Legislator Case Law & Legislation
09cf565c-cfeb-402e-ab39-25088bc3c46b AI generated

09cf565c-cfeb-402e-ab39-25088bc3c46b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 09cf565c-cfeb-402e-ab39-25088bc3c46b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorija: 125.11.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1912-723/2012 pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkaso“ pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko H.

Legislator headnote

AI generated

09cf565c-cfeb-402e-ab39-25088bc3c46b · Vilniaus apygardos teismas: Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties Å¡alies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, interesai turi bÅ«ti ginami teismo iniciatyva, nes Å¡ios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja NProcesinio sprendimo kategorija: 125.11.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 17 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Å vedienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-1912-723/2012 pagal kreditoriaus UAB „ITM Inkaso“ pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo iÅ¡ skolininko H.

S..Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė: Bylos esmė Kreditorius UAB „ITM Inkaso“ pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ LR CPK 6.57 str., 6.249 str. pagrindu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ H. S. 700 Lt skolos, 63 Lt delspinigių, 70 Lt sutartinių palÅ«kanų, 563,26 Lt negautų pajamų, 5 proc. metinių palÅ«kanų, 11 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kreditorius nurodė, jog kreipiasi į teismÄ , remdamasis 2011-06-09 Vartojimo kredito sutartimi SP 19621, sudaryta tarp H. S. ir UAB „Nordecum“, pagal kuriÄ kreditas negrÄ Å¾intas, palÅ«kanos ir delspinigiai nesumokėti, bei 2011-08-30 skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“. 563,26 Lt negautų pajamų sudaro kreditoriaus negautos pajamos, kurios apskaičiuotos, remiantis kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo priėmimo dienÄ .

Pagal bendrÄ vartojimo kredito kainos metinę normÄ â€“ 199,48 proc. kreditoriaus negautos pajamos per dienÄ sudaro 0,55 proc. laiku negrÄ Å¾intos sumos (199,48 proc./365 d. = 0,55 proc. per dienÄ , viso 133 dienos nuo 2011-07-10 iki 2011-11-20). II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-05-21 nutartimi nutarė atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „ITM Inkasso“ pareiÅ¡kimÄ skolininkui H. S. dėl teismo įsakymo priėmimo dėl 700 Lt skolos, 63 Lt delspinigių 70 Lt sutartinių palÅ«kanų, 563,26 Lt negautų pajamų, 5 proc. metinių palÅ«kanų, 11 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Teismas nurodė, jog kreditoriaus pareiÅ¡kimas ir jo priedai neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimo formai. Lietuvos Respublikos CPK 135 str. 2 d numato, kad prie ieÅ¡kinio (pareiÅ¡kimo) turi bÅ«ti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieÅ¡kovas (pareiÅ¡kėjas) grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Teismas konstatavo, jog bylose dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo teismas iÅ¡ esmės netiria ir nevertina kreditoriaus reikalavimo skolininkui pagrįstumo, svarumo ir jį pagrindžiančių įrodymų leistinumo bei pakankamumo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismui neturi bÅ«ti pateikti net elementarÅ«s įrodymai, susiję su kreditoriaus reikalavimu ir leidžiantys teismui priimti teismo įsakymÄ , juo labiau, kad teismo įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas (CPK 436 str. 7 d.) ir yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 str. 1 d. 2 p.).

Kreditorius elektroniniu bÅ«du teismui pateikė tik patį pareiÅ¡kimÄ ir įgaliojimÄ . PareiÅ¡kime nurodė, kad skolininkas negražino 700 litų skolos pagal 2011-06-09 vartojimo kredito sutartį SP 19621, sudarytÄ tarp skolininko ir UAB ,,Nordecum“. 2011-08-30 skolos perdavimo aktu skolÄ perėmė UAB ,,ITM Inkasso“. Teismas pažymėjo, jog kreditoriaus nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie galimai Å¡alis siejusius sutartinius teisinius santykius, tačiau, nesant tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, kreditoriaus reikalavimai vertinami kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti (CPK 435 str. 2 d.).

Be to, priimdamas pareiÅ¡kimÄ , teismas turi reikalauti, kad bÅ«tų sumokėtas žyminis mokestis byloje ir pridėti įrodymai apie jo sumokėjimÄ (LR CPK 135 str. 2 d.). Tokių įrodymų kreditorius teismui taip pat nepateikė (LR CPK 135 str. 2 d., 435 str. 2 d.). III. Atskirojo skundo argumentai Kreditorius UAB „ITM Inkaso“ pateikė atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti 2012-05-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Nurodė, kad reikalavimas pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kiniui, o ne pareiÅ¡kimui. Kreditorius savo pareiÅ¡kime dėl teismo įsakymo nurodė, kad reikalavimas grindžiamas vartojimo kredito sutartimi, skolos perdavimo aktu, todėl įrodymai, kuriais grindžiamai reikalavimai yra pakankami ir nurodyti. Apeliantas teigia, jog įrodymai prie pareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo priėmimo nepridedami, tačiau skolininkui pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus, kurie neturi bÅ«ti motyvuoti, įsakymas nedelsiant naikinamas ir tuomet gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas ieÅ¡kinys dėl skolos priteisimo, pateikiant visus reikalingus įrodymus. 2011-10-28 teisėjų tarybos posėdyje Nacionalinė teismų administracija pranešė, kad LITEKO sistema yra susieta su Valstybinės mokesčių inspekcijos sistema, todėl galima patikrinti, ar yra sumokėtas žyminis mokestis ir tai leidžia teismui nereikalauti žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančio dokumento su banko patvirtinimu, jeigu mokestis sumokėtas elektroninės bankininkystės sistema (LR CPK 135 str., 433 str. 3 d., 587 str. 1 d. 2 p.).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Atskirasis skundas atmestinas. Siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis Nr. 3K-3-536/2008).

Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismÄ CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Vadovaujantis CPK 435 str. 2 d., viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurių teismas privalo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, laikytinas aiÅ¡kus pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų nepagrįstumas. CPK 437 str. 2 d. 4 p. nuostata, jog, iÅ¡davęs teismo įsakymÄ , teismas informuoja skolininkÄ , kad nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumas, pati savaime nepaneigia įstatyminės galimybės atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl aiÅ¡kaus jo nepagrįstumo.

SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytÄ teismo įsakymo iÅ¡davimo tvarkÄ , darytina iÅ¡vada, jog , viena vertus, pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo stadijoje teismas nevertina pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sÄ lygų sÄ Å¾iningumo, o pasisako tik dėl pareikÅ¡tų reikalavimų galimumo iÅ¡ esmės, t.y. jų atitikimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kita vertus, teismo įsakymo instituto specifika nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiÅ¡kimo patenkinimas pilna apimtimi pažeistų teisės aktais įvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , o galimybės neiÅ¡duoti teismo įsakymo ar iÅ¡duoti jį tik dėl dalies reikalavimų nėra, toks pareiÅ¡kimas nepriimamas dėl jo aiÅ¡kaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.).LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus.

CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡iame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.). Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.).

Teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d.). Å is pagrindas taikytinas, kai iÅ¡ faktinio pareiÅ¡kimo pagrindo galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog reikalavimas materialiosios teisės normos kontekste vienareikÅ¡miÅ¡kai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus, pirmosios instancijos teismas turi pats konstatuoti, kad kreditoriaus reikalavimas yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Kreditorių ir skolininkÄ turi sieti sutartiniai santykiai arba prievolės pagal įstatymÄ , tai yra Å¡ie santykiai turi bÅ«ti tiesiogiai susiklostę tarp kreditoriaus ir skolininko. Ar pareiÅ¡kimas paduotas Å¡ioje susiklosčiusių santykių plotmėje, sprendžiant pareiÅ¡kimo priėmimo kausimÄ pagal CPK 433 str. 1 d. 5 p. pirmosios instancijos teismas turi įsitikinti, ar kreditorius nurodė reikalavimų faktinį pagrindimÄ ir įrodymus, kuriais galima pagrįsti reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ . Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kime kreditorius remiasi 2011-06-09 Vartojimo kredito sutartimi SP 19621, sudaryta tarp H.

S. ir UAB „Nordecum“, pagal kuriÄ kreditas negrÄ Å¾intas, palÅ«kanos ir delspinigiai nesumokėti, bei 2011-08-30 skolos perdavimo aktu, sudarytu tarp UAB „Nordecum“ ir UAB „ITM Inkasso“. Kreditoriaus reikalavimas kildinamas iÅ¡ vartojimo sutarties tarp skolininko ir pirminio kreditoriaus dėl skolos ir sutartinių palÅ«kanų, todėl reikalavimo suma turi bÅ«ti pagrįsta pirminės sutarties sÄ lygomis. Perėmęs reikalavimo teisę į skolÄ , naujas kreditorius reikalauja atlyginti ir negautas pajamas iÅ¡ skolininko, kaip vartotojo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog kreditoriaus nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie galimai Å¡alis siejusius sutartinius teisinius santykius, tačiau, nesant tai patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų, kreditoriaus reikalavimai vertinami, kaip aiÅ¡kiai nepagrįsti, nes nagrinėjamu atveju teismas yra aktyvus ir turi ginti vartotojÄ , įgyvendinat vartotojų teisių apsaugÄ ir atsižvelgiant į tai, kad toks gynimas vertintinas kaip vieÅ¡asis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai.Ä®statymų leidėjas yra nustatęs, jog bylose dėl teismo įsakymų žyminis mokestis mokamas -ketvirtadalis sumos, mokėtinos už ieÅ¡kinį, bet ne mažiau kaip deÅ¡imt litų (LR CPK 80 str. 1 d. 6 p.).

Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „ITM Inkasso“ pateikė pareiÅ¡kimÄ , tačiau žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinančio dokumento, nepateikė. Apeliantas remiasi interneto informacija, tuo tarpu teismas remiasi įstatymais. Nagrinėjamu atveju prie pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti pridėti dokumentai, kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimus, nes skolininkas yra vartotojas, kurio teises, kaip silpnesniosios teisinių santykių Å¡alies, teismas turi ginti savo iniciatyva, taip pat duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad turi bÅ«ti pateiktas dokumentas su banko atžyma apie mokėjimÄ , nes teismas konstatavo, kad nepateiktas joks dokumentas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas iÅ¡spręstas teisingai, užtikrinant civiliniame procese įtvirtintus kooperacijos, operatyvumo ir ekonomiÅ¡kumo principus ir prioritetinę vartotojo interesų apsaugÄ .

Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų apeliacijos objektui (LR CPK 2 str., 3 str. 6 d., 5 str., 7 str., 8 str., 135 str. 2 d., 313 str., 320 str., 328 str., 334 str., 335 str., 338 str., 435 str.) Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a: Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                               Neringa Å vedienė