09be5b79-0557-4a8d-9f53-db820ee8d968 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2582-624/2011(Proceso Nr. 3-61-3-00806-2011-1)Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 74(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo A. K. L. atstovui advokatui Mindaugui Paukštei, atsakovės Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos ir trečiojo suinteresuotojo asmens Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus atstovėms Ievai Galinauskaitei, Skaistei Žostautaitei ir Daivai Juškėnienei, nedalyvaujant pareiškėjui A.

K. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. L. skundÄ atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, n u s t a t ė :pareiÅ¡kėjas A. K. L. skunde ir patikslintuose skunduose teismui praÅ¡o panaikinti:

1) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010-11-22 sprendimÄ ;

2) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-01-18 sprendimÄ ;

3) Ginčų komisijos 2011-03-22 sprendimÄ bei įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ nustatyti 40 proc. darbingumo lygį. Nurodo, kad nuo 2007-09-25 iki 2009-09-24 dėl traumos, patirtos dirbant kÅ«no kultÅ«ros ir sporto treneriu, sveikatos paÅ«mėjimo buvo pripažintas iÅ¡ dalies darbingas bei nustatytas darbingumo lygis - 40 proc. Nuo 2009-09-23 iki 2011-09-22 jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis. Atsižvelgiant į tai, kad 2011-09-22 bÅ«tų suėjęs laikotarpis, kuriam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, o per paskutinius metus jo sveikata paÅ«mėjo, keletÄ kartų gydėsi, gulėjo ligoninėje, gydytojas B., atsižvelgdamas į pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę, siÅ«lė ir iki Å¡iol siÅ«lo atlikti sudėtingÄ operacijÄ , kurios atlikimo metu yra didelė rizika, jog ateityje negalės vaikščioti ir bus prikaustytas prie lovos, taip pat vadovaujantis gydytojų diagnozėmis, jog sveikatos bÅ«klė nepagerės bei gydymas liks neefektyvus, kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinį skyrių (toliau - ir NDNT Vilniaus I teritorinis skyrius) su praÅ¡ymu iÅ¡ naujo įvertinti jo nedarbingumo lygį.

NDNT Vilniaus I teritoriniame skyriuje 2010 lapkričio 19-22 d. buvo vertinamas jo darbingumo lygis ir 2010-11-22 sprendimu buvo nustatytas 70 proc. darbingumo lygis. Nesutikęs su 2010-11-22 sprendimu pateikė NDNT Sprendimų kontrolės skyriui praÅ¡ymÄ peržiÅ«rėti 2010-11-22 sprendimÄ . NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-01-18 sprendimu nuspręsta NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010-11-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Šį sprendimÄ apskundė Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija), kuri 2011-03-22 sprendimu atmetė jo praÅ¡ymÄ ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-01-18 sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Nesutinka su ginčijamais sprendimais, nes Å¡iuos sprendimus priėmusios institucijos netinkamai ir nevisapusiÅ¡kai įvertino pateiktus dokumentus, netinkamai taikė įstatymus ir poįstatyminius teisės aktus, todėl sprendimai naikintini. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintame Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡o (toliau – ir Kriterijų apraÅ¡as) 3 p. nustatyta, jog asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant Å¡iuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ , funkcinius kriterijus, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

SprendimÄ priimančios institucijos, nustatydamos pareiÅ¡kėjo bazinį darbingumÄ , taikė Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIII dalies 75.2 punktÄ atsižvelgiant į jo 2010-10-06 - 2010-10-08 klinikinę diagnozę. Pažymėjo, kad taikant Kriterijų apraÅ¡o 1 priedo XIII dalies 75.2 punktÄ , ginčijamus sprendimus priėmusios institucijos taikė 70 proc. bazinį darbingumÄ , kai galimos vertės 70-50 proc. Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, jog institucijų nuomone, pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė pagerėjo: sumažėjo skausmai kaklo srityje, tapo laisvesni kaklo judesiai, mažiau skausmingi, sumažėjo kaklo raumenų įtempimas, kiek sumažėjo skausmas deÅ¡inėje rankoje, sustiprėjo deÅ¡inės plaÅ¡takos raumenų jėga, pagerėjo bendra savijauta.

Sprendimus priėmusios institucijos netinkamai įvertino jo sveikatos bÅ«klę. Asmens sveikatos bÅ«klės pagerėjimas ar pablogėjimas vertinamas ne vien atsižvelgiant į skausmų sumažėjimÄ , bendros savijautos pagerėjimÄ , bet pastarosios aplinkybės turi bÅ«ti vertinamos atsižvelgiant į asmens ligų ir traumų pobÅ«dį. Esant tam tikroms traumoms ar ligoms, ypatingai, kai jos susijusios su gyvybiÅ¡kai svarbia kÅ«no dalimi - stuburu, net ir sumažėjus skausmams tam tikrose kÅ«no dalyse, negalima daryti iÅ¡vados, jog sveikatos bÅ«klė pagerėjo.

Sveikatos pagerėjimas ar skausmų sumažėjimas tam tikrose kÅ«no dalyse neįtakoja jo patirtos stuburo traumos, t. y. tai nereiÅ¡kia, jog stuburo trauma palengvėjo ar pasunkėjo, nes traumos pasekmės lieka tos pačios - jis negali dirbti tam tikro darbo ir pan. Juo labiau, kad nustatant bazinį darbingumÄ yra vertinamos pačios patirtos traumos ar ligos. Ä® bendrÄ sveikatos bÅ«klę yra tik atsižvelgiama nustatant asmens darbingumo lygį, pagrindiniai bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijai - asmens ligos ar patirtos traumos.

Ginčijamus sprendimus priėmusios institucijos neatkreipė dėmesio ir nevertino 2010-10-06 -2010-10-08 Klinikinėje diagnozėje nustatytų aplinkybių, kur nurodyta, kad nepaisant to, jog ligonio būklė pagerėjo - sumažėjo skausmai kaklo srityje, skausmai lieka dešinėje rankoje, lieka dešinės rankos aptirpimas, plaštakos pasilpimas, paskauda juosmenį bei torakalinę stuburo dalį. Taigi, jo sveikatos būklės pagerėjimas yra susijęs su skausmu konkrečiose kūno dalyse sumažėjimu, o ne sveikatos pagerėjimu ar stuburo traumos sumažėjimu.

NDNT Vilniaus I teritoriniam skyriui priėmus sprendimÄ , kuriuo jam buvo nustatytas 70 proc. darbingumas, ir NDNT Sprendimų kontrolės skyriui palikus šį sprendimÄ nepakeistÄ , jis gavo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų, siekdamas, apskundus pastarųjų institucijų sprendimus dėl darbingumo nustatymo, įrodyti, kad jo sveikatos bÅ«klė nėra pagerėjusi, yra komplikacijų dėl patirtos traumos, jam reikalinga nuolatinė priežiÅ«ra, tačiau NDNT Sprendimų kontrolės skyrius ir Komisija Å¡iuos dokumentus atsisakė priimti ir vertinti.

Atsisakymas buvo grindžiamas tuo, jog Komisija neturi teisės vertinti naujai pateiktų dokumentų, kurie nebuvo pateikti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus vertinimo metu. Atsižvelgiant į tai Komisija nurodė, jog atsiradus naujiems duomenims apie sveikatos bÅ«klę, pareiÅ¡kėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti. Pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų nurodė ne naujai atsiradusias aplinkybes, o aiÅ¡kino buvusiÄ sveikatos bÅ«klę institucijoms sprendžiant klausimÄ dėl darbingumo lygio nustatymo.

PrieÅ¡ Komisijai peržiÅ«rint ginčijamus sprendimus, pareiÅ¡kėjas pagrįstai manė, jog visi jo pateikti dokumentai bus objektyviai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti ir sprendimÄ priėmusios institucijos kaip savo srities profesionalai, priims pagrįstÄ ir teisėtÄ iÅ¡vadÄ dėl jo sveikatos bÅ«klės. Tačiau, kai jis apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimÄ , kuriuo buvo paliktas galioti NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus sprendimas, siekdamas pagrįsti savo skundo argumentus, pridėjo iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ medicininių dokumentų dėl jo sveikatos bÅ«klės, įrodantį, kad jo sveikatos bÅ«klė nebuvo pagerėjusi, dar sprendimÄ priėmusioms institucijos nagrinėjant klausimÄ dėl darbingumo lygio nustatymo, bet nefiksavo naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kuriais vadovaujantis pakartotinai galėtų kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes Komisija neturėjo teisės atsisakyti priimti ir vertinti minėto dokumento, o prieÅ¡ingai privalėjo jį iÅ¡tirti, vertinti ir dėl jo pasisakyti. Å i Komisijos pareiga iÅ¡plaukia ne tik iÅ¡ jos funkcijų ir tikslų, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, bet ir garantuoja visų pareiÅ¡kėjų lygiateisiÅ¡kumÄ , sprendimų priėmimo skaidrumÄ ir teisėtumÄ . Taip pat nesutinka su Komisijos iÅ¡vada, jog NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pagrįstai nevertino gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų TLK-10 kodais, nes pagal KomisijÄ Å¡ios diagnozės neatitinka Kriterijų apraÅ¡o pirmame priede įtvirtintų reikalavimų.

Å i Komisijos iÅ¡vada yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant ir funkcinius, profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei asmens įsidarbinimo galimybėms. Minėti kriterijai nebuvo tinkamai ir visapusiÅ¡kai įvertinti, Komisija savo sprendime nemotyvavo, kuo vadovaujantis daro iÅ¡vadÄ dėl Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos tinkamo kriterijų reikÅ¡mės parinkimo ir vertinimo. Ä®statymo 20 str. 4 d. nustatyta, jog darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos bÅ«klę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naujÄ kvalifikacijÄ ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Kriterijų apraÅ¡o 16 p. nustatyta, jog sprendimas dėl darbingumo lygio nustatymo priimamas įvertinus medicininius funkcinius, profesinius, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms.

Pažymėjo, kad sprendimus priėmusios institucijos nevertino jo įsidarbinimo, kvalifikacijos kėlimo, keitimo ir kitų galimybių, atsiradusių dėl patirtos stuburo traumos ir dėl Å¡ių aplinkybių nepasisakė. Esant palyginus sunkiai jo sveikatos bÅ«klei bei patyrus stuburo traumÄ , įsidarbinimo galimybės tapo labai mažos. Mažas įsidarbinimo galimybes sÄ lygoja ne tik patirtos traumos, bet ir tai, jog jis visÄ gyvenimÄ yra pradirbęs kÅ«no kultÅ«ros mokytoju, kito darbo nėra dirbęs, o buvęs darbas susijęs su dideliu fiziniu krÅ«viu, pastoviu judėjimu, intensyvumu.

Dėl darbe patirtos traumos dirbti tokio pobÅ«džio darbÄ objektyviai negalėtų. Patyrus traumÄ , buvo priverstas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo. Å iuo metu yra bedarbis ir niekaip negali surasti ne tik jo kvalifikacijÄ atitinkantį, bet ir kitokio pobÅ«džio, darbÄ . Jam yra suteikta inžinieriaus-mechaniko kvalifikacija. Å i kvalifikacija buvo suteikta 1991 m., nuo to laiko nedirbo kvalifikacijÄ atitinkančio darbo, todėl neturėdamas darbo patirties Å¡ioje srityje, negali gauti kvalifikacijÄ atitinkančio darbo. MaÅ¾Ä Ä¯sidarbinimo galimybę sÄ lygoja taip pat ir jo amžius, ribotos galimybės dirbti fizinį darbÄ , darbÄ reikalaujantį didelio fizinio krÅ«vio ir pan.

Nei viena iÅ¡ paminėtų aplinkybių ginčijamus sprendimus priėmusių institucijų nebuvo vertinama, nebuvo pasisakyta dėl jų, todėl daro iÅ¡vadÄ , kad nustatant nedarbingumo lygį, buvo nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tirti pateikti įrodymai ir aplinkybės (b. l. 1-6).Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti iÅ¡ esmės jame iÅ¡dėstytais argumentais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė medicininiu požiÅ«riu nuo 2007 metų yra tokia pati, t. y. nepagerėjusi.

Gydytojų nustatytų diagnozių pareiÅ¡kėjas neginčija, nesutinka tik su jų vertinimu. Pateiktame atsiliepime atsakovė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio kriterijų apraÅ¡u, jo 1-ju bei 2-ju priedais (toliau – ir Kriterijų apraÅ¡as), Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡u (toliau – ir Tvarkos apraÅ¡as).

Å ių teisės aktų nuostatos reglamentuoja, jog darbingumo lygis nustatomas vertinant Å¡iuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ ; funkcinius ir profesinius, bei kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. IÅ¡ esmės, pagrindinis pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, pagrindžiantis skunde suformuluotus reikalavimus, yra tas, kad nuo 2006 m. asmuo buvo pripažintas iÅ¡ dalies darbingu, o Å¡iuo metu yra pripažintas darbingu, nes nustatytas 70 proc. darbingumo lygis, neatitinka tikrovės ir faktinių aplinkybių, dėl ko tenkinti skundÄ nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėjo, kad sÄ vokos „asmens sveikatos lygis“ ir „darbingumo lygis“ yra susijusios, tačiau nėra ir negali bÅ«ti tapačios ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba vertina ne sveikatos lygį, o darbingumo lygį, kurį iÅ¡ esmės įtakoja ne diagnozuota liga ar asmens patirta trauma, o jų įtakoje nustatyti funkciniai sutrikimai, dėl kurių masto ir yra nustatomas didesnis ar mažesnis darbingumo lygis. TokiÄ darbingumo lygio nustatymo tvarkÄ reglamentuoja Tvarkos apraÅ¡o 8 p., kuriame nurodyta, kad asmuo darbingumo lygiui nustatyti siunčiamas tik po to, kai yra iÅ¡naudotos visos galimos gydymo ir (ar) reabilitacijos priemonės ir iÅ¡lieka organizmo funkcijų sutrikimai.

PareiÅ¡kėjui 2006 m. buvo diagnozuota poliradikulopatija, kuri pasireiÅ¡kia labai stipriais skausmais kakle, juosmenyje, įradijuojančiais tiek į rankÄ , tiek ir į kojÄ , skausmais tarp menčių, įradijuojančiais į pečių lankÄ , pakaušį ir dėl ko buvo taikomi Kriterijų apraÅ¡o punktai, reglamentuojantys ir jungiamojo audinio bei skeleto-raumenų sistemos ligas ir periferinės nervų sistemos ligas. Kadangi pareiÅ¡kėjui pastaruoju metu nustatoma tik stuburo atraminės funkcijos sutrikimas be aukščiau minėtos poliradikulopatijos simptomų, todėl taikyti kitokius punktus ir nustatyti mažesnį darbingumo lygį nėra pagrindo.

Dėl 2010 m. pareiÅ¡kėjui nustatytų organizmo funkcinių sutrikimų buvo taikytas Kriterijų apraÅ¡o 75.2. p., kuris naudojamas esant kelio, klubo, stuburo ir kitų sÄ narių artrozei. Galimos vertės, numatytos įsakymo - nuo 50 iki 70 proc. Taikytas Å¡is punktas ir nustatyta maksimali vertė intervale, nes remiantis apžiÅ«ros ir medicininės dokumentacijos duomenimis, stuburo funkcijos nepakankamumo simptomai yra minimalÅ«s. (b. l. 100-101).Atsakovės atstovės teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje atstovės su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsakovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais. Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjo, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovų paaiÅ¡kinimais, byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui A. K. L. nuo 2007-09-25 iki 2009-09-24 buvo nustatytas 40 procentų darbingumo lygis (b. l. 4), o nuo 2009-09-23 iki 2011-09-22 buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis (b. l. 3).

VÅ¡Ä® Centro poliklinikos Naujamiesčio filialas 2010-11-19 iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui A. K. L. siuntimÄ Ä¯ Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ Nr. 636 (b. l. 135-137). PareiÅ¡kėjas 2010-11-19 Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ dėl darbingumo lygio nustatymo (b. l. 140). PareiÅ¡kėjui A. K. L. atlikus darbingumo lygio vertinimÄ , 2010-11-22 buvo suraÅ¡ytas darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DL-4563 ir nustatytas 70 procentų darbingumo lygis (b. l. 70-75, 126-131).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus I teritorinis skyrius 2010-11-25 sprendimu Nr. R-12729 informavo pareiÅ¡kėjÄ A. K. L., kad jis pripažįstamas darbingu (b. l. 125). PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su pastaruoju sprendimu, pateikė skundÄ NDNT Vilniaus I teritorinio skyriaus direktoriui, praÅ¡ydamas iÅ¡ naujo įvertinti jo darbingumo lygį (b. l. 124). NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai atliko A. K. L. darbingumo lygio vertinimÄ ir 2011-01-18 surašė Darbingumo lygio vertinimo aktÄ Nr. DL-3867, kuriame nustatė 70 procentų darbingumo lygį (b. l. 117-122) ir 2011-01-18 sprendimu Nr. SS-234 paliko galioti Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010-11-22 sprendimÄ Nr. DL-4563 (b. l. 114-116).

PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu 2011-02-11 kreipėsi į Ginčų komisijÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-01-18 sprendimo Nr. SS-234. Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , 2011-03-22 sprendimu Nr. S-198 pareiÅ¡kėjo A. K. L. praÅ¡ymo netenkino ir paliko galioti NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-01-18 sprendimÄ Nr. SS-234 ir apie priimtÄ sprendimÄ 2011-03-22 raÅ¡tu Nr. SD-792 informavo pareiÅ¡kėjÄ (b. l. 92-98).PareiÅ¡kėjas A.

K. L. nesutinka su atsakovės ir jos teritorinio skyriaus sprendimais, kuriais jam buvo nustatytas 70 procentų darbingumo lygis, savo nesutikimÄ pagrįsdamas iÅ¡ esmės Å¡iais argumentais: 1) 70 procentų darbingumo lygis, kai Kriterijų apraÅ¡o XIII priedo 75.2 punkte yra nustatytas darbingumo lygio diapazonas procentais yra nuo 50 iki 70, nustatytas nepagrįstai, kadangi iki ginčijamo sprendimo jam buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, jo sveikatos bÅ«klė nepagerėjo, taip pat neįvertinta aplinkybė, kad esant tokiai sveikatos bÅ«klei jo galimybės įsidarbinti yra itin ribotos;

2) nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakyta vertinti gretutinėje diagnozėje nurodytų ligų TLK kodais J45.0, H43.3.Darbingumo lygio nustatymo tvarka reglamentuota Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 str. 8 d. numato, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarkÄ nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministras 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V-179 (bylai aktuali 2010-05-25 įsakymo Nr. A1-206/V-464 redakcija) patvirtino Darbingumo lygio nustatymo kriterijų apraÅ¡Ä (toliau – ir Kriterijų apraÅ¡as) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos apraÅ¡Ä (toliau –ir Tvarkos apraÅ¡as). Tvarkos apraÅ¡o II skyriaus, reglamentuojančio dokumentų, reikalingų darbingumo lygiui nustatyti, pateikimÄ , normos, be kita ko, nustato: asmuo ar jo tėvai, globėjai (rÅ«pintojai) ar jo įgalioti kiti asmenys (toliau – asmuo) kreipiasi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos jį gydantį gydytojÄ ir pateikia laisvos formos praÅ¡ymÄ dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti (7p.); gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymÄ ir (ar) reabilitacijos priemones iÅ¡lieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK) Å¡iuos dokumentus: asmens praÅ¡ymÄ dėl siuntimo į NDNT darbingumo lygiui nustatyti; užpildytÄ siuntimÄ Ä¯ NDNT; medicininių tyrimų iÅ¡raÅ¡us (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumÄ ir diagnozę, prireikus iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a); priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobÅ«džio pateikiami dokumentai: informuojantys apie Bartelio indeksÄ , funkcinio nepriklausomumo testÄ , skausmo įvertinimo skalę, raumenų bÅ«klės vertinimÄ , judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams; informuojantys apie asmens intelekto koeficientÄ (IQ), atliktÄ Mini mental testÄ , psichologinį asmenybės tyrimÄ , patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams; informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams; kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui;

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos iÅ¡duotÄ rekomendacijÄ siųsti į NDNT, jei siunčiamas asmuo yra vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nas (8-8.5 p.); GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos apraÅ¡o 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia (iÅ¡skyrus asmens praÅ¡ymÄ dėl siuntimo į NDNT) asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba iÅ¡siunčia juos registruotu paÅ¡tu į NDNT teritorinį skyrių (9 p.). Tvarkos apraÅ¡o III skyriaus, reglamentuojančio darbingumo lygio nustatymÄ , normos, be kita ko, nustato:

NDNT teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos: reikalui esant, kreipiasi į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios GKK iÅ¡davė siuntimÄ , į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s ar jų nepakanka; sprendžia dėl asmens apžiÅ«ros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį. Tuo atveju, kai kviečiamas asmuo be pateisinamų priežasčių neatvyksta į NDNT, jo darbingumo lygis nevertinamas, o asmuo apie tai per 3 darbo dienas informuojamas raÅ¡tu (13-13.2 p.);

NDNT teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimÄ dėl: asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio; darbo pobÅ«džio ir sÄ lygų; bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo (14-14.4 p.). Kriterijų apraÅ¡as, apibrėžiantis kriterijus, kuriais vadovaujantis nustatomas darbingumo lygis, bei jų taikymÄ , kuriuo turi vadovautis NDNT, nustatydama asmenims darbingumo lygį, ir asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, nukreipdamos asmenis į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, be kita ko, nustato: asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant Å¡iuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumÄ (1 priedas); funkcinius (2 priedas); profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas) (3-3.3p.); medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumÄ Ä¯takojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4 p.); jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto nuostatas (5 p.); jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ , dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficientų Å¡ia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 50–55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,9; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45–40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,8; 6.3. jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30–35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iÅ¡ koeficiento 0,7; kai yra dvi organizmo bÅ«klės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0-10 bazinio darbingumo procentų (6-6.4 p.); darbingumo lygio nustatymo kriterijai vertinami, atliekant darbingumo lygio nustatymÄ (8 p.); bazinis darbingumas vertinamas procentais: nuo 0 iki 25 procentų; nuo 30 iki 55 procentų; nuo 60 iki 100 procentų (9-9.3 p.); funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus (10 p.); Funkciniai kriterijai: valandų, kurias asmuo gali dirbti, skaičius: gali dirbti 3 ir mažiau valandas per dienÄ ar 2 ir mažiau dienas per savaitę; gali dirbti 4–5 valandas per dienÄ ar 3–4 dienas per savaitę; gali dirbti 6 ir daugiau valandas per dienÄ ar 5 dienas per savaitę (11-11.1.3 p).Atsižvelgiant į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas faktines aplinkybes, galima teigti, kad priimant ginčijamus sprendimus, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p.): kaip nustatyta pateiktais raÅ¡ytinais įrodymais bei atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovių paaiÅ¡kinimais teismo posėdyje, siuntimo gretutinėje diagnozėje nurodytos ligos TLK kodais J45.0, H43.3, nustatant pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį, ginčijamų sprendimų priėmimo metu nebuvo vertinamos, kadangi Å¡ios diagnozės neatitinka Kriterijų apraÅ¡o 1 priede įtvirtintų reikalavimų.

Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip teisėti: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ pasisakęs, kad Tarnyba yra vieÅ¡ojo administravimo subjektas, todėl ji privalo vadovautis bendraisiais vieÅ¡osios teisės principais, įtvirtintais VieÅ¡ojo administravimo įstatyme. Tarnybos sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas, atitikti objektyvumo ir teisėtumo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-29 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1456/2010, 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2251/2011).

Kaip jau minėta, Tvarkos apraÅ¡as numato NDNT pareigÄ , reikalui esant, kreiptis į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , kurios GKK iÅ¡davė siuntimÄ , į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų medicininių ar kitų dokumentų (informacijos) pateikimo, jei gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neiÅ¡samÅ«s ar jų nepakanka (Tvarkos apraÅ¡o 13-13.1 p.), ir nenumato teisės NDNT, dėl siuntimo ar pateiktų medicininių dokumentų ydingumo nevertinti dalies ligų, galinčių įtakoti asmens darbingumÄ : bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos bÅ«klę bei į visas jo darbingumÄ Ä¯takojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (Tvarkos apraÅ¡o 4 p.); jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų apraÅ¡o 6 punkto nuostatas - jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitÄ , dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iÅ¡ koeficientų nustatyta tvarka (6-6.4 p.) Ä®vertinus tai, kad bronchinė astma su lengva permituojančia eiga pareiÅ¡kėjui buvo diagnozuota jau 2007 m., taip pat nustatytas su tuo susijęs lengvas kvėpavimo funkcijos sutrikimas (b. l. 166-168), 2010-11-19 siuntime nurodyta bronchinė astma, alerginė, vidutinio sunkumo, ir su tuo susiję funkcijos sutrikimai privalėjo bÅ«ti įvertinti. Pažymėtina, kad 2010-11-22 suraÅ¡ytame darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-4563 buvo nurodyta, kad nustatytas lengvas kvėpavimo funkcijos sutrikimas (b. l. 126-127), tačiau vertinimÄ atliekant jau NDNT Sprendimų kontrolės skyriuje, toks sutrikimas jau nenustatytas – nurodoma, kad nėra atitinkamų medicininių duomenų (b. l. 118), nors buvo remtasi tais pačiais duomenimis.

Atsižvelgiant į tai, ginčijami sprendimai naikinami ir NDNT įpareigojama iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį pagal VÅ¡Ä® Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo 2010-11-19 iÅ¡duotÄ siuntimÄ Nr. 636 (b. l. 135-137). Tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ pilnai, t. y. įpareigoti nustatyti konkretų jo darbingumo lygį, nėra galima, kadangi tai gali bÅ«ti padaryta tik iÅ¡ naujo teisės aktų nustatyta tvarka įvertinus jo darbingumo lygį. Nors kiti pareiÅ¡kėjo argumentai, susiję su atsakovės atliktu vertinimu medicininių, funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos jo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, nėra konkretÅ«s, t. y. skundu iÅ¡ esmės pateikiamas nesutikimas, vertinant pareiÅ¡kėjo sveikatos stovį bei galimybę įsidarbinti pagal turimÄ iÅ¡silavinimÄ ir profesinę kvalifikacijÄ , su bendru rezultatu – nustatytu 70 procentų darbingumo lygiu, nepasisakant su kuriomis darbingumo lygio vertinimo akte, kuris pildomas teisės aktų nustatytos formos, nurodytomis iÅ¡vadomis jis nesutinka, pavyzdžiui – funkcijų sutrikimo laipsniu, funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos jo darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (valandų skaičiumi, kurį dirbti, darbo patirtis, kuriuos gali panaudoti darbo vietoje, fizinės ir informacinės aplinkos vertinimas ir t. t.), todėl nėra pagrindas naikinti priimtus sprendimus, iÅ¡ naujo vertinant pareiÅ¡kėjo darbingumo lygį turi bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo analogiÅ¡kose bylose suformuluotÄ aiÅ¡kinimÄ , kad Tarnybai ir Ginčų komisijai suteikta kompetencija spręsti klausimus, kurie reikalauja specialių (medicininių) žinių, yra grindžiami medicininių tyrimų ir dokumentų duomenimis, kurie asmeniui, kurio darbingumo lygis nustatinėjamas, neturint atitinkamų žinių ne visada yra aiÅ¡kÅ«s ir suprantami.

Tik žinodamas priimto sprendimo faktinius ir teisinius motyvus pareiÅ¡kėjas gali realizuoti teisę skųsti priimtÄ sprendimÄ , o institucija, nagrinėjanti skundÄ ikiteismine tvarka, bei teismas – spręsti dėl priimto sprendimo pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-29 sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A756-2122/2010, 2010-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1456/2010, 2011-07-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2251/2011). Atsižvelgiant į tai, NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus ir Ginčų komisijos sprendimuose, kurie priimami nagrinėjant skundus, turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai ir suprantamai nurodyti atitinkamo sprendimo faktiniai ir teisiniai motyvai, pvz., kodėl ir kokiais duomenimis nustatoma 70 proc. bazinio darbingumo vertė, turint omenyje, kad iki tol pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ir t. t.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau byloje duomenų apie pareiÅ¡kėjo turėtas iÅ¡laidas nėra pateikta.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 ir 2 p. 127 str. 1 d., 129 str., n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjo A.

K. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2010-11-22 sprendimÄ Nr. DL-4563, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2011-01-18 sprendimÄ Nr. SS-234 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-03-22 sprendimÄ Nr. S-198.Ä®pareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybÄ prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjo A.

K. L. darbingumo lygį.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                          ArÅ«nas Dirvonas                                                                               RÅ«ta Miliuvienė Rosita Patackienė