09cbce4f-ad07-495b-a39a-e0d17ded7b3f · Å iaulių miesto apylinkės teismas

    Civilinė byla Nr. 2-3005-772/2012 Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02143-2012-7                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1.; 128.2. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 31 d.Šiauliai           Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,           sekretoriaujant Erikai Andrulienei,          dalyvaujant pareiškėjui A.

L. ir suinteresuotam asmeniui S. L., neatvykus suinteresuoto asmens Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Å AVMI) atstovei ir suinteresuotam asmeniui L. T., gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jiems nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. L. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. L., L. T. ir Å AVMI.          Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,              n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. L. prašė teismo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis po velionės testatorės E. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos visÄ palikimÄ , tai yra jai priklausiusį turtÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Nurodė, jog testatorė E. L. 2007-03-02 sudarė testamentÄ , kuriuo jai priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ paliko jam kaip testamentiniam įpėdiniui. PareiÅ¡kėjas teigė, kad testatorė ir jos sutuoktinis iki pastarojo mirties bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė butÄ esantį (duomenys neskelbtini), kuris vieÅ¡ame registre yra įregistruotas K.

L. vardu. Mirus testatorės sutuoktiniui K. L., testatorė dėl amžiaus ir kitų subjektyvių priežasčių, nors nesikreipė nei į teismÄ , nei į vietos notarÄ , tačiau faktiniu valdymu priėmė velionio vyro palikimÄ . Taip pat testatorė po velionio K. L. mirties sudarė minėtÄ testamentÄ , kuriuo jai priklausančiÄ turto dalį paliko pareiÅ¡kėjui. Testatorė sudarydama testamentÄ , tuo pačiu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad testamentinis įpėdinis laikytinas ir viso kito jos turto įpėdiniu, remiantis paveldėjimo teise pagal įstatymÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kiti galimi įstatyminiai įpėdiniai niekada neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti atsiradusio palikimo. Kadangi velionei priklausiusi turto dalis tebėra įregistruota velionės testatorės vyro vardu, todėl jis negali kreiptis į vietos notarÄ palikimui pagal įstatymÄ priimti. Be to bÅ«damas testamentiniu įpėdiniu pareiÅ¡kėjas manė, jog kaip Å¡io turto valdytojais jis neprivalo to daryti. Vėliau po testatorės mirties jam pradėjus tvarkyti dokumentus vieÅ¡o registro įmonėje suprato, kad turi kreiptis ne tik į vietos notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentÄ iÅ¡davimo, bet ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ iÅ¡davimo į likusiÄ palikimo dalį.

Teigė, kad tiek esant gyvai testatorei, tiek po jos mirties, jis kaip įpėdinis rÅ«pinosi testatorės turtu ir palikimu. Tuo pačiu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad po velionės E. L. mirties priėmė jos palikimÄ â€“ namų apyvokos daiktus, baldus, televizorių, buities daiktus ir pan. Kadangi po testatorės mirties laiku nesikreipė į vietos notarÄ , todėl dabar negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ Ä¯ likusiÄ palikimo dalį. Juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas pareiÅ¡kėjui reikalingas, praÅ¡ant notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ Ä¯ velionės E. L. palikimo dalį, kuri nepatenka į testamentÄ .

Atskirai nurodė, kad Å iaulių m. notarų biuruose nėra užvesta paveldėjimo bylų dėl mirusiosios E. L. palikimo pagal įstatymÄ priėmimo, o jis yra ne tik teisėtas testamentinis, bet ir įstatyminis įpėdinis. Nurodė, kad kiti įstatyminiai įpėdiniai neiÅ¡reiÅ¡kė valios priimti tos testatorės palikimo dalies, kuri nenurodyta testamente.Suinteresuotas asmuo S. L. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo praÅ¡ymÄ nurodė, kad su juo sutinka ir nereiÅ¡kia dėl to prieÅ¡taravimų.

Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad sutinka, jog pareiÅ¡kėjas kaip įstatyminis įpėdinis priėmė visÄ velionės testatorės palikimÄ . Suinteresuotas asmuo L. T. atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo praÅ¡ymÄ irgi nurodė, kad su juo sutinka ir nereiÅ¡kia dėl to prieÅ¡taravimų. L. T. į teismo posėdį neatvyko, tačiau prašė teismo pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (CPK 443 str. 5d.).Suinteresuoto asmens Å AVMI atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau institucija pateikė teismui atsiliepimÄ kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka, nes dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nėra gauta praneÅ¡imų dėl velionės palikimo paveldėjimo valstybės vardu.

Prašė teismo sprendimÄ priimti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.          PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylai pateiktų dokumentų, pareiÅ¡kėjo A. L. ir suinteresuoto asmens S. L. paaiÅ¡kinimų matyti, kad pareiÅ¡kėjas yra turto palikėjo E. L. testamentinis ir įstatyminis įpėdinis (b.l. 6). IÅ¡ teismui pateikto mirties liudijimo kopijos matyti, kad testatorė E. L. mirė (duomenys neskelbtini), o jos buvęs sutuoktinis K. L. mirė 2006-12-12 (b.l.3-4).

Testatorė gyvendama santuokoje su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise 1992-04-04 įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.12). Ä®statymas numato, kad neatsižvelgiant į tai, kada sutuoktiniai įsigijo turtÄ - iki įsigaliojant ar galiojant CK, tai yra, kad turtas įgytas asmenims susituokus, yra bendroji jungtinė nuosavybė (SÅ K 21 str. 1 d., CK 3. 87 str. 1 d.). Taip pat įstatymas nustato turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe registravimo ypatumus (CK 3. 88 str. 3 d.). Tačiau Å¡i norma taikoma tik tuomet kai turtas registruojamas galiojant CK, t.y. po 2001-07-01.

O iki įsigaliojant CK įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SÅ K 21str. 3 dalimi, pagal kuriÄ turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu įgytas susituokus. Remiantis paminėtu darytina iÅ¡vada, kad buvę sutuoktiniai E. L. ir K. L. iki pastarojo mirties 2006-12-12, valdė lygiomis dalimis, po 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto, tai yra butÄ , esantį Vytauto g. 67-13, Å iauliai. Po sutuoktinio K. L. mirties, jį pergyvenusiai sutuoktinei E. L. buvo iÅ¡duotas liudijimas dėl velionio sutuoktinei priklausančios pusės dalies turto, įgyto santuokos metu, kadangi pasibaigė bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (b.l.5).

Tuo pačiu E. L. galėjo kreiptis į vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl velionio vyro palikimo priėmimo arba į teismÄ dėl nurodyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu. Tačiau tuo metu E. L. su pareiÅ¡kimu į vietos notaro biurÄ nesikreipė, bet kaip nurodė pareiÅ¡kėjas šį buvusio sutuoktinio palikimÄ , dabar jau velionė E. L. priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti, nors į teismÄ dėl to irgi nesikreipė.Testatorė E. L. Å iaulių m. 1- ajame notarų biure 2007-03-02 sudarė testamentÄ , kuriuo jai priklausantį turtÄ paliko testamentiniam įpėdiniui, tai yra pareiÅ¡kėjui (b.l.6).

Po testatorės mirties tik pareiÅ¡kėjas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ kaip įstatyminis įpėdinis priimti testatorei priklausiusį kitÄ turtÄ . PareiÅ¡kėjas turėjo teisę dėl atsiradusios dalies palikimo kreiptis į vietos notaro biurÄ per tris mėnesius (CK 5.50 str. 3d). Tačiau nors pareiÅ¡kėjas minėta teise nepasinaudojo, bet jis faktiniu valdymu priėmė atsiradusiÄ velionės palikimo dalį, kadangi rÅ«pinosi paveldimu turtu, tai yra mokėjo visus mokesčius susijusius su turto priežiÅ«ra bei eksploatacija ir atliko kitus aktyvius veiksmus (b.l.8-11).

Paveldėjimo byla vietos notaro biure į velionei E. L. priklausiusiÄ kitÄ palikimo dalį nėra užvesta, taip pat nėra žinių ir apie sudaryto testamento panaikinimÄ . Be to kiti suinteresuoti asmenys dėl velionės palikimo dalies per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė, o Å AVMI prieÅ¡taravimo nepareiÅ¡kė, todėl laikytina, kad į atsiradusiÄ palikimo dalį jie nepretenduoja.         Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimÄ Ä¯gyti teises į palikimÄ .

Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti, atlikdamas LR CK 5.50 straipsnyje nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas A. L. faktiniu valdymu priėmė ir kitÄ velionės testatorės palikimo dalį. Be to įpėdinis pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net daiktÄ , laikomas priėmęs visÄ palikimÄ . Dėl to pripažintina, kad pareiÅ¡kėjas kaip įstatyminis įpėdinis priėmė ir kitÄ testatorės palikimo dalį.

        Esant Å¡iems įrodymams ir nesant kitų, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas A. L. po testatorės E. L. mirties (duomenys neskelbtini), bÅ«damas vieninteliu ir teisėtu testamentiniu įpėdiniu, tuo pačiu priėmė ir kitÄ testatorės palikimo dalį, pradėdamas jÄ faktiÅ¡kai valdyti. Taip pat jis įgijo paveldėjimo teisę pagal įstatymÄ Ä¯ Å¡iÄ palikimo dalį, kadangi kitiems asmenims Å¡is turtas neperėjo ir nėra perduotas ( LR CK 5.51 str.).               Teismas, vadovaudamasis LR CPK 443, 444 str. 2 d. 8 p., 448 str.,              n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas testamentinis įpėdinis A. L. (a/k (duomenys neskelbtini) po velionės testatorės E. L. (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė kitÄ jos palikimo dalį, pradėdamas jÄ faktiÅ¡kai valdyti. Å is juridinę reikÅ¡mę turintis faktas A. L. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas gauti paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymÄ Ä¯ likusiÄ velionės testatorės E. L. palikimo dalį.             Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                                 Jonas Stubrys