09cefaf2-d7b4-403e-b757-9dabd7d7f166 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1572-640/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42665-2016-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5.;3.3.1.18.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I.

J. Å . apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų R.O. S. ir V. S. ieÅ¡kinį atsakovams I. J. Å ., D. D., V. R., A. G., R. S. ir atsakovių I. J. Å . ir D. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo, tretieji asmenys pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus A. D. ir J. D., bei tretieji asmenys nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: Nacionalinės žemės tarnyba, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė, S. Z. ir N. B..

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai pareiÅ¡kė teismui patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo reikalavo nustatyti, kad pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ (toliau nutartyje – projektas) turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo (teismo pastaba - 86 m2 žemės sklypo, besiribojančio su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), sklypais (toliau – žemės sklypas)), formavimas ar pertvarkymas.

2. Ieškinys grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis: 2.1. Ieškinyje nurodė, kad V. S. ir R. O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1973 m2 ploto. M.A. S., R. S., V. R., I. J. Š., A. G. ir tretiesiems asmenims S. Z. bei N. B., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 954 m2 ploto. Tretiesiems asmenims A. D. ir J. D. (iki teisių perėmimo - A. D.), nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, 448 m2 ploto.

Tarp ieÅ¡kovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs 86 m2 valstybinis žemės ploto sklypas, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais. 2.2. IeÅ¡kovai ir iki teisių perėmimo trečiasis asmuo A. D., 2016 m. sausio 7 d. sudarė teisių perleidimo sutartį, kuria teisių perleidėja A. D., kuriai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir kuris ribojasi su įsiterpusia laisvos valstybinės žemės dalimi perleido ieÅ¡kovams visas teises į formuojamÄ ar pertvarkomÄ Å¾emės sklypÄ pagal pridedamus Miesto plėtros departamento direktoriaus pavaduotojos R.

R. patvirtintus 2015 m. lapkričio 24 d. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus Nr. A648-626/15(2.14.2.12-MP8.). PasiraÅ¡ius Å¡iÄ teisių perleidimo sutartį ieÅ¡kovai įgijo teisę įsigyti besiribojančio su trečiojo asmens A. D. priklausančio sklypo įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo dalį. Å iÄ aplinkybę patvirtina pridedama 2016 m. sausio 7 d. teisių perleidimo sutartis. 2016 m. balandžio 21 d. ieÅ¡kovo lėšomis bei užsakymu matinininkas, M.

K. atliko žemės sklypo (sklypų) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį. 2016 m. liepos 4 d. KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus skyrius patikrino įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimo su besiribojančiu sklypu (duomenys neskelbtini) projektÄ . Pateiktiems projekto sprendiniams pritarta. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos 2016 m. liepos 25 d. atliko žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengėjo, matininko M.

K., pateikto projekto patikrinimo aktÄ . Patikrinimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad projektas atitinka visus teisės aktų reikalavimus, tačiau projektas galės bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi Å¡ių asmenų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Patikrinus sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , nustatyta, kad parengtam projektui pritarė ne visi žemės sklypo savininkai, t.y. nėra bendrasavininkų V.

R., R. S., M. A. S., G. Å . ir A. G. raÅ¡tiÅ¡kų pritarimų projekto sprendiniams. 2.3. Atsakovai elektroniniu paÅ¡tu pateikė 2 pasiÅ«lymus priimtinus atsakovams. Abu pateikti pasiÅ«lymai nėra teisiÅ¡kai pagrįsti, teisėti bei priimtini ieÅ¡kovams. Pirmajame pateiktame atsakovų variante matyti, jog žemės sklypo riba turėtų bÅ«ti įsiterpusį žemės sklypÄ padalijant pusiau lygiomis dalimis, tačiau tokiu projektu atsakovai siekia, jog jiems atitektų didesnė valstybinio žemės sklypo dalis negu priklauso.

Antrajame pateiktame atsakovų variante matyti, jog žemės sklypo riba turėtų bÅ«ti iÅ¡ilgai dalinant įsiterpusį žemės sklypÄ , tačiau toks variantas ieÅ¡kovams ekonomiÅ¡kai nenaudingas, nepagrįstas bei itin brangus.

3. Atsakovai I. J. Å . (iki teisių perėmimo - G. Å .) ir D. D. (iki teisių perėmimo – M. A. S.) pateikė 2017 m. birželio 8 d. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir atsiliepimÄ , kuriuo su ieÅ¡kovų pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko ir pareiÅ¡kė reikalavimÄ - nustatyti, kad žemės sklypo (teritorijos) formavimas ir pertvarkymas turi bÅ«ti vykdomas pagal atsakovių pateiktos siÅ«lomos žemės sklypų pertvarkymo schemos M 1:500, parengtos VÄ® Valstybės žemės fondo, sprendimus. Atsakovų teigimu, ieÅ¡kovų pateikto projekto sprendiniai neatitinka norminio reglamentavimo, pažeidžia atsakovų ir kitų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkų interesus, yra neracionalÅ«s, dėl ko ieÅ¡kovų pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas, o toliau leista vykdyti Å¡ių žemės sklypų formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal atsakovių rengiamÄ projektÄ .

4. Patikslintas prieÅ¡ieÅ¡kinis grindžiamas žemiau nurodomais motyvais: 4.1. Teisių perleidimo sutarties ieÅ¡kovai su trečiuoju asmeniu sudaryti neturėjo teisinio pagrindo ir dėl to, kad 2016 m. sausio 7 d. trečiasis asmuo A. D. realiai neturėjo (neturi) jokios materialios teisės, kuri galėtų bÅ«ti perduota teisių perleidimo sutartimi. 2015 m. spalio 21 d. priimtas įsakymas Nr. A30-3092 sukelia tik procedÅ«rines, bet ne materialiÄ sias teises, todėl asmuo neįgijo jokios materialiosios teisės iki galutinio sprendimo teritorijų planavimo procedÅ«roje priėmimo, kas taip pat patvirtina aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, kad ieÅ¡kovų minima teisių perleidimo sutartis teritorijos formavimo ir pertvarkymo procese yra negalima. 4.2.

Patenkinus ieÅ¡kovų reikalavimÄ ir pertvarkius žemės sklypus pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ tvarkÄ , daugiabučio namo gyventojams naudotis prijungta žemės sklypo dalimi, kuri bÅ«tų aptverta iÅ¡ trijų pusių aukÅ¡tomis tvoromis (iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pusės netgi pastato dalimi), taip dirbtinai sukuriant „kiÅ¡enę“, bÅ«tų visiÅ¡kai nepatogu, o atsakovų naudojimasis Å¡ia sklypo dalimi bÅ«tų sudėtingas. 4.3. Yra poreikis daugiabučio namo žemės sklype įrengti įvažiavimÄ ir patogiÄ naudojimui automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, iÅ¡saugant galimybę dalį žemės sklypo skirti žaliajai, namo gyventojų poilsio laisvo laiko leidimo zonai, kaip tai yra pavaizduota pateikiamame brėžinyje Nr.

3. Tokia galimybė yra tik padalinus (pertvarkius) laisvÄ valstybinės žemės plotÄ pagal Atsakovių siÅ«lomÄ formavimo ir pertvarkymo variantÄ . Tuo tarpu tokios galimybės realiai nėra, jei laisvas valstybinės žemės sklypas bÅ«tų padalintas pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo pertvarkymo variantÄ .

5. IeÅ¡kovai atsiliepimu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad nepriklausomai nuo to, kas dalyvauja valstybinės žemės iÅ¡pirkimo procese, projektui pritarti turi visi žemės sklypų savininkai. Å iuo atveju ieÅ¡kovų iniciatyva parengtam planui pritarė tik tretieji asmenys, o atsakovai plane pasiraÅ¡yti atsisakė, dėl ko ieÅ¡kovams teko kreiptis į teismÄ su reikalavimu nustatyti, jog žemės sklypas butų formuojamas ir pertvarkomas pagal IeÅ¡kovų parengtÄ projektÄ .

6. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 6.1. Tarp ieÅ¡kovų bei A. D. pasiraÅ¡yta teisių perleidimo sutartis, kuria A. D. jai priklausančias teises į formuojamÄ ir pertvarkomÄ Å¾emės sklypÄ perleido ieÅ¡kovams. Be to, A. D. yra susipažinusi su parengtu planu ir jam pritarusi raÅ¡tu, kas taip pat neabejotinai patvirtina, jog A. D. iÅ¡pirkimo procese dalyvauja. A. D. pati dalyvauja valstybinės žemės iÅ¡pirkimo procese, tačiau jai priklausančias (tiksliau priklausysiančias) materialiÄ sias teises ji perleido ieÅ¡kovams. 6.2.

Bylos dalykas nėra niekaip susijęs su ieškovų tvoros teisėtumo klausimu, todėl ieškovai neprivalo teikti jokių įrodymų dėl tvoros pastatymo teisėtumo. 6.3. Ieškovų siūlomame sklypo padalijimo variante, atsakovų vadinamoje „kišenėje“, galima įrengti automobilių parkavimo pavėsinę. Ieškovai ketina vykdyti namo šiltinimo darbus, dėl ko prie namo turės privažiuoti didelių gabaritų transporto priemonės, tačiau tai būtų įmanoma tik jeigu ieškovų žemės sklypas butų toje vietoje praplatintas. 6.4.

IeÅ¡kovai neturi galimybės pasisakyti dėl atsakovų reikalavimo vykdyti žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal jų parengtÄ projektÄ , jo atitikimo norminiams teisės aktams, kadangi ieÅ¡kovai su tokiu projektu nėra susipažinę. Atsakovai turėjo pakankamai laiko imtis veiksmų tam, kad apgintų savo tariamai pažeistas teises, tačiau nieko nedarė.

7. Atsakovai V. R. bei A. G. atsiliepimu sutiko, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas bÅ«tų vykdomas pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ . Prašė atmesti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ jų.

8. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į ieÅ¡kinį, patikslintÄ ieÅ¡kinį bei prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad: 8.1. NŽT žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procesuose dalyvauja nevirÅ¡ydama nustatytos kompetencijos. Priimdama minėtus aktus inter alia vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. A30-3092. Taigi, NŽT priimti administraciniai aktai yra iÅ¡vestiniai iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės priimto teritorijų planavimo dokumento. 8.2.

Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už teritorijų planavimo dokumentų derinimÄ ir gali pasisakyti dėl klausimų susijusių su įsiterpusio žemės sklypo formavimu atitinkamoje vietoje. Vilniaus miesto savivaldybė, rengdama galimai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. 2 projektÄ , turi informuoti visus asmenis, kurie įstatymų nustatytÄ tvarka ir sÄ lygomis turi teisę įsigyti minėtÄ Ä¯siterpusį žemės sklypÄ , o pareiÅ¡kus norÄ Ä¯sigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ visiems savininkams jo dydis bÅ«tų skaičiuojamas proporcingai pagal nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgius.

Atitinkamai, jei vienas savininkas atsisako, kitų savininkų dalys proporcingai padidėja. Ä®statymų leidėjas nenumato galimybės atsisakyti savo dalies konkretaus asmens naudai. 8.3. Teisę įstatymų nustatyta tvarka bei sÄ lygomis bandyti įsigyti galimai įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ turi visų trijų besiribojančių žemės sklypų savininkai. Kaip jau minėta, vienam iÅ¡ jų atsisakius, kitų dalis proporcingai padidėja. 8.4. Taisyklių 47 punkte nustatyta, kad kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (iÅ¡skyrus mėgėjų sodo teritorijÄ ) nustatomas ir iniciatorių praÅ¡ymai organizuoti Projekto rengimÄ nagrinėjami pagal Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimus.

Projekto tikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. K. parengtame ginčo projekte nurodytos įsiterpusio valstybinės žemės ploto dalys (0,0050 ha ir 0,0036 ha) atitinkamai pagal besiribojančių žemės sklypų kraštinių ilgius (žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) su įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ribojasi dviem kraštinėm, kurių ilgių suma didesnė negu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kraštinė), todėl suformuoti skirtingų plotų žemės sklypai įsiterpusiame valstybinės žemės plote.

Taigi, projekte nurodyti įsiterpusio valstybinės žemės ploto dydžiai atitinka Nutarimo 2.15 papunkčio reikalavimams. Konkrečius kraštinių ilgius skaičiuoja kompetentinga teritorijų planavimo institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o Nacionalinė žemės tarnyba remdamasi savivaldybės pateiktais duomenimis priima atitinkamus administracinius aktus.

9. Tretieji asmenys IeÅ¡kovų pusėje, A. D. ir J. D., byloje pareiÅ¡kė patikslintÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , kad valstybinio žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas bÅ«tų vykdomas pagal jų pridedamÄ schemÄ tuo atveju, jeigu teismas nuspręs, kad sutartis yra negaliojanti.

10. IeÅ¡kovai sutiko su trečiųjų asmenų savarankiÅ¡ku reikalavimu, kadangi Å¡ių schema atitinka ieÅ¡kovų interesus tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad žemės sklypas negali bÅ«ti formuojamas ir pertvarkomas pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ planÄ .

11. Atsakovės nesutiko su trečiųjų asmenų savarankiÅ¡ku reikalavimu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad tretieji asmenys pareikÅ¡tu procesiniu dokumentu praÅ¡o tenkinti jų savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ tik tokiu atveju, kai teismas netenkins ieÅ¡kovų pareikÅ¡to ieÅ¡kinio, kas, atsakovų vertinimu, neatitinka savarankiÅ¡kų reikalavimų esmės pagal CPK 46 straipsnio nuostatas.

12. Trečiasis asmuo nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimÄ grindė žemiau nurodomais argumentais: 12.1. Kadangi nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos yra pateikusi iÅ¡vadÄ Nr. FPA-1143-(8.30), kurioje konstatavo, jog pritartina teikimui tvirtinti projektÄ su sÄ lyga, kai bus gauti visų bendraturčių raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai dėl parengto projekto arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas, laikytina, kad visi įstatymuose numatyti reikalavimai Vilniaus miesto savivaldybės administracijai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo srityje yra įgyvendinti. 12.2.

Gavus visų bendraturčių raÅ¡tiÅ¡kus pritarimus dėl parengto projekto arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas, Vilniaus miesto savivaldybės administracija tvirtins žemės sklypo formavimo ar pertvarkymo projektÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovų R. O. S. ir V. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsakovių I. J. Å . ir D.

D. prieÅ¡ieÅ¡kinį bei trečiųjų asmenų ieÅ¡kovų pusėje A. D. ir J. D. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atmetė.

14. Nustatė, jog byloje kilo ginčas dėl 86 m2 valstybinės žemės sklypo, besiribojančio su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais, formavimo ir pertvarkymo.

15. Pažymėjo, kad teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės ir NŽT atstovės nurodė, jog jiems nebuvo žinomos aplinkybės apie tai, kad A. D. buvo perleidusi savo teisę įsigyti žemės sklypo dalį. Žinant tokias aplinkybes, jos bÅ«tų vertinamos kitaip, nes toks teisių perleidimas nėra galimas. Teismas taip pat pažymėjo, kad ir ieÅ¡kovai nurodė, jog aiÅ¡kinamajame raÅ¡te matininkas M. K. pažymėjo, kad A. D. projekto rengime nedalyvauja, nors turėjo nurodyti, jog ji savo bÅ«simos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ atsakanti ieÅ¡kovų naudai. Taigi, dėl nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal tokį ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ negali bÅ«ti vykdomas žemės formavimas , todėl patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės kreipėsi įstatymų nustatyta tvarka su projektu ir gavo Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti (CPK 176 – 178 str.). PrieÅ¡ingai, teismo posėdžio metu atsakovės nurodė, kad nesilaikė projektų rengimo ir tvirtinimo tvarkos, nes ŽPDRIS sistemoje jau buvo užregistruotas ieÅ¡kovų praÅ¡ymas. Kita vertus, savivaldybės ir NŽT atstovai patvirtini, kad negalint užregistruoti savo praÅ¡ymo, atsakovės ir tretieji asmenys turėjo ir vis dar turi teisė savarankiÅ¡kai pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl projekto ir pateikti jį tiesiogiai organizatoriui. Kadangi atsakovės to nepadarė, teismas sprendė, kad atsakovės nesilaikę nustatytos projektų rengimo ir tvirtinimo tvarkos, todėl pagal pateiktÄ projektÄ negali bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovų patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai sprendimu atmesti, todėl trečiųjų asmenų reikalavimas negali bÅ«ti tenkintinas, nes jis betarpiÅ¡kai susijęs su ieÅ¡kovų reikalavimu ir yra nukreiptas Å¡ių naudai. Be to pažymėjo, kad byloje nėra duomneų, kad tretieji amsneys laikėsi taisyklėse reglamentuotos projketo rengimo ir tvirinimo tvarkos. Tokios tvarkos tretieji asmenys nesilaikė ir po NŽT ir Savivaldybės atstovų teisme duotų paaiÅ¡kinimų dėl galimybės pateikti praÅ¡ymÄ dėl projekto rengimo organizavimo.Taigi, teismas sprendė, kad trečiųjų asmenų savarankiÅ¡kas reikalavimas atmestinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Apeliantė I. J. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovių I. J. Å . ir D. D. prieÅ¡ieÅ¡kinys, bei Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Taip pat, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. S. ir R. O. S. atsakovės I. J. Å . naudai visas partirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

19. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 19.1. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas visiÅ¡kai formaliais pagrindais atmetė atsakovių pareikÅ¡tÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Realiai atsakovėms nebuvo suteikta teisė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jų parengtų projektų įvertinimo atitikimui teisės aktų reikalavimams bei užkirto keliÄ atsakovėms bei kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams pateikti bylos iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus įrodymus, dokumentus.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetant patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį teismas visiÅ¡kai nevertino kitų byloje esančių įrodymų, dėl jų visiÅ¡kai nepasisakė, nevertino atsakovių pateikto projekto racionalumo, patogaus naudojimo, proporcingumo aspektais, dėl siÅ«lomo teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto atitikimo (ar neatitikimo) Å¡iems kriterijams skundžiamame sprendime nepateikė jokių motyvų (argumentų), tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, priėmė sprendimÄ iÅ¡ esmės be motyvų, kas pripažintina absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais. 19.2.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmetamas atsakovių reikalavimas, užkirstu keliÄ atsakovėms ateityje kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu leisti toliau vykdyti teritorijos formavimÄ ir pertvarkymÄ pagal jų siÅ«lomÄ tvarkÄ , nes toks teismo sprendimas įgytų res judicuta galiÄ su atitinkamomis teisinėmis pasekmėmis. Taigi tokiu sprendimu iÅ¡ esmės yra užkertamas kelias ateityje atsakovėms teisminiu keliu ginti savo interesus dėl teritorijos pertvarkymo pagal jų siÅ«lomÄ ginčo teritorijos pertvarkymo variantÄ , bÅ«dÄ , tvarkÄ . 19.3.

Teikiant šį apeliacinį skundÄ atsakovė negali pasisakyti ir neiÅ¡dėstyti savo argumentuotos pozicijos dėl jos pateiktų teritorijos planavimo ir formavimo sprendinių racionalumo, patogaus naudojimo, proporcingumo, Å¡alių teisių užtikrinimo aspektais, kadangi apie tai nėra kalbama skundžiamame sprendime, todėl Å¡ių aplinkybių tyrimas ir vertinimas nepatenka į Å¡ios nagrinėjamos bylos apeliacinio proceso ribas. 19.4. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės atsisakė tirti ir vertinti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus.

Taigi Å¡iuo aspektu pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiÅ¡kai nepasisakė, neiÅ¡dėstė jokių motyvų, pozicijos bylai iÅ¡samiam ir teisingam iÅ¡nagrinėjimui svarbiais aspektais, dėl ko pripažintina, kad teismas, tik formaliu pagrindu atmesdamas atsakovių patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡ioje dalyje neatskleidė bylos esmės bei priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ . Tokie pirmosios instancijos teismo pažeidimai negali bÅ«ti visiÅ¡kai paÅ¡alinti apeliaciniame procese, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepagrįstai apribota proceso Å¡alių teisė į apeliacijÄ dėl bylos įrodymų, susijusių su siÅ«lomų teritorijos pertvarkymo sprendinių racionalumu, patogiu naudojimu ir kt., vertinimu. 19.5.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, tiek atsiliepime, prieÅ¡ieÅ¡kinyje, tiek prieÅ¡ieÅ¡kinio patikslinime, yra pažymėta, kad VÄ® Valstybės žemės fondo specialistai, į kuriuos atsakovė kreipėsi dėl projekto parengimo, paaiÅ¡kino, kad projekto derinimas, vieÅ¡inimas, tikrinimas užima apie 6 mėnesius, o pasibaigus 2018 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžiui savivaldybės atstovė teigė, kad iÅ¡imtinės skubos tvarka tokios procedÅ«ros trunka ne mažiau nei tris mėnesius. Taigi akivaizdu, kad per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 9 d. vykusio teismo posėdžio iki 2018 m. lapkričio 28 d. vykusio teismo posėdžio, kuomet buvo sakomos baigiamosios kalbos, ar iki 2018 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimo paskelbimo atsakovės neturėjo objektyvios galimybės teismui pateikti suderintÄ , iÅ¡vieÅ¡intÄ , patikrintÄ teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovės nepasinaudojo Å¡iuo siÅ«lymu, bei neteisėtai vienu formaliu pagrindu atmetė atsakovių pareikÅ¡tÄ patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį. 19.6.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ esmės konstatavo, kad atsakovių siÅ«lomas teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektas nėra suderintas, patikrintas atitinkamų valstybės institucijų. IÅ¡ to galima pagrįstai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinio netenkino, iÅ¡ esmės nustatęs prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko trÅ«kumÄ . CPK numato atitinkamus teismo veiksmus ir procedÅ«rÄ Å¡alinant procesinio dokumento (taip pat ir Å¡alies reiÅ¡kiamo dalyko ar jo pagrindo) trÅ«kumus, t.y. teismas, nustatęs prieÅ¡ieÅ¡kinio dalyko trÅ«kumÄ (tarkime reikalavimo nekonkretumÄ ar įgaliotų institucijų privalomų veiksmų atlikimÄ patvirtinančių duomenų nebuvimÄ ir pan.) pirmiausia turi nustatyti adekvatų terminÄ tokiam trÅ«kumui iÅ¡taisyti, o Å¡aliai tokio trÅ«kumo neiÅ¡taisius toks Å¡alies procesinis dokumentas paliekamas nenagrinėtu, o ne priimamas sprendimas tokį reikalavimÄ atmesti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

20. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

21. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 21.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso keliems savininkams - 31 kv. m V. R., 31 kv. m A. G., 268 kv. m M. A. S., 150 kv. m G. Å ., 110 kv. m S. Z. ir N. B., 147 k. m R. S., 217 kv. m Lietuvos Respublikai. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. S. ir R. O. S.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso A. D.. 21.2. Vilniaus miesto savivaldybė rengdama galimai įsiterpusio valstybinės žemės sklypo tarp žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Nr. 2 projektÄ turi informuoti visus asmenis, kurie įstatymų nustatytÄ tvarka ir sÄ lygomis turi teisę įsigyti minėtÄ Ä¯siterpusį žemės sklypÄ , o pareiÅ¡kus norÄ Ä¯sigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypÄ visiems savininkams jo dydis bÅ«tų skaičiuojamas proporcingai pagal nuosavybės teise valdomo žemės sklypo kraÅ¡tinių ilgius.

Atitinkamai, jei vienas savininkas atsisako, kitų savininkų dalys proporcingai padidėja. Ä®statymų leidėjas nenumato galimybės atsisakyti savo dalies konkretaus asmens naudai. Tokios pat iÅ¡vados priėjo ir pirmosios instancijos teismas, todėl su Å¡iais argumentais nėra pagrindo nesutikti. 21.3. Taisyklės aiÅ¡kiai reglamentuoja tvarkÄ siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypÄ . Taisyklių 19 punkte nurodyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1-13.10 punktuose, praÅ¡ymÄ organizuoti projekto rengimÄ pateikia raÅ¡tu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytÄ praÅ¡ymo formÄ arba užpildydami elektroninę praÅ¡ymo formÄ Å½PDRIS.

Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti. 21.4. Taisyklių 56 punkte numatyta, kad kai projektas rengiamas Taisyklių 2.6 papunktyje (2.6. - kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo) nurodytu atveju (iÅ¡skyrus, kai projektas rengiamas mėgėjų sodų teritorijai), organizatorius apie planuojamÄ rengti projektÄ Taisyklių 47-48 punktuose nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka informuoja su Ä®siterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vienÄ bendrÄ ribos posÅ«kio taÅ¡kÄ ) žemės sklypų valdytojus ir naudotojus, nurodydamas apie elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, bÅ«senų pasikeitimų sekimo ir pasiÅ«lymų teikimo galimybes, taip pat apie galimybę teikti praÅ¡ymus pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir tapti iniciatoriais.

Taigi, įstatymo leidėjas nėra numatęs sutrumpintos formavimo ir pertvarkymo procedÅ«ros, jį patvirtinant teisminių keliu, vadinasi visi projektai be iÅ¡imties turi bÅ«ti derinami tiek savivaldybės administracijos, tieks Nacionalinės žemės tarnybos. 21.5. Apeliantei viso proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas, todėl motyvai, kad apeliantė nežinojo ar jai tinkamai nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinti formavimo ir pertvarkymo procedÅ«ra negali bÅ«ti laikomi pagrįstais. Taip pat kritiÅ¡kai vertintini Apeliantės teiginiai, jog „VÄ® Valstybės žemės fondo specialistai pasikonsultavę su NŽT specialistais, patvirtino, kad jų parengtas <...> teritorijos formavimo ir pertvarkymo projekto brėžinys - siÅ«loma žemės sklypų pertvarkymo schema M 1:500 atitinka planavimo dokumentams keliamus reikalavimus ir teisminiame ginče turi vienodÄ galiÄ , kaip iri ŽPDRIS sistemoje parengtas Projektas“, kadangi kaip ir buvo nurodyta aukščiau, teisės aktai reglamentuojantys formavimo ir pertvarkymo procedÅ«rÄ nenumato, jog projektas gali bÅ«ti patvirtintas nesilaikant numatytos derinimo tvarkos.

22. J. D. ir A. D. atsiliepime praÅ¡o atmesti atsakovų apeliacinį skundÄ ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

23. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 23.1. Atsakovių prieÅ¡ieÅ¡kinio tenkinimas akivaizdžiai pažeistų J. D. ir A. D. teises ir teisėtus interesus, nes jų parengtoje schemoje jiems priklausanti iÅ¡sipirkti valstybinio žemės sklypo dalis yra nepažymėta. Atsakovės kategoriÅ¡kai laiko, jog J. D. ir A. D. valstybinio žemės sklypo iÅ¡pirkimo procese nedalyvauja vien dėl to, jog močiutė A. D. sudarė sutartį su ieÅ¡kovais. Atsakovės piktnaudžiauja susidariusia situacija, A. D. nepatyrimu sudarinėjant sutartis ir neteisėtai siekia įgyti didesnę valstybinio žemės sklypo dalį nei jiems priklausytų įgyti J. D. ir A. D. dalyvaujant valstybinio žemės sklypo iÅ¡pirkimo procese. Atsakovių pozicijos tenkinimas iÅ¡kreiptų interesų pusiausvyrÄ , todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, bei procese dalyvaujančios Å¡alys tolimesnius sklypo dalinimo klausimus turi spręsti derybomis.

24. Vilniaus miesto savivaldybė administracijos teisės departamentas atsiliepime prašo dėl apeliacinio skundo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes.

25. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 25.1. Atitinkamai buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, kuris 2015 m. gruodžio 18 d. išdavė Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentui projekto rengimo reikalavimus Nr. 49SFP-75-(14.49.36.) „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai“. 25.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. liepos 7 d. raštu Nr. SFP-429-(14.49.36.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ derino matininko M.

K. parengtÄ Å¾emės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektÄ . 2016 m. liepos 25 d. Nacionalinė žemės tarnyba surašė žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. FPA-1143-(8.30), kuriame pateikta iÅ¡vada, jog pritartina teikimui tvirtinti projektÄ su sÄ lyga kai bus gauti visų bendraturčių raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai dėl parengto projekto arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Besiribojančių žemės sklypų savininkams ir (ar) nuomininkams nesusitarus dėl pageidaujamų pirkti ar nuomoti įsiterpusio žemės ploto dalių dydžių, parduodamo ar iÅ¡nuomojamo žemės ploto dydis besiribojančio žemės sklypo savininkui ar nuomininkui nustatomas proporcingai žemės sklypo kraÅ¡tinės, kuria pageidaujančio pirkti ar nuomoti įsiterpusį žemės plotÄ asmens privatus žemės sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos žemės plotu, ilgiui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 “Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos” 2.15 punktas). 25.3.

Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos Teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodė, jog Taisyklės aiÅ¡kiai reglamentuoja tvarkÄ siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypÄ . Taisyklių 19 punkte įtvirtinta nuostata, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1-13.10 punktuose, praÅ¡ymÄ organizuoti projekto rengimÄ pateikia raÅ¡tu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytÄ praÅ¡ymo formÄ arba užpildydami elektroninę praÅ¡ymo formÄ Å½PDRIS. Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti.

Å iuo nagrinėjamu atveju atsakovės nurodė, kad nesikreipė įstatymų nustatyta tvarka su projektu ir negavo Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vados dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti, nes to padaryti negalėjo dėl ieÅ¡kovų iniciatyva jau ŽPDRIS sistemoje užregistruoto praÅ¡ymo. Akcentuotina, kad atsakovės ir tretieji asmenys, pareiÅ¡kę savarankiÅ¡kus reikalavimus, dėl projekto turėjo ir vis dar turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ tiesiogiai organizatoriui, tačiau bylos nagrinėjimo metu, net ir sužinojusios apie Å¡iÄ galimybę, atsakovės to nepadarė. 25.4. 2019 m. vasario 28 d., t.y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo ir apeliacinio skundo padavimo, apeliantė I.

J. Å . pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ (reg. Nr. A647- 267/19) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui. Gavus minėtÄ praÅ¡ymÄ , bus vertinamas jo atitikimas teisės aktų reikalavimams ir vykdomas derinimas su kitomis atsakingomis institucijomis.

26. V. S. ir R. S. atsiliepime praÅ¡o atmesti I. J. Å . apeliacinį skundÄ kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ , bei priteisti iÅ¡ I. J. Å ., V. S. ir R. O. S. naudai lygiomis dalimis atstovavimo iÅ¡laidas.

27. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais: 27.1. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog ji bandė kreiptis dėl iÅ¡vados gavimo ir jai jos nepavyko gauti. Maža to, atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu akcentavo, jog administracinėje teisėje leidžiama tai, kad yra įtvirtinta įstatyme, o jokiame įstatyme nėra numatyta, jog tam tikrais atvejais projekto derinimo stadijÄ bÅ«tų galima praleisti. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovei turėjo bÅ«ti gerai žinoma ir neabejotina, jog projekto derinimas Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«riniame padalinyje yra bÅ«tina stadija ir tik gavus iÅ¡vadÄ dėl projekto atitikties teisės aktų reikalavimams bei tikslingumo tvirtinti projektÄ , toks reikalavimas, kokį pareiÅ¡kė atsakovė, gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas teisme.

Taigi, atsakovės reikalavimas buvo atmestas pagrįstai, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, kurių formaliems pagrindams prilyginti negalima, nes teismas nėra minėtas iÅ¡vadas teikianti institucija, t.y. tam yra reikalingos specialios žinios ir kompetencijos. 27.2. Atsakovei net keletÄ kartų buvo sudarytos sÄ lygos gaut ir pateikt į bylÄ reikÅ¡mingus įrodymus ir dokumentus, tačiau savo teisėmis ji sÄ moningai nesinaudojo, galimai tam, kad užvilkintų civilinės bylos nagrinėjimÄ . Tai patvirtina aplinkybės, jog byla yra nagrinėjama nuo 2016 m., buvo daugybė posėdžių, kuriuose atsakovė buvo atstovaujama profesionalo teisininko, taip pat buvo kreiptasi į profesionalius matininkus, kurie turėjo atlikti tam tikrus veiksmus rengiant projektÄ , bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu, atsakovei buvo pasiÅ«lyta kreiptis dėl projekto derinimo tiesiogiai į savivaldybę, tačiau atsakovė tokia galimybe nepasinaudojo. 27.3.

Teismas neturėjo nei galimybių, nei pareigos įpareigot Å¡alis atlikti atitinkamus veiksmus tam, kad bÅ«tų galėjęs nagrinėt Å¡alių pateiktus projektus iÅ¡ esmės. Nesilaikymas teisės aktų reikalavimų yra pagrįsta priežastis atsisakyti tenkinti reikalavimus, nes teismas negali bÅ«t institucija, pateisinanti teisės aktų reikalavimų nesilaikymÄ . Å alims buvo sudarytos galimybės tinkamai įgyvendint savo teises, o to nepadarius, pačioms Å¡alims tenka atsakomybė dėl to. Atsakovės reikalavimas Å¡iuo metu yra atmestas ne dėl to, jog buvo tikrintas jos parengtos schemos turinys ir nustatyta, jog jis neatitinka teisės aktų reikalavimų, o dėl to, jog ji nesilaikė teisės aktų keliamų reikalavimų, taikomų projekto rengimui, kitaip sakant, atsakovė norėjo „perÅ¡okt“ kelias projekto rengimo stadijas, kas nėra teisėta pagal galiojančius teisės aktus ir toks elgesys negalėjo bÅ«t pateisintas teismo sprendimu. 27.4.

Teismas turėjo pareigÄ pasisakyt dėl ginčo esmės, kas ir buvo padaryta. Teismui motyvuotai nurodžius argumentus, sudarančius pagrindÄ atmesti atsakovės reikalavimÄ , teismui buvo neprivalu pasisakyt dėl atsakovės kitų nurodytų argumentų ir pateiktų įrodymų. Teismas tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės ir netgi procedÅ«rinės teisės normas, todėl detalus teismo nepasisakymas dėl kiekvieno argumento ar įrodymo nesudaro pagrindÄ naikint priimtÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 28.

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

29. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad V. S. ir R. O. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1973 m2 ploto. M. A. S., R. S., V. R., I. J. Š., A. G. ir tretiesiems asmenims S. Z. bei N. B., bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 954 m2 ploto. Tretiesiems asmenims A. D. ir J. D. (iki teisių perėmimo - A. D.), nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika, 448 m2 ploto. Tarp ieškovams, atsakovams ir tretiesiems asmenims priklausančių žemės sklypų yra įsiterpęs 86 m2 valstybinis žemės ploto sklypas, kuris ribojasi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais.

31. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 21 d. direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr. A30-3092 buvo nustatyta, kad pradedamas rengti apie 3461 m2 teritorijos, kurioje yra žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir valstybinė žemė, formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės plotÄ ir sujungti jį su besiribojančiais žemės sklypais, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

32. IeÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydami nustatyti, jog pagal pateiktÄ projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas, bei priteisti atsakovų naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Tuo tarpu atsakovai pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo teismo prašė nustatyti, kad laisvos valstybės žemės sklypo (teritorijos) formavimas ir pertvarkymas turi bÅ«ti vykdomas pagal kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateiktos siÅ«lomos žemės sklypų pertvarkymo schemos M1:500, parengtos VÄ® Valstybės žemės fondas, sprendinius ir priteisti ieÅ¡kovų, atsakovų naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

33. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieÅ¡kovų R. O. S. ir V. S. patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsakovių I. J. Å . ir D. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį bei trečiųjų asmenų ieÅ¡kovų pusėje A. D. ir J. D. savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ atmetė.

34. Atsakovė I. J. Å . nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo, todėl pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti sprendimÄ ir Å¡ioje dalyje perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

35. Apeliantė nurodė, kad sprendimu iÅ¡ esmės yra užkertamas kelias ateityje atsakovams kreiptis į teismÄ ginant savo teisėtus interesus dėl teritorijos pertvarkymo pagal siÅ«lomÄ ginčo teritorijos projektÄ . Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju V. S. atsiliepime į apeliacinį skundÄ teisingai nurodė, jog atsakovams nėra užkirtas kelias ateityje kreiptis į teismÄ ginant savo teisėtus interesus dėl teritorijos pertvarkymo pagal siÅ«lomÄ ginčo teritorijos projektÄ , nes Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas atmetė prieÅ¡ieÅ¡kinį ne dėl pačio projekto turinio neatitikimo įstatymams, o dėl to, jog atsakovai nesilaikė reikalavimų, taikomų projekto rengimui.

36. Pažymėtina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D- 452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Taisyklės), aiÅ¡kiai reglamentuota tvarka siekiant įsigyti valstybinės žemės sklypÄ . Taisyklių 19 punkte nustatyta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, praÅ¡ymÄ organizuoti projekto rengimÄ pateikia raÅ¡tu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytÄ praÅ¡ymo formÄ arba užpildydami elektroninę praÅ¡ymo formÄ Å½PDRIS.

Taisyklių 67 punkte nurodyta, kad projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktÅ«rinio padalinio, atsakingo už priežiÅ«rÄ , iÅ¡vadÄ dėl tikslingumo projektÄ tvirtinti. Taigi, Å¡iuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog apibendrinus teisinį reglamentavimÄ , matyti, jog įstatymų leidėjas nėra numatęs sutrumpintos formavimo ir pertvarkymo procedÅ«ros, jį patvirtinant teisminiu keliu, todėl visi projektai be iÅ¡imties turi bÅ«ti derinami tiek su savivaldybės administracija, tiek su Nacionaline žemės tarnyba.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovėms nebuvo suteikta teisė kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jų parengtų projektų įvertinimo atitikimui teisės aktų reikalavimams bei buvo užkirstas kelias atsakovėms bei kitiems bylos nagrinėjimo dalyviams pateikti bylos išsamiam ir nešališkas išnagrinėjimui reikšmingus įrodymus, dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais, nes ši byla teisme nagrinėjama nuo 2016 m. lapkričio 22 d., t.y. daugiau nei tris metus.

Tai reiÅ¡kia, kad atsakovės turėjo protingÄ terminÄ atlikti iÅ¡ankstines procedÅ«ras, bei pateikti projektÄ tvirtinti įgaliotoms projektų tikrinimÄ atlikti institucijoms. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės buvo atstovaujamos profesionalaus teisininko, konsultavosi su profesionaliais matininkais, todėl turėjo ar galėjo žinoti apie projektų tvirtinimui taikomas procedÅ«ras. Akcentuotina, kad atsakovai dėl projekto turėjo teisę pateikti praÅ¡ymÄ tiesiogiai organizatoriui, tačiau bylos nagrinėjimo metu, net ir sužinojusios apie Å¡iÄ galimybę, to nepadarė.

Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovėms buvo pasiÅ«lytÄ kreiptis į atitinkamas institucijas ir įgyvendinti taisyklių reikalavimus, tačiau kaip teisingai pažymėta atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ , atsakovės jokių veiksmų iki sprendimo priėmimo neatliko, todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog jai nebuvo suteikta teisė kreiptis į institucijas dėl parengtų projektų įvertinimo, atitikimo įstatymams ar buvo užkirstas kelias pateikti dokumentus į bylÄ .

38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ nustatyti terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti, o ne atmesti jos reikalavimus. Pažymėtina, kad trÅ«kumų Å¡alinimo institutas skirtas procesiniame dokumente padarytoms klaidoms ar netikslumams iÅ¡taisyti. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė Å¡io instituto, nes atsakovės nesiekė kreiptis su projektu į savivaldybės administracijÄ , Nacionalinę žemės tarnybÄ dėl projekto patvirtinimo ir atitikties įstatymų reikalavimams patikrinimo. Taip pat, termino trÅ«kumams iÅ¡taisyti nustatymas bÅ«tų neveiksmingas, nes jis netrukdo bylos nagrinėjimui ir nesudaro pagrindo dėl tokio tariamo trÅ«kumo nepaÅ¡alinimo atsisakyti priimti procesinį dokumentÄ arba palikti jį nenagrinėtÄ .

39. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

40. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos sprendimui panaikinti. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymų normas nustatančias tvarkÄ Å½emės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimui ir tvirtinimui, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo, kuris paliktinas nepakeistas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 41. Vadovaujanti CPK 98 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

42. Nagrinėjamu atveju V. S. ir R. S. pateikė teismui įrodymus, jog advokatui sumokėjo 510 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikimÄ teismui. Pažymėtina, kad atmetus apeliacinį skundÄ ir atsižvelgus į tai, kad praÅ¡oma priteisti suma nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos Advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugos) maksimalaus dydžio, V.

S. ir R. S. lygiomis dalimis iÅ¡ apeliantės I. J. Å . prieistina 510,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma, t.y. po 255,00 Eur kiekvienam. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu, n u t a r i a : apeliacinį skundÄ atmesti. Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ I. J. Å . (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) V. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 255,00 eurų bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti iš I. J. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) R. S. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai 255,00 eurų bylinėjimosi išlaidas. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Andrutė Kalinauskienė Eglė Surgailienė Rūta Veniulytė-Jankūnienė