09cc29fb-e397-4ac5-99d3-d00aafa30822 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2089-335/2018 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00109-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 10 d. Molėtai Utenos apylinkės teismo Molėtų rÅ«mų teisėja Roma Rimkienė, sekretoriaujant Astai Kanapienienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. S. B., jos atstovei advokatei Jelenai Liaskovskajai, suinteresuoto asmens AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovams Žydriui Mukuliui ir Tomui RagaiÅ¡iui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal L.

S. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, B. I., G. I., D. J., S. T., V. L., V. I.. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), yra buvusi sodyba, tikslu nurodytoje vietoje jÄ atkurti – gyvenamÄ jį namÄ ir du Å«kinius pastatus.

PareiÅ¡kime nurodė ir teismo posėdyje ji ir atstovė papildomai paaiÅ¡kino, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2013-03-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo kartu su sutuoktiniu A. B.. Po jo mirties ((duomenys neskelbtini)) sklypas pagal paveldėjimÄ atiteko pareiÅ¡kėjai. 2014 m. rudenį atliekant žemės sklypo sutvarkymo darbus paaiÅ¡kėjo, jog jame yra galimai XX a. pradžioje buvusios sodybos liekanos, nes maždaug jo viduryje po velėna, keliose vietose paÅ¡alinus pavirÅ¡inį velėnos sluoksnį, buvo aptiktos suneÅ¡tinių akmeninio pastato ar pastatų pamatų liekanos, stačiakampės plÅ«ktos, kietos molinės aslos (grendymo), krosnies pado likučiai, keraminių indų Å¡ukės, medienos degėsių liekanos.

PareiÅ¡kėja įsitikinusi, kad ten bÅ«ta sodybos, nes natÅ«raliu bÅ«du tokiame mažame plote esÄ negali bÅ«ti suneÅ¡ti stambÅ«s akmenys ir molio sÄ naÅ¡os aukščiausioje sklypo vietoje, kai aplinkinio grunto pagrindÄ sudaro smėlis ir žvyras, tad ten gali bÅ«ti tik palyginti nesenos žmogaus Å«kinės veiklos padarinys. Kadangi sklypas patenka į Labanoro regioninio parko teritorijÄ , kurioje teisės aktai riboja statybas saugomose teritorijose, susidomėjusi tokiais radiniais pareiÅ¡kėja iniciavo tiriamÄ jį darbÄ , bÅ«tent archeologinius tyrinėjimus dėl visiÅ¡kai naujų įrodymų surinkimo ir vertinimo, nes ankstesnis pareiÅ¡kimas dėl juridinio fakto nustatymo Panevėžio apygardos teismo 2016-06-15 nutartimi nebuvo tenkintas.

Tad pareiÅ¡kimÄ grindė visiÅ¡kai naujais įrodymais (pagrindu), bÅ«tent kompetentingų specialistų atliktais tyrimais ir iÅ¡vadomis – istorinių žemėlapių sugretinimo ir juose esančių duomenų analize, kas pareiÅ¡kėjai, jos teigimu aktualiu klausimu bendravusiai su (duomenys neskelbtini) kaimo senbuviais gyventojais, neleidžia abejoti galimai vargingos Å¡eimos sodybos egzistavimu praeityje, o kada ji iÅ¡nyko, pareiÅ¡kėjos manymu greičiausiai iki 1939 metų sudegė – duomenų nėra.

Tvirtino, kad jos pareiÅ¡kimas nėra tapatus ankstesniam, nes teisės aktai neatima teisės galutinai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ten buvo sodybos statiniai. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad specialistai iÅ¡nagrinėjo penkis istorinius žemėlapius, sugretino juos, nustatė žemės sklypo koordinates bei surašė iÅ¡vadÄ , kad sutartinis ženklas, kuriuo pažymėtas buvęs gyvenamasis namas, patenka bÅ«tent į pareiÅ¡kėjos sklypÄ , bet 1939 metų žemėlapyje to ženklo nebuvo.

Archeologai, atlikę kasinėjimo darbus, taip pat pateikė iÅ¡vadÄ , kad tame sklype bÅ«ta gyvenamojo namo ir galimai Å«kinių pastatų. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, tiesiogiai ir vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali jų gauti kitokia, ne teismo tvarka, todėl siekia juridinio fakto nustatymo teismine tvarka. Atsisakė nuo praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ suinteresuotų asmenų (574,75 Eur). Suinteresuotas asmuo AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Labanoro regioninio parko Aiseto kraÅ¡tovaizdžio draustinyje.

Ji dėl juridinio fakto nustatymo į teismÄ kreipėsi ne pirmÄ kartÄ ir kaip įrodymÄ teikė UAB „Minorantė“ parengtÄ Å¾emėlapių sugretinimÄ , kurį Panevėžio apygardos teismas įvertino kaip prieÅ¡taringÄ , todėl jis neturėtų bÅ«ti laikomas patikimu įrodymu. Direkcijos nuomone nepakanka duomenų, kad bÅ«tų nustatytas Å¡is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Visgi iÅ¡sakė pozicijÄ , kad galima daryti preliminarias iÅ¡vadas, jog topografiniuose žemėlapiuose yra užfiksuoti buvusios sodybos pastatai ir į jÄ vedantis kelias, patenkantis į pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo ribas ir pagal žemės sklype rastus archeologinius radinius ten bÅ«ta gyvenamojo namo.

Teismo posėdžio metu direkcijos atstovai iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl archeologų rastų akmenų pareiÅ¡kėjos žemės sklype, nes jie kasinėjo tik 40 cm gylyje, esÄ ne visada archeologinių tyrimų įmonės viskÄ sÄ Å¾iningai atlieka, bet jų padarytoms iÅ¡vadoms neprieÅ¡taravo. O baigiamosiose kalbose pripažino, kad kai kurios abejonės įrodymų patikimumu iÅ¡sisklaidė ir siÅ«lė teismui juos vertinti savo nuožiÅ«ra, ypač žemėlapius. Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimu su pareiÅ¡kimu nesutiko, laikė jį nepagrįstu ir atmestinu, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

PareiÅ¡kėja esÄ nurodė identiÅ¡kas aplinkybes kaip anksčiau teismų nagrinėtame pareiÅ¡kime. PaaiÅ¡kino, kad jam (duomenys neskelbtini) priklauso gretimai esantis žemės sklypas. Prašė pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtu ir bylÄ nutraukti arba jį atmesti. Suinteresuotas asmuo V. I. su pareiÅ¡kimu sutiko, bylÄ prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo S. T. nurodė, kad gretimÄ sklypÄ jis paveldėjo ir jį ketina perleisti, todėl Å¡ioje byloje nelaiko savęs suinteresuotu asmeniu ar liudytoju.

Prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. G. I. ir B. I. pateikė praÅ¡ymus bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant. V. L. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. PareiÅ¡kimas tenkinamas. IeÅ¡kiniai (pareiÅ¡kimai) pripažįstami tapačiais, kai sutampa Å¡ie jų elementai: Å¡alys, ieÅ¡kinio dalykas, ieÅ¡kinio faktinis pagrindas. Visų pirma, ankstesnį pareiÅ¡kimÄ teismui buvo pateikę L. S. B. ir A. B. (civ. byla Nr. 2-457-732/2015). Antra, buvo praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ apie buvusiÄ sodybÄ , nedetalizuojant iÅ¡ kokių pastatų ji susidėjo.

Trečia, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimas grindžiamas visiÅ¡kai naujais įrodymais (pagrindu), t. y. Lietuvos kartografų draugijos sudarytos komisijos, kuri sugretino ir įvertino visus iki 1940 metų iÅ¡leistus ir archyvuose saugomus oficialius konkrečios teritorijos, į kuriÄ patenka žemės sklypas, kartografinius (topografinius) žemėlapius, iÅ¡vada ir UAB „Teisinga orbita“ archeologų atliktų žvalgomųjų tyrimų iÅ¡vada. Å ios iÅ¡vados nebuvo įrodinėjimo dalykas iÅ¡nagrinėtoje byloje, todėl Å¡is pareiÅ¡kimas nepripažintinas tapačiu jau iÅ¡nagrinėtam ankstesnėje byloje.

Ä®rodinėjant buvusios sodybos faktÄ statinių ir sodų fizinio egzistavimo bÅ«du įrodymais gali bÅ«ti bet kurie faktiniai duomenys – tai ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, specialistų iÅ¡vados, topografinės nuotraukos, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais apraÅ¡ais ir schemomis), detalÅ«s planai. Teismų praktikoje yra suformuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali bÅ«ti laikomas iÅ¡ Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. S. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) . Lietuvos kartografų draugijos pirmininko 2017-02-09 rašte nurodyta, kad šios draugijos komisija, susidedanti iš profesoriaus habilituoto mokslų daktaro A. Č., docento mokslų daktaro A. B. ir mokslų daktaro L. B., naudodami senuosius topografinius žemėlapius, nustatė buvusių pastatų ir kelio koordinates dabartiniame nekilnojamojo turto ir kadastrinių matavimų žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) Koordinačių skaičiavimui naudoti penki originalūs topografiniai žemėlapiai (1915 m. topografinis žemėlapis M 1:100 000; 1915 m. vokiškasis žemėlapis M 1:100 000; 1901-1902 m. carinės Rusijos karinis topografinis žemėlapis M 1:42 000; 1939 m.

žemėlapis M 1:50 000 ir 1902 m. topografinis Vilniaus ir Kauno gubernijų žemėlapis M 1:126 000), kuriuos tarpusavyje sugretino. Minėtuose žemėlapiuose yra užfiksuoti buvusios sodybos pastatai ir į jÄ vedantis kelias. Pastatų ir kelio koordinatės nustatytos LKS-94 geografinėje koordinačių sistemoje. Pastatų padėties koordinačių vidinė kvadratinė matavimo paklaida apie 5 m. Vėlesniuose topografiniuose žemėlapiuose, sudarytuose ankstesnių žemėlapiu pagrindu (pvz. 1939 m.

žemėlapis), iÅ¡likusių (arba sunykusių) objektų padėtis juose yra vidutinės kvadratinės koordinačių matavimo paklaidos ribose. Liudytojas A. Č. teismui paaiÅ¡kino, kad su pareiÅ¡kėja jo niekas nesieja. Jis yra Vilniaus universiteto geomokslų instituto (duomenys neskelbtini). Kartu su kolegomis kartografais jos užsakymu 2017 m. gretino penkis senuosius žemėlapius ir pavyko surasti pažymėto pastato sutartinį ženklÄ bei nustatyti jo koordinates. BÅ«tent pagrindiniame 1901 m. darytame žemėlapyje, kuriame carinės Rusijos laikais pastatas buvo pažymėtas sutartiniu ženklu – juodu stačiakampiu ir tas pastatas, kaip nustatė, buvo kadastrinio sklypo ribose.

Teigė, kad įmanoma suderinti skirtingų mastelių žemėlapius, nes kuo mastelis stambesnis, tuo jis tikslesnis. Miestuose būdavo kartografuojami visi pastatai, o kaimo vietovėse tik gyvenamieji pastatai. Kelias tik kai kuriuose žemėlapiuose būdavo žymimas. Braižant žemėlapius buvo naudojamos mastelinės liniuotės, o įvertinus matavimo paklaidas, objektus galima „pastumdyti“ 5 m. ribose. Situacijos objektai, pastatai, upės, keliai buvo nustatomi tiksliai. 1901 m. žemėlapio pagrindu yra perdarytas 1939 m.

žemėlapis pagal to meto bÅ«klę ir pirmesniajame jų (didelio formato) parodė pažymėtÄ vienÄ pastatÄ (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, kuris jo manymu yra gyvenamasis, patenkantis į minimo sklypo ribas bei darė prielaidÄ , jog sodyboje turėjo bÅ«ti ir Å«kiniai pastatai. UAB „Teisinga orbita“ 2017-06-05 pažymoje apie atliktus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, apibendrinant tyrimų rezultatus, pateikta iÅ¡vada, jog (duomenys neskelbtini) esančiame sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai bÅ«ta gyvenamojo namo ir galimai kitų Å«kinių pastatų, taigi, yra buvusi sodyba.

Tai liudija aptiktas XIX-XX amžiais datuotas kultūrinis sluoksnis su šio laikotarpio radiniais bei pamatų ir krosnies pado liekanomis. Didelės žalos sklype buvusių pamatų liekanoms padarė ten vykdyta ūkinė veikla – sklypo arimas. Liudytojas G. J., UAB “Teisingos orbitos“ archeologas, teismui paaiškino, kad 2017 metais būtent jis su pagalbininkais atliko žvalgomuosius tyrimus ir tikrino, ar tame sklype yra kultūrinis sluoksnis. Iškasė iki nejudinto grunto keturias stačiakampes duobes-šurfus.

Vietose, kur matėsi kultÅ«rinis sluoksnis, stengėsi jų neardyti, kadangi ten akivaizdžiai matėsi pamato, krosnies liekanos, rado plytgalių, dalį plytelės, buitinės keramikos, monetų, puodų Å¡ukių, Å«kinės duobės pėdsakų. Rasti akmenys nebuvo suriÅ¡ti skiediniu, o greičiausiai moliu ir iÅ¡ viso to akivaizdžiai buvo matyti, kad tame žemės sklype XIX-XX amžiuje gyventa neturtingų žmonių Å¡eimos. Norint suprasti dėl ko buvusi sodyba sunyko, reikėtų daugiau tyrimų daryti, tad nesÄ s tikras dėl Å«kinių pastatų, nes per mažos tyrimo apimtys.

PaaiÅ¡kino, kad pelenai turi savybę greitai suirti. Å ių tyrimų eiga buvo fiksuota fotografuojant ir teismas apžiÅ«rėjo pareiÅ¡kėjos pateiktas fotonuotraukas bei konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti kompetentingų specialistų parengtomis iÅ¡vadomis ir liudijimais teismo posėdyje. Sodybos buvimo faktÄ pareiÅ¡kėja įrodinėjo ir iÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautu atsakymu, kad yra raÅ¡ytinių duomenų apie (duomenys neskelbtini), gyvenusius Å«kininkus, tarp jų paminėtas Å«kininkas A.

R., gim. (duomenys neskelbtini) m. Taip pat pridėtais antstolio Leono Jankausko 2015-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 53/15/07 bei 2015-10-06 UAB „Minorantė“ aiškinamuoju raštu su priedais, kuriuose nurodyta, kad sklype matyti kitoks žemės kultūrinis sluoksnis, ten galimai buvo pastatytas kažkoks statinys, nes matyti rastos šukės, plytgaliai, akmenys, namų apyvokos daiktų liekanos. Tuop tarpu liudytoja N. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri yra gretimo sklypo prie (duomenys neskelbtini) ežero savininkė, paaiškino, kad visas vaikystės vasaras nuo 5-6 metų amžiaus ji leisdavusi pas savo močiutę V.

G., kuri buvo gimusi (duomenys neskelbtini) m. ir gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, bet ji nė karto nėra pasakojusi apie jokiÄ iÅ¡nykusiÄ sodybÄ . Liudytojas E. G., gim. (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad jis yra kilęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kaimo ir iki 1950 metų jame gyveno. Apie sodybos buvimÄ dabartiniame pareiÅ¡kėjos sklype jam niekas nepasakojo ir jis nieko negalįs paliudyti, bet kelio ten nebuvo, jis atsirado tik tarybiniais metais. A. R. buvo jų kaimynas. Teismas neatmeta, jog Å¡ie liudytojai (giminaičiai tarpusavyje), kaip gretimų su pareiÅ¡kėja sklypų savininkai gali turėti savų sumetimų liudyti ne pareiÅ¡kėjos naudai.

Beje, bylos duomenimis pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu žemės sklypÄ 2013 m. nusipirko iÅ¡ Å¡ių liudytojų giminaičio V. G.. Todėl įrodomosios vertės neturi mažai informatyvÅ«s jų abiejų parodymai, grindžiami tik prisiminimais. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi Å¡iomis priemonėmis: Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, apžiÅ«rų protokolais, todėl vadovaujantis Å¡ia teisės norma, laikytina, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡omÄ faktÄ Ä¯rodinėjo leistinomis priemonėmis.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikÅ¡mę, nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiÅ¡kėjai turėtų tiesioginių praÅ¡omÄ faktÄ patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismÄ (CPK 445 straipsnis).

IÅ¡ aukščiau minimų iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių dokumentų, UAB „Minorantė“ atliktų matavimų duomenų ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų – specialistų parodymų teismas nustatė, jog pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) yra buvusi sodyba. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2016-04-08 pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad ji disponuoja minėtos teritorijos (žemės sklypo) topografiniu žemėlapiu, iÅ¡leistu 1940 m., o jis sudarytas pagal 1901-1902 m. atliktÄ aerofotografinę nuotraukÄ ir iÅ¡taisytas pagal 1939 m. bÅ«klę.

Tarnyba pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjai priklausantis žemės sklypas patenka į minėtÄ Å¾emėlapio fragmentÄ . Pažymėtina, kad skirtingo laikotarpio ir įvairiais istorijos tarpsniais sudarytuose žemėlapiuose (duomenys neskelbtini) kaimo pavadinimas rusiÅ¡kai bei vokiÅ¡kai buvo įvardintas „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Nors nenustatyta kokiomis aplinkybėmis ir kada iÅ¡nyko buvusi sodyba – tai galėjo bÅ«ti prieÅ¡ daug deÅ¡imtmečių, bet tai teisinės reikÅ¡mės byloje neturi.

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas iÅ¡vadÄ dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008).

Todėl pagal įrodymų sÄ sajumÄ nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti minėtame pareikėjos žemės sklype sodybos egzistavimu praeityje. Bet dėl dviejų Å«kinių pastatų buvimo pareiÅ¡kėja nepateikė tikslesnių duomenų, o Å«kinis priestatas negali bÅ«ti laikomas atskiru statiniu. Be to ir kompetentingi specialistai – archeologas, kartografai nenurodė kiek konkrečiai galėjo bÅ«ti statinių, todėl nustatoma, kad sodyba susidėjo iÅ¡ gyvenamojo namo ir vieno Å«kinės pakirties pastato.

Tai pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas pareiÅ¡kėjai L. S. B. sukels teisines pasekmes – galimybę nepažeidžiant įstatymų projektuoti ir atkurti sodybÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos valstybei – 58,45 Eur. Todėl vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir remdamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti ir nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad (duomenys neskelbtini), L.

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir vienu Å«kiniu pastatu. Juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu. Priteisti iÅ¡ L. S. B. 58,45 Eur (penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 45 ct) paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660.

Sumokėjus išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus. Teisėja Roma Rimkienė