei galiojantys. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2A-2772-585/2016 apeliantė tokių argumentų nepateikė.

25. Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintų Å ilumos tiekimo ir vartojimo Taisyklių, galiojusių 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų pateikimo vartotojams metu, 235.5 punktas numatė vartotojų teisę leisti karÅ¡to vandens tiekėjo, pastato valdytojo, prižiÅ«rėtojo atstovams iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 valandas raÅ¡tu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laikÄ ir pateikusiems atitinkamus pažymėjimus, įrengti karÅ¡to vandens skaitiklius, nuskaityti jų rodmenis, apžiÅ«rėti karÅ¡to vandens bendro naudojimo sistemos elementus, esančius vartotojo bute, karÅ¡to vandens skaitiklius, jų įrenginių elementus, atlikti jų priežiÅ«ros, remonto darbus, o prireikus lokalizuoti avarijÄ ar likviduoti jos pasekmes, leisti nedelsiant vykdyti avarijos lokalizavimo darbus.

Taisyklių 236 punktas nustatė, kad vartotojo padaryti Taisyklių pažeidimo faktai nustatomi valdytojo, karÅ¡to vandens tiekėjo ir (ar) prižiÅ«rėtojo atstovams atliekant karÅ¡to vandens įrenginių apžiÅ«ras arba techninių operatyvinių duomenų registravimo priemonių ir operatyvinių žurnalų įraÅ¡ais. Nustatę padarytÄ pažeidimÄ , valdytojo, karÅ¡to vandens tiekėjo bei prižiÅ«rėtojo atstovai nurodo paÅ¡alinti nustatytus pažeidimus. Vartotojui nesutikus su valdytojo, karÅ¡to vandens tiekėjo ir (ar) prižiÅ«rėtojo atstovų nustatytais pažeidimo faktais ir (ar) atsisakius įvykdyti jų nurodymus, pažeidimo faktÄ turi konstatuoti komisija, sudaryta iÅ¡ valdytojo, prižiÅ«rėtojo (jeigu toks yra) atstovų ir karÅ¡to vandens tiekėjo atstovų.

Jeigu vartotojas, valdytojas, šilumos tiekėjas ar prižiūrėtojas reikalauja, į komisijos sudėtį turi būti įtraukti Inspekcijos atstovai.

26. Vertinant ieÅ¡kovės 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymų turinį, pažymėtina, kad 2013 m. balandžio 8 d. praÅ¡ymu atsakovams buvo pasiÅ«lyta iki 2013 m. balandžio 25 d. sudaryti sÄ lygas įrengti / pakeisti karÅ¡to vandens skaitiklį atsakovų bute; 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymu pakartotinai buvo pasiÅ«lyta 2013 m. liepos 23 d. 9.00 – 10.00 val. sudaryti sÄ lygas įrengti / pakeisti skaitiklius atsakovų bute. 2013 m. liepos 23 d. komisija, susidedanti iÅ¡ karÅ¡to vandens tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, daugiabučio namo valdytojo UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ ir daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens prižiÅ«rėtojo UAB „Pastatų priežiÅ«ros tarnyba“ atstovų, konstatavo, kad namo (duomenys neskelbtini) buto gyventojai (atsakovai) pažeidė Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnyje numatytÄ pareigÄ sudaryti sÄ lygas karÅ¡to vandens tiekėjo atstovams, iÅ¡ anksto įspėjus arba suderinus atvykimo laikÄ , įrengti karÅ¡to vandens skaitiklius.

27. Taisyklės nustatė, kad karÅ¡to vandens tiekėjo teisė patekti į savininkui priklausančias patalpas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai apibrėžta laike – tiekėjas turi teisę patekti į savininko privačias valdas tikslu įrengti / pakeisti skaitiklius iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ 24 valandas raÅ¡tu įspėjus arba suderinusiems atvykimo laikÄ . Nagrinėjamu atveju tikėjo atstovai du kartus nustatė konkretų laikÄ ; atsakovams nesureagavus, Taisyklių nustatyta tvarka suorganizuota komisija konstatavo vartotojo pažeidimÄ .

Ginčas dėl Å¡io konkretaus pažeidimo teisinių pasekmių – suvartoto karÅ¡to vandens kiekio apskaičiavimo pagal metodikÄ , patvirtintÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26, buvo galutinai iÅ¡spręstas Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, jog atsakovų pareiga sudaryti sÄ lygas karÅ¡to vandens tiekėjo atstovams patekti į jų patalpas tebegalioja neapibrėžtoje formoje ir atsakovai toliau laikomi savo pareigos, numatytos 2013 m. balandžio 8 d. ir 2013 m. liepos 10 d. praÅ¡ymuose, pažeidėjais.

28. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu dėl 1 178,71 Eur skolos už karÅ¡tÄ vandenį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 29 d. priteisimo; nepriemoka buvo apskaičiuota pagal normatyvus, tačiau, bylos duomenimis, po Vilniaus apygardos teismo sprendimo priėmimo ieÅ¡kovė kreipėsi su praÅ¡ymu sudaryti galimybę / sÄ lygas įrengti karÅ¡to vandens skaitiklį tik 2019 m. balandžio 30 d. Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė neturėjo teisės taikyti Å ilumos Å«kio įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje numatytų pasekmių, tai yra nustatyti atsakovų suvartoto karÅ¡to vandens kiekio pagal Å ilumos ir karÅ¡to vandens kiekio nustatymo butų ir kitų patalpų savininkams, atsisakiusiems įsileisti Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekėjus bei Å¡ių sistemų prižiÅ«rėtojus, metodikÄ , patvirtintÄ Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. O3-26.

29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

31. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antros Å¡alies. Atsakovai praÅ¡o priteisti 1 161,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme, pateikė sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių nustatyto dydžio, atsakovų praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas, priteisiant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovų naudai 1 161,60 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

32. Bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes Å¡ios iÅ¡laidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetÄ priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovams M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Vilniaus Å¡ilumos tinklai“ (įmonės kodas 124135580) 1 161,60 Eur (vienÄ tÅ«kstantį Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 60 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėja Tatjana Žukauskienė