09bc75f6-6124-4e14-928e-8fbfbe6632c3 · Vilniaus apygardos teismas

NuorašasBaudžiamoji byla Nr. 1-124-211/2017Teisminio proceso Nr. 01-4-35412-16Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.3.2;1.1.7.2.5;1.2.3.1.1;2.1.15.3.3.2;2.3.6;VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu2017 m. birželio 29d.Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė,sekretoriaujant Agnei Lopuchinai, Jolitai Žylienei, Linai Butkuvienei, Ingridai Janonytei,dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,gynėjams advokatams A.

Č., S. N., R. G.,nukentėjusiajam M. L.,kaltinamajam I. B.,vertėjai Ingridai Petrulienei,teismo medicinos ekspertui D. F.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje I. B. , gimęs (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis , iÅ¡silavinimas vidurinis , vedęs, neteistas,kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d.  Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :I. B. 2016 m. liepos 28d. apie 1.30 val. name , esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kilus konfliktui, tyčia kumščiu sudavė į veidÄ N. L. , kuris nuo suduoto smÅ«gio krito ir galva trenkėsi į kietÄ Â grindų pagrindÄ , tuo padarydamas galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia krausjosruva minkÅ¡tuose galvos audiniuose, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio smilkininės , momeninės, kaktinės skilčių, kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡Â kirmino pamatinės dalies, galvos smegenų sumuÅ¡imu kaktinių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose , kas komplikavosi iÅ¡oriniu kraujavimu , galvos smegenų pabrinkimu , deÅ¡inio plaučio uždegimu , progresuojančiu kvėpavimo ir Å¡irdies veiklos nepakankamumu , dėl ko nuo patirtų sužalojimų N. L. 2016 m. rugpjūčio 7d.

VÅ¡Ä® Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje mirė. Faktiniai duomenys : Kaltinamojo I. B. nusikalstama veika yra pilnai įrodyta  nukentėjusiojo M. L., liudytojų parodymais,  teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, jo paaiÅ¡kinimais , kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamasis I. B. teisminio nagrinėjimo metu  kaltu dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo prisipažino iÅ¡ dalies. Jis paaiÅ¡kino, kad į LietuvÄ Â iÅ¡ Baltarusijos, kur gyvena nuolat, atvažiavo į vestuves.

SekančiÄ vestuvių dienÄ Â jie visi vaiÅ¡inosi  N. L., su kurio dukra gyveno jo sÅ«nus, namuose. Jokių incidentų nebuvo , viskas buvo tvarkoje. Apie 24 val.  jis kartu su N. L. ir pastarojo broliu A. buvo virtuvėje, jis gėrė alų, valgė, pjaustydamas peiliu, vytintÄ mėsÄ . N. L. pradėjo sakyti, kad  jo anÅ«kės  vestuvėse buvo daug garbingų žmonių, o kai buvo pas jį Baltarusijoje vestuvėse to nebuvo  ir pan. Jis bandė nutraukti tokį beprasmį pokalbį, bet N. L. toliau tęsė jį menkinančias kalbas, toliau jį įžeidinėjo.

Jis norėjo iÅ¡eiti, bet pajuto smÅ«gį į veidÄ Â iÅ¡ apačios, kaip suprato, jam N. L. trenkė galva , galėjo galva kliÅ«ti jam ( kaltinamajam ) į dantis, nes po to klibėjo dantys, skaudėjo dantenos. Jam pradėjo bėgti kraujas, A. L. atitraukė N. L. į Å¡onÄ , o jį nuvedė apsiprausti į prausyklÄ . Grįžus iÅ¡ prausyklos, jis papriekaiÅ¡tavo N. L., sakydamas jam „gyvuly tu, gyvuly , kaip tu elgiesi savo namuose „. N. L. tuo metu sėdėjo ant sofos ir valėsi marÅ¡kiniais antakį. Jis -  I.

B. , pasiėmęs žmonÄ , norėjo iÅ¡eiti iÅ¡ namo  , bet N. L. , jį toliau įžeidinėdamas, jam stovint namo tarpduryje,  metėsi prie jo , čiupo jį deÅ¡ine ranka, o kaire užsimojo jam trenkti. N. L. jį patraukė , jam nuo jo bandant iÅ¡sisukti , jie abu nukrito, ant jų užkrito N. L. dukra S. L. , Å¡alia  buvusi jo žmona . Po to atsikėlus N. L. vėl norėjo jį pulti , bet jo dukra S. L. bandė tam sutrukdyti. Jis (kaltinamasis) per dukros petį stumtelėjo N. L., bet nestipriai , dėl ko jis prisėdo virtuvėje ant grindų ant užpakalio.

S. L. pasiÅ«lė juos su žmona apnakvinti pas kaimynus ir jie su ja abu išėjo iÅ¡ namo, o N. L. liko sėdėti namų tarpduryje. Išėjus prie jo pripuolė N. L. brolis A. L. ir norėjo su juo muÅ¡tis, sakydamas „tu matei mano brolio kraujÄ â€ž. Jis tik gynėsi nuo A. KitÄ dienÄ jis sužinojo , kad N. L. yra blogai , jis yra ligoninėje. Jis neigia sudavęs jam smÅ«gį, dėl kurio N. L. galėjo mirti. Jo nuomone, sužalojimas, dėl kurio N. L. buvo prakirsta ties antakiu , galėjo gautis, pastarajam smÅ«giuojant galva jam ir pataikant jam į dantis arba jiems visiems griÅ«nant ir to griuvimo metu jam ( N. L.) užkabinus  ta vieta durų kampÄ . Jis neigia  grasinęs peiliu N. L., nebuvo tokios situacijos , kad kas nors iÅ¡ jo atiminėtų peilį.

Taip pat kaltinamasis neigia , kad buvo grįžęs į namÄ , po to, kai iÅ¡ jo buvo išėjęs.     Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis I. B. parodė, jog su sutuoktine 2016-07-26 atvyko į LietuvÄ Ä¯ anÅ«kės vestuves, kurios vyko restorane. KitÄ dienÄ - 2016-07-27 jie susirinko pas N. L. namuose, kur toliau visi linksminosi. Jie visi buvo pakankamai iÅ¡gėrę ir apie 23 ar 24 val. visi pradėjo skirstytis. Namuose, virtuvėje, liko tik jis-I. B., N. ir jo brolis A. Netoliese buvo ir N. dukra S. L., kuri  buvo atsigulusi miegoti.

N. su savo broliu sėdėjo ant sofos, o jis ant fotelio ir valgė. Besėdint virtuvėje, N. pradėjo aiškinti, kad į jo surengtas vestuves atvyko labai daug garbingų svečių, o į I. B. surengtas vestuves Baltarusijoje niekas beveik neatvyko. Jis N. bandė aiškinti, kad ne jis kvietė svečius, o jo vaikai, bet tada N. pradėjo jį įžeidinėti. Jis N. paaiškino, kad jų etiketas neleidžia įžeidinėti svečių, o jis šiuose namuose svečias, tačiau N. visiškai nereagavo, toliau įžeidinėjo, tada jis nusprendė išeiti, nes nenorėjo toliau tęsti konflikto, pasakė jog išsiaiškins rytoj, nes šiuo metu jie abu labai girti.

Jam atsistojus, kaip tik tuo momentu prie jo priÅ¡oko N. ir sudavė kumščiu jam į veidÄ , pataikant į nosį. N. nenurimo ir agresyviai nusiteikęs vis puolė prie jo. Tada tarp jų atsistojo S. su A. ir laikė N., kad jis nelįstų. Po smÅ«gio jam iÅ¡ nosies pasipylė kraujas. S. vis laikė savo tėvÄ , o A. I. B. padėjo nueiti į voniÄ nusiprausti veidÄ . Matyt dėl didelio triukÅ¡mo į virtuvę atėjo ir jo žmona, kuri jau miegojo, tačiau kuriuo momentu ji atėjo, I. B. negali pasakyti, neprisimena.

Nusiprausus jis virtuvėje pasakė N., kad jis kiaulė ir, kad jie išsiaiškins rytoj. N. vėl prišoko prie jo, tačiau tarp jų vėl atsistojo S., neleisdama N. pulti, ir I. B. nežino kaip atsitiko, kad jie, neišsilaikę ant kojų, visi krito virtuvėje ant grindų. N. krito aukštielninkas, ant jo nukrito S., o jis-I. B. šalia jų. I. B. N. nesudavė jokio smūgio. Jie buvo labai girti, ir, jo nuomone, kad jie tiesiog neišstovėjo ant kojų. Nukritus jis atsistojo, ir A. liepė jam eiti iš čia.

IÅ¡einant jis -I. B. dar atsisukęs tarpduryje pamatė, kad N. sėdi ant grindų ir jam kraujuoja virÅ¡ antakio, lyg - virÅ¡ deÅ¡inio antakio. Jie krito tarpduryje į prausyklÄ , todėl jis mano, kad N. galėjo galvÄ prasiskelti į staktÄ . Tada N. L. vėl puolė jį- I. B.. Jiems stovint, ir N. L. užsimojo trenkti jam, ir jis, bijodamas, kad jie visi vėl gali nukristi, taip pat užsimojo ir norėjo trenkti kumščiu N. L., tačiau jis negali pasakyti, ar jis sudavė smÅ«gį, nes tarp jo ir N. L. stovėjo S. ir stÅ«mė savo tėvÄ , ir kaip tik tada N. L. krito.

Jis tiesiog atsisėdo ant grindų, niekur nesitrenkė ir neužsigavo. Tuomet jis susiruošė ir kartu su žmona ir S. išėjo iš tų namų. Kieme prie jo priėjo A., kuris taip pat buvo nusiteikęs agresyviai, norėjo suduoti, tačiau S. neleido jam to padaryti. (b. t. 2. b. l. 22, 24-26, 30-33)Nukentėjusysis M. L., nužudytojo N. L. sūnus, tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 75-80) parodė, kad 2016-07-27 pas jį namuose vyko šventė- vestuvės. Maždaug apie vidurnaktį visi pradėjo skirstytis.

Kadangi namuose vietos atsigulti jau nebuvo, jis pats išėjo pas kaimynus. Maždaug apie 1 val. ar 1.30 val., jau miegant jis iÅ¡girdo iÅ¡ savo namų riksmus ir nusprendė nueiti pasižiÅ«rėti, kas vyksta. Jis girdėjo vyrų balsus, bet nesuprato, kas ant ko Å¡aukia. Atbėgus į namus, I. B. kaip tik iÅ¡eidinėjo iÅ¡ namų. Įėjus pamatė sėdintį ant sofos savo tėvÄ N. L.. Jam virÅ¡ kairio antakio labai kraujavo. Jo tėvas dar atsistojo ir priėjo iki lauko durų. Jis – M.

L. iÅ¡bėgo iÅ¡ namo , kad pasiaiÅ¡kintų  su I. B. , bet jis jau buvo su žmona nuėję. Grįžus į namÄ , tėvas jau gulėjo ant sofos, buvo be sÄ monės, nes į niekÄ nereagavo. Atvykus medikams, gydytoja apžiÅ«rėjo N. L. ir nusprendė jį vežti į ligoninę. Kadangi gydytoja nustatė, jog jo tėvui koma, šį paguldė ant neÅ¡tuvų ir kartu su greitosios pagalbos vairuotoju jie tėvÄ iÅ¡nešė ant neÅ¡tuvų į greitosios pagalbos automobilį. NeÅ¡ant, N. L. tikrai nenukrito nuo neÅ¡tuvų, nes jis buvo komoje, buvo neÅ¡amas neÅ¡tuvais, o ne vedamas už pažastų.

Jo tėvas N. L. ligoninėje, taip ir nepabudęs iÅ¡ komos, 2016-08-07 nuo patirtų sužalojimų mirė. Iš įvykio metu buvusių asmenų  jo žmonos Z. G., sesers S. L., S. girdėjo, kad I. B. puolė tėvÄ peiliu , bet jiems pavyko iÅ¡ jo atimti  peilį , paskiau jis trenkė tėvui kumščiu, dėl ko tėvas nukrito, tai jis dar mušė jį ant jo atsisėdęs. Kaltinamojo rankos didelės, stiprios , be to   jis neÅ¡iojo didelį žiedÄ . Liudytoja S. L., nužudytojo N. L. dukra, parodė, kad 2016-07-26 vyko vestuvės, o 2016-07-27 dalis svečių atvyko į jų namus, kur toliau visi linksminosi.

Apie 24 val. visi išsivaikščiojo miegoti. Ji, nuėjusi miegoti, išgirdo, kaip virtuvėje vyksta kažkoks konfliktas. Ji suprato, kad konfliktuoja jos tėvas N. L. su jos uošviu I. B.. Ji išgirdo, kad jie konfliktuoja dėl jos. Pagal jų papročius, ji negali gyventi su savo vyru tėvo namuose. Tuomet ji paprašė kambaryje buvusios Z. G. nueiti pažiūrėti, kas ten vyksta. Maždaug po minutės, kai tik Z. nuėjo, ji išgirdo kaip Z. šaukia „peilis rankose“, ir tada išgirdo šaukiant I.

B. „AÅ¡ tave papjausiu“. Jai nubėgus į virtuvę, ji pamatė, kad virtuvėje stovi I. B., jos tėvas N., Z. G. , A. L. ir M. S.. I. B. rankose peilio jau nebebuvo, Å¡is buvo numestas ant grindų. Jai atėjus , buvo kaip ir ramu, tačiau tai truko neilgai. I. B. priÅ¡oko prie jos tėvo, sugriebė jį už rÅ«bų ir pradėjo tÄ syti, Å¡aukdamas ant jo. Jai stojus į jų tarpÄ , I. B. jÄ pastÅ«mė, dėl ko ji trenkėsi į sienos kampÄ ir, nežino kaip atsitiko, galbÅ«t susipainiojo kojos, ar ji už kažko užkliuvo, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir krito.

Krisdama ji sugriebė I. B. už baltinių ir krisdama nusitempė jį. Ji krito aukštielninka ant grindų, ant jos krito I. B.. o šone prie jų dar nukrito ir jos tėvas N. L.. Jai pasirodė, kad, kai ji nukrito, o ant jos krito I., ji jam alkūne galėjo trenkti kažkur į lūpos sritį, nors ji tuo tiksliai neįsitikinusi, tačiau jai labai suskaudo alkūnę. Jiems nukritus, I. B. nenustojo tampyti už rūbų N. L.. Tuomet ji, vis dar gulėdama ant grindų, įsispyrusi kojomis ar tai į I.

B., ar tai į savo tėvÄ , bandė juos iÅ¡skirti. Jai padėjo M. su Z. ir A. Jiems pavyko juos iÅ¡skirti ir pakelti nuo grindų. Tada I. B. pats pamatė, kad jam bėga kraujas, t. y. jog tarp lÅ«pos ir nosies yra Å¡iek tiek kraujo. Tuomet ji su I. B. ir A. nuėjo voniÄ , kad I. B. nusipraustų, tačiau nebuvo vandens. Tada ji su A. iÅ¡vedė I. B. į laukÄ ir bandė raminti. Jie su I. B. Å¡nekėjo apie 5-6 minutes, ir Å¡is pasakė, kad eina atsipraÅ¡yti jos tėvo N. L.. Ji grįžo į namÄ , paskui jÄ atėjo ir I.

B.. Tuo metu jos tėvas N. L. sėdėjo ant sofos ir, pamatęs, kad į namus atėjo I. B., atsistojo nuo sofos. ji manė, kad I. B. atėjo atsipraÅ¡yti, nes jis taip sakė, tačiau I. B., priėjęs prie N. L., nieko nepasakęs, staiga sudavė smÅ«gį kumščiu N. L. virÅ¡ kairiojo antakio, ir Å¡is nuo suduoto smÅ«gio krito ant grindų. Jis krito pusiau ant Å¡ono, o iÅ¡ prakirstos vietos virÅ¡ kairiojo antakio pradėjo bėgti kraujas. Kadangi ji stovėjo Å¡alia, I. B. pastÅ«mė jÄ ir atsisėdo ant jos tėvo jį apžergdamas, suėmė šį už plaukų ir tris, keturis kartus bandė suduoti į veido sritį.

Ar jis sudavė, ji negali atsakyti, nes ji I. B. bandė nutempti nuo tėvo, todėl ir negali atsakyti ar smÅ«gius pataikė. Ji Å¡aukė, liepė Z. eiti kÄ nors kviesti į pagalbÄ , ir netrukus iÅ¡ kambario atbėgo M. Å is padėjo nutempti I. B. nuo N. L.. Tada I. B. iÅ¡bėgo iÅ¡ namų, ji išėjo paskui. Kaip tik tuo metu į namus atbėgo ir jos brolis M. su A. aiÅ¡kintis kas vyksta. Ji pamatė lauke stovintį A. L. , kuriam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. A. Å¡aukė „laikykit jį, I. man trenkė“.

Kaip buvo jam suduotas smÅ«gis, ji nematė. Ji išėjo kartu su I. B. ir jo žmona, kad juos apnakvintų pas kaimynystėje gyvenančiÄ Â tetÄ . . Jos tėvas  dėl sužalojimų buvo tÄ pačiÄ naktį iÅ¡vežtas į ligoninę, kur jis mirė. Ä®vykio metu ji buvo blaivi, kaltinamasis ir jos tėvas buvo girti. Iki tol, kol kaltinamasis negrįžo iÅ¡ lauko atgal į namÄ , kur trenkė tėvui, tėvui  sužalojimų, kad bėgtų kraujas, nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. L. davė analoginius parodymus (b.t. 1, b. l. 113-115 )Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja S. L. patvirtino savo parodymus, patvirtindama, kad jos tėvÄ Â N. L. sužalojo kaltinamasis I.

B. , sudavęs jų gyvenamojo namo virtuvėje jam kumščiu virš kairiojo antakio, dėl ko jo tėvas pargriuvo , tėvui iš karto pradėjo gausiai bėgti kraujas  ( b.t. 1, b. l. 116-126 )             Liudytoja Z. G. , nukentėjusiojo M. L. žmona, teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad po vestuvių savo namuose ji buvo nuėjusi miegoti su S. L., kai išgirdo, jog jų virtuvėje yra kilęs konfliktas. Atėjus į virtuvę, ji pamatė, kad kaltinamasis , turėdamas rankoje peilį , eina link N. L., ir šaukia, kad užmuš jį.

Ji iÅ¡sigandusi suÅ¡uko, į virtuvę atbėgo S. L., S. Ji iÅ¡traukė peilį iÅ¡ kaltinamojo rankų ir lyg viskas aprimo. Gal po peilio atėmimo  kaltinamasis su N. L. ir nukrito, bet to ji nepamena. Po to kaltinamasis išėjo į laukÄ , kur sudavė lauke buvusiam A. L., po to jis grįžo atgal į namÄ . N. L. tuo metu dar buvo virtuvėje, sėdėjo ant sofos. Kaltinamasis priėjęs trenkė N. į galvÄ Â virÅ¡ antakio ,  ji ir S. L. bandė juos iÅ¡skirti , tada visi nugriuvo ant grindų.

Po kaltinamojo N. L. suduoto smÅ«gio virÅ¡ antakio , jam pradėjo smarkiai  bėgti kraujas, jį paguldė į lovÄ , kur jis „užmigo“. Supratus, kad jam bloga, ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ . Ji buvo labai iÅ¡sigandusi , konkrečiai kÄ pasakė, kviesdama medicinos pagalbÄ , nepamena, lyg tai sakė, kad N. L. į kažkÄ atsitrenkė. Ji pati nematė,  kai lauke kaltinamasis trenkė A. L., bet apie tai žino iÅ¡ jo. N. L. kraujas pradėjo bėgti tik po  kaltinamojo jam suduoto smÅ«gio virÅ¡ antakio, kurį jis sudavė grįžęs iÅ¡ lauko. Kaltinamajam taip pat truputį bėgo kraujas virÅ¡ lÅ«pos, jį pamatė po jo kritimo virtuvėje.

Ji nurodo, kad jÄ apklausiant ikiteisminio tyrimo metu , ji nurodė tÄ aplinkybę, kad kaltinamasis sudavė N. L. smÅ«gį kumščiu virÅ¡ antakio po to, kai  grįžo iÅ¡ lauko, bet galimai tyrėja jos nesuprato .      Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. G. parodė, kad 2016-07-26 vyko vestuvės, o 2016-07-27 visi svečiai susirinko į jų namus ir toliau linksminosi. I. B. visÄ dienÄ buvo prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs prieÅ¡ N. L., nes buvo nepatenkintas kad jo sÅ«nus gyvena pas savo žmonÄ , N. dukrÄ , nes pagal jų papročius, žmona turi iÅ¡eiti į vyro namus.

Atėjusi į virtuvę, ji pamatė, kad N. su savo broliu A. ir I. sėdi virtuvėje. Staiga, I. B., nieko nesakęs, pagriebė nuo stalo peilį ir pasisukęs į N., rankose laikydamas peilį Å¡aukė „aÅ¡ tave nužudysiu“. Pamačiusi peilį, ji tuoj pat pradėjo Å¡aukti „peilis, peilis“. Greičiausiai, iÅ¡girdę jos riksmÄ , iÅ¡ kambario atbėgo M. S., kuris jau miegojo kambaryje ir apglėbė per rankas I. B.. Taip pat atbėgo ir S. L.. Ji padėjo laikyti I., o kai M., sugriebęs I. rankÄ , prispaudė prie sienos, ji paėmė iÅ¡ I. rankos peilį.

I. su N. vis dar Å¡aukė vienas ant kito. Jie manė, kad tuoj viskas aprims, ir paleido I., tačiau Å¡is, nieko nesakęs, smogė kumščiu N. į kairiÄ jÄ veido pusę ties kairiuoju antakiu. Nuo Å¡io smÅ«gio N. krito ant grindų. Jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės tuo metu stovėjo jo dukra S. ir, greičiausia bandydama sulaikyti savo tėvÄ , krito kartu su juo ant žemės. Taip pat ant žemės krito ir I., tačiau  ji negali pasakyti, kodėl jis nukrito. Pats N. krito aukÅ¡tielninkas ir trenkėsi galva į plyteles.

Jie visi nukrito galvomis arčiau virtuvės spintelių, o kojos buvo link įėjimo durų. Krisdamas N. tikrai nesitrenkė nei į spinteles, nei į jokį kampÄ , trenkėsi tik į grindis. Pirmiausia Z. G. pakėlė I., o po to kartu su S. pakėlė N. Pastarajam iÅ¡ prakirsto antakio labai stipriai bėgo kraujas. N. jie paguldė ant sofos, prispaudė kažkokiais marÅ¡kiniais žaizdÄ . I. išėjo į laukÄ . Ji atsistojo tarpduryje ir pamatė, kad jis Å¡nekasi su N. broliu A., ir staiga I. jam taip pat trenkė į veidÄ ir nuėjo.

Ji negali pasakyti, ar A. matė, kas įvyko virtuvėje, ir ji net tiksliai negali pasakyti kas, kur, kuriuo momentu buvo. Ji prisimena, kad virtuvėje buvo ir I. žmona. Viskas vyko labai greitai, todėl negali visko smulkiai papasakoti. N. L. netrenkė I. B., tačiau ji prisimena, jog kai jie visi trys nukrito, ir tik po to pamatė, kad I. B. lyg prakirsta lÅ«pa ir yra Å¡iek tiek kraujo. N. L. pasidarė blogiau, todėl ji iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Kodėl ji pasakė, jog N. trenkėsi į duris, negali pasakyti. (b.t. 1, b. l. 129-131)Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja Z.

G. patvirtino savo parodymus, nurodydama kaip įvykio vietÄ Â Â savo gyvenamojo namo virtuvę, kurioje  kaltinamasis I. B. kumščiu trenkė N. L. į kairiÄ jÄ veido pusę, dėl ko jis nukrito ir jam pradėjo smarkiai bėgti kraujas, jam pasidarė bloga (b.t. 1, b. l. 132-137)             Liudytojas M. S. , nužudytojo N. L. sÅ«nėnas , parodė, kad aptariamu laiku jie dalyvavo N. L. anÅ«kės vestuvėse, Po Å¡ventimo jis, A. L., N. L. , M. L. , A. A. dar sėdėjo   N. L. namo virtuvėje, kai jis pasiÅ«lė eiti ilsėtis , nes buvo jau vėlu.

M. L. ir A. išėjo miegoti pas kaimynus , o jie dar liko virtuvėje. Ä® virtuvę užėjo kaltinamasis ir jie (kaltinamasis ir N. L. ) pradėjo tarpusavyje bartis. Kaltinamasis suÅ¡uko, kad nužudys N. , jo rankose buvo peilis. Nuo triukÅ¡mo, kilusio virtuvėje, pabudo tam pačiam name miegojusios moterys S. L., Z. G. . Jis bandė iÅ¡traukti peilį iÅ¡ kaltinamojo , bet jam nepavyko, tÄ padarė kažkuri iÅ¡ moterų . Tada N. L. ir kaltinamasis susigrÅ«mė , juos bandė iÅ¡skirti S. L. , jie kažkaip susipynė ir visi nukrito ant grindų.

Po to matė kraujÄ pas kaltinamÄ jį virÅ¡ lÅ«pos. Jis ėjo praustis į šalia virtuvės esančiÄ voniÄ , bet ten nebuvo vandens, todėl jis išėjo į laukÄ . Jis išėjo iÅ¡ paskos, matė besikalbančius kaltinamÄ jį ir A. L., kalba buvo apie tai, kad reikia baigti konfliktÄ . Jis grįžo atgal į namÄ ir nuėjo miegoti. Jis, bÅ«damas kitame kambaryje , pro praviras duris matė virtuvę ir matė, kaip kaltinamasis įėjo į virtuvę iÅ¡ lauko ir, jam įėjus , iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , moterys Å¡aukė, kad vėl vyksta muÅ¡tynės. Atėjus jam į virtuvę, jis pamatė ant grindų gulintį N. L. , ant jo sėdėjo kaltinamasis , kurį jis nutraukė nuo N. ir iÅ¡vedė jį į laukÄ .

Kai pamatė gulintį N., matė, kad jam smarkiai bėga kraujas iÅ¡ vietos prie antakio. Jis ( N. L.) dar sakė, kad negali atsistoti. Lauke  pamatė sukruvintÄ Â A. L., jis sakė, kad jam kaltinamasis sudavė už niekÄ . Kaltinamojo žmonÄ Â matė tik antro konflikto metu , nes ji prieÅ¡ tai miegojo , nes buvo labai girta. N. L. konflikto metu buvo labai girtas , o kaltinamasis buvo iÅ¡gėręs, bet prieÅ¡ tai jis buvo pamiegojęs Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad 2016-07-25 jis atvyko į LietuvÄ Ä¯ vestuves, kurios įvyko 2016-07-26.

KitÄ dienÄ , t. y. 2016-07-27 jie visi susirinko į dėdės namus, kur toliau visi Å¡ventė ir buvo visi gerokai iÅ¡gėrę. Jie dar sėdėjo lauke, galbÅ«t tai buvo apie 24 val., kai I. B. pradėjo priekaiÅ¡tauti N. L., kad Å¡is leidžia gyventi I. sÅ«nui savo namuose, kas pagal jų įstatymus nepriimtina. Taigi, pirmiausia pas juos prasidėjo žodinis konfliktas, I. vis įžeidinėjo N. Nenorėdami, kad kiltų didesnis konfliktas, juos vis iÅ¡skirdavo, tačiau jokių susistumdymų ar muÅ¡tynių tarp jų nebuvo.

Kai visi pradėjo skirstytis, jis- M. S., N. su savo broliu A., Z. nuėjo į virtuvę. N. su A. atsisėdo virtuvėje ant sofos ir Å¡nekėjosi, viskas jau buvo aprimę, todėl M. S. susiruošė miegoti. Svečiams buvo paklota Å¡alia virtuvės esančiame kambaryje ant žemės. Ten jis nuėjo ir atsigulė. IÅ¡ to kambario virtuvės dalis gerai matosi, todėl jis atsigulęs pamatė, kaip iÅ¡ lauko į virtuvę atėjo I. Jis nematė, kÄ I. virtuvėje veikia, tačiau iÅ¡girdo, kaip kažkas iÅ¡ moterų suÅ¡uko „ Jis paėmė peilį “, ir tada jis iÅ¡girdo, kad Å¡aukia I. - „ AÅ¡ jį papjausiu“.

Jis tuoj pat nubėgo į virtuvę. Ten jis pamatė, kad pas I. rankose didelis virtuvinis peilis, ir Å¡is eina su tuo peiliu link N. Virtuvėje tuo metu buvo daug žmonių ir berods A. puolė laikyti vienÄ I. rankÄ , o jis- M. S. - kitÄ rankÄ , ir kažkas iÅ¡ I. rankų iÅ¡traukė peilį. Viskas vyko labai greitai ir  jis negali prisiminti smulkmenų. Jis prisimena, kad virtuvėje buvo ir Z. ir S. Atėmus peilį, visi Å¡iek tiek apsiramino, bet staiga, I. vėl puolė N., priÅ¡oko prie jo, pagriebė už rÅ«bų, pradėjo jį tampyti.

Jie vėl puolė juos raminti. S. net atsistojo tarp jų, kad tik jie nesimuštų, juos tempė vienas nuo kito ir, neaišku kaip atsitiko, gal jiems kojos susipainiojo, kai staiga S., I. ir N. krito ant grindų. Jis neprisimena kokioje pozoje jie visi nukrito. Nors jie ir nukrito, I. nenustojo N. tampyti už rūbų. Tuoj pat jis su Z. ir A. puolė jų išskirti ir juos pakėlė nuo žemės. Pakėlus juos nuo žemės, matėsi, kad pas I. kažkur ties lūpa kraujuoja, galimai užsigavo krisdamas. Jam kraujavo lūpa, todėl A. ir S. nuvedė I.

į voniÄ nusiprausti. Bet kažkas buvo atsitikę su vandeniu, jo nebuvo, todėl I. ranka nusivalė kraujÄ , ir kartu su A. ir S. išėjo į laukÄ , o jis su Z. tuo tarpu paguldė N. ant sofos virtuvėje. Kadangi viskas jau nurimo, jis nuėjo į kambarį ir vėl atsigulė. Po to, gal po kokių 5-10 minučių jis pamatė, kad į virtuvę iÅ¡ lauko vėl įeina I. Kas vyko toliau, jis nematė, bet iÅ¡girdo kažkokį trenksmÄ , tarsi kas kristų, o po to iÅ¡girdo riksmus. Jam tuoj pat vėl atbėgus į virtuvę ir pamatė, kad N. guli ant grindų, o ant jo, jį apžergęs, sėdėjo I. ir sudavinėjo smÅ«gius N. į veido sritį.

Jis negali pasakyti, ar jis pataikė ar nepataikė, kiek tų smÅ«gių sudavė ir į kokiÄ veido sritį, tačiau jis matė, kad N. teka kraujas virÅ¡ kairio antakio. Tuomet jis su Z. sugriebę I., nutempė jį nuo N., ir I. išėjo į kiemÄ . Tik tada jis pamatė, kad virtuvėje yra ir I. žmona. N. taip pat atsistojo, o jis- M. S. nuėjo paskui I., pažiÅ«rėti kur jis eina, lauke A. Å¡aukė „laikykit jį, jis bėga, I. man trenkė“. Matėsi, kad A. iÅ¡ nosies bėga kraujas.

Tuo metu N. stovėjo ant laiptų ir jam labai tekėjo kraujas iÅ¡ galvos. A. nuėjo praustis, jis-M. S. taip pat atėjo į virtuvę, o N. atsisėdo ant sofos virtuvėje. Kažkuriuo momentu, matyt iÅ¡girdę triukÅ¡mÄ , į namus atbėgo ir M. ir A. Besėdint kambaryje N. pasakė, kad jam bloga ir paprašė atneÅ¡ti dubenį. Jis- N. paprašė padėti jam užsikelti kojas, nes jam pačiam sunku. Kai A. uždėjo N. kojas ant sofos, N. tuoj pat giliai užmigo, pradėjo „knarkti“ ir į jokius garsus nebereagavo.

Jie galvojo, kad N. nuo per didelio alkoholio kiekio užmigo, tačiau jam iÅ¡ burnos pradėjo eiti putos, o kraujas nenustojo tekėti, todėl paprašė Z. iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Kad ilgai nereikėtų aiÅ¡kinti, ir kad greičiau atvažiuotų greitoji, Z. pasakė, kad jei klaus, kad Å¡i pasakytų jog žmogus nukrito ir atsitrenkė į duris. Atvykus medikams, N. iÅ¡vežė į ligoninę. (b.t. 1, b. l. 139-142)Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas M. S. patvirtino savo parodymus, kaip įvykio vietÄ nurodydamas N. L. namo virtuvę , kur be kitų parodymų jis patvirtino, kad N. L. sužalojo kaltinamasis, kurį jis pamatė virtuvėje sėdintį ant nugriuvusio ant grindų N. , pastarajam smarkiai bėgo kraujas iÅ¡Â vietos ties antakiu ( b. t. 1, b. l. 143-152)Liudytojas A.

L., nužudytojo N. L. brolis,  tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 154-156), tiek teisme parodė, kad 2016-07-25 jis atvyko į LietuvÄ Ä¯ vestuves. 2016-07-26 visi vyko į restoranÄ , o 27 d. visi susirinko į jo brolio namus ir toliau linksminosi. Visos Å¡ventės metu N. L. labai vengė I. B., nenorėjo sėstis net prie vieno stalo, tačiau kas tarp jų įvyko, jis nežino. Kai jis savo brolio klausė, Å¡is tiesiog atsakė, kad jam nepatinka I. Vakare, Å¡ventei pasibaigus, daug kas iÅ¡siskirstė, nuėjo miegoti, o jis kartu su savo broliu, Z., I. sėdėjo virtuvėje.

Būnant virtuvėje, tarp I. ir N. vyko žodinis konfliktas. I. jam vis priekaištavo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, negražiai kalbėjo apie svečius ir jis-A. L. atsistojo tarp jų, kad tik nekiltų joks konfliktas. Jis buvo atsisukęs į savo brolį, o kai pasisuko į I., pamatė, kad šio rankose yra peilis. Tada  jis griebė I. už rankos, ir berods Z. ištraukė jam iš rankų peilį. Kiek pamena , dar įvyko virtuvėje susistumdymas, kurio metu, įsikišus S. L.,  dar buvo jo sūnėnas S. , visi nugriuvo, tame tarpe ir N., bet po šio griuvimo N. nebuvo sužalotas.

Jis, kad nutrauktų konfliktÄ , iÅ¡stÅ«mė I. į laukÄ . Jis pradėjo su juo Å¡nekėtis, kÄ jis daro, prašė nusiraminti, ir I. pasakė, kad eina atsipraÅ¡yti N., ir kad jis palauktų lauke. Jis liko stovėti lauke, o I. užėjo į vidų. Jo nebuvo gal kokias 3 minutes, kai staiga I. B. iÅ¡bėgo iÅ¡ namo. Kas ten įvyko, jis nežino ir negali paaiÅ¡kinti. Jis tiesiog paklausė I., ar Å¡is susitaikė su N., o I., nieko nesakęs, tiesiog trenkė kumščiu jam į nosį ir nuėjo toliau .

Po to  jis- A. L. nuėjo į namÄ ir pamatė, kad ant grindų, netoli įėjimo durų guli jo brolis, kuris buvo kruvinas. Jis jo paklausė, kas atsitiko, ir N. atsakė, kad jam sudavė I. N. jie paguldė ant sofos, prispaudė žaizdÄ , tačiau greitai jis pradėjo „knarkti“ ir prarado sÄ monę, po ko iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ . Mano, kad sužalojimÄ ties antakiu, I. galėjo padaryti tik žiedu, kurį jis neÅ¡iojo, žiedas buvo didelis su akmenimis . N. , kol dar kalbėjo, sakė, kad smÅ«gis buvo labai stiprus .

Įvykio metu jis- A. L. buvo gerokai išgėręs, todėl smulkmenų neprisimena ir negali visko tiksliai papasakoti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. A. parodė, kad 2016-07-25 jis atvyko iš Anglijos ir apsistojo savo giminaičių name, nes turėjo vykti vestuvės. 2016-07-27 šventei pasibaigus visi išsiskirstė miegoti. Jis pats asmeniškai nuėjo miegoti pas kaimynus. Bemiegant jis išgirdo, jog giminaičių name vyksta konfliktas. Girdėjosi kaip vienas ant kito šaukia A. A. sesers vyras N. L. ir I.

B.. Namo durys buvo praviros, todėl ir riksmai gerai girdėjosi. Jis nubėgo prie giminaičių namo ir tuo momentu pamatė, kad iš namo išeina I. Jis nematė jokio konflikto ir, atėjus į virtuvę, N. sėdėjo ant lovos. Jam buvo prakirstas antakis iš kairės pusės, iš žaizdos labai bėgo kraujas. N. paprašė atnešti dubenį, nes pasakė, kad jam bloga ir paprašė padėti užsikelti kojas ant lovas. N. atsigulė ir „užknarkė“. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri N. išvežė į ligoninę (b. t. 1, b. l. 158-165)             Liudytoja L.

B., kaltinamojo I. B. žmona, nužudytojo N. L. sesuo, parodė , kad 2016-07-26 su vyru atvyko į LietuvÄ Â Ä¯ N. L. anÅ«kės vestuves . Po vestuvių puotos, vykusios restorane, tęsė vaiÅ¡es namuose pas N. L.. Ji buvo labai pavargusi, todėl apie 22 val. nuėjo miegoti . Apie 24 val. ji iÅ¡girdo   triukÅ¡mÄ virtuvėje, kur nuėjusi iÅ¡girdo, kad ant jos vyro, buvusio irgi virtuvėje , keikiasi N. L. , jis buvo stipriai girtas . Jos vyras taip pat buvo girtas. Konflikto metu jie susikibo , tarp jų stojosi N. dukra S. L. , ji ramino tėvÄ , o ji ramino savo vyrÄ . N. L. puolė jos vyrÄ , jam trenkė galva į veidÄ , jie abu sunkiai stovėjo ant kojų ir pargriuvo .

Ji ir kiti, buvę virtuvėje, padėjo jiems atsikelti, tada ji pamatė, kad N. L. yra prakirsta virÅ¡ antakio, jam bėgo kraujas, o jos vyrui bėgo kraujas iÅ¡ nosies. Jos vyras klausė N. , už kÄ jis jam sudavė, kodėl jį savo namuose įžeidinėja. S. L. paragino jos vyrÄ Â iÅ¡eiti iÅ¡Â namo, nes nebenorėjo konflikto, ji sakė, kad jos vyras nekaltas, siÅ«lė eiti miegoti  kitur  pas jos giminaičius . Tada ji su vyru, lydimi S. L. išėjo iÅ¡ namo . Vyras virtuvėje peiliu negrasino niekam.    JI nematė, kad jos vyras suduotų N. L. smÅ«gį, jis susižalojo kritimo metu . Ikiteisminio tyrimo metu ji davė parodymus, bÅ«dama susijaudinusi, todėl galėjo ne viskÄ tiksliai nurodyti .

             Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. B. parodė, kad ji kartu su savo vyru I. 2016-07-25 atvyko į LietuvÄ Ä¯ savo anÅ«kės vestuves, kurios vyko 2016-07-26 restorane, o 2016-07-27 visi susirinko pas giminaičius į namus. Visi vėl Å¡ventė, iÅ¡gėrinėjo, Å¡oko. Ji buvo labai pavargusi, todėl, maždaug apie 22 val. nuėjo miegoti, o svečiai dar linksminosi. Jau buvo tamsu, galbÅ«t apie 1 val., ji iÅ¡girdo keiksmus. Ji nuėjusi į virtuvę, pamatė, kad virtuvėje ant sofos sėdi N. L., o Å¡alia ant fotelio - jos vyras I., ir N. keikėsi ant jos vyro.

Jos vyras sėdėjo ramiai ir tiesiog ramino N., prašė nusiraminti. N., kai iÅ¡geria, visuomet bÅ«na nevaldomas, provokuoja konfliktus. Taip tęsėsi apie 10 minučių. Viskas prasidėjo nuo to, kad neseniai jie buvo pakvietę N. į BaltarusijÄ Ä¯ vestuves, o dabar jis pakvietė juos į LietuvÄ , ir N. pradėjo jos vyrÄ Ä¯Å¾eidinėti, kad jo iÅ¡keltos vestuvės buvo prastesnės. N. tada pasiuntė jos vyrÄ â€žant trijų raidžių“, o jos vyras nebeiÅ¡kentęs atsakė, kad N. pats gali ten eiti.

Tuomet N., priėjęs prie jos vyro, smogė jam kumščiu į nosį. Po Å¡io smÅ«gio jos vyrui iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, todėl jis virtuvės kriauklėje apsiprausė, tačiau kraujas nesustojo tekėti. Jos vyras atsisukęs į N. liepė pažiÅ«rėti, kÄ jis padarė, tačiau N. vis tiek nenusiramino ir toliau keikėsi necenzÅ«riniais žodžiais. VisÄ tÄ laikÄ virtuvėje buvo ir N. dukra S., kuri vis ramino tėvÄ , nes ji pati žinojo koks jis bÅ«na iÅ¡gėręs. Tada jau jos vyras I.

B. trenkė N. į galvÄ . Jos vyras labai aukÅ¡tas, ir ji pamatė, kad N. virÅ¡ kaktos „praslenka“ delnas. Jis tikrai netrenkė kumščiu, nors ji ir matė ant N. kaktos randÄ . Kaip tik tuo momentu, kai I. B. sudavė delnu N. per kaktÄ , visÄ tÄ laikÄ tarp N. ir jo vyro stovėjo N. dukra S. Å i buvo įsikibusi savo tėvui į atlapus ir ramino jį. Kaip tik, kai jos vyras sudavė, N. krito aukÅ¡tielninkas, ant jo krito jo dukra, o bekrisdamas jis dar pastvėrė jos vyrÄ , ir Å¡is krito taip pat ant grindų.

N. krito visu savo Å«giu ant grindų ir trenkėsi pakauÅ¡iu į grindis, kurios yra iÅ¡klotos plytelėmis. ji puolė kelti savo vyrÄ , nuo grindų atsikėlė ir S. bei N. Ji pasakė savo vyrui eiti iÅ¡ čia, ir jie išėjo iÅ¡ tų namų. Ji girdėjo, kad N. dar kažkÄ Å¡aukė, bet ji jau į tai nebekreipė dėmesio. Ji nematė, kad N. iÅ¡ kur nors tekėtų kraujas. Kartu su jais išėjo ir N. dukra S. Å i kažkiek su jais pasėdėjo, o po to pasakė, kad eina pažiÅ«rėti kaip tėtis.

Maždaug apie 10 val. jiems paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad N. ligoninėje (b.t. 1, b. l. 165-167)             Liudytoja M. L. , Vilniaus rajono GMP felčerė, tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 5-6), tiek teisme parodė, kad 2016-07-28 apie 1.55 val. buvo gautas iÅ¡kvietimas ir praneÅ¡ta kad N. L. patyrė galvos sumuÅ¡imus. Nuvykus nurodytu adresu, name, virtuvėje ant sofos gulėjo N. L., kuris buvo be sÄ monės. Paklausus kas atsitiko, nei vienas iÅ¡ tenai buvusių žmonių nieko nepaaiÅ¡kino, nes jie buvo labai girti ir agresyvÅ«s. N. L. kaktoje buvo žaizda, kuri jau nebekraujavo.

Kitų žaizdų M. L. nepastebėjo. ApžiÅ«rėjus jį, t. y. patikrinus atsimerkimÄ , ar jis reaguoja į kalbÄ , skausminį dirgiklį bei judėjimÄ , ar juda rankos, kojos, Å¡is į Å¡iuos patikrinimus nereagavo, todėl ji nustatė, jog N. L. yra trijų balų glasko koma, t. y. labai sunki. Kadangi N. L. buvo be sÄ monės, jį paguldė ant neÅ¡tuvų, ir vairuotojas su ten buvusiais žmonėmis N. L. nunešė iki greitosios pagalbos automobilio, po ko jį iÅ¡vežė į ligoninę.

N. L. buvo be sÄ monės, jį iÅ¡ namų iÅ¡nešė neÅ¡tuvais, o ne vedė, ir N. L. niekur beneÅ¡ant nenukrito. Tai, kad N. L. mirtis buvo smurtinė , patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. M 1015/2016, kuria nustatyta , kad N. L. mirė nuo galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio muÅ¡tine žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkÅ¡tuose galvos audiniuose; kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio smilkinines, momenines, kaktinės Skilčių; kraujo iÅ¡siliejimu po minkÅ¡taisiais galvos smegenų dangalais virÅ¡ kirmino pamatinės dalies; galvos smegenų sumuÅ¡imu kaktinių skilčių pamatiniuose pavirÅ¡iuose.

Tai komplikavosi išoriniu kraujavimu, galvos smegenų pabrinkimu, dešinio plaučio uždegimu, progresuojančiu kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu. N. L. lavone nustatyta muštinė žaizda kairio antakio srityje su jos srityje esančia kraujosruva minkštuose galvos audiniuose; kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio momeninės, kaktinės, smilkininės skilčių; kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš smegenėlių kirmino pamatinės dalies; galvos smegenų sumušimas kaktinių skilčių pamatiniuose paviršiuose.

Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2016-07-28. Sužalojimai visumoje, dėl galvos smegenų sumušimo, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Injekcinės žymės dešinėje poraktinėje srityje ir abiejose alkūnėse, tracheostominė anga kakle padaryta medicininių manipuliacijų metu, kaip sužalojimai nekvalifikuojami. Neatmetama galimybė, kad N. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajam pačiam griūnant ir kairio antakio sritimi kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi.

N. L. lavone nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir 1 trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad N. L. po visų sužalojimų jam padarymo galėjo atlikti kokius nors savarankiÅ¡kus veiksmus, kol neprarado sÄ monės dėl progresuojančio galvos smegenų brinkimo. (b.t. 1, b. l. 53-59)Teismo medicinos ekspertas D. F. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ Â dėl sužalojimų pobÅ«džio, jų skaičiaus, atsiradimo bÅ«do, mirties priežasties. N. L. mirtis įvyko ne nuo muÅ¡tinės žaizdos kairio antakio srityje , o nuo sužalojimų, kurie   atsirado galvoje , ja atsitrenkus į grindis griuvimo metu.

Vertikali muÅ¡tinė žaizda ties kairiuoju antakiu galėjo atsirasti nuo tiesioginio smÅ«gio su briaunÄ turinčiu daiktu, tai galėjo bÅ«ti žiedas , stakta ir pan. Mažai tikėtina, kad ši žaizda atsirado nuo smÅ«gio kumščiu . N. L. nustatytoje žaizdoje ties kairiuoju antakiu nebuvo užfiksuoti konkretaus daikto  požymiai , todėl nėra galimybės identifikuoti daikto, kuriuo galimai  buvo sužalotas N. L. . Taip pat mažai tikėtina, kad tokia žaizda galėtų atsirasti galva trenkiant kitam asmeniui į panosę ir kliÅ«nant į dantis.

Tokiu atveju N. L. turėjo atsirasti horizontali žaizda, o ne vertikali, kaip jam buvo nustatyta, be to    turėjo bÅ«ti nustatyti atitinkami sužalojimai kaltinamojo burnoje. N. L. po patirtų sužalojimų galėjo kurį laikÄ judėti , bet brinkstant smegenims , jis prarado sÄ monę. Tikėtinas  toks N. L. sužalojimų padarymo mechanizmas : smÅ«gis į vietÄ ties kairiuoju antakiu, po ko jis pargriuvo ant grindų, atsitrenkdamas galva į jas ir patirdamas jam nustatytus kitus galvos sužalojimus , dėl kurių jis mirė .

Kaltinamajam nustatyti sužalojimai nebÅ«dingi sužalojimams, kurie galėtų atsirasti trenkiant kitam asmeniui jam į veidÄ galva. Jam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti , suduodant alkÅ«ne ir pan. IÅ¡ praneÅ¡imo policijai matyti, kad apie įvykį buvo praneÅ¡ta 2016-07-28 04.26 val., apie tai pranešė RVUL slaugytoja B., informavusi, kad GMP apie 2.36 val. į RVUL pristatė N. L. , atvežtÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Giminaičiai paaiÅ¡kino, kad jis apie 1 val.  atsitrenkė į duris (t. 1 b.l. 5-6-7).

PraneÅ¡imo Bendrajam pagalbos centrui stenograma patvirtina, kad  telefonu Nr. 112 Z. G. kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ Â Ä¯ (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). , pokalbis vyko rusų kalba , nurodant , kad pagalba kviečiama vyrui , kuris stipriai susitrenkė galvÄ , pats nukrisdamas, kad smÅ«gis buvo labai didelis, labai daug kraujo  , kad kraujas bėga iÅ¡Â akių, antakių . Tikslinant vyro sužalojimo aplinkybes , skambinantis asmuo nurodo, kad tai įvyko  nuosavame name, kad vyras 56 metų amžiaus stipriai susitrenkė į kampÄ Â ar į plyteles (t. 1 b.l. 62-66).Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad greitoji medicinos pagalba buvo iÅ¡kviesta 2016-07-28 63 metų amžiaus L. (klaidingai įvardintam kaip M.) dėl galvos traumos, vietoje niekas negalėjo pasakyti, kas nukentėjusiajam atsitiko (t. 1 b.l. 72-73). 2016-07-28 įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad įvykio  vieta (duomenys neskelbtini) ., betoniniai laipteliai, vedantys į namÄ , nutaÅ¡kyti skysčiu, panaÅ¡iu į kraujÄ , toks pat skystis rastas ir ant durų. Virtuvė, kurioje buvo sofa, ant kurios, kaip konstatuota protokole, prieÅ¡ tai gulėjo nukentėjusysis, kraujo dėmių nerasta, ta vieta iÅ¡valyta, virtuvės patalpa iÅ¡klota plytelėmis (t. 1 b.l. 8-9, 10-12).

Papildomos įvykio vietos apžiÅ«ros metu  paimtos nuoplovos nuo laiptų, ant kurių rastas skysčio, panaÅ¡aus į kraujÄ , dėmės . PanaÅ¡ių dėmių rasta ant lauko durų, vedančių į namÄ , sienos, fotelio virtuvėje, paimtos nuoplovos (t. 1 b.l. 14-117, 18, 19-26).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje Nr. S 328/2016 nurodoma, kad nuoplovose nuo slenksčio, krėslo ir nuo sienos prie lauko durų rastas žmogaus kraujas.

Atlikus DNR tyrimÄ gautas DNR profilis sutampa su N. L. DNR profiliu su 99, 9999999999999 % tikimybe. Nuoplovoje nuo trinkelių prie laiptų rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimÄ , gautas vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis nesutampa su N. L. ir I. B. DNR profiliais. Ant I. B. marÅ¡kinėlių DNR žmogaus kraujo nerasta. (b.t. 1, b. l. 31-32) Faktinių duomenų teisinis įvertinimas : Teismas, iÅ¡analizavęs aukščiau aptartus faktinius duomenis , mano, kad jie vertinami kaip įrodymai , patvirtinantys, kad kaltinamojo I.

B. veiksmai  aptariamoje situacijoje buvo nusikalstami. Jis  tarpusavio konflikto su N. L. metu tyčia sudavė jam kumščiu į vietÄ ties kairiuoju antakiu, dėl ko pastarasis griuvo , atsitrenkdamas į virtuvės grindis (plyteles) ir  taip patyrė galvos traumÄ , kurios pasekoje , bÅ«damas ligoninėje, mirė.Vertinant įrodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad įvykį mačiusių liudytojų parodymai tam tikrose detalėse skiriasi : -liudytoja S. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme  nuosekliai ir detaliai nurodė, kad kaltinamasis I.

B. smogė kumščiu jos tėvui N. L. po to, kai grįžo į namÄ , iÅ¡ kurio po konflikto su N. L. , kai grumiantis abu buvo pargriuvę, buvo prieÅ¡Â tai išėjęs  . Iki Å¡io smÅ«gio N. L. nebuvo sužalotas, jam kraujas  nebėgo . Jos parodymus  patvirtino liudytojas M. S. , pats betarpiÅ¡kai smÅ«gio, kuriuo buvo sužalotas N. L. , nematęs, bet matęs situacijÄ Â iÅ¡kart po smÅ«gio sudavimo. Å io liudytojo parodymai dėl konflikto pradžios, dėl N. L. ir   kaltinamojo I.

B. griuvimo kartu su S. L. detaliai atitinka liudytojos   S. L. parodymus. Å is liudytojas  taip pat patvirtino , kad N. L. iki kaltinamojo sugrįžimo į namÄ Â nebuvo sužalotas. Liudytojas A. L. savo parodymais patvirtino, kad N. L. konflikto pradžioje virtuvėje , iki kaltinamajam iÅ¡einant iÅ¡ namo, nebuvo sužalotas, o rado jį sužalotÄ po to, kai iÅ¡ lauko į namÄ grįžo kaltinamasis ir netrukus iÅ¡ jo iÅ¡bėgo. N. L. jam sakė, kad jam trenkė  kaltinamasis;-liudytoja Z.

G. savo parodymais patvirtino, kad   N. L. sužalojo bÅ«tent kaltinamasis  I. B. , suduodamas jam smÅ«gį kumščiu ties  kairiuoju antakiu, dėl ko šis ir kiti kartu buvę asmenys: pats kaltinamasis, S. L. pargriuvo . Teisme Å¡i liudytoja patvirtino, kad tai įvyko kaltinamajam grįžus į namÄ , ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja nurodė, kad tai įvyko iki išėjimo iÅ¡ namo ;- pats kaltinamasis I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto  su N. L. metu pastarasis jam smogė kumščiu į nosį dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas.

Tęsiantis konfliktui, N. L. vis jį puolant, jie nugriuvę ir tada N. L. susižalojęs , jam pradėjo bėgti kraujas , jis galėjo atsitrenkti į durų staktÄ , nes griuvo tarpduryje . Teisminio nagrinėjimo  metu jau parodė, kad  N. L. jam smÅ«giavo galva , suduodamas į panosę , ir tada jis galėjęs susižaloti vietÄ ties kairiuoju antakiu arba tokį sužalojimÄ jis galėjo gauti , kai jie griuvo  virtuvės tarpduryje, jis- N. L. galėjo ta vieta  atsitrenkti į  durų staktÄ .

Jo parodymais po to jie išėję iÅ¡ namo ir nebegrįžę . Jo sutuoktinė L. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino savo sutuoktinio parodymus , patvirtindama, kad konflikto metu N. L. trenkė kumščiu jos vyrui į nosį , dėl ko jam pradėjo bėgti kraujas , bet ji parodė, kad to paties konflikto metu jos vyras trenkė N. L. delnu ties ta vieta, kur paskiau ji matė randÄ Â ir kad tuo metu  N. L., jos vyras ir juos bandžiusi iÅ¡skirti S. L. nugriuvo, po to atsikėlus ji su vyru išėję ir nebegrįžę.

Tokie kaltinamojo ir jo žmonos parodymai , duoti ikiteisminio tyrimo metu, prieštarauja aukščiau aptartiems liudytojų S. L., A. L. , M. S. parodymams. Taip pat kaltinamojo ir jo žmonos parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu, apie  tai, kad N. L. konflikto metu smogęs kaltinamajam galva  šiam į panosę , smūgio sudavimo N. L. neigimas prieštarauja aukščiau nurodytų liudytojų parodymams,  teismo medicinos specialisto išvadai, teismo medicinos eksperto D.

F. paaiÅ¡kinimams.                Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 2313/2016 (t. 2 b.l. 74-75), nustačiusi I. B. sužalojimus: kairio žando gleivinės nubrozdinimÄ , abiejų dilbių odos nubrozdinimÄ , nepatvirtino, kad jam bÅ«tų sužalota nosis ar padaryti kiti sužalojimai , bÅ«dingi sužalojimams po trenkimo kito asmens galva į panosę Teismo medicinos ekspertas D. F. paneigė, kad  kaltinamajam nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti N. L. galva trenkus jam į panosę. Jis patvirtino, kad nustatyti kaltinamojo sužalojimai nepaneigia, kad jis įvykio metu buvo nukritęs, kairio žando gleivinės nubrozdinimas galėjo gautis, trenkus jam alkÅ«ne ar kitu buku daiktu. Įvertinus aukščiau nurodytų liudytojų parodymų skirtingumÄ , jų prieÅ¡taravimus , paaiÅ¡kinamus  liudijančių  asmenų nevienodomis subjektyviomis  galimybėmis  tinkamai užfiksuoti  smulkias įvykio detales ir jas atpasakoti, taip pat  paaiÅ¡kinamus tuo, kad dalis liudytojų buvo iÅ¡gėrę ar pavargę nuo besitęsiančių linksmybių ir dėl to ne viskÄ Â detaliai įsiminė, teismas pabrėžia, kad pagrindinę aplinkybę , kad N. L. sužalojo kaltinamasis, jam suduodamas smÅ«gį į sritį ties kairiuoju antakiu , dėl ko jis nukrito ant grindų , į jas atsitrenkdamas galva ,  visi liudytojai, iÅ¡skyrus kaltinamojo sutuoktinę, nurodė vienodai, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad N. L. mirtis įvyko nuo kaltinamojo I.

B. suduoto smÅ«gio ties kairiuoju antakiu ir po Å¡io smÅ«gio  jam nugriuvus ant plytelėmis iÅ¡klotų virtuvės grindų , patiriant kitus galvos sužalojimus, dėl ko jis mirė.Kaip matyti iÅ¡ apklaustų liudytojų, jie visi yra arba nužudytojo šeimos nariai, arba artimi giminaičiai , tame tarpe ir kaltinamojo  žmonos giminaičiai, galintys bÅ«ti suinteresuotais bylos baigtimi . Vertinant jų parodymų patikimumÄ , teismas analizavo jų parodymuose nurodytas aplinkybes, detales , jų apklausos laikÄ ir  pan. ir mano, kad liudytojų parodymai , iÅ¡skyrus kaltinamojo sutuoktinės  parodymus, yra  tinkamas įrodymų Å¡altinis.  Kaltinamojo ir jo sutuoktinės keliama versija,  kad  N. L. buvo sužalotas ne dėl kaltinamojo veiksmų, bet dėl savo paties neatsargių veiksmų : smÅ«giuojant galva kaltinamajam į panosę arba  griÅ«nant ir atsitrenkiant į durų staktÄ , vertinama kritiÅ¡kai.

To įvykio liudytojai, išskyrus kaltinamojo sutuoktinę,  nepatvirtina jų versijos , be to tai paneigia teismo medicinos ekspertas. Iš jo paaiškinimų matyti, kad N. L. mirė ne vien dėl patirto trauminio poveikio  į sritį ties kairiuoju antakiu, bet jam po šio smūgio nukritus ir atsitrenkus į virtuvės grindis ir taip patyrus kitus galvos sužalojimus . Ekspertas paneigia, kad  sužalojimas ties kairiuoju antakiu N. L. galėjo būti padarytas kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis , t.y smūgiuojant  N. L. galva šiam į panosę, to nepatvirtina objektyvūs užfiksuoti požymiai.

Teismo medicinos ekspertas neneigia, kad  sužalojimas    ties N. L. kairiuoju antakiu galėjo atsirasti nuo kontakto Å¡ia vieta su durų stakta, bet, kaip jau minėta , vien Å¡is sužalojimas nebuvo mirties priežastimi  . Kaltinamasis , keldamas versijÄ , kurios niekas be jo sutuoktinės nepatvirtina, kad toks kontaktas galėjo bÅ«ti, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė aplinkybės , kad konflikto  metu  N. L. griuvo , atsitrenkdamas galva į grindis, tai rodo, kad jo versija yra iÅ¡galvota.

Be to vertinant tiek kaltinamojo parodymus, tiek jo sutuoktinės parodymus, atkreiptinas dėmesys, kad jie keičiami, juos derinant pagal surinktus faktinius duomenis.Teismo medicinos ekspertas D. F., duodamas paaiÅ¡kinimus dėl N. L. sužalojimo aplinkybių , paaiÅ¡kino, kad mažai tikėtina, jog sužalojimas  tiek N. L. kairiuoju antakiu galėjo bÅ«ti padarytas kumščiu, jo manymu , toks sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas smÅ«giuojant ranka, ant kurios pirÅ¡to galėjo bÅ«ti žiedas ar kitas  briaunuotÄ pavirÅ¡ių  turintis daiktas. Nukentėjusysis M.

L. teismui pateikė nuotraukas , kuriose užfiksuotas kaltinamasis I. B. , iÅ¡ nuotraukos (t. 3 b.l. 46 ) matyti, kad ant kaltinamojo kairės rankos pirÅ¡to yra žiedas. Teismo medicinos ekspertas D. F. patvirtino, kad suduodant smÅ«gį ranka, ant kurios pirÅ¡to bÅ«tų toks žiedas, galima padaryti tokį sužalojimÄ , koks yra užfiksuotas  N. L. ties kairiuoju antakiu. Nukentėjusysis M. L. tvirtino, kad kaltinamasis turėjo įprotį žiedÄ maustyti nuo vienos rankos ant kitos rankos pirÅ¡tų. Kaltinamasis I.

B. neneigia, kad įvykio metu jis mÅ«vėjo žiedÄ , kuris yra užfiksuotas  teismui pateiktoje nuotraukoje , tačiau neigia, kad vestuvių metu, įvykio metu žiedÄ jis mÅ«vėjo ant deÅ¡inės rankos, nurodo, kad  žiedo ant deÅ¡inės rankos jis negalėjo mÅ«vėti, nes žiedas deÅ¡inės rankos pirÅ¡tams dėl jų deformacijos jam buvo per mažas.  Byloje nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis I. B. įvykio metu ant deÅ¡inės rankos   mÅ«vėjo žiedÄ , kuriuo bÅ«tų galėjęs padaryti  aptariamÄ Â sužalojimÄ Â Â N. L., bet vienok , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad sužalojimus , dėl kurių mirė  N. L.,  padarė bÅ«tent  kaltinamasis.

Aukščiau aptarti patikimi įrodymai patvirtina, kad   analizuojamo įvykio metu sužalojimÄ Â Â ties kairiuoju antakiu N. L. padarė   savo tyčiniu veiksmu tik  kaltinamasis , sudavęs  smÅ«gį į tÄ vietÄ kumščiu ir kad dėl Å¡io smÅ«gio  N. L. nugriuvo, galva atsitrenkdamas į plytelėmis iÅ¡klotas grindis, taip patirdamas kitus galvos sužalojimus, dėl kurių jis mirė . Teismo vertinimo dėl kaltinamojo I. B. veiksmų prieÅ¡ N. L. nekeičia  praneÅ¡imo Bendrajam pagalbos centrui stenogramoje užfiksuoti liudytojos Z.

G. žodžiai dėl N. L. sužalojimo bÅ«do, kai ji nurodė, kad jis atsitrenkė į kampÄ ar plyteles.  Liudytoja skambinimo metu buvo susijaudinusi ,  tuo metu niekas nežinojo  N. L. sužalojimų rimtumo , įvykis įvyko tarp artimų  asmenų , todėl nėra neįtikinama, kad tokioje situacijoje nebuvo  nurodytos detalios  jo sužalojimo aplinkybės. IÅ¡ apklausos metu teisme matyti, kad liudytoja Z. G. yra lėto mastymo, ji sunkiai reiÅ¡kia savo mintis, todėl   akivaizdu, kodėl tokioje ekstremalioje situacijoje ji neiÅ¡sakė tikrųjų N. L. sužalojimo aplinkybių, juolab, kad telefoninio pokalbio metu nebuvo suteikta iÅ¡sami detali informacija , o kaip jau buvo paminėta, liudytojai Z.

G. yra sunku trumpai ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti mintis. Teismas , įvertinęs visas aplinkybes, kaltinamojo I. B. veiksmus vertina kaip tyčinį N. L. nužudymÄ , nes dėl jo tyčinio veiksmo į sritį ties kairiuoju antakiu N. L. nugriuvo ir , galva atsitrenkdamas į plytelėmis iÅ¡klotas grindis, patyrė mirtinus sužalojimus galvos srityje. Jo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. Aptariamoje situacijoje kaltinamasis I. B. veikė netiesiogine tyčia : jis , suduodamas stiprų smÅ«gį N. L. , suvokė pavojingÄ Â Â nusikalstamos veikos pobÅ«dį , numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo , bet sÄ moningai leido jiems atsirasti, (Lietuvos Respublikos BPK 15 str. 3d.).

Teismas, vertindamas kaltinamojo I. B. tyčiÄ Â kaip netiesioginę, atkreipia dėmesį, kad  jis suprato, kad nuo jo tyčinio smÅ«gio į galvÄ Â N. L. gali nukristi ir susižaloti, atsitrenkdamas į plytelėmis iÅ¡klotas virtuvės grindis, bet jis tokioms pasekmėms buvo abejingas , tÄ patvirtina ir tolesnis jo elgesys : N. L. nugriuvus, jis atsisėdo ant jo , jį apžergdamas, ir ketino toliau tęsti smurtinius veiksmus prieÅ¡ jį, bet juos nutraukė šalia buvę artimieji.  Dėl Å¡ių motyvų   kaltinamojo I.

B. veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip neatsargÅ«s, nors mirtinos pasekmės  ir atsirado  ne nuo jo tiesioginio smÅ«gio į sritį ties kairiuoju antakiu , o nuo Å¡io smÅ«gio N. L. parkritus ir susižalojus. Bausmės skyrimo motyvai : Kaltinamasis I. B. teisiamas už labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ , jis Lietuvoje nebuvo teistas, bet buvo teistas Baltarusijos Respublikoje už chuliganizmÄ , padarytÄ Â 1979 m. , nužudymÄ dėl neatsargumo , padarytÄ 1985 m. , kyÅ¡io davimÄ Â , padarytÄ Â 1994 m., duomenų, kad teistumai nėra iÅ¡nykę, teismas  neturi (t. 2 b.l. 68).

Jis baustas Baltarusijos Respublikoje administracine tvarka  už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 2 b.l. 68). IÅ¡ charakteristikos, kuriÄ iÅ¡davė  (duomenys neskelbtini) rajono VRS Teisėtvarkos, teisėsaugos ir profilaktikos skyriaus milicijos stebimų asmenų poskyrio įgaliotinis I. L. B., matyti, kad  kaltinamasis I. B. niekur nedirba, bet kaimynų yra apibÅ«dinamas teigiamai ( t. 2 b.l. 84), jo kaimynai ( 11 parašų) apibÅ«dina kaltinamÄ jį, kaip draugiÅ¡kÄ , nekonfliktiÅ¡kÄ asmenį (t. 2 b.l. 86).

Kaltinamasis I. B. yra vedęs, gyvena su suaugusiu sÅ«numi ir žmonos suaugusiu sÅ«numi (t. 2 b.l. 88). Darbo knygelėje užfiksuoti duomenys patvirtina apie kaltinamojo darbinę veiklÄ nuo 1983-02-10 iki 1999-01-20 (t. 2 b.l. 97). Kaltinamojo I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.Skiriant  kaltinamajam I.

B. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikaltimo sunkumÄ ir mano, kad jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kuri numatyta įstatymo sankcijoje. Nustatant tokios bausmės trukmę, atsižvelgiama į tai, kad   kaltinamasis I. B. jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ Â padarė mažiau pavojinga tyčia , į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį , į kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias  savybes, jo atsakomybę sunkinančiÄ Â aplinkybę.   Jam skiriama laisvės atėmimo bausmė savo trukme mažesnė nei tokios bausmės vidurkis, numatytas įstatymo sankcijoje, tokios  bausmės atlikimÄ paskiriant  pataisos namuose.

Ä® paskirtos laisvės atėmimo  bausmės laikÄ Ä¯skaičiuojamas laikas, kurį kaltinamasis I. B. iÅ¡buvo kardomajame kalinime (Lietuvos Respublikos BK 66 str.). Kardomoji priemonė-suėmimas kaltinamajam I. B. paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Dėl civilinio ieÅ¡kinio : Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. L. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos : laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo 6167,38 Eurų ir dėl neturtinės žalos atlyginimo 200000 Eurų ( t. 1 b.l. 83). Turtinės žalos dydis yra grindžiamas  byloje pateiktais dokumentais, kurie patvirtina nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas dėl tėvo N. L. palaidojimo:

UAB „L“ už laidojimo paslaugas sumokėta 65 eurus, VTMT už mirusiojo aprengimÄ sumokėta 43.44 eurai, už karstÄ ir kryžių sumokėta 598.95 eurus, už gedulingus pietus, sumokėta 2158 eurai, už katafalko paslaugas sumokėta 500 eurų, už nuotraukÄ sumokėta 32,16 eurai, už rÅ«bus bendroje sumoje sumokėta 345,33 eurai. Už maisto produktus, kurie buvo pirkti laidotuvėms bei pietums, bendroje sumoje sumokėta 2424,50 eurus.  (t. 1 b.l. 86-102). IeÅ¡kinys  dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo  I.

B. , dėl kurio kaltų veiksmų mirė N. L. , 5863,38 Eurus M. L.,  iÅ¡ praÅ¡omos sumos minusavus   valstybės skiriamÄ Â laidojimo paÅ¡alpÄ -304 Eurus , kuri nagrinėjamu atveju buvo suteikta  mirusiojo artimiesiems ir Å¡i suma, kaip nurodė nukentėjusysis M. L. teisme,  nebuvo iÅ¡minusuota, pateikiant ieÅ¡kinį ( Lietuvos Respublikos BPK 115 str.1d.). PraÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ kaltinamojo  neturtinę žalÄ 200 000 Eurų dydžio , nukentėjusysis M. L. nurodė, kad jis visÄ laikÄ gyveno su tėvu N. L., jų santykiai buvo artimi, dėl jo praradimo jis patyrė didelę netektį, emocinį sukrėtimÄ .

Be to , praÅ¡ydamas priteisti tokiÄ sumÄ Â dėl neturtinės žalos, jis nori tuo pasunkinti kaltininko gyvenimÄ . Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo I. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis M. L. prarado artimÄ Â Â Å¾mogų – tėvÄ , todėl jis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos  CK 6.250 str.). Vertinant  neturtinės žalos nustatymo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusysis M. L. patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ dėl tėvo  netikėtos staigios smurtinės mirties , taip pat teismas atsižvelgia į  teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijus , kaltininko turtinę padėtį, jo galimybę atlyginti neturtinę žalÄ . Neturtinės žalos atlyginimas yra tam tikra piniginė kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, netekus artimo asmens dėl nusikaltimo, bet ši kompensacija negali bÅ«ti kerÅ¡to įrankiu ar pasipelnymo šaltiniu. Nustatant  tokios žalos dydį, atsižvelgiama į minėtas aplinkybes, taip pat į teisminę praktikÄ tuo klausimu.

Ikiteisminio tyrimo metu ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė (duomenys neskelbtini)teritorinė ligonių kasa, praÅ¡ydama   už N. L. gydymÄ Â priteisti 5491, 43 Eurus (t. 1 b.l. 104). Byloje pateiktais įrodymais   N. L. buvo gydomas RVUL nuo 2016-07-28 iki 2016-08-07, jo gydymo iÅ¡laidos sudarė 5491, 43 Eurus, tÄ patvirtina byloje pateikti dokumentai (t. 1 b.l. 107 ). N. L. nusikalstamais veiksmais sužalojo kaltinamasis I. B., todėl  jis turi prievolę atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos 6.280 str. , 6.283 str. 1d., 115 str. 1d.).

Ligonių kasos ieškinys tenkinamas , jį priteisiant iš kaltinamojo Privalomojo Socialinio Draudimo Fondo  biudžetui. Dėl daiktinių įrodymų : Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti kaip daiktiniai įrodymai 5 nuoplovos iš įvykio vietos, kaltinamojo I. B. marškinėliai, jo DNR pavyzdžiai , kurie saugojami Vilniaus apskr. VPK daiktų saugojimo kameroje  (t. 1 b.l. 39-40). Šie daiktai yra menkaverčiai ir jie po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinami (Lietuvos Respublikos BPK 94 str.1d. 4 p.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos  BPK 303 str. 2d., n u s p r e n d ž i a :              I. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1d. ir nubausti laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imt) metų, Å¡iÄ bausmę atliekant pataisos namuose.              Bausmės pradžiÄ I. B. skaičiuoti nuo 2017 m. birželio  29d. Ä® paskirtos I. B. laisvės atėmimo bausmės laikÄ Â jam įskaičiuoti  laikÄ nuo 2016 m. liepos 28d. iki 2017 m. birželio 28d. imtinai.

             KardomÄ jÄ priemonę I. B. palikti suėmimÄ Â iki nuosprendžio įsiteisėjimo.             Priteisti iÅ¡ I. B. M. L. turtinės žalos atlyginimui 5863,38      Eurus, neturtinės žalos atlyginimui 30 000 Eurų.              Priteisti iÅ¡Â I. B. Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui turtinės žalos atlyginimui 5491, 43 Eurus.              Daiktinius įrodymus : 5 nuoplovas iÅ¡ įvykio vietos, I.

B. marÅ¡kinėlius , pavyzdžius su I. B. DNR, saugomus Vilniaus apskr.. VPK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje , po nuosprendžio įsiteisėjimo sunaikinti.              Šis nuosprendis  gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismÄ , nuteistajam I. B. šį terminÄ Â skaičiuojant nuo iÅ¡versto nuosprendžio gavimo dienos.              Teisėja             (paraÅ¡as)                                       Laureta Ulbienė             NuoraÅ¡as tikras :             Teisėja                                                    Laureta Ulbienė    Â