2021-12-08 Nr. AB-26612-3-62-3-01798-2020-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-890-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01798-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. T. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, (toliau – ir atsakovas) 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. liepos 16 d. jis buvo laikomas kalėjimo režimo kameroje Nr. 8, joje gyveno 4–5 asmenys. Siekdamas išsiaiškinti, koks yra kameros, kurioje buvo laikomas plotas, jis kreipėsi į atsakovą su 2020 m. sausio 7 d. prašymu (įstaigoje užregistruotas Nr. 49/07-55). Marijampolės pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Marijampolės PN) į minėtą prašymą atsakė 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. 20/07-46, kuriame atsisakė tiksliai, aiškiai ir konkrečiai nurodyti kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, plotą, be to, pasiūlė pareiškėjui pačiam apskaičiuoti kameros, kurioje jis buvo laikomas, plotą. Taip buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją ir apribota teisė į teisminę gynybą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad jis savarankiškai apskaičiavo kameros Nr. 8 plotą, kuris buvo mažesnis negu 14 kv. m. Atsižvelgdamas į tai, kad Marijampolės PN administracija atsisakė pateikti prašomą informaciją apie kameros plotą, pareiškėjas prašė vadovautis jo pateiktais skaičiavimais, nes atsakovo atstovas minėtu raštu kameros ploto apskaičiavimo teisę perleido pareiškėjui.

4. Pareiškėjo teigimu, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimamas sanitarinio mazgo plotas, kuris, pareiškėjo skaičiavimu, yra 2 kv. m, t. y. visą ginčo laikotarpį pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m kameros gyvenamojo ploto. Teismui nustačius asmeniui turėjusio tekti ploto pažeidimus, priteisiant jam neturtinės žalos atlyginimą, turi būti atsižvelgiama ir į kameroje buvusius baldus, inventorių, buitinius reikmenis ir kitus įrenginius bei daiktus ir jų užimamą plotą.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad kameroje Nr. 8 nebuvo vietos judėti, todėl didžiąją laiko dalį jis buvo priverstas gulėti savo gulte. Toks fizinis neveiksnumas žalojo tiek jo fizinę sveikatą, tiek psichiką, vertė jaustis nepatogiai ir sukėlė didelį diskomfortą bei psichologinių problemų, todėl jam sutriko miegas ir apetitas, kamavo slogi būsena, jis tapo irzlus, nervingas ir užsidaręs, jautrus. Neigiami išgyvenimai paveikė jo bendravimą bei santykius su artimaisiais, esančiais laisvėje, nuolatinis laikymas uždaroje ir per ankštoje kameroje buvo sukėlęs ne vieną kameroje laikomų asmenų tarpusavio konfliktą. Kameroje Nr. 8 vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis nei 3 kv. m, todėl pareiškėjas buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį.

6. Pareiškėjas prašė atsižvelgti į tai, kad per visą ginčo laikotarpį jam nebuvo pasiūlyta jokia užimtumo veikla kameroje ar už jos ribų, išskyrus 1,5 val. pasivaikščiojimą ankštame ir nušiurusiame pasivaikščiojimo kiemelyje, kuriame nebuvo suoliuko atsisėsti, įrenginių ir vietos mankštintis. Kameroje Nr. 8 trūko tiek natūralios, tiek dirbtinės šviesos, nebuvo užtikrintas šildymas, dėl drėgmės susidaręs pelėsis, kameroje buvo laikomi rūkantys ir nerūkantys asmenys, buvo netinkamas maitinimas.

7. Pareiškėjas akcentavo, kad argumentus dėl higienos pažeidimų kameroje Nr. 8, dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, dėl užimtumo nevykdymo, dėl laikymo rūkančių kartu su nerūkančiais asmenimis toje pačioje kameroje ir kt. kalinimo sąlygų pažeidimų jis išdėstys kitose bylose. Be minimalaus ploto kameroje Nr. 8 neužtikrinimo, buvo pažeistos ir kitos pareiškėjo laikymo sąlygos, todėl gyvenamojo ploto pažeidimą pareiškėjas prašė vertinti šių aplinkybių kontekste.

8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovo atstovas nurodė, kad, pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN, ginčo laikotarpiu ploto norma jam buvo užtikrinta, kadangi kameros Nr. 8, kurioje gyveno pareiškėjas, plotas yra 20,27 kv. m, joje buvo įrengtos 5 miegamosios vietos, sanitarinio mazgo plotas neįskaičiuotas į bendrą patalpų plotą. Pareiškėjo skunde minimi raštai Nr. 49/07-55 bei Nr. 20/07-46 yra užregistruoti Marijampolės PN kito nuteistojo vardu, todėl pareiškėjo skundas yra paremtas melagingais teiginiais ir visiškai niekuo nepagrįstas. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalą.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu pareiškėjo A. T. skundą atmetė.

11. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Nuo 2020 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos naujos redakcijos Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės (aktas, galiojęs nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 21 d.). Teismas pažymėjo, kad naujoje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje nenumatyta, koks minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose turėtų tekti vienam asmeniui. Teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) (aktas, galiojęs nuo 2020 m. vasario 6 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d.) 2.2 punktas reglamentuoja, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo pataisos įstaigų kameros tipo patalpose vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.

12. Teismas pažymėjo, kad nei ankstesnėje, nei naujojoje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių redakcijoje, nei Įsakyme neįtvirtintas reikalavimas vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma, neįskaičiuoti kameroje esančio sanitarinio mazgo bei esančių baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad į kameroje esančių baldų užimamą plotą atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiškėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo atstovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus.

13. Atsižvelgęs į atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktus paaiškinimus, jog Marijampolės PN 2020 m. sausio 16 d. raštas Nr. 20/07-46 dėl atsakymo į 2020 m. sausio 7 d. prašymą (reg. Nr. 49/07-55) yra adresuotas visai kitam nuteistajam, pareiškėjo teiginius dėl teisės gauti informaciją ir apribotos teisės į teisminę gynybą teismas atmetė.

14. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo perkeltas iš kameros Nr. 11 į kamerą Nr. 8, kurioje bausmę atliko nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. liepos 16 d. Remdamasis atsakovo atstovo atsiliepime į skundą pateiktais paaiškinimais, teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko kalėjimo režimo kameroje Nr. 8, kuri schemoje pažymėta 2-16 ir kurios plotas 20,27 kv. m, joje buvo laikoma iki 5 nuteistųjų. Sanitarinio mazgo plotas (1,95 kv. m) į kameros plotą neįskaičiuotas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 8, kuri, jo atliktais skaičiavimais, yra 14 kv. m ploto, buvo laikomi 4–5 nuteistieji.

15. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas, teigdamas, kad nurodytos kameros plotas yra 14 kv. m, neneigia, jog kamerą matavo ir plotą apskaičiavo savarankiškai. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas kritiškai vertino pareiškėjo atliktus matavimą ir skaičiavimą, nes pareiškėjas teismui nepateikė detalių jų duomenų. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo atstovo nurodytus duomenis. Pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą į skundą, nepateikė Marijampolės PN nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai teismas nurodė, kad jis neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi ir vertina, kad kalėjimo režimo kameros Nr. 8, schemoje pažymėtos 2-16, plotas yra 20,27 kv. m.

16. Teismas sprendė, kad pareiškėjui kameroje Nr. 8 ginčo laikotarpiu mažiausiai teko 4,054 kv. m gyvenamojo ploto, todėl buvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių ir Įsakymo nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma.

17. Teismas pažymėjo, kad higienos ir kitų jo laikymo sąlygų pažeidimus pareiškėjas prašo traktuoti gyvenamojo ploto pažeidimo kontekste. Teismas nustatė, kad pareiškėjo teisė į nustatytą minimalų gyvenamojo ploto normą nebuvo pažeista, todėl konstatavo, kad kitos pareiškėjo laikymo sąlygos nevertintinos. Teismas nurodė, kad pats pareiškėjas skunde pažymėjo, jog argumentus dėl higienos pažeidimų kameroje Nr. 8, dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, dėl užimtumo nevykdymo, dėl laikymo rūkančių kartu su nerūkančiais asmenimis toje pačioje kameroje ir kt. materialinių kalinimo sąlygų pažeidimų jis išdėstys kitose bylose teismui. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad dėl kitų Marijampolės PN kalinimo sąlygų galimo pažeidimo ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Pagal pareiškėjo skundus yra išnagrinėtos keturios administracinės bylos (Nr. I1-7203-423/2020, Nr. I1-3428-644/2020, Nr. I1-668-283/2020 ir Nr. I1-5553-423/2020), kuriose teismo procesiniai sprendimai yra priimti dėl pareiškėjo laikymo su rūkančiais asmenimis, dėl netinkamų pasivaikščiojimo kiemelių, dėl netinkamo apšvietimo, dėl užimtumo programų vykdymo.

18. Teismas konstatavo, kad, nenustačius vienos iš būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų (neteisėtų veiksmų), pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, negali būti tenkinamas.

III. 19. Pareiškėjas A. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas pareiškėjo prašymas ir priteista iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20. Pareiškėjas paaiškina, kad jis skunde buvo nurodęs, jog nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. liepos 16 d. buvo laikomas kalėjimo režimo kameroje Nr. 8, joje gyveno 5 asmenys, šioje kameroje pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjas pažymi, kad dėl nepakankamo kameros ploto visi kameroje gyvenantys asmenys kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau ji atsakymą raštu Nr. 20/07-46 pateikė tik vienam asmeniui, gyvenančiam kameroje Nr. 8, kitus ignoravo. Marijampolės PN minėtame rašte atsisakė tiksliai, aiškiai nurodyti kameros, kurioje jis buvo laikomas plotą, ir taip buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją ir apribota teisė į teisminę gynybą.

21. Pareiškėjas akcentuoja, kad kamera Nr. 8 yra per maža gyventi 4 ar 5 asmenims, šios kameros plotą papildomai mažino joje esantys baldai ir kitas inventorius, todėl nebuvo vietos judėti, didžiąją laiko dalį pareiškėjas buvo priverstas gulėti savo gulte. Toks fizinis neveiksnumas darė įtaką pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, vertė jaustis nepatogiai, sutriko miegas, jis tapo irzlus, nervingas, užsidaręs savyje, jautrus, pablogėjo santykiai su artimaisiais, ne kartą kilo konfliktai tarp kameroje laikomų asmenų. Pareiškėjas nurodo, kad jis buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis o Marijampolės PN teiginiai, kad kameros Nr. 8 plotas yra 20,27 kv. m, neatitinka tikrovės.

22. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad jis yra pateikęs atsiliepimą į skundą ir išsamiai bei detaliai atsakęs į visus pareiškėjo argumentus, taip pat yra teismui pateikęs visus reikalingus įrodymus bei su byla susijusius dokumentus. Teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Bylos esminis dalykas – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui A. T. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN. Pareiškėjas skunde taip pat yra suformulavęs reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis pareiškėjo pretenzijų dėl jam neužtikrintų kalinimo sąlygų.

26. Iš pareiškėjo skundo turinio bei pirmosios instancijos teismo nustatytų teisiškai reikšmingų bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėjas šioje byloje patirtą neturtinę žalą siejo tik su ploto trūkumu nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. liepos 16 d., kai jis buvo laikomas kalėjimo režimo kameroje Nr. 8. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs ir kitas netinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN (dėl higienos pažeidimų kameroje Nr. 8, pasivaikščiojimo kiemelių dydžio ir įrengimo, užimtumo nevykdymo, laikymo rūkančių kartu su nerūkančiais asmenimis toje pačioje kameroje, netinkamo maitinimo), tačiau minėtos kalinimo sąlygos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, pareiškėjas skunde jas prašė vertinti gyvenamojo ploto pažeidimo kontekste. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl kitų Marijampolės PN kalinimo sąlygų galimo pažeidimo ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi su skundais į Regionų apygardos administracinį teismą ir pagal jo skundus yra išnagrinėtos keturios administracinės bylos (Nr. I1-7203-423/2020, Nr. I1-3428-644/2020, Nr. I1-668-283/2020 ir Nr. I1-5553-423/2020).

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundas būtų patenkintas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad kameroje Nr. 8 jam teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, kurį papildomai mažino kameroje esantys baldai ir kitas inventorius, atsakovo atstovo teiginiai, kad šios kameros plotas yra 20,27 kv. m, neatitinka tikrovės, pareiškėjas kartu su kitais asmenimis, kurie buvo laikomi minėtoje kameroje, kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau ši Nr. 20/07-46 raštu atsisakė tiksliai, aiškiai nurodyti kameros, kurioje jis buvo laikomas, plotą, ir taip buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją ir apribota teisė į teisminę gynybą.

28. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu dėl skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su ploto trūkumu kameroje Nr. 8.

29. Teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje (iki 2021 sausio 1 d. buvusi 6 dalis) nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

32. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto dydį, pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (paaiškinimais, patalpų schema) apie kamerų plotą ir įrengtas miegamąsias vietas, iš kurių matyti, kad kameros Nr. 8 plotas yra 20,27 kv. m. Pažymėtina, kad šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nėra paneigti. Todėl įvertinus tai, kad kameroje Nr. 8 buvo laikomi 4–5 asmenys (dėl kameroje laikomų asmenų skaičiaus ginčo nėra), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamąjį plotą (3,6 kv. m) ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 8 nebuvo pažeista, pareiškėjui teko nuo 4,054 kv. m iki 5,067 kv. m kameros ploto.

33. Dėl pareiškėjo argumentų, jog neturėjo būti įskaičiuotas plotas, kurį užėmė baldai ir kitas inventorius, pažymėtina, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

34. EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

35. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas.

36. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, kad jis kartu su kitais asmenimis, kurie buvo laikomi kameroje Nr. 8, kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, tačiau ši Nr. 20/07-46 raštu atsisakė tiksliai, aiškiai nurodyti kameros, kurioje jis buvo laikomas, plotą, ir taip buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją ir apribota teisė į teisminę gynybą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde minimo Marijampolės PN rašto Nr. 20/07-46 pareiškėjas į bylą nepateikė. Be to, kaip atsakovo atstovas nurodė atsiliepime į skundą, šis raštas yra užregistruotas Marijampolės PN kito nuteistojo vardu. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad šiuo aspektu buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti informaciją ir apribota teisė į teisminę gynybą.

37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo teismo atlikti reikalingą teisminį tyrimą dėl kameros Nr. 8. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teisėjų kolegija nenustatė būtinybės pakartotinai ar papildomai tirti pirmosios instancijos ištirtus įrodymus (ABTĮ 142 str. 3 d.).

38. Kadangi šioje byloje nenustatyti neteisėti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, dėl kurių pareiškėjas patyrė jo nurodomą neturtinę žalą, todėl pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

39. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo prieisimo, negali būti tenkinamas ir jo išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

40. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios ir proceso teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičus

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė