2025-07-09 Nr. AB-11321-3-61-3-02706-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-748-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2025-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Šileikio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. G. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja N. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 19R-1367 „Dėl atsisakymo nagrinėti prašymą (skundą)“, 2) įpareigoti VSAT nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjos N. G. 2025 m. balandžio 14 d. skundą VSAT individualių tarnybinių ginčų komisijai dėl VSAT 2025 m. kovo 13 d. rašto „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo“ Nr. 14VR-844.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes skundžiamas atsakovo sprendimas nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių.

Teismas išanalizavo ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Iš teismui pateikto skundo argumentų ir reikalavimų matyti, kad pareiškėja siekia įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl to, kad pareigūnas D. B. supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus ir patraukti jį tarnybinėn atsakomybėn. Šiuo konkrečiu atveju VSAT paskirti kompetentingi asmenys pareiškėjos prašymą nagrinėjo, vyriausiojo tyrėjo D. B. veiksmai buvo įvertinti tarnybinės atsakomybės prasme, o pareiškėja su tarnybinio patikrinimo rezultatais buvo supažindinta 2025 m. kovo 13 d. raštu.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo pricipus įgyja teisę tik būti tinkamai informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus), sprendė, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes skundžiamas atsakovo sprendimas pareiškėjai jokių pasekmių nesukelia – jis nėra adresuotas pareiškėjai, juo nenustatomos jokios teisės ir pareigos pareiškėjai, todėl pareiškėja neturi subjektinės reikalavimo teisės kvestionuoti ne jai skirtą sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės. Be to, teismas neturi galimybės įpareigoti atsakovą atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą pagal pareiškėjos argumentus, o ne savo diskrecijos ribose.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, jog nesiekia, kad administracinis teismas išnagrinėtų skundą dėl D. B. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, bet reikalauja, kad šis jos skundas būtų išnagrinėtas VSAT individualių tarnybinių ginčų komisijos.

VSAT individualių tarnybinių ginčų komisijai adresuotas ir teiktas prašymas atsakovo nebuvo perduotas šiai komisijai. Skundą vietoje minėtos komisijos išnagrinėjo ta pati darbuotoja, kuri ir vertino D. B. patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą.

Manydama, kad pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir apskritai neperduotas jo adresatui – t. y. individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijai, dėl ko skundą išnagrinėjo ne jo nagrinėjimo organas, bet tam kompetencijos neturintis asmuo, pareiškėja ir pateikė skundą teismui, prašydama panaikinti VSAT 2025 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 19R-1367.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundžiamą sprendimą, sprendė, kad pareiškėjos inicijuojamas ginčas yra nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, nes skundžiamas atsakovo sprendimas pareiškėjai jokių pasekmių nesukelia.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde akcentuoja, jog pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas teisės aktų nustatyta tvarka ir apskritai neperduotas jo adresatui – t. y. individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijai, dėl ko skundą išnagrinėjo ne jo nagrinėjimo organas, bet tam kompetencijos neturintis asmuo, pareiškėja ir pateikė skundą teismui.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja gavo VSAT 2025 m. kovo 13 d. raštą, kuriuo pareiškėja informuota apie tai, jog VSAT pagal kompetenciją atliko tarnybinį patikrinimą, kurio metu konstatuota, kad D. B. viešųjų ir privačių interesų nesupainiojo, todėl tarnybinėn atsakomybėn netrauktinas.

Pareiškėja, nesutikdama su VSAT 2025 m. kovo 13 d. raštu, pateikė 2025 m. balandžio 14 d. prašymą (skundą), adresuotą VSAT individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijai, kuriame prašė siūlyti tarnybos vadui panaikinti VSAT 2025 m. kovo 13 d. raštą „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo“ Nr. 14VR-844 ir pavesti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos N. G. skundą dėl VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. veiksmų.

VSAT 2025 m. balandžio 18 d. raštu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d, prašymą (skundą). VSAT, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nurodė, kad pareiškėjos prašyme (skunde) nurodytais motyvais VSAT Teisės skyriuje buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl galimo VSAT Imuniteto valdybos Pirmojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. B. tarnybinio nusižengimo ir jo veiksmai įvertinti tarnybinės atsakomybės prasme. Su tarnybinio patikrinimo rezultatais pareiškėja buvo supažindinta 2025 m. kovo 13 d. raštu Nr. 14VR-844 „Dėl atlikto tarnybinio patikrinimo“. Pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d. prašyme (skunde) naujų motyvų ar pagrindų, dėl kurių galėtų būti naujai įvertinti D. B. veiksmai, nepateikta, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjos prašymą (skundą) nagrinėti NŽT individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisijoje.

Pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui prašo panaikinti VSAT 2025 m. balandžio 18 d. raštą. Skunde taip pat nurodyti nesutikimo su šiuo skundžiamu raštu motyvai. Skundo 17 punkte nurodyta, kad pareiškėja nesutinka su atsakovo 2025 m. balandžio 18 d. sprendimo argumentu, kad pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d. skunde nebuvo nurodyta jokių naujų motyvų. Nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvai skunde buvo nurodyti ir jie buvo skirti pagrįsti, kad atsakovo atsisakymas patraukti D. B. tarnybinėn atsakomybėn buvo nepagrįstas, jais buvo motyvuojamas atsakymo nepagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, nustatančiu, jog skundas (prašymas, pareiškimas) nepriimamas nagrinėti, jei nustatoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nors piliečiams suteikiama teisė inicijuoti tarnybinių patikrinimų atlikimą, tačiau jie neturi teisės apskųsti tokių patikrinimų išvadų ar vadovų, turinčių teisę skirti nuobaudas, sprendimų (tokia teisė suteikta tikrinamiems pareigūnams). Asmenys, inicijavę tarnybinio patikrinimo atlikimą, pagal bendruosius gero administravimo principus, įgyja tik teisę būti informuoti apie konkretaus tarnybinio patikrinimo rezultatus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2450-662/2019). Viešojo administravimo subjektų raštai, kuriais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavę asmenys yra informuojami apie tarnybinių patikrinimų rezultatus (atsisakymą atlikti tokius patikrinimus), yra informacinio pobūdžio, jais yra pateikiama bendra informacija apie pranešimo nagrinėjimą institucijoje bei jo metu nustatytas aplinkybes, šiais raštais tarnybinio patikrinimo atlikimą inicijavusiems asmenims nėra formuluojami kokie nors patvarkymai (įpareigojimai), todėl tokie raštai patys savaime nesukelia minėtiems asmenims kokių nors teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą teismui grindė tuo, kad VSAT 2025 m. balandžio 18 d. raštas priimtas tam kompetencijos neturinčio asmens. Be to, pareiškėja skundo pirmosios instancijos teismui 17 punkte paaiškino, kad jos 2025 m. balandžio 14 d. prašyme (skunde) buvo nurodyti papildomi motyvai, todėl VSAT 2025 m. balandžio 18 d. rašte nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d. prašyme (skunde) nėra nurodyta naujų motyvų.

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje skundo priėmimo stadijoje, t. y. neišnagrinėjus administracinės bylos iš esmės, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog skundžiamas atsakovo sprendimas, kuriuo atsisakoma nagrinėti pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d. prašymą (skundą), pareiškėjai jokių pasekmių nesukelia. Tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti atsakymo priėmimo pagrindus ir įvertinti, ar VSAT 2025 m. balandžio 18 d. atsakymas pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus ir ar yra pagrindas taikyti pareiškėjos pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą. Be to, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, iš skundžiamo VSAT 2025 m. balandžio 18 d. rašto matyti, kad jame yra nurodytas adresatas – pareiškėja.

VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka inter alia (lot. be kita ko) administraciniam teismui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių 47 punkte nustatyta, kad atsakyme į prašymą ar skundą arba institucijos siunčiamame pranešime apie asmens prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis asmuo turi būti informuojamas apie tokio atsakymo ar pranešimo apskundimo tvarką, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsniu, nurodant konkrečios institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimą (-us) ir adresą (-us), taip pat terminą (-us), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, vadovaudamasi nurodytu teisiniu reguliavimu ir aptarta teismų praktiką, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog ginčijamas atsakymas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. balandžio 14 d. kreipimąsi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. G. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui iš naujo spręsti pareiškėjos N. G. skundo priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Egidijus Šileikis

Dalia Višinskienė