Legislator Case Law & Legislation
09bbef2a-2c2c-4338-be22-13c754e53300 AI generated

09bbef2a-2c2c-4338-be22-13c754e53300 · Kauno apygardos teismas

Case Number 09bbef2a-2c2c-4338-be22-13c754e53300
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

E. S. Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22174748537 (toliau – ir nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d., bÅ«damas muitininkės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu, pateikdamas elektroninę importo deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodęs netiksliÄ informacijÄ apie deklaruojamų prekių TARIC kodÄ , ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė ir taip pažeidė SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nuostatas.

Legislator headnote

AI generated

09bbef2a-2c2c-4338-be22-13c754e53300 · Kauno apygardos teismas: Atitinkamai Å¡i aplinkybė patvirtina, jog be specialių tyrimų, pagal iÅ¡orinius prekės požymius ir apraÅ¡ymus, ginčo prekės negalėjo bÅ«ti apibÅ«dinamos kitaip nei makiažo priemonės. Tuo labiau, kad jokie teisės aktai nenustato deklaranto pareigos kiekvienÄ deklaruojamÄ prekę tirti laboratorinėmis priemonėmis ar užsakinėti kitus jų specialius tyrimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 30 d.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-343-493/2022 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01016-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 9.38; 21.11.10 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. S. atstovo advokato G. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutarties, kuria E. S. skundas netenkintas ir Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 paliktas galioti. Teismas n u s t a t ė :

1. E. S. Kauno teritorinės muitinės teisės skyriaus 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. MD-KM00-ANR_N-177-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22174748537 (toliau – ir nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2021 m. sausio 15 d., bÅ«damas muitininkės tarpininko UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovu, pateikdamas elektroninę importo deklaracijÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodęs netiksliÄ informacijÄ apie deklaruojamų prekių TARIC kodÄ , ko pasėkoje atsirado mokestinė prievolė ir taip pažeidė SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalyje nuostatas.

Nutarime nurodyta, jog Å¡iais savo veiksmais E. S. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.), t. y. netikslios ir neiÅ¡samios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, kai dėl Å¡ių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė virÅ¡ija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet nevirÅ¡ija vieno Å¡imto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio.

E. S. už ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ paskirta 700 Eur dydžio bauda.

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukas asmuo E. S. pateikė skundÄ apylinkės teismui, tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutartimi jo skundas netenkintas ir nutarimas paliktas galioti.

3. Apeliaciniame skunde E. S. atstovas advokatas G. V. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį ir Institucijos nutarimÄ bei administracinio nusižengimo teisenÄ E. S. atžvilgiu nutraukti. 3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. S. kaltu dėl ANK 212 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymo, padarė apibendrinančiÄ iÅ¡vadÄ , jog tariamai administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė „neteisingÄ â€œ ginčo prekės kodÄ importo deklaracijoje, prieÅ¡ tai neįsitikinęs Å¡io duomens teisingumu ir nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų duomenų teisingumÄ .

Pasak skundo autoriaus, Å¡iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžiantys argumentai yra visiÅ¡kai nesusiję su realia ginčo teisinių santykių situacija ir aktualiais ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Skunde akcentuojama, jog prekių tarifinį klasifikavimÄ muitinės deklaracijose tiesiogiai reglamentuoja ES muitų teisės aktai – tai ES Kombinuotoji nomenklatÅ«ra, patvirtinta Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2658/87. Ginčo teisinių santykių atsiradimo atveju galiojo Kombinuotosios nomenklatÅ«ros 2021 m. versija.

Be to, Å¡is teisės aktas turi aiÅ¡kinamÄ sias pastabas, kuriose detaliai paaiÅ¡kinta, kaip turėtų bÅ«ti interpretuojami konkretÅ«s ES Kombinuotoje nomenklatÅ«roje nurodyti prekių tarifinio klasifikavimo kodai. Å ie paaiÅ¡kinimai buvo patvirtinti ES Komisijos komunikatu 2019/C119/1. Skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (kaip deklarantas) ginčo prekes importo deklaracijoje suklasifikavo taip, kaip nurodyta Å¡iuose teisės aktuose. Visgi, pirmosios instancijos teismas Å¡ios esminės aplinkybės nevertino ir iÅ¡ viso dėl jos nepasisakė. 3.2.

Skunde nurodoma, kad Kombinuotoje nomenklatūroje pozicija KN 3304, kuria rėmėsi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, yra aprašyta, kaip „Gražinimosi arba makiažo preparatai ir odos priežiūros preparatai (išskyrus medikamentus), įskaitant apsaugos nuo įdegimo arba įdegimo imitavimo preparatus; manikiūro ir pedikiūro preparatai“. Tuo tarpu KN 3212 pozicija, kuria rėmėsi Kauno teritorinė muitinė, yra formuluojama kitaip, kaip nustatanti dažų/dažiklių požymius:

„Pigmentai (įskaitant metalo miltelius ir dribsnius), disperguoti nevandeninėje terpėje, turintys skysčio arba pastos pavidalÄ , naudojami dažų (įskaitant emalius) gamyboje; spaudos folija; dažikliai ir kitos dažiosios medžiagos, suformuotos į formas arba supakuotos į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes“. ES Komisijos iÅ¡aiÅ¡kinime taip pat nurodyta, jog kosmetikos reikmėms naudojami gražinimosi ir makiažo preparatai klasifikuojami 3304 pozicijoje, kaip ir padarė E. S.. 3.3. Skunde taip pat teigiama, kad minėtų ES muitų teisės aktų turinį papildomai iÅ¡aiÅ¡kina ir kiti vieÅ¡i Å¡altiniai, pvz. mokslinis – praktinis leidinys „Tarifinis prekių klasifikavimas:

žinynas. II dalis“. Jame nurodyta, jog parfumerijos, kosmetikos preparatai, supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, klasifikuojami 3303-3307 pozicijose, tačiau ne kaip chemijos produktai. Be to, leidinyje aiÅ¡kiai akcentuojama, jog kosmetika ir makiažo preparatai, manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro preparatai, odos priežiÅ«ros preparatai klasifikuojami 3304 pozicija. Nagrinėjamu atveju, E. S., susipažinęs su visais Å¡altiniais, priėmė sprendimÄ klasifikuoti ginčo prekes tarifinio klasifikavimo kodu, priskiriant 3304 pozicijai. 3.4.

Nagrinėjamu atveju taip pat neginčijama, kad ginčo prekės visuose jų importo dokumentuose buvo apraÅ¡ytos ir apibÅ«dintos kai „permanentinio makiažo dažai“ arba „spalvos permanentiniam makiažui ir tatuiruotėms“, t. y. kaip gražinimo (kosmetikos) produktas. Byloje nėra paneigta, kad minėtos prekės gali bÅ«ti naudojamos kosmetikos poreikiams ir yra tinkamos vartoti žmonėms. Be to, iÅ¡ Muitinės laboratorijos protokolo/iÅ¡vados matyti, kad laboratorija ginčo prekių tyrimÄ pradėjo ne dėl to, kad jai sukėlė abejonių, jog prekė yra ne „permanentinio makiažo dažai“ ar „kosmetikos produktas“, bet dėl to, jog buvo siekiama iÅ¡siaiÅ¡kinti ar prekės savo sudėtyje neturi etilo alkoholio.

Atitinkamai Å¡i aplinkybė patvirtina, jog be specialių tyrimų, pagal iÅ¡orinius prekės požymius ir apraÅ¡ymus, ginčo prekės negalėjo bÅ«ti apibÅ«dinamos kitaip nei makiažo priemonės. Tuo labiau, kad jokie teisės aktai nenustato deklaranto pareigos kiekvienÄ deklaruojamÄ prekę tirti laboratorinėmis priemonėmis ar užsakinėti kitus jų specialius tyrimus. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomas Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. birželio 30 d.

įsakymas Nr. 1B-525 ir jo 4 punktas nustato tik prekių turėtojo teisę, o ne pareigÄ praÅ¡yti imti prekės pavyzdžius (mėginius). Jokių konkrečių pareigų prieÅ¡ deklaruojant kosmetikos produktus privalomai iÅ¡sitirti jų sudėtį, Å¡iame įsakyme nėra įtvirtinta, todėl E. S. Å¡ios įsakymo niekaip negalėjo pažeisti. Nors Å¡ie teisės aktai buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui, teismas be jokių nuorodų į teisės aktus ir be jokių argumentų padarė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ ir ginčo teisinių aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad „PareiÅ¡kėjas nurodė „neteisingÄ â€œ ginčo prekės kodÄ importo deklaracijoje, prieÅ¡ tai neįsitikinęs Å¡io duomens teisingumu ir nesiėmė jokių veiksmų, kad patikrintų duomenų teisingumÄ â€œ.

Tuo tarpu byloje aktualus teisinis reguliavimas, kurį vykdė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, patvirtina, kad, kol nebuvo surašyta Muitinės laboratorijos išvada, kuri buvo paremta specialių žinių taikymu, specialiais prekių sudėties tyrimais, ginčo prekės kitaip nei 3304 pozicijoje negalėjo būti suklasifikuotos, nes visi ginčo prekių išoriniai požymiai ir aprašymai bei jų naudojimo paskirtis liudijo, jog tai prekės, skirtos makiažo (kosmetikos) reikmėms, skirtos naudoti žmonių poreikiams, o ne kito pobūdžio dažai, ir turi būti klasifikuotinos 3304 pozicijoje. 3.5.

Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad E. S. anksčiau 4 kartus padarė analogiÅ¡kus pažeidimus, todėl turėjo ir galėjo imtis veiksmų, kad visi neaiÅ¡kumai deklaracijose bÅ«tų paÅ¡alinti, tačiau, skunde teigiama, kad minėti skundžiamos nutarties argumentai visiÅ¡kai nesusiję su konkrečia nagrinėjama situacija, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kosmetikos (makiažo) produktų deklaravimo aplinkybių. 3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad teismų praktikoje, sprendžiant deklaranto, suteikusio atstovavimo muitinėje paslaugÄ bei užpildžiusio muitinės deklaracijÄ , atsakomybės klausimÄ pagal ANK 212 straipsnio nuostatas, administracinio nusižengimo protokole turi bÅ«ti nurodyta, kokių konkrečių teisės aktuose numatytų veiksmų jis nesiėmė, nors privalėjo imtis, siekdamas tinkamai nustatyti importuojamos prekės kodÄ .

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto SÄ jungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkto bei Europos SÄ jungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraÅ¡tinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatos apibrėžia subjektÄ , kuris atsakingas už nurodytų pareigų tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , tačiau nenustato konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, kuriÄ pažeidus kyla teisinė atsakomybė.

Dėl to, remiantis teismų praktika, deklarantas, užpildęs deklaracijÄ ir įrašęs netikslius duomenis apie deklaruojamų prekių tarifinio klasifikavimo kodÄ , negali bÅ«ti nesigilinant į prekių deklaravimo faktines aplinkybes visais atvejais automatiÅ¡kai pripažįstamas kaltu. Atitinkamai ir Muitinės laboratorijos iÅ¡vados niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad prekių deklaravimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo ar turėjo žinoti, jog turėtų bÅ«ti vartojamas bÅ«tent toks ginčo prekių klasifikavimo kodas, koks buvo nurodytas Muitinės laboratorijos iÅ¡vadoje ir kad Å¡i muitinės įstaiga jau vėliau, po ginčo prekių deklaravimo, atlikusi detalius jos sudėties tyrimus, pritaikys Å¡iai prekei kitÄ klasifikavimo kodÄ .

Tuo tarpu nei nutarimÄ priėmusi institucija, nei pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių papildomų pareigų klasifikuodamas ginčo prekes neįvykdė deklarantas ir kokiÄ prekių deklaravimo tvarkÄ , pasirinkdamas joms 3304 pozicijoje nurodytÄ kodÄ , jis pažeidė. 3.7. Skunde taip pat teigiama, kad Muitinės laboratorijai atlikus tyrimÄ ir pakeitus ginčo prekių tarifinį klasifikavimÄ , papildomai buvo perskaičiuoti ir mokėtini importo mokesčiai importuotojui. Apskaičiuojant papildomus mokesčius, nei pareiÅ¡kėjas, nei įmonė, kurioje jis dirbo, nebuvo pripažinta solidariu skolininku muitinei.

Be to, apie galutinę Muitinės laboratorijos iÅ¡vadÄ E. S. apskritai nebuvo informuotas. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo objektyvių galimybių ginčyti prekės klasifikavimo kodo nustatymo (pakeitimo) Muitinės laboratorijoje, nes nei jis pats, nei jo darbdavys nebuvo įtraukta į jo nustatymo procesÄ , dėl ko tokie muitinės įstaigų sprendimai neturi jokios privalomos galios.

4. Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į E. S. apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nutartį. Teismas k o n s t a t u o j a : Administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato G. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ir jo atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo iÅ¡vadomis dėl E. S. kaltės padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 212 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. birželio 3 d.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. S. administracinėn atsakomybėn negali bÅ«ti traukiamas pirmiausia todėl, kad E. S., kaip ginčo prekių deklarantas, nedisponuodamas specialiomis žiniomis ar priemonėmis, pats neturėjo jokių teisinių galimybių kitaip suklasifikuoti ginčo prekių, kol nebuvo suraÅ¡yta Muitinės laboratorijos iÅ¡vada, t. y. teigia, kad E. S. veikoje nagrinėjamu atveju nėra kaltės, prekės kvalifikacija parinkta tinkamai, vadovaujantis teisės aktais.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį ir teismui pateiktÄ administracinio nusižengimo bylÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ palikti galioti Institucijos nutarimÄ , teisingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl pagrįstai E. S. nubaudė pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį ir paskyrė jam nuobaudÄ .

6. Nors skunde nurodoma, kad E. S. (kaip deklarantas) ginčo prekes importo deklaracijoje suklasifikavo taip, kaip nurodyta ES muitų teisės aktuose, kadangi ginčo prekės visuose jų importo dokumentuose apraÅ¡ytos ir apibÅ«dintos kaip „permanento makiažo dažai“ arba „spalvos permanentiniams makiažui ir tatuiruotėms“, kÄ apeliantai vertina kaip gražinimosi (kosmetikos) produktus, tačiau Å¡iame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tai, kad muitinės tarpininko atstovaujama įmonė klysta dėl prekės kodo, nepaneigia muitinės tarpininko atsakomybės už teisingų prekės kodų deklaravimÄ .

Muitinės tarpininkas, veikdamas apdairiai ir rÅ«pestingai, privalo imtis visų priemonių nustatyti teisingus prekių kodus (Klaipėdos apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-314-651/2017, Kauno apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-90-317/2019, Nr. AN2-317-813/2019, Nr. AN2-91-319/2019). Deklaranto atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai neteisingÄ prekės kodÄ , vertę ar kitus duomenis jam nurodo prekės gamintojas ar muitinės tarpininko atstovaujama įmonė.

7. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantų nurodyta kasacinio teismo 2019 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019, nes kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos ir Å¡ios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, jog muitinės deklarantas muitiniam įforminimui pateikė 7 importo deklaracijas, jose nurodydamas neteisingÄ importuojamų automobilių vertę, dėl to susidarė valstybei mokėtinų mokesčių nepriemokos.

Byloje taip pat nustatyta, kad visais Å¡iais atvejais, deklaruodamas importuojamų automobilių vertę, jis vadovavosi turto vertintojo pateiktose ataskaitose nustatyta Å¡ių automobilių verte. Pažymėtina, jog kasacinio teismo atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte nustatyta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų SÄ jungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų suraÅ¡ytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė.

IÅ¡ bylos matyti, kad nagrinėjamu atveju muitinė taikė bÅ«tent šį metodÄ , kai naudotos transporto priemonės vertė nustatoma pagal turto vertintojo ataskaitÄ . Kasacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatomis, padarė iÅ¡vadÄ , jog turto vertinimÄ atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamÄ kvalifikacijÄ , o ne muitinės deklarantas, todėl konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, jam, kaip deklarantui, nepagrįstai nustatė pareigÄ tikrinti turto vertintojo ataskaitos duomenų apie automobilių vertę teisingumÄ , o to neatlikus ir paaiÅ¡kėjus, kad turto vertintojui nustatant importuojamų automobilių vertę buvo padaryta klaidų ir dėl to deklaracija buvo užpildyta neteisingai, nepagrįstai konstatavo jo kaltę neatsargumo forma, kaip nepagrįstÄ pasitikėjimÄ .

8. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju deklarantas nesivadovavo turto vertintojo ataskaitoje turto vertintojo nustatyta turto verte. IÅ¡ administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, jog E. S. atsakomybėn patraukta dėl netinkamai nurodyto deklaruotų prekių TARIC kodo, dėl ko atsirado mokestinė prievolė. 9. 2013 m. spalio 9 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 952/2013), kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas. Administracinei atsakomybei patrauktam asmeniui inkriminuotas Reglamento Nr. 952/2013 15 straipsnio 2 dalies pažeidimas numato, jog, pateikdamas muitinei muitinės deklaracijÄ , laikinojo saugojimo deklaracijÄ , įvežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , iÅ¡vežimo bendrÄ jÄ deklaracijÄ , reeksporto deklaracijÄ ar praneÅ¡imÄ apie reeksportÄ arba praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ ar priimti kitÄ sprendimÄ , atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau iÅ¡vardytus atvejus:

1) deklaracijoje, praneÅ¡ime arba praÅ¡yme pateiktos informacijos tikslumÄ ir iÅ¡samumÄ ;

2) visų deklaracijÄ , praneÅ¡imÄ arba praÅ¡ymÄ papildančių dokumentų autentiÅ¡kumÄ , tikslumÄ ir galiojimÄ ;

3) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedÅ«ros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymÄ . Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad anksčiau E. S. už analogiÅ¡kÄ nusižengimÄ , susijusį su makiažo priemonių deklaravimu netinkamoje pozicijoje, baustas nebuvo, tačiau pastebėtina, kad E. S. buvo baustas už deklaravimo pažeidimus ir jam minėta įstatymo nuostata, susijusi su deklaranto atsakomybe dėl tikslios deklaracijos pateikimo, neabejotinai buvo žinoma.

10. Nors, kaip minėta, apeliantas ir jo atstovas skunde nurodo, jog TARIC kodÄ E. S. deklaracijoje įrašė remdamasis ES muitų teisės aktais ir importuotojo pateikta informacija, tačiau apygardos teismas pažymi, jog importuotojai, patys dėl tam tikrų priežasčių (pvz., laiko, kompetencijos stoka ir pan.) negebėdami tinkamai deklaruoti importuojamų prekių, bÅ«tent tinkamam muitinės procedÅ«rų įforminimui ir perka muitinės deklarantų paslaugas. E. S., bÅ«damas muitinės deklarantu, neabejotinai turi žinoti, kokiais teisės aktais turi vadovautis muitinės tarpininkas, pateikdamas muitiniam įforminimui įvežamas prekes.

Kaip pagrįstai nurodyta apeliaciniame skunde, pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys deklarantų veiklÄ , yra 2013 m. spalio 9 d. priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Reglamentas Nr. 952/2013), kuriuo nustatomas SÄ jungos muitinės kodeksas, ir 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatÅ«ros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, taip pat sudėtinės pastarojo dokumento dalys, papildymai ir pan. Apeliantas neneigia, jog jam yra žinomos Å¡ių reglamentų nuostatos, prieÅ¡ingai, teigia, jog bÅ«tent 1987 m. liepos 23 d.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatÅ«ros bei dėl Bendrojo muitų tarifo nuostatų aktualia versija jis deklaruodama prekes ir vadovavosi. IÅ¡muitinimo paslaugos užsakovo pateiktoje informacijoje, gautoje elektroniniu paÅ¡tu muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui E. S., buvo nurodoma, kad siuntoje gaunamos spalvos permanentiniam makiažui ir tatuiruotėms (1 t., b. l. 47). E. S. sprendė, kad kliento pateiktas apibÅ«dinimas atitinka klasifikuojamos kombinuotosios nomenklatÅ«ros 3304 99 00 00 kodÄ kaip makiažo ir gražinimosi priemonės. Sutiktina, kad KN 3304 pozicija apraÅ¡yta kaip gražinimosi arba makiažo preparatai ir odos priežiÅ«ros preparatai (iÅ¡skyrus medikamentus), įskaitant apsaugos nuo įdegimo arba įdegimo imitavimo preparatus; manikiÅ«ro ir pedikiÅ«ro preparatus.

Minėtoje klasifikacijoje atskirai išskiriami lūpų makiažo preparatai, akių makiažo preparatai, manikiūro ir pedikiūro preparatai, pudros. Tuo tarpu kliento nurodytos prekės – spalvos permanentiniam makiažui ir tatuiruotėms, nėra susijusios su dekoratyvinio makiažo priemonėmis. Tatuiruotė, kaip ir ilgalaikis makiažas, daroma su adata praduriant viršutinį odos sluoksnį ir įpurškiant dažus į poodinį sluoksnį, taigi esminės prekės savybės yra susijusios su dažais.

Pažymėtina, kad gamintojo pateikta informacija yra susijusi su pigmentų gamyba ir jų panaudojimais (1 t., b l. 78). Tuo tarpu Bendros Kombinuotosios nomenklatÅ«ros aiÅ¡kinimo taisyklės, pateiktos jos pirmos dalies I skyriaus A poskyryje, numato: „Klasifikuojant prekes pagal KombinuotÄ jÄ nomenklatÅ«rÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡iais principais:

1) skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti;

2) juridiniais tikslais prekių klasifikacija turi būti nustatoma pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. <…>;

3) Jeigu <...> prekę galima <...> klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip:

a) pirmenybė teikiama tai pozicijai, kurioje prekė apraÅ¡yta tiksliausiai, palyginti su kitomis pozicijomis, kuriose ji apraÅ¡yta bendriau.“ Å ių aplinkybių, susijusių su teisingu prekių deklaravimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevertino, nesprendė, ar jÄ galima kvalifikuoti keliose pozicijose ir kurioje ji apraÅ¡yta tiksliau, tačiau plečiamai interpretavo importuotojo pateiktÄ prekės apraÅ¡ymÄ , iÅ¡skirdamas vienintelę prekės savybę – makiaÅ¾Ä , nevertindamas realių prekės panaudojimo savybių ir technilogijų. Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikdama muitiniam įforminimui elektroninę importo deklaracijÄ , E. S. tapo atsakingas, kad duomenys apie prekes atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje.

11. IÅ¡ dalies sutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad neatlikus papildomų tyrimų pareiÅ¡kėjui galėjo bÅ«ti nežinoma apie tinkamÄ prekės klasifikavimÄ , tačiau E. S., kaip pagrįstai nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, nesiėmė tinkamų priemonių teisingam deklaracijos pateikimui. Tuo labiau, kad SÄ jungos muitinės kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad muitinės prižiÅ«rimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti.

Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju E. S., bÅ«damas deklaranto atstovu ir deklaruodamas prekes, bet kokiu atveju importo deklaracijoje nurodė neteisingus duomenis, ir tai aiÅ¡kiai parodo, kad jis elgėsi nerÅ«pestingai, nors turėjo pareigÄ ir visas galimybes pateikti deklaracijoje teisingus duomenis, jeigu bÅ«tų buvęs rÅ«pestingas ir, prieÅ¡ deklaruodama prekes, bÅ«tų jas fiziÅ¡kai patikrinęs ar susipažinęs su gamintojo pateikta informacija.

12. Skundo argumentai, kad apskaičiuojant papildomus mokesčius, nei pareiÅ¡kėjas, nei įmonė, kurioje jis dirbo, nebuvo pripažinta solidariu skolininku muitinei, E. S. atsakomybės neÅ¡alina, nes, pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , bÅ«tent jis, bÅ«dama atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumÄ ir tikrumÄ , turėjo pareigÄ Å¡iuos duomenis kontroliuoti.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutartis, kuria E. S. skundas dėl Institucijos nutarimo, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , atmestas, yra teisėta ir pagrįsta, jÄ keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. atstovo advokato G. V. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas ArÅ«nas PaÅ¡tuolis