09bc12e7-a1bb-404e-a786-ac06ccfce42c · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-6136-279/2022 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00181-2022-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8.; 43.7.; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 14 d. Panevėžys Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mų teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, S. B., A.

B., J. J., trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija), dėl administracinių aktų dalių panaikinimo, sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis vieÅ¡Ä jį interesÄ (toliau – Prokuroras), teismui paduotu pareiÅ¡kimu praÅ¡o:

1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. V. ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo įsakymo pirmo priedo eilės numeris du, kuriais atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalis, kuriomis nuosavybės teisės atstatytos į 619 kv. m. valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė juostos užimtÄ Å¾emę.

2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (dėl 619 kv. m.), kuria A. V. padovanojo savo sutuoktinei J. V. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (dėl 619 kv. m.), kuria J. V. padovanojo savo sÅ«nui Z. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį (dėl 619 kv. m.), kuria Z. P. padovanojo savo dukrai J. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

5) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalis (dėl 619 kv. m.) kuriomis J. J. pardavė/perdavė 10,39 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini), o S. B. ir A. B. nupirko/priėmė.

6) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje duomens ir servituto nustatymo“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 619 kv. m. plotui 10,35 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

7) taikyti restitucijÄ natÅ«ra: grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 619 kv. m. iÅ¡ 10,35 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė, o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės S. B. ir A. B. priteisti 93,89 Eur. Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«roje atlikus tyrimÄ dėl valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė (toliau – ir Kelias Nr. 2812) dalies patekimo privačion nuosavybėn pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos praÅ¡ymÄ ir tyrimo metu surinktus duomenis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A.

V. ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡io įsakymo pirmo priedo eilės numeris du, A. V. atstatyta nuosavybės teisė į 10,39 ha žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini). 2000 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. padovanojo savo sutuoktinei J. V. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis A. V. yra miręs. 2000 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. V., padovanojo savo sÅ«nui Z. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis J. V. yra mirusi. 2000 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Z.

P. padovanojo savo dukrai J. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis Z. P. yra miręs. 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi ir žemės sklypo perdavimo- priėmimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J. J. pardavė/perdavė 10,39 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), S. B. ir A.

B. Valstybės įmonės Registrų centras Gyventojų registro duomenimis J. (P.) J. 2011 m. gruodžio 19 d. išvyko į užsienio valstybę Jungtinę Karalystę. Jos gyvenamosios vietos adreso tyrimo metu nustatyti nepavyko. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 10,3511 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. B. ir A. B.. Atlikus Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 2812 Joniškis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė ir jo užimamo žemės sklypo atkarpos nuo 15,789 – 19,796 km kadastrinius matavimus nustatyta, kad į jos ribas patenka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 619 kv. m. dalis.

Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad valstybinės reikÅ¡mės rajoninis kelias 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė yra įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimÄ Nr. 751, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sÄ raÅ¡Ä . Kelias Nr. 2812 taip pat įraÅ¡ytas į Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757.

Kelių direkcijai Å¡is valstybinės reikÅ¡mės rajoninis kelias kartu su kitais valstybinės reikÅ¡mės keliais buvo perduotas patikėjimo teise valdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 238. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punktu, valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 2812 yra priskiriamas V kategorijai, todėl minimalus kelio juostos plotis turi bÅ«ti 18 m. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad suformavus žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kelio sÄ skaita, kelio Nr. 2812 juostos plotis susiaurėjo.

Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad vadovaujantis teisės aktais valstybinės reikÅ¡mės keliai priklauso valstybei iÅ¡imtinės nuosavybės teise, todėl jie negali bÅ«ti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalyku. Nurodė, kad valstybinės reikÅ¡mės kelias Nr. 2812 ir jo užimama žemė iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl Å¡i žemė negalėjo bÅ«ti perleista privačiai nuosavybei, o bet koks teisės aktas ar sandoris sukuriantis prielaidas tÄ padaryti yra neteisėtas ir negalioja nuo jo priėmimo momento.

Prokuroras pareiškime nurodė, kad 1995 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalis bei šiuo įsakymo pirmo priedo eilės numeris du, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra neteisėtos iš esmės ir turi būti panaikintos. Administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

Tai reiškia, kad panaikinus ginčijamo 1995 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį bei šio įsakymo pirmo priedo eil. Nr. 2, valstybės nuosavybėn turėtų grįžti žemės sklypo (619 kv. m.) dalis. Pripažinus negaliojančia ir panaikinus 1995 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kaip niekinės ir negaliojančios turi būti pripažintos 2000 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalys.

Prokuroras pareiÅ¡kime taip pat nurodė, kad turi bÅ«ti naikinama ir 2011 m. balandžio 13 d Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje kadastro duomens ir servituto nustatymo“ dalis. Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad S. B. ir A. B. privalo valstybės nuosavybėn grÄ Å¾inti neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, įgytÄ 619 kv. m. iÅ¡ 10,35 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o valstybė jiems privalo iÅ¡mokėti kompensacijÄ .

Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad VÄ® Registrų centro duomenimis vidutinė žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 15700 Eur. Todėl Lietuvos Respublikos valstybė už 619 kv. m. iÅ¡ 10,35 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigotina S. B. ir A. B., iÅ¡ kurių, turtas natÅ«ra grÄ Å¾intinas valstybei, atlyginti 93,89 Eur. Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad apie tai, kad pažeidžiami valstybės interesai perleidžiant valstybinės reikÅ¡mės kelių plotus sužinojo 2022 m. balandžio 19 d.

Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad tyrimo metu reikalingi dokumentai iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Molėtų skyriaus gauti 2022 m. gegužės 5 d. Tyrimui reikalingi dokumentai iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ gauti 2022 m. gegužės 10 d. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, prokuroro teigimu, vieno mėnesio terminas paduoti skundÄ teismui skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 10 d. Prokuroras pareiÅ¡kime nurodė, kad su pareiÅ¡kimu į teismÄ kreipėsi nepraleidęs ABTÄ® 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimų byloje nepateikė. Atsakovai S. B., A. B., J. J. atsiliepimų byloje nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija atsiliepimu su prokuroro pareikštu pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Pareiškimas tenkinamas. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui A.

V. ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io įsakymo pirmo priedo eilės numeris du, A. V. atstatyta nuosavybės teisė į 10,39 ha žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini). 2000 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), A. V. padovanojo savo sutuoktinei J. V. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2000 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J.

V., padovanojo savo sÅ«nui Z. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2000 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), Z. P. padovanojo savo dukrai J. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi ir žemės sklypo perdavimo- priėmimo aktu, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), J.

J. pardavė/perdavė 10,39 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), S. B. ir A. B.. 2011 m. balandžio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje kadastro duomens ir servituto nustatymo“ buvo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 10,3511 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso S. B. ir A. B.. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Kelių direkcija 2022 m. balandžio 19 d. su praÅ¡ymu kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratÅ«rÄ , praÅ¡ydama ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , nurodydama, kad į Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomo valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė (kadastro numeris (duomenys neskelbtini) ribas patenka kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, tarp jų 619 kv.m. (0,0619 ha) žemės sklypas, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams S. B. ir A.

B.. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 55 straipsnyje numatyta, kad prokuroras yra vienas iÅ¡ subjektų, kuriam suteikta teisė kreiptis į administracinį teismÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymo (toliau – ir ProkuratÅ«ros įstatymas) 19 straipsnyje numatyta prokuroro pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Å i pareiga atsiranda prokurorui nustačius teisės akto pažeidimÄ , kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai ir toks pažeidimas laikytinas vieÅ¡ojo intereso pažeidimu.

Sprendžiant dėl prokuroro praÅ¡ymo panaikinti administracinius aktus, pripažinti sandorių negaliojančiu ir taikyti restitucijÄ , svarbu pagrįstai ir motyvuotai įvertinti ir nustatyti, ar teisės aktų pažeidimas, kurį įvardijo prokuroras, yra tokio masto ir pobÅ«džio, kad atsiranda pagrindas konstatuoti, jog buvo pažeistas visuomenės, ar jos dalies interesas, dėl kurio gynimo kreiptasi į teismÄ , taigi, ar tas interesas pripažintinas vieÅ¡uoju ir gintinas. Lietuvos Respublikos Konstitucija, ABTÄ® bei ProkuratÅ«ros įstatymas nepateikia vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos, todėl siekiant nustatyti, ar prokuroras kreipėsi į teismÄ gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , pirmiausia, bÅ«tina nustatyti, kas laikytina vieÅ¡uoju interesu.

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė vieÅ¡ojo intereso sÄ vokos apibrėžimo, taip pat į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2003 m. kovo 5 d., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimai), kartu pabrėždamas, kad „visuomenės interesas“ sietinas su „socialiai svarbiais“ tikslais, tai yra kas yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad bylose dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo administracinis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi ,,ad hoc” nustatinėti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, joje nagrinėjamų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-15/2009 ir kita).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ,,inter alia” pažymėta, kad vieÅ¡asis interesas yra dinamiÅ¡kas, kintantis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas), labai įvairus, todėl iÅ¡ esmės neįmanoma ,,a priori” pasakyti, kokiose gyvenimo srityse, dėl kurių gali kilti teisinių ginčų arba kuriose gali prireikti taikyti teisę, vieÅ¡ajam interesui gali atsirasti grėsmių arba gali prireikti vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti, įsikiÅ¡ant vieÅ¡osios valdžios institucijoms ar pareigÅ«nams (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas).

Ä®statymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra vieÅ¡asis interesas inicijuoti administracinę bylÄ , ar ne, tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ (LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl administracinis teismas, nagrinėdamas prokuroro praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo, atsižvelgdamas į Å¡iuo aspektu formuojamÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinÄ , turi nustatyti, ar tai, dėl ko kreiptasi ginant vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kuris gali bÅ«ti ginamas taikant ABTÄ®, yra objektyviai reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visai visuomenei, ar atitinkamai jos daliai (LVAT 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A13-1725/2005; 2007 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/2007, 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, prokuroras praÅ¡ymÄ dėl vieÅ¡ojo intereso gynimo motyvavo tuo, kad ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir valstybinės žemės sklypo suformavimo valstybės institucijų ir pareigÅ«nų priimti pažeidžiant imperatyvias teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir valstybinės žemės sklypo suformavimo, nuostatas. Teigė, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnį valstybinės reikÅ¡mės keliai ir jų užimta žemė nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, todėl jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inti natÅ«ra valstybės nuosavybėn. Nekvestionuotina, kad visuomenė yra suinteresuota tokia valdžios institucijų veikla, kad priimant administracinius aktus, bÅ«tų laikomasi įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti vadovaudamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, valstybės institucijų administraciniai aktai nuosavybės teisių atkÅ«rimo srityje ir valstybinės žemės sklypo suformavimo srityje, priimti pažeidžiant galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus, pažeidžia valstybės turtinius interesus ir tuo pačiu pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Byloje nustatyta, kad 619 kv. m. žemės sklypas patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė. Ginčijamais aktais privačion nuosavybėn perduota valstybinės reikÅ¡mės kelio dalis, todėl atmetus prokuroro reikalavimus ir nepanaikinus administracinių aktų (jų dalių), kurių pagrindu ji tapo privačia nuosavybe, visuomenė ir valstybė patirtų didelę žalÄ , nebÅ«tų užtikrinamas tinkamas naudojimasis keliu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančias išimtis. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Lietuvos Respublikos Konstitucija tai leidžia.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, prokurorui kyla ProkuratÅ«ros įstatyme numatyta pareiga ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Byloje nustatyta, kad ginčijamų Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d.

įsakymo (duomenys neskelbtini) priėmimo metu galiojo Lietuvos Respublikos Kelių įstatymas. Kelių įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad keliai yra valstybiniai ir vietiniai. Kelių įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinės reikšmės kelių juostos minimalus plotis pagal kelio kategorijas yra: automagistralėms ir I kategorijos keliams – 39 metrai, II kategorijos keliams – 28 metrai, III kategorijos keliams – 22 metrai, IV kategorijos keliams – 19 metrų, V kategorijos keliams – 18 metrų.

Byloje nustatyta, kad kelias Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė yra įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1992 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 550, priimtu vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 9 d. nutarimÄ Nr. 751, patvirtintÄ Lietuvos Respublikos rajoninių kelių sÄ raÅ¡Ä . Kelias Nr. 2812 taip pat įraÅ¡ytas į Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757.

Taigi, kelias Nr. 2812 priskirtas valstybinės reikšmės kelių kategorijai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Analogiška nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje – valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktas numato, kad privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių, taip pat valstybinės sienos ir kraÅ¡to apsaugai reikalinga žemė. Lietuvos Respublikos piliečių, iÅ¡ kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas iki 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – ir Atstatymo įstatymas) (neteko galios 1997 m. liepos 9 d.), kurio 1 straipsnis nustatė, jog nuosavybės teisė į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma:

1) grÄ Å¾inant nusavintÄ turtÄ natÅ«ra, jam lygiaverte natÅ«ra arba kita natÅ«ra;

2) suteikiant Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims vienkartines valstybės iÅ¡mokas, įgalinančias juos perimti atitinkamÄ dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, arba iÅ¡duodant valstybei priklausančias akcijas;

3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir (ar) vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus – pinigais. Atstatymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo 2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat reikalinga valstybinės sienos apsaugai.

Lietuvos Respublikos piliečių, iÅ¡ kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimas nuo 1997 metų buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymÄ , kurio 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama valstybės ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių su Å¡alia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais Å¡ių kelių plėtrai; aerodromų (jų sÄ raÅ¡Ä ir žemės plotus tvirtina Vyriausybė); užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai (žemės plotus ir jų ribas tvirtina Vyriausybė); yra naudingųjų iÅ¡kasenų naudojamų telkinių teritorijoje.

Aukščiau aptarta suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , kad A. V. negalėjo bÅ«ti atkurtos nuosavybės teisės į žemę, užimtÄ valstybinės reikÅ¡mės keliu. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad priimant Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. V. ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡io įsakymo pirmo priedo eilės numeris du, kuriais atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalis, kurio 619 kv. m. dalis patenka į V kategorijos kelio ir jam priskirto žemės ploto ribas, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias nuosavybė į valstybinės reikÅ¡mės kelius negali bÅ«ti atkuriama.

Taip pat priimant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje duomens ir servituto nustatymo“ dalį, kuria patvirtinti 10,35 ha žemės sklypo kadastro duomenys (619 kv. m. plotui 10,35 ha žemės sklype, patenkančiam į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ Nr. 2812), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybinės reikÅ¡mės keliai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklauso valstybei.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų bei vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, kaip neteisėtos naikintinos Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. V. ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) bei Å¡io įsakymo pirmo priedo eilės numeris du, kuriais atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalys, kuriomis nuosavybės teisės atstatytos į 619 kv. m. valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė juostos užimtÄ Å¾emę bei Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d.

įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo(duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje duomens ir servituto nustatymo“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 619 kv. m. plotui 10,35 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Administracinių teismų praktikoje suformuluota taisyklė, jog aktas, prieÅ¡taraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iÅ¡ esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio iÅ¡imtine valstybės nuosavybe, disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, todėl jos negali bÅ«ti ginamos, o turtas, turintis iÅ¡imtinės valstybės nuosavybės teisinį statusÄ , grÄ Å¾inamas valstybei teisingai atlyginant sÄ Å¾iningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (LVAT 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018, 2021 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1617-552/2021).

Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau aptarta administracinių teismų praktika, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas netaikytinas. Byloje nustačius, kad A. V. nuosavybės teisių į 619 kv. m. dalį iš 10,39 ha žemės sklypo atkūrimo pagrindai buvo imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys administraciniai aktai, todėl naikinama 2000 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (dėl 619 kv. m.), kuria A. V. padovanojo savo sutuoktinei J.

V. 10,39 ha žemės sklypÄ , 2000 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (dėl 619 kv. m.), kuria J. V. padovanojo savo sÅ«nui Z. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , 2000 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (dėl 619 kv. m.), kuria Z. P. padovanojo savo dukrai J. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (dėl 619 kv. m.), kuriomis J.

J. pardavė/perdavė 10,39 ha ploto žemės sklypÄ , o S. B. ir A. B. nupirko/priėmė. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o byloje taikyti restitucijÄ . Panaikinus administracinį aktÄ dėl prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-662/2004; 2006 m. gegužės 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-328/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2010 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2011).

Atsižvelgus į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypÄ ir parduodant žemės sklypÄ , privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausantis turtas – kelio Nr. 2812 dalis, priskiriama valstybinės reikÅ¡mės keliams, restitucija taikoma natÅ«ra, grÄ Å¾inant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistÄ turtÄ (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis, 6.146 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A.

V. neteisėtai buvo atkurta nuosavybės teisė į 619 kv. m. valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė juostos užimtÄ Å¾emę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 619 kv. m. žemės sklypo dalis nuosavybės teise Å¡iuo metu priklauso atsakovams S. B. ir A. B., todėl atsakovai įpareigotini grÄ Å¾inti natÅ«ra Lietuvos Respublikos valstybei 619 kv. m. žemės plotÄ iÅ¡ 10,35 ha žemės sklypo, patenkančio į valstybinės reikÅ¡mės keliÄ Nr. 2812 ir jam priskirto žemės ploto ribas.

Atitinkamai, valstybė turi pareigÄ teisingai už tai atlyginti atsakovams S. B. ir A. B. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 protokolo 1 straipsnis skelbia, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę netrukdomas naudotis savo nuosavybe. IÅ¡ nieko negali bÅ«ti atimta jo nuosavybė, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai tai yra bÅ«tina visuomenės interesams ir tik įstatymo nustatytomis sÄ lygomis bei vadovaujantis bendraisiais tarptautinės teisės principais.

Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje, taikant Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį, akcentuojama, kad bet koks valdžios institucijų trukdymas naudotis nuosavybe turi bÅ«ti teisėtas, bÅ«tinas visuomenės interesams ir siekiant teisėto tikslo tokiomis priemonėmis, kurios bÅ«tų proporcingos siekiamam tikslui (2006 m. gegužės 30 d. sprendimas byloje Dogrusoz ir Aslan prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 1262/02) 27 par., 2009 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Moskal prieÅ¡ LenkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 10373/05) 49-50 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 38 par.).

Naudojimosi nuosavybe apribojimas turi bÅ«ti ne tik teisėtas ir siekti teisėto tikslo, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimÄ . Privaloma užtikrinti teisingÄ pusiausvyrÄ tarp visuomenės bendrojo intereso poreikių ir asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų, o tokios teisingos pusiausvyros užtikrinimas yra bÅ«dingas visai Konvencijai. Reikiama pusiausvyra nebus užtikrinta, jei susijusiam asmeniui teks pernelyg didelė asmeninė naÅ¡ta (1982 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Sporrong ir Lonnroth prieÅ¡ Å vedijÄ (pareiÅ¡kimai Nr. 7151/75 ir Nr. 7152/75) 69-74 par., 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumerescu prieÅ¡ RumunijÄ (pareiÅ¡kimas Nr. 28342/95) 78 par., 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 49 par.).

Kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad senų pažeidimų atitaisymas nesukurtų naujos neproporcingos žalos. Kiekvienu atveju bÅ«tina atsižvelgti į individualias bylos aplinkybes, kad asmenys, kurie sÄ Å¾iningai įsigijo nuosavybę, nepatirtų atsakomybės naÅ¡tos, teisėtai tenkančios valstybei, konfiskavusiai tÄ nuosavybę (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 50 par.).

Bet kokios valstybės valdžios institucijos padarytos klaidos naÅ¡ta turi atitekti valstybei, o klaidos neturėtų bÅ«ti iÅ¡taisomos nuo tų klaidų nukentėjusių asmenų sÄ skaita (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 70 par.). Konvencija turi bÅ«ti taikoma ir aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad teisės ir laisvės, kurias ji garantuoja, bÅ«tų praktiÅ¡kos ir efektyvios, o ne teorinės ir iliuzinės (2005 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Leyla Sahin prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimas Nr. 44774/98) 136 par.).

Dėl netinkamo valdžios institucijų veikimo panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi bÅ«ti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugÄ , asmens teisių į teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ . Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi bÅ«ti taikomi minimaliai negatyvÅ«s turto sugrÄ Å¾inimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia pozicija atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , sprendžiant restitucijos klausimus dėl asmenų, kuriems neteisėtais administraciniais aktais atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kus (2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016).

Valstybė, kurios nuosavybėn grįžta iÅ¡imtine nuosavybės teise priklausanti valstybinio kelio dalis, turi pareigÄ paskutiniam Å¡io turto įgijėjui teisingai atlyginti paimamo turto vertę. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia atsižvelgtina į EŽTT jurisprudencijos nuostatas, kuriose pažymėta, kad kompensacijos sÄ lygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamÄ teisingÄ pusiausvyrÄ ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naÅ¡tos (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 65 par.).

Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Vis dėlto Å¡i nuostata neužtikrina teisės į visiÅ¡kÄ kompensacijÄ visais atvejais, nes teisėti „vieÅ¡ojo intereso“ tikslai gali pareikalauti atlyginti mažiau negu rinkos vertė (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 40 par.). Pusiausvyra paprastai bÅ«na pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iÅ¡ kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 66 par.).

Kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dienÄ (2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 45092/07) 67 par.). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016. Nagrinėjamu atveju svarbu pabrėžti tai, kad atsakovai S. B. ir A. B. Å¡ioje byloje laikytini sÄ Å¾iningais įgijėjais.

Todėl restitucijos tvarka kompensuojant jiems kaip sÄ Å¾iningiems įgijėjams dėl valdžios institucijų klaidų netektÄ turtÄ , jiems turi bÅ«ti atlyginama turto, kokį jie praranda, rinkos vertė. Pagal VÄ® Registrų centro duomenimis vidutinė žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė yra 15700 Eur, todėl atsakovams S. B. ir A. B. iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės priteistina 93,89 Eur už 619 kv. m. iÅ¡ 10,35 ha valstybei grÄ Å¾inamo sklypo dalį. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros vieÅ¡ojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

1) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui A. V. ir Lietuvos Respublikos Utenos apskrities valdytojos 1995 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) Å¡iuo įsakymo pirmo priedo eilės numeris du, kuriais atstatytos nuosavybės teisės į žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dalis, kuriomis nuosavybės teisės atstatytos į 619 kv. m. valstybinės reikÅ¡mės kelio Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė juostos užimtÄ Å¾emę.

2) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. lapkričio 16 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (dėl 619 kv. m.), kuria A. V. padovanojo savo sutuoktinei J. V. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

3) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. lapkričio 21 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (dėl 619 kv. m.), kuria J. V. padovanojo savo sÅ«nui Z. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

4) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2000 m. gruodžio 1 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį (dėl 619 kv. m.), kuria Z. P. padovanojo savo dukrai J. P. 10,39 ha žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

5) pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2010 m. birželio 30 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutarties ir žemės sklypo perdavimo-priėmimo akto, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis (dėl 619 kv. m.), kuriomis J. J. pardavė/perdavė 10,39 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), o S. B. ir A. B. nupirko/priėmė.

6) panaikinti ab initio (nuo sudarymo momento) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Molėtų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. balandžio 13 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje duomens ir servituto nustatymo“ dalį, kuria patvirtinti kadastro duomenys 619 kv. m. plotui 10,35 ha žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

7) taikyti restitucijÄ natÅ«ra: grÄ Å¾inti Lietuvos Respublikos valstybės nuosavybėn 619 kv. m. iÅ¡ 10,35 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurie patenka į valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. 2812 JoniÅ¡kis – Dubingiai – Dirmeitai – Paberžė, o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės S. B. ir A. B. priteisti 93,89 Eur (devyniasdeÅ¡imt tris eurus 89 ct). Sprendimas per 30 kalendorinių dienų  nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjos Nijolė Čekanauskienė Irena Varžinskienė Dalytė Zlatkuvienė