2015-11-23 Nr. AB-22901-3-64-3-02480-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1782-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02480-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. buvo laikomas Šiaulių TI netinkamomis kalinimo sąlygomis. Šiaulių TI kameros buvo perpildytos, jose trūko oro. Dėl drėgmės ir pelėsių pareiškėjo kūnas buvo išbertas pūlinukais, atsivėrė žaizdos. Tik vienoje iš kamerų, kuriose buvo kalinamas pareiškėjas, tualetas buvo visiškai atitvertas nuo kameros bendro ploto, o kitose kamerose tualetą nuo patalpos erdvės skyrė tik neaukšta sienelė. Kamerose lovos buvo padengtos rūdimis. Nurodė, kad jam yra nustatyta epilepsija, kuria, pareiškėjo nuomone, jis susirgo dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI. Pareiškėjas teigė dėl netinkamų kalinimo sąlygų sudarymo patyręs neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių TI pirmą kartą etapuotas 2012 m. liepos 20 d. ir laisvės atėmimo įstaigoje periodiškai laikytas iki 2013 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių TI kamerose Nr. 6, 28, 21, 83, 50, 95, 52, 20, 9 su dar 1–11 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nebuvo pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,7 iki 18,7 kv. m patalpos ploto. Atkreipė dėmesį, kad pasivaikščiojimo (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų, prausimosi pirtyje metu asmenys nebūdavo gyvenamojoje kameroje. Pareiškėjo laikymo Šiaulių TI laiku jo kalinimo kamerose nebuvo atlikti sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai. Tualetai kamerose įrengti pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, atskirti ne mažesne nei 1,5 m aukščio sienele. Šiaulių TI suteikiama galimybė pagal teisės aktuose nustatytas taisykles naudotis dušu. Nuolat atliekama kamerų deratizacija ir dezinfekcija. Kadangi ventiliacijos įrengimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, o Šiaulių TI pastato rekonstrukcija dėl jo statuso negalima, kameros vėdinamos natūraliu būdu, atidarius langus. Pareiškėjas turėjo teisę 1 val. per dieną pasivaikščioti gryname ore. Pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Prašė atsižvelgti į tai, kad tardymo izoliatorius pagal galimybės siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, tyčia pareiškėjui nesudarė netinkamų kalinimo sąlygų. Apibendrindamas Šiaulių TI teigė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą dėl tariamai netinkamų sąlygų Šiaulių TI jam sudarymo. Padaryti pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu buvo mažareikšmiai ir nesukėlė jam ilgalaikių neigiamų pasekmių.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas 257 dienas. Per visą minėtą laikotarpį pareiškėjui teko nuo 1,87 iki 23,05 kv. m kameros ploto. Nurodė, kad nustatyti tiksliai, kiek kokią dieną kameros ploto teko pareiškėjui, nėra galimybės. Atsižvelgęs į tai, kad 2013 m. balandžio 3 d. ir nuo 2013 m. balandžio 5 d. iki 2013 m. balandžio 8 d. pareiškėjui teko nuo 3,7 iki 23, 05 kv. m kameros ploto, teismas sprendė, kad pareiškėjas aptariamu laikotarpiu iš viso 252 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą minimalų 3,6 kv. m kameros plotą vienam asmeniui.

Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kaip kalinamas kamerose, kuriose trūko oro, lovos buvo aprūdijusios, sukėlė jam neturtinę žalą. Pažymėjo, kad Šiaulių TI kamerose tualetai nuo bendros kameros erdvės yra atskirti ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele ir toks tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Asmens ligos istorija patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. iki 2013 m. kovo mėn. pabaigos sirgo, jam būdavo nustatomi odos susirgimai, tačiau gydymas buvo teikiamas, ligos būdavo išgydomos. Teismas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas dėl odos susirgimų, kurių priežastis per didelė drėgmė kameroje, patyrė nepatogumus, skausmą. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, nors pareiškėjas ir nenurodė, ar žala dėl to buvo patirta, ir konstatavęs, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl per didelės drėgmės kameroje, teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistinas atlyginimas pinigais. Teismas neturtinės žalos atlyginimo dydį nustatė, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, aplinkybes, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo išvykimo iš Šiaulių TI, laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo gana trumpas, gydymas jam suteiktas tinkamai.

III. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI buvo laikomas 265 dienas. Dėl blogų sąlygų, t. y. didelės drėgmės ir oro trūkumo kameroje pareiškėjas turėjo sveikatos problemų, pareiškėjui šiuo metu diagnozuota epilepsija. Mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas 14 481 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Šiaulių tardymo izoliatorius, atstovaujantis atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teigia, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių subjektyviu interpretavimu. Pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, nedetalizavo aplinkybių, dėl kurių patyrė tariamą neturtinę žalą, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas. Nenustatyta, kad kalinimo sąlygos pakenkė jo sveikatai. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI sąmoningai buvo siekiama pažeminti pareiškėją. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą, nepatogumus, kalėdamas Šiaulių TI, yra natūralu, nes kiekvienam laikomam asmeniui laisvės atėmimas daugiau ar mažiau sukelia diskomfortą ir įtampą. Todėl pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas jam padarytą žalą grindžia suteiktomis netinkamomis kalinimo sąlygomis Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. balandžio mėn.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-619-442/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga.

Pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, minimalią ploto normą, turinčią tekti vienam asmeniui laisvės atėmimo vietose, nustatė (galioja iki dabar) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124). Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-442/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Šiaulių TI. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi byloje pateikta Šiaulių TI informacija apie pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laiką, jo gyvenamųjų kamerų plotą bei jose laikomų asmenų kiekį (b. l. 13, 19), pažymi, kad laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. pareiškėjui 3,6 kv. m kalinimo plotas nebuvo užtikrintas 173 paras, o 78 paras pareiškėjui tenkantis plotas svyravo ir ne visada atitiko asmeniui turintį tekti minimalų plotą.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas galimai patirtos neturinės žalos negrindė tuo, jog jam Šiaulių TI buvo suteiktas per mažas kalinimo plotas. Tiek skunde (b. l. 8), tiek apeliaciniame skunde (b. l. 55) pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI jo kalinimo kameros buvo perpildytos, dėl to trūko oro. Minėtomis aplinkybėmis pareiškėjas akivaizdžiai grindžia patirtą neturtinę žalą, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis apie pareiškėjo susirgimus ir jų gydymo eigą (b. l. 22–33), padarė pagrįstą išvadą, kad dėl kameroje tvyrančios drėgmės pareiškėjui galėjo kilti papildomi nepatogumai, dvasiniai išgyvenimai.

Taigi nustatyta, kad Šiaulių TI pažeidė Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte numatytą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m ploto. Taip pat konstatuota, kad Šiaulių TI pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose drėgmės koncentracijos kiekis buvo per didelis. Todėl Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Tačiau, įvertinus byloje esančius faktinius duomenis (b. l. 20), nėra pagrindo konstatuoti, jog Šiaulių TI padarė kitus pareiškėjo atžvilgiu pažeidimus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti jo patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nenurodo argumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti kitus Šiaulių TI neteisėtus veiksmus, įrodančius pareiškėjo patirtus nepatogumus pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog Šiaulių TI pareiškėjas netinkamomis ploto sąlygomis buvo laikomas iki 2014 m. rugsėjo 3 d., nevertintina, kadangi aptariama aplinkybė nebuvo pareiškėjo nurodyta ir nagrinėta pirmosios instancijos teisme.

Vertinant priteistos sumos dydžio pagrįstumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti, būtina atsižvelgti į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą tik už patirtus nepatogumus, pairtus kalint kamerose, kuriose vyravo per didelė drėgmė, tačiau neįvertino to, jog pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindė suteiktomis per mažo ploto sąlygomis ir dėl to atsiradusiu oro trūkumu kamerose. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjui tekęs kameros plotas Šiaulių TI buvo netinkamas, t. y. 173 paras pareiškėjui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o 78 paras pareiškėjui tekęs plotas svyravo nuo 1,87 iki 23,1 kv. m. Tačiau nenustatyta, kad būtent dėl per mažo pareiškėjui tekusio kalinimo ploto jam būtų kilusios kokios nors sveikatos problemos (b. l. 22–33). Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI administracija, pareiškėją laikydama netinkamomis sąlygomis, būtų sąmoningai siekusi pažeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskirti jį iš kitų tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų. Pažymėtina, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus daugiau kaip metams nuo laikotarpio, kurio metu jis Šiaulių TI buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis, pabaigos (b. l. 3). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju proporcinga suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti yra 1 400 Eur.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 1 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 1 400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė